Šiandien Seime bus pateiktas svarstymui vienas iš siūlymų jaunimo nedarbui mažinti, kurį parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko vadovaujama darbo grupė. Tam, kad darbdaviai būtų labiau linkę įdarbinti darbo patirties neturinčius asmenis, siūloma numatyti vienerių metų laikotarpiui mokestinę lengvatą darbdaviams.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisomis siūloma nustatyti, kad darbdaviai, pirmą kartą pagal darbo sutartį įdarbinę samdomo darbo patirties neturėjusius asmenis, vienerių metu laikotarpiui būtų atleisti nuo socialinio draudimo įmokų dalies mokėjimo.

Kitaip tariant, darbdavys galėtų už tokį įdarbinamą asmenį mokėti tik dalį socialinio draudimo įmokų – įmokas ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų (bei sveikatos draudimą) , o įmokų pensijų socialiniam draudimui nemokėti. Bendra socialinio draudimo įmokų suma darbdaviui tokiu atveju sumažėtų trim ketvirtadaliais ir sudarytų tik 7,7 proc. vietoj 31 proc.

Susirgę, susilaukę vaikų, atleisti darbuotojai galėtų pretenduoti į valstybinio draudimo išmokas, jei turėtų atitinkamą stažą. Socialinio draudimo stažas pensijai gauti lengvatos taikymo metu nebūtų skaičiuojamas.

Šią lengvatą siūloma taikyti laikinai dvejiems metams (nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d.), o kiekvienu konkrečiu atveju – nuo įdarbinimo ne daugiau kaip metams, jei įsidarbinta ne anksčiau kaip įsigalios įstatymas.

Jaunimo nedarbas šiuo metu siekia 30 proc. ir viršija vidutinį nedarbo lygį. Jauni žmonės dažnai neturi darbo patirties, juos reikia apmokyti, todėl darbo karjeros pradžioje jų darbas yra ne toks našus dėl to neretai darbdaviai vengia juos įdarbinti.

"Veido" archyvas

25 proc. – tiek D.Britanijos studentų naudoja sumaniąsias piliules (“smart drugs”)

Kasmet artėjant egzaminams Lietuvos moksleiviai ir studentai prasimano vis žalingesnių ir pavojingesnių būdų, kaip įveikti stresą ir per naktį į galvą sukišti visą trūkstamą informaciją – griebiasi energinių gėrimų, raminamųjų, Alzheimerio ligai gydyti skirtų vaistų ir net narkotikų.

Kiekvieną pavasarį Lietuvos vaistinių slenkstį ima minti sunerimę tėveliai, moksleiviai ir studentai. Visi jie atskuba turėdami vieną tikslą – iš vaistininkių išpešti stebuklingų piliulių, kurių išgėrę per keletą dienų galėtų į galvą susigrūsti vienos ar kelių knygų turinį. Kai kurie pasitenkina gavę maisto papildų, o kiti žengia toliau.

“Veido” atliktas tyrimas parodė, kad kai kurie studentų ir moksleivių sugalvoti būdai, kaip rengtis egzaminams, ne tik itin žalingi sveikatai, bet ir peržengia įstatymo ribas.

Išbando amfetaminą

25 metų vilnietis Tadas “Veidui” atskleidė tai, kas gerai paslėpta nuo visuomenės akių. Pasirodo, dalis Lietuvos studentų per sesijas vartoja narkotikus – amfetaminą. “Jį pavartojus atsiranda jėgų ir visą naktį gali išsėdėti nemiegojęs. Tokie dalykai, kaip uždavinių sprendimas ar visų kaulelių mokymasis mintinai, reikalauja labai daug kantrybės”, – pasakojo vaikinas.

Inžinerinę specialybę studijavęs Tadas dvejus metus per sesijas bei kolokviumus ir pats griebdavosi amfetamino, nes apie tokį būdą ruoštis egzaminams išgirdo iš mediciną studijuojančių jaunuolių. “Išgirdau, kad taip elgėsi labai protingi žmonės, ir nusprendžiau: gal ir man tai padės”, – atvirai pasakoja Tadas.

