Į darbo rinką ateinanti nauja darbuotojų karta turi kitokį požiūrį į darbą. Kaip su jais dirbti ir kaip jiems vadovauti – su šia problema susiduria vis daugiau vadovų, pripažįstančių, kad nemoka bendrauti su keistąja Y karta.

Jie retai būna lojalūs. Su jais sunku susikalbėti. Jie laukia įvertinimo dar prieš tai, kai padarys ką nors naudinga. Darbus keičia tarsi kojines. Tai naujoji darbuotojų karta, vadinama “Milenium” arba Y karta, kurią sociologai, psichologai ir vadybos specialistai įvardija kaip visiškai kitokią, išskirtinę.
Šiandien Y kartos atstovai ateina į darbo rinką ir tampa tikru galvos skausmu vadovams. Šie juos dažnai vadina kosmonautais, bet išties patys dažniausiai yra iš kito pasaulio – vadinamosios X kartos, gimusios dar sovietmečiu ar “perestroikos” laikais.
Lietuvoje Y kartos žmonės su tam tikromis išimtimis yra gimę po 1990-ųjų. Vakarų pasaulyje šiai kartai priskiriami 1983–1985 m. gimę žmonės. Dėl technologinio išsivystymo skirtumų ši karta Lietuvoje atsirado vėliau.
“Tai visai kitokia karta, nei prieš tai buvusios, kitaip mąstantys, kitaip komunikuojantys ir kitaip pasaulį matantys žmonės. Jų patirtį formavo internetas, socialiniai tinklai, trumposios žinutės, tai yra netiesioginė komunikacija. Ir jų požiūris į save, į darbą ir atsakomybę yra visiškai kitoks. Kaip su jais dirbti ir kaip jiems vadovauti – su šia problema susiduria vis daugiau vadovų, pripažįstančių, kad nemoka bendrauti su keistąja karta”, – sako verslo valdymo konsultantas Saulius Jovaišas.

Tarp kartų – praraja
Dauguma vadovų juos laiko tiesiog “nesusipratimu” ir lieka be žado, kai neturėdamas jokios patirties, tik baigęs mokslus geltonsnapis pareiškia norintis gauti ne mažesnį kaip keturių tūkstančių litų atlyginimą, ypatingas darbo sąlygas ir garantuotą karjerą po bandomojo laikotarpio.
Arba po dviejų mėnesių darbo jaunas pardavimo vadybininkas tiesiog dingsta kaip į vandenį. Vėliau darbdavys gauna siuntinuką, kuriame – mobilusis telefonas, elektroninio užrakto kortelė. Pasirodo, kad vadybininkas niekam nieko nesakęs tiesiog išvažiavo į Londoną. Šie jaunuoliai dėl keisčiausių priežasčių gali neateiti į darbą, nebaigti projekto, neįvykdyti įsipareigojimų.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės "Veido" straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę "veidas 192014" bei įvedę gautą kodą. Žinutės kaina 4 Lt.

Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-19-2014-m

Dvidešimt metų mūsų valstybės problemų ir suklupimų priežastimi laikomi sovietinio laikotarpio paveikti politikai ir valstybės tarnautojai. Šiandien juos jau keičia jaunoji karta, kuri nepanaši į taip lauktą idealistų pamainą. Kokius pokyčius šie jauni profesionalai atneša Lietuvai?