Vaikinas šį būdą pasirengti egzaminams nuo kurso draugų slėpė, bet įtarė, kad dar trys iš 60 studentų kurso taip pat atradę šį metodą. “Iš tikrųjų amfetaminas vartojamas ne dėl mokslų, o per vakarėlius, tačiau kai kurie žmonės atranda, kad jis gali padėti ir per sesijas”, – atskleidžia vaikinas.

Po dviejų kursų pašnekovas suprato, kad amfetaminas – ne išeitis. “Iš pradžių atrodė, kad vartodamas amfetaminą daug išmoksti, bet po to pastebėjau, kad perskaitau daug, bet detalių jau nepamenu. Be to, mokaisi kiaurą naktį, o atėjus į egzaminą apima labai nekoks jausmas – pasidarai jautrus, akys išsausėjusios, visas drebi. Galiausiai supranti, kad blaiviu protu mažiau pasimokęs gali gauti tiek pat”, – pasakoja Tadas.

Apie kai kurių jaunuolių polinkį per sesijas ieškoti amfetamino žino ir gydytojai. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys turėjo du amfetaminą mokslo tikslais vartojusius pacientus – moksleivį ir studentę. Jaunuoliai buvo iš gerų šeimų, turintys rimtų siekių gyvenime.

“Taip besielgiantis žmogus arba kvailas, arba nenori suprasti, kad žaloja save stipriai ir ilgam. Pirmiausia vartojant amfetaminą gali atsirasti dehidratacija, miego sutrikimai, kurie labai sunkiai gydomi”, – pabrėžia L.Slušnys.

Vaiko raidos centro vaikų psichiatrijos skyriaus vedėja Jurgita Radzevičienė priduria, kad dažniau vartojant šį narkotiką žmogus tampa dirglus, agresyvus, blogiau įsimena naują medžiagą, atsiranda nuolatinis nuovargis, nemiga, depresija, savižudiškos mintys, greitai atsiranda priklausomybė.

Psichiatras Aurelijus Veryga įspėja, kad nors pirmas kelias dienas gali pasirodyti, esą amfetaminas stimuliuoja atmintį, tolesnis jo vartojimas tampa didele problema. “Turiu ne vieną jauną pacientą, kuris buvo ekstazio ar amfetamino mėgėjas, o dabar jau sukūręs šeimą, nevartoja narkotikų, bet sudėtingesniais gyvenimo atvejais, pavyzdžiui, kai gimsta vaikas ir negali išsimiegoti, o darbe patiria stresą, ateina skųsdamasis miego sutrikimais. Kai paklausi, ar vartojo narkotikus, paaiškėja, kad taip”, – apie ilgai išliekančius reiškinius perspėja ir A.Veryga.

Atminčiai gerinti ieško vaistų nuo Alzheimerio ligos

Vakarų šalyse specialistai vis daugiau diskutuoja ir dėl dar vieno studentų praktikuojamo būdo, kaip padėti sau per egzaminus – jie vartoja smegenis stimuliuojančių vadinamųjų sumaniųjų vaistų (“smart drugs”). Tyrimų duomenimis, 25 proc. JAV studentų vartoja “Ritalin”, “Modafilin” ir panašius psichostimuliatorių grupės preparatus, sukurtus hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimams, narkolepsijai, Alzheimerio ligoms gydyti.

“Gana tiesmukiškai tikimasi, kad jei vaistas pristabdo atminties sutrikimų vystymąsi esant senatvinei silpnaprotystei, jis stebuklingai pagerins atmintį sveikiesiems. Arba kad vaistas, skirtas susikaupimui pagerinti hiperaktyviems vaikams, užtikrins geresnį dėmesio sutelkimą ir sveikam žmogui”, – kodėl užsienyje imta domėtis tokiais vaistais, pasakoja psichiatrė Nijolė Goštautaitė-Midttun.

Iš vadinamųjų sumaniųjų vaistų Lietuvoje registruotas tik vienas “Concerta”, bet internete jau atsirado ir ieškančių kur įsigyti neregistruotų tokių vaistų, ir juos parduodančių lietuvių. Susisiekusi su keliais jų ieškančiais įsitikinau, kad visi jie – studentai. Pirmi du pakalbinti vaikinai prisipažino, kad šių vaistų ieškojo gruodį, prieš sesiją, bet įsigyti nepavyko.
“Užsienio forumuose skaičiau, kad ten daug studentų, darbuotojų vartoja, nes šie vaistai padeda sutelkti dėmesį. Kai sesija buvo ne už kalnų, norėjau įsigyti šių vaistų”, – tikslų neslėpė istoriją studijuojantis vaikinas.