Po kelių dienų į Seimą išrinkti naujieji parlamentarai iškilmingai duos priesaiką sąžiningai vykdyti tautos valią. Tarp jų kaip niekada daug jaunesnių nei 40 metų asmenybių, o jauniausiam Seimo nariui Darbo partijos atstovui Viktorui Fiodorovui – tik 25 metai. Nors jaunų politikų daugėja ir kitų partijų gretose, Darbo partija atrodo ypač palanki jauniems žmonėms, besirenkantiems politiko duoną: į naująjį Seimą, be V.Fiodorovo, pateko ir Valdas Skarbalius (29 m.) bei Vitalija Vonžutaitė (32 m.), antrąją savo kadenciją pradės Vytautas Gapšys (30 m.). Deja, pastarieji du politikai, nors ir jauni, jau yra teisiami kartu su Viktoru Uspaskichu juodosios buhalterijos byloje.
V.Fiodorovas taip pat nėra skaidrus kaip krištolas – nors išrinktas kaip Darbo partijos narys, tačiau Teisingumo ministerijai pateiktuose dokumentuose nurodomas kaip Leiboristų partijos pirmininkas. Tiesa, V.Fiodorovas yra išstojęs iš šios partijos, kuri yra įvardijama kaip V.Uspaskicho „planas B“ tuo atveju, jei Darbo partiją būtų bandoma uždrausti. Ko gero, nereikia ypač išsamių įžvalgų, kad suprastume, jog šie jauni, veiklūs ir savimi pasitikintys jaunuoliai iš tiesų yra tiesiog ypač gabūs ir ciniški, aklai vado nuomonę ir vardą ginantys mankurtai, vertybinius principus paaukoję ant pragmatizmo aukuro.
Pastaruoju metu didmiesčių savivaldybėse, teisėsaugos institucijose ir kitose valstybės tarnybose daugėja pranešimų apie trisdešimtmečius ar kiek vyresnius tarnautojus ar pareigūnus, įtariamus kyšininkavimu ir neteisėtu naudojimusi tarnybine padėtimi, ar net sulaikytus dėl šių kaltinimų. Panašu, jog nepasiteisina daugelio viltys, kad atėjusi jaunesnė karta išstums vėlyvojo sovietmečio komjaunuolių, pripratusių prie šešėlinių „ranka ranką plauna“ susitarimų.

„Veidas“ aiškinosi, ar iš tiesų situacija tokia niūri ir kodėl dalis trisdešimtmečių kartos neturi moralinio stuburo, padedančio atsilaikyti prieš įvairius korupcijos pavidalus.

Ciniškieji šių dienų komjaunuoliai

Darbo partijai priklausantys V.Gapšys ir V.Vonžutaitė turbūt geriausiai simbolizuoja, kokia ciniška gali būti jaunoji politikų karta – šie žmonės kartu su V.Uspaskichu yra kaltinamieji juodosios partijos buhalterijos byloje. O juk V.Gapšys yra tiesiog gimęs su politiko talentais – puikus oratorius, darbštus, veržlus, gerai išmano teisės niuansus, V.Vonžutaitė – imli, energinga ir komunikabili, todėl dar jau būdama kiek vyresnė nei dvidešimties metų sparčiai kilo karjeros laiptais. Vis dėlto būtent iš dalies dėl šių dviejų talentingų ir ciniškų jaunuolių veiksmų Darbo partijos byla iki šiol vilkinama. Tuo tarpu V.Vonžutaitė pateko ir į kitą skandalą – buvęs „Ekonomika.lt” žurnalistas Marijus Širvinskas atskleidė, kad ji kontroliuoja su V.Uspaskichu susijusią „Balso“ leidinių grupę, prižiūri jų turinį ir moka atlyginimus vokeliuose.
„Darbo partija iš esmės jaunimą tiesiog nusiperka, nors ir subtiliai. Paremia moksluose, rengia vakarėlius, netiesiogiai finansiškai padeda – ir taip sudaro jiems galimybę leisti lėšas, kurių jie dar neturi“, – teigia Tadas Langaitis, Lietuvos visuomenės veikėjas, įvairių nevyriausybinių organizacijų, socialinių ir pilietinių projektų kūrėjas. Nieko keisto, juk šiandienos vartotojiškoje visuomenėje jauni žmonės viską nori gauti iš karto, o ne ilgai ir sunkiai dirbti, kol įgys patirties ir autoritetą.
Puikus pavyzdys yra V.Fiodorovas, kuris nuo 2009 metų dirbo Europos Parlamento nario V.Uspaskicho asistentu, jo žmona Indrė taip pat buvo šio europarlamentaro asistentė. Kas mėnesį jaunasis politikas uždirbdavo apie 12 tūkst. Lt atlygį, savo 2011-ųjų deklaracijoje nurodęs, kad per metus turėjo daugiau nei 150 tūkst. litų pajamų. Be to, tuo pat metu V.Fiodorovas iš V.Uspaskicho valdomo koncerno „Vikonda“ yra paėmęs 43 tūkst. litų paskolą. Tegul pakelia ranką bet kuris 24 metų lietuvaitis, nenorintis tokio karjeros šuolio?
Tačiau ne tik didysis machinatorius V.Uspaskichas auginasi sau tokią pamainą, kuri lengvai aplenks savo mokytoją. Populistinės ir radikaliomis idėjomis besišvaistančios partijos, kaip, tarkime, „Tvarka ir teisingumas“ ar Tautininkų sąjunga taip pat turi savo jaunuosius kadrus, kurie karštai kartoja bepročių kliedesiams prilygstančius priešrinkiminius šūkius. Šioje vietoje negalima nepaminėti ir tradicinės TS-LKD partijos, kurios gretose puikuojasi išsilavinęs, tačiau verksmingai radikalus ir įvairiuose skandaluose įklimpęs Mantas Adomėnas, beje, apie save jau subūręs nemažą šalininkų būrį. Net ir už „gerus darbus“ teistas ir praėjusiais metais vos ne akivaizdžiai savo ryšius su konkrečiomis verslo struktūromis įrodęs Artūras Zuokas savo judėjime „Sąjunga TAIP“ yra sutelkęs nemažą būrį jaunų ir aktyvių asmenybių, kurioms, atrodytų, nė motais sutepta pirmininko reputacija.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