Pirmieji pokalbiai teikė vilčių, kad Lietuvos studentų sumanieji vaistai dar nepasiekė. Vis dėlto trečias atsakymas šias viltis sužlugdė. Aukštojoje mokykloje studijuojanti 25 m. Rūta prisipažino jų gavusi internetu.

“Tikslas, kodėl ieškojau vaistų, – intensyvios studijos, darbas ir žlugdanti sistema Lietuvoje”, – savo sprendimą motyvavo mergina. Pasiteiravau Rūtos, ar ji girdėjo apie gresiančias pasekmes. “Jei vartoji protingai, kaip ir alkoholis, vaistai gali padėti kritinėmis situacijomis. Jokiu būdu nevartočiau jų ir nerekomenduočiau to daryti nuolat.

Palyginkime: migdomąsias piliules iš valstybės kontroliuojamų vaistų sąrašo, pavyzdžiui, “Xanax”, šeimos gydytojas išrašo be jokių sunkumų, o psichiatrai vos ne patys jų pasiūlo, jei nueini ir pasiskundi nuovargiu, depresija, nemiga. Žinau iš patirties. Tai koks skirtumas? Esmė, kad šie vaistai Lietuvoje neregistruoti. Tik tiek”, – nieko bloga nemato mergina.

Internete atradau ir vieno “Modafinil” (vaistas narkolepsijai ir ypatingo mieguistumo būklei gydyti) vaisto pardavėju pasiskelbusio vaikino kontaktus. Nusiuntusi užklausą sulaukiu atsakymo, kad vaistų jis užsako internetu iš užsienio ir gauna per tris dienas. Vieneto kaina – 10 Lt, dar 8 Lt kainuoja atsiuntimas. Domiuosi toliau – prisistatau esanti studentė ir klausiu, ar šis vaistas man padėtų per sesijas. “Kad padeda susikoncentruoti, tai padeda. Perkančių yra, patikėk”, – atskrieja atsakymas. O laiško pabaigoje vaikinas pasiūlo jo patikimumą patikrinti susisiekus su pirkėjais. Sutinku. Netrukus gavusi kontaktus jau neabejoju, kad Lietuvoje prekyba sumaniaisiais vaistais prasidėjo.

Pasak psichiatrės N.Goštautaitės-Midttun, šiuo metu JAV ir Europoje nemažai diskutuojama apie tai, ar galima skirti vaistų sveikiems žmonėms, tikintis sustiprinti psichikos funkcijas, svarstoma, ar tai labiau naudinga, ar žalinga, ar tai etiška.

“Apie tai diskutuojant reikia atsižvelgti į faktą, kad visi vaistai turi šalutinį poveikį. Jeigu kas nors pasiūlytų už egzamino išlaikymą susimokėti mažuoju kojos piršteliu, nedaug kas sutiktų, bet kažkodėl pakanka narsiai vartojančiųjų medžiagas, kurių poveikis abejotinas, o žala gana didelė – širdies veiklos sutrikimai, priklausomybės ir staigios mirties rizika”, – tvirtina specialistė. Pasak jos, tarkim, “Modafinil” sveikiems žmonėms užtikrina būdravimo būseną, tačiau jie turi ir daug šalutinių reiškinių: nuotaikos nestabilumas, regėjimo ir miego sutrikimai, priklausomybės rizika.

“Vartojant stimuliantus dažnos ir paradoksinės reakcijos, pavyzdžiui, stimulianto poveikiui pasibaigus, žmogus nebeprisimena, ko mokėsi, arba nesugeba iškaltų žinių pritaikyti uždaviniui išspręsti”, – paaiškina N.Goštautaitė-Midttun.