„Veidas“ ir šiais metais spausdina rašinių ciklą „Elitas, kuriuo galime didžiuotis“ ir supažindina su išskirtiniu talentu bei gabumais apdovanotais jaunuoliais. Pirmoji pažintis – su šešiolikmete Giedre Širvinskaite, skinančia laurus Lietuvos ir tarptautinėse gamtos mokslų olimpiadose.

Būsimoji Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos vienuoliktokė Giedrė Širvinskaitė į tarptautinę olimpiadą pernai vyko pirmą kartą, tačiau savo amžiaus grupėje iš lietuvių pasirodė geriausiai. Kėdainietė fizikos, chemijos bei biologijos užduotis įveikė geriau ir už daugelį kitų šalių jaunuolių, tad iš tarptautinės jaunių gamtos mokslų olimpiados, vykusios Pietų Afrikos Respublikoje, parsivežė sidabro medalį.
Giedrės mokytojai neabejoja, kad aukščiausius įvertinimus mergina pelnytų ir kitų mokslų pasauliniuose konkursuose, nes jai visi dalykai puikiai sekasi. Tačiau Giedrei arčiausiai širdies biologija ir biochemija.
Vos dešimt klasių baigusi mergina, paėmusi į rankas vaistų dėžutę ar kosmetikos priemonę, jau dabar vardija, dėl ko dedama vienų ar kitų medžiagų, kaip jos tarpusavyje veikia ir ką iš to gauna mūsų organizmas.
Štai neseniai namie radusi smegenų veiklą gerinančių papildų pakuotę, namiškiams atskaitė paskaitą, kokį tokios piliulės gali turėti poveikį. „Į maisto papildų sudėtį įeinantis fosfatidilserinas – svarbi medžiaga ląstelės membranai, tačiau priklauso nuo to, kurioje ląstelės pusėje ji atsidurs. Jeigu išorinėje, gali ląstelę sunaikinti“, – dėsto Giedrė.
Apie biologinius ir cheminius procesus gimnazistė gali daug pasakoti. Pavyzdžiui, šiuo metu ji skaito apie Krebso ciklą – medžiagų apykaitos grandinines reakcijas. Nors pagal mokyklos programą į tokius dalykus Giedrei nereikėtų gilintis, ji jau kremta anglų kalba parašytas mokslines knygas, skirtas universitetų studentams.

Užrašų knygutėje – tailandiečių rašto pavyzdžiai, adrenalino formulės

Į klausimą, kodėl jai patinka gilintis į įvairius sudėtingus procesus, vykstančius gamtoje, žmonių ir gyvūnų organizmuose, Giedrė atsako nedaugžodžiaudama: „Tiesiog įdomu.“
Beje, ir apie asmeninį gyvenimą, laisvalaikį gabi mergina nelinkusi atvirai pasakoti. Su bendraamžiais tuščiai plepėti jai taip pat neįdomu. Pasak G.Širvinskaitės chemijos mokytojos Rasos Lažinskienės, tik nuvykusi į olimpiadas, kuriose susitinka su bendraminčiais, Giedrė tarsi atsigauna – iš tylios, uždaros merginos tampa daug bendraujančia ir savo sritį puikiai išmanančia jaunąja mokslininke.
„Pastebiu, kad su klasės draugais Giedrei bendrauti nykoka, ji atrodo atsiskyrusi, mat savo bendraamžius yra gerokai praaugusi. Net tais retais kartais, kai dalyvauja mokyklos renginiuose, būna paskendusi savo mintyse, tarsi nuplaukusi kažkur kitur. O klasės draugai su ja bendrauja labai pagarbiai. Daugeliui jų nesuvokiama, kad bendraamžė mąsto visai kitaip nei jie“, – atskleidžia R.Lažinskienė.
Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos chemijos mokytoja prisipažįsta per dvidešimt pedagoginio darbo metų pirmą kartą mokanti tokį vaiką. Pasak R.Lažinskienės, Giedrė uždavinius retai sprendžia taip, kaip buvo aiškinama per pamoką. Teisingą atsakymą ji randa išnarpliojusi uždavinį savaip – visai iš kito galo. „Su Giedre labai įdomu bendrauti ne tik apie chemiją, nes ji domisi labai skirtingais dalykais. Jai viskas įdomu, tačiau kad atsiskleistų, reikia gerokai pakutenti“, – atskleidžia R.Lažinskienė.
Dalyvaudama tarptautinėje olimpiadoje, Giedrė ne tik kartu su bendraminčiais iš viso pasaulio tobulino chemijos, fizikos ir biologijos žinias, bet ir rado laiko pasimokyti egzotiškos afrikiečių kalbos. „Kai su Ganos komanda kartojomės, kaip spręsti uždavinius su gravitacijos konstanta, išmokau ir keletą Ganos akanų kalbos žodžių, suskaičiuoti iki dešimties“, – prisimena gimnazistė.
Be to, jai didelį įspūdį padarė galimybė pavartyti biologų biblija vadinamos knygos „Campbell biology“ kinišką variantą. „Bandžiau ją iššifruoti. Ir visai neblogai sekėsi. Išmokau keliasdešimt hieroglifų. Labai norėčiau turėti tą knygą. Tikiuosi, teks dar kartą ją pamatyti“, – tokios yra dešimt klasių baigusios gimnazistės svajonės.