Raminamųjų pardavimas padidėja prieš egzaminus

Per egzaminus didžiulį stresą išgyvenantys jaunuoliai griebiasi dar vienų vaistų – raminamųjų. 2004–2008 m. kadencijos Seimo Narkomanijos prevencijos komisijos pirmininkė Ramunė Visockytė pamena, kad komisija gaudavo informacijos, jog egzaminų metu abiturientai ir studentai lekia pas gydytojus ir malšina jaudulį įvairiais raminamaisiais, migdomaisiais ir net antidepresantais. “Todėl mūsų komisija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama atlikti tyrimą apie tokių vaistų skyrimo pagrįstumą. Bet tiek Gedimino Kirkilo Vyriausybė, tiek dabartinė atsisakė jį atlikti”, – piktinosi R.Visockytė.

N.Goštautaitė-Midttun perspėja, kad vartoti raminamuosius jaunuoliams labai rizikinga. “Raminamieji vaistai skirti laikinai numalšinti nerimo simptomus, bet dauguma jų kartu su nerimu nuslopina ir kitas psichikos funkcijas, tokias kaip reakciją, mąstymą – tai, ko reikia per egzaminus. Raminamieji ir dauguma migdomųjų pasižymi labai didele priklausomybės rizika ir itin nemaloniais pojūčiais nutraukus juos vartoti. Be to, vaistai, deja, žalą gali padaryti nuolatinę – pavyzdžiui, pažeisti kepenis, inkstus, smegenis”, – perspėja specialistė.

Retas studentas egzaminų maratoną įsivaizduoja ir be energinių gėrimų. Septynių pavadinimų energinius gėrimus gaminančios bendrovės “Selita ir ko” duomenimis, labiausiai šių gėrimų pardavimas priklauso nuo studentų. Rugsėjį šių gėrimų pardavimas padidėja tris kartus, palyginti su paprastais mėnesiais, o sesijų metu – sausį ir birželį – du kartus.
Energiniai gėrimai – dar viena budrumą palaikanti priemonė, kuriai specialistai turi nemažai priekaištų. A.Verygos vertinimu, energiniuose gėrimuose yra didžiulė dozė kofeino, kuris gali organizmą perstimuliuoti, o tada žmogus dėmesio sukaupti negali, bet užmigti taip pat nepavyksta.

Užuot žalojus save stimuliuojamaisiais ir raminamaisiais vaistais, jaunuoliams per egzaminus medikai rekomenduoja susidomėti gerai patikrintais atminties skatinimo būdais – sveikai maitintis, daugiau judėti, nerūkyti, nepažeisti darbo bei poilsio režimo ir gerai išsimiegoti.

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė siekia, kad artimiausi metai Europos Sąjungoje būtų paskelbti Jaunimo galimybių metais. Parlamentarės ragina šalis nares imtis veiksmų ir sudaryti galimybes jauniems žmonėms susirasti darbą, o taip pat spręsti kitas su jaunais žmonėmis susijusias problemas.

“Net 5,5 mln. jaunuolių iki 25 metų Europos Sąjungoje yra bedarbiai. Tiek Lietuvą, tiek kitas Europos šalis palieka jauni žmonės. Ar tai reiškia, kad jaunimo mums nebereikia? Ar tai reiškia, kad siūlome jiems ieškoti darbo kituose pasaulio kraštuose, nors nuolat dejuojame, kad sparčiai mažėja dirbančių, mokesčius mokančių ir senjorus išlaikančių žmonių skaičius. Mes rizikuojame prarasti visą jaunų žmonių kartą. Todėl siūlau artimiausius metus skelbti Jaunimo galimybių metais ir imtis ryžtingų veiksmų, kad situacija pasikeistų”, – sako Vilija Blinkevičiūtė.

Kartu su siūlymu artimiausius metus paskelbti Jaunimo galimybių metais, Vilija Blinkevičiūtė pateikė konkrečius pasiūlymus dėl visų besimokančių jaunuolių judėjimo skatinimo, jų stažuočių užtikrinimo, teisės į mokslą garantavimo visiems jauniems žmonėms. Europarlamentarė atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtina užtikrinti prieinamumą studijuoti, ypač, kai šiuo metu kainos už studijas universitetuose yra didelės ir todėl prieinamos ne visiems jaunuoliams.