Pirmas mokslinis pranešimas – pradinėse klasėse

R.Lažinskienė pabrėžia, kad nors gabios merginos domėjimosi laukas labai platus, jos niekas neprivers gilintis į tuos dalykus, kurie jai atrodo nereikalingi. Pedagogės teigimu, net prieš olimpiadas Giedrės nepavyksta pakreipti ta linkme, kuria, mokytojų manymu, reikėtų judėti. Pagalbos ji taip pat retai prašo, visiems konkursams ruošiasi savarankiškai. „Jeigu labai zyziu, kad ateitų kartu papildomai pasimokyti, tai prisikviečiu. Dažniausiai išgirdusi per pamoką kokį naują dalyką ar užkliuvusi už kokio fakto lenda vis gilyn, kol išsiaiškina viską, kas įdomu“, – pastebi R.Lažinskienė.
Giedrė įsitikinusi, kad mokytojos visko neišmokys, knygose taip pat nėra visos ją dominančios informacijos, tad daugiausiai žinių ji parsiveža iš Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA), padirbėjusi laboratorijose. Tokios užduotys, kaip apskaičiuoti, kiek yra chlorofilo viename augalo lape, jai itin įdomios.
Giedrės biologijos mokytoja Irena Ūsienė pasakoja, kad mergina skaito daug knygų apie biologiją, tačiau bet ko neįsiūlysi. Užtat pamačiusi mokytojos kabinete naują mikropreparatų rinkinį, skirtą stebėti mikropreparatams pro mikroskopą stebėti ir jiems atpažinti, metė visus darbus ir ėmėsi savarankiškai tyrinėti miniatiūrinius objektus. Pasak I.Ūsienės, Giedrė dažnai, niekieno neskatinama, pasiėmusi lupą tyrinėja ir augalų žiedus.
Gimnazistės mama Janina Širvinskienė prisimena, kad Giedrė, būdama vos trejų ketverių metų, jau domėjosi gamta, gyvūnais. „Kartą parbėgo namo net pasikūkčiodama nuo ašarų dėl to, kad drugeliui kojytė „nulūžo“, – pasakoja J.Širvinskienė.
Beje, būdama vos aštuonerių metų Giedrė sugalvojo auginti sraiges, kad parengtų išsamų mini mokslinį pranešimą, kurį kartu su seserimi skaitė konferencijoje „Gamta ir mes“.
„Mokytojai giria Giedrę ir už jos piešinius, siūlo dalyvauti konkursuose, tačiau ji nenori. Taip pat ji patenka ir į lietuvių, matematikos rajonines olimpiadas, bet ne visada spėja dalyvauti. Nors retai matau ją ruošiančią namų darbus, mokosi vien dešimtukais“, – Giedrės gabumus vardija J.Širvinskienė. Ir priduria, kad nuo pirmos klasės dukra žiniomis visose srityse gerokai lenkė bendraamžius.
„Tikriausiai aš dėl to kalta, – juokiasi Giedrės mama. – Nuo mažų dienų abi dukras skatinau pamėgti knygas, kartodavau, kad iš jų galima sužinoti begalę įdomių dalykų, ir taip užkrėčiau skaitymu. Giedrė penkerių metų jau pati skaitydavo storiausias Anderseno pasakų knygas. O kaip išmoko skaityti, net nepastebėjau.“

Lenkia dvyliktokus

G.Širvinskaitė sako kol kas negalvojanti apie būsimas studijas ar ateities planus, tikina neturinti ir ambicingų tikslų, tačiau jos mokytojai merginą regi kaip mokslininkę. „Jau dabar matyti, kad tai mokslininko tipo žmogus. Ji užsispyrusi, savarankiška. Atlikdama užduotis per pamokas visada parodo, kad žino daugiau, nei reikalaujama“, – giria savo mokinę I.Ūsienė.
NMA direktoriaus pavaduotojas Paulius L.Tamošiūnas taip pat pastebi, kad Giedrė net iš kitų itin gabių vaikų išsiskiria užsispyrimu ir gebėjimu susikoncentruoti. „Ji pasižymi ne tik cheminiu bei matematiniu mąstymu, bet ir geromis rankomis. Tai mokslininkui labai svarbu. Nors pernai ji dar nebuvo baigusi dešimt klasių, atlikdama užduotis laboratorijoje dažnai lenkdavo ir dvyliktokus. Mat Giedrė nebijo kažką ne taip supilti, – tiesiog ima ir daro. Be to, dažniausiai jai pavyksta“, – atskleidžia P.L.Tamošiūnas, padedantis Giedrei tobulėti biochemijos srityje.
Jo žodžiais, iš NMA besimokančių išskirtiniu talentu apdovanotų vaikų Giedrė dar išsiskiria ir tvirtu charakteriu, mat kaip pasakys – taip ir bus.
Beje, biologijos olimpiadose ji visada stengiasi kuo geriau pasirodyti, tačiau ne dėl garbės, o, kaip pati sako, kad galėtų pasilyginti su kitais dalyviais, kiek žino ir moka. „Giedrei laimėjimai – tai vidinė motyvacija įrodyti sau ir kitiems, kad gali vis daugiau pasiekti. Be to, konkursai – didžiausia pasitikėjimo savimi dozė. Neabejoju, kad Giedrė dar ne kartą eis atsiimti aukščiausių apdovanojimų tarptautinėse olimpiadose ir konkursuose“, – apibendrina P.L.Tamošiūnas.

Giedrės Širvinskaitės laimėjimai

5–8 klasės: pirmos vietos Kėdainių rajono matematikos, fizikos ir technologijų, biologijos olimpiadose.
9 klasė: antra vieta Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje, pirmos vietos Lietuvos mokinių olimpiadų matematikos, fizikos, chemijos ir biologijos Kėdainių rajono etapuose, antra vieta lietuvių kalbos olimpiadoje ir J.Janickio chemijos konkurse.
10 klasė: antra vieta tarptautiniame biologijos ir chemijos konkurse, pirma vieta Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje, Lietuvos mokinių gamtos mokslų olimpiadoje, sidabro medalis tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje (Pietų Afrikos Respublika).

Šiandien Lietuvoje statistinis jaunuolis prie televizoriaus praleidžia pusvalandžiu mažiau laiko nei prieš penkerius metus. Televizijos bando atsigriebti perkeldamos turinį į internetą, tačiau konkuruoti tinkle nepalyginti sudėtingiau.

Įprasta, kad tėvai piktinasi, esą vaikai per daug laiko praleidžia prie televizoriaus. Tačiau interneto amžiuje situacija apsivertusi 180 laipsnių kampu: sulig kiekvienu nauju sezonu televizijos auditorija sensta, o anksčiau televizoriui skirtą laiką jaunimas dabar skiria kompiuteriui. Tyrimų bendrovės TNS LT duomenimis, televizijos žiūrimumas tarp vadinamosios „Kartos Y“ atstovų stabiliai mažėja. 2007-aisiais vidutinis 15–24 metų jaunuolis prie televizoriaus per parą praleisdavo beveik pustrečios valandos, o praėjusiais metais – jau tik nepilnas dvi valandas.
Nepaisant to, bendras televizijos žiūrimumas išlieka stabilus. TV metrų statistikos duomenimis, pernai, kaip ir prieš penkerius metus, vidutinis Lietuvos gyventojas prie televizoriaus praleisdavo maždaug tris su puse valandos. Tai reiškia, kad prarastus jaunus žiūrovus televizijoms pavyksta kompensuoti vyresniaisiais. Vidutinis populiariausios šalies televizijos TV3 žiūrovas per penkerius metus paseno nuo 34 iki 38 metų, antros pagal populiarumą LNK televizijos – nuo 32 iki 35 metų.
Svarbu pabrėžti, kad kalbama apie laiką, praleistą prie televizoriaus, bet ne prie televizijos apskritai. Visos didžiausios šalies televizijos jau persikėlė į internetą. Jei žiūrovas peržiūri laidą tinklalapyje esančiame archyve, TV metrai to neužfiksuoja. Tačiau teigti, kad televizijos žiūrimumas internete tarp jaunimo kompensuoja tą prarastą pusvalandį prie televizoriaus, būtų naivu.
Priešingai – pamažu daugėja jaunuolių, kurie atsisako televizijos, kad ir per kokį įrenginį ji būtų transliuojama. Iš viso Lietuvoje tik kiek daugiau nei 1 proc. šalies gyventojų teigia nežiūrintys televizijos, ir ši dalis kasmet išlieka stabili. Tačiau jos sudėtis keičiasi. Pasak TNS LT projektų vadovės Linos Petraitienės, anksčiau tarp televizijos nežiūrinčiųjų buvo daugiau asocialių asmenų, kurie tiesiog neturėdavo televizoriaus, o šiandien nežiūrėjimas pamažu tampa principine pozicija: tarp televizijos atsisakančiųjų daugėja jaunų, išsilavinusių didžiųjų miestų gyventojų. 15–29 metų asmenų šioje grupėje – daugiau nei kas antras.
Šiandien, kol televizijos žiūrimumas išlieka stabilus, šios tendencijos dar per menkos, kad sukeltų problemų. Tačiau kai karta, užaugusi su kompiuteriu ir neturinti įpročio leisti vakarus prie televizoriaus, taps pagrindiniais vartotojais ir reklamos užsakovų taikiniais, televizijoms šie žmonės bus patys svarbiausi. Ar pavyks juos prisivilioti tada, jei nepavyksta šiandien?

Televizijų atstovai: jaunimas užaugs ir sugrįš prie TV

Populiariausių Lietuvos televizijų atstovai neabejoja: pavyks. „Jaunimas turi daugybę kitų užsiėmimų. Aš pats būdamas tokio amžiaus televizijos nežiūrėjau, – prisipažįsta LNK programų direktorius Aivaras Prancūzevičius. – Tačiau kai žmonės pradeda dirbti pagal reguliarų grafiką, grįžta namo pavargę, tampa didesni ar mažesni namisėdos. Tada jie ir įsijungia televizorių.“
Pašnekovo manymu, auditorijos sumažėjimas atsiradus naujai žiniasklaidos priemonei – internetui yra natūralus procesas. „Apokaliptinės grėsmės neįžvelgiame“, – tikina A.Prancūzevičius, pabrėždamas, kad nors jų televizija stengiasi pasiūlyti laidų visoms amžiaus grupėms, didžiausia siekiamybė yra patraukti 25–55 metų žiūrovą – tą, kuris, nėra „Kartos Y“ atstovas.
TV3 orientuojasi į šiek tiek jaunesnius – 15–49 metų asmenis bei šeimas, ir kol kas jiems sekasi. Kaip teigia šios televizijos programų direktorius Jurgis Jefremovas, jauna auditorija augdama prisijungia prie bendros auditorijos, dėl to bendras žiūrimumas nekrinta. Jei laikui bėgant žiūrimumas pradėtų mažėti, televizija tikisi tai kompensuoti plėtodama internetinę televiziją. „Baimės dėl ateities tikrai nejaučiame. Koks skirtumas, per ką transliuosime – per televizorių ar per internetą. Tai vis tiek bus mūsų televizija“, – deklaruoja J.Jefremovas.
Vis dėlto tai, kad televizijos keliasi į internetą, nereiškia, jog jaunimas būtinai pradės jas žiūrėti šioje erdvėje. Svarbu ne tik turinio perdavimo būdas, bet ir pats turinys. Jei jis neaktualus – nebus žiūrimas, kad ir padėtas prieš nosį.
„Tiek žinių, tiek pramogų randu internete. Abejoju, kad vėliau pradėsiu žiūrėti televiziją. Man jai gaila laiko“, – neslepia Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos vienuoliktokas Adomas Venčkauskas ir iš karto pamini du iššūkius, su kuriais televizijos susiduria šiandien. Pirmasis – televizijos turi konkuruoti ne, kaip įprasta, su kitais keliais kanalais, bet su begale interneto tinklalapių. Antrasis – internetas suformavo kitokį vartotojo santykį su informacija. Jaunimui, internete įpratusiam vienu metu naršyti keliuose tinklalapiuose, žiūrėti televiziją (nesvarbu, ar televizoriaus, ar kompiuterio ekrane) atrodo kaip laiko švaistymas.
Nebent televizija siūlo ką nors, kas būtų labai aktualu ir kokybiškai pateikta. Bet ar siūlo? „Tikriausiai anksčiau ar vėliau televizija grįš į mano gyvenimą, tik manau, kad tuomet norėsiu žiūrėti ne lietuviškus populiariuosius kanalus, o „Travel Channel“, „Discovery“ ir pan. Šiuolaikinis išsilavinęs žmogus lietuviškoje televizijoje tikrai neranda ko žiūrėti“, – be užuolankų teigia pernai studijas Vilniaus universitete baigusi Agnė Mažeikytė.
Jos pastaba – bene pati svarbiausia lietuviškoms televizijoms. Tačiau būtent dabartinė jaunimo karta gali priversti televizijas kelti turinio kokybės kartelę.

Iššūkis televizijoms – gauti pajamų už turinį internete

„Televizijos yra patekusios į spąstus. Jos mato, kad šiandien reikia daryti pigų ir kvailą turinį, nes tai garantuoja reitingus ir reklamos pardavimą. Tačiau jos taip pat puikiai supranta, kad interneto auditorijai nebeparduosi to, kas tinka viskuo nepatenkintam pagyvenusiam asmeniui, žiūrinčiam laidas per televizorių. Natūralu, kad televizijos turės pamažu pradėti orientuotis į protingą ir mąstančią jaunimo auditoriją“, – neabejoja Mykolo Romerio universiteto Elektroninio verslo katedros lektorius Liutauras Ulevičius.
Kita vertus, protinga, mąstanti, be kita ko, ir anglų kalbą suprantanti auditorija turi iš ko rinktis: norintiems internete prieinama užsienio televizijų produkcija. Lietuvoje, kur interneto skverbtis ir greitis yra vieni didžiausių pasaulyje, o jaunimo naudojimasis kompiuteriu beveik šimtaprocentinis, praktiškai nėra techninių kliūčių pasiekti ir be trukdžių žiūrėti užsienio televizijų laidas. Kliūtis galėtų būti nebent pačių jaunų žmonių galvose – toli gražu ne visi pasiryžę ieškoti norimų laidų, tuo labiau užsienio kalba. Tačiau neigti, kad tai darančiųjų segmentas egzistuoja ir ateityje turi potencialo didėti, būtų klaida.
Taigi lietuviškų televizijų ateityje laukia dvigubas iššūkis – ne tik privilioti jauną auditoriją, bet ir nukonkuruoti taip pat į ją besitaikančias užsienio televizijas. Be to, vien pritraukti žiūrovą nepakanka – dar reikia sugalvoti, kaip iš jo užsidirbti. Internete prieinamas lietuviškų televizijų turinys generuoja tik labai mažą bendrų reklamos pajamų dalį.
„Pajamų modelio pertvarkymas yra iššūkis Lietuvos televizijoms. Joms reikia sugalvoti, kaip gauti pajamas ir už internetu pateikiamą turinį. Jeigu tai nebus padaryta laiku, jauną vartotoją patrauks konkurentai iš tarptautinių kompanijų. Tokiu atveju dabartinėms televizijoms liktų tik vyresnė lietuviškai ir rusiškai suprantanti auditorija, kuri pajamų atžvilgiu ateityje nebus įdomi. Pensininkų galimybės pirkti bus daug mažesnės nei dabartinio jaunimo“, – analizuoja L.Ulevičius.
Specialisto nuomone, tai, kad jaunimas atpranta nuo televizoriaus, nereiškia, jog atpranta ir nuo audiovizualinio turinio: „Pasikeitė įpročiai ir vartojimo pobūdis. Tačiau įdomūs filmai ir įdomios laidos ir toliau yra žiūrimos.“ Tereikia, kad tų įdomių laidų būtų.

“LNK programų direktorius A.Prancūzevičius: „Aš pats būdamas tokio amžiaus televizijos nežiūrėjau.

Elektroninio verslo specialistas L.Ulevičius: „Televizijos turės pamažu pradėti orientuotis į protingą ir mąstančią jaunimo auditoriją.“

Laikas, kurį statistinis Lietuvos gyventojas praleidžia žiūrėdamas televiziją (min. per parą)
(maketuoti kaip dvi kreives)

Metai 2007 2008 2009 2010 2011
Visi gyventojai 202 203 206 207 204
Jaunimas (15–24 m.) 147 139 130 125 119
Šaltinis: TNS LT