BFL

Beveik 70 mln. eurų – tiek skirta Lietuvai, kad per trejus metus 36 tūkst. jaunuolių padėtų dirbti ar mokytis. Vieni metai jau praėjo: įdarbinta 1,4 tūkst., o 9 tūkst. jaunuolių pradėjo kelią iki darbo vietos. Valdininkai, turintys padėti susirasti darbą, jau metus terliojasi su viešaisiais pirkimais, o darbdaviai, trynę rankas laukdami naujų darbuotojų, jų negauna.

Jaunuolius, kurie nedirba, nesimoko ir niekuo neužsiima, gelbėja Europos Komisija (EK), pasiūliusi kovoti su jaunimo nedarbu Jaunimo garantijų iniciatyva. Programa veikia ir Lietuvoje, nors jaunimo nedarbo lygis, laimei, yra mažesnis nei Europos vidurkis. Per tris 2016 m. ketvirčius bedarbiais užsiregistravo 63 tūkst. jaunimo iki 29 metų amžiaus. Spalį 16–29 metų amžiaus bedarbiai sudarė 17,7 proc. visų bedarbių.

Jaunimo garantijų iniciatyvos, kuriai Lietuvoje skiriama 92 mln. eurų, tikslas yra užtikrinti, kad iki 29 metų amžiaus jaunuoliai per 4 mėn. nuo mokslų pabaigos ir tapimo bedarbiais dienos gautų tinkamą darbo, mokslo, praktikos ar stažuotės pasiūlymą. 2015–2018 m. šiam tikslui pasiekti įgyvendinami du stambūs projektai – „Atrask save“ ir „Naujas startas“, finansuojami daugiausia iš Europos socialinio fondo. Jie pradeda „įsivažiuoti“, nors startavo dar pernai.

Abu projektus įgyvendinančios Lietuvos darbo biržos (LDB) direktorė Ligita Valalytė vadovauti LDB pradėjo praėjusį balandį, tada nuo „Atrask save“ pradžios buvo praėjęs pusmetis, nuo antrojo projekto „Naujas startas“ – trys mėnesiai.

„Kai prisijungiau prie įstaigos, analizavau šiuos projektus ir, kiek suprantu, jų pradžia buvo gana sudėtinga dėl procedūrų, kurių negali paspartinti. Buvo daug viešųjų pirkimų, skundų, kurie stabdo procedūras. Tačiau tuos dalykus pavyko sudėlioti į vietas, todėl manau, kad tai, kas padaryta nuo pradžių iki dabar, yra didelis šuolis“, – projektų sėkmę vertina LDB direktorė.

Nors LDB vadovė džiaugiasi tuo, kas padaryta per trečdalį projektų įgyvendinimo laikotarpio, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis, Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos komisijos narys, linkęs manyti, kad šių projektų laukia ilgas procesas, bet ne sėkmė ir rezultatai. V.Levickis klausia, ar jais kartais nebandoma spręsti problemos, kurios nėra, žūtbūt nepraleidžiant progos gauti pinigų, nors ir nežinai, kam bei kaip juos panaudosi.

„Kai kalbama apie projektą „Atrask save“, man kyla klausimas, ar iš tikrųjų bandome kažką išspręsti, ar tik stengiamės „suvalgyti“ pinigus. Deja, šiandien linkstu į pinigų suvalgymo pusę. Tai dideli pinigai, bet jie skiriami procesui, o ne rezultatui“, – sako LDK atstovas.

Europinės programos tikslas – sumažinti jaunimo nedarbą ir pagreitinti įsitraukimą į darbo rinką, bet darbdavių atstovas tikina, kad Lietuvoje tokio jaunimo nedarbo, kurį būtų galima sumažinti kelis kartus ir pademonstruoti ryškius projekto rezultatus, palyginti su kitomis valstybėmis, kur šis rodiklis siekia net 50 proc., beveik nėra. Darbo biržoje esą neretai registruojasi po mokslų norintys atsipūsti absolventai, taip pat tie, kuriems nedirbti yra paprasčiau, arba tie, kurie ketina emigruoti. O štai turintieji kvalifikaciją darbą randa ir be europinių programų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-50-2016-m

Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė siekia, kad artimiausi metai Europos Sąjungoje būtų paskelbti Jaunimo galimybių metais. Parlamentarės ragina šalis nares imtis veiksmų ir sudaryti galimybes jauniems žmonėms susirasti darbą, o taip pat spręsti kitas su jaunais žmonėmis susijusias problemas.

“Net 5,5 mln. jaunuolių iki 25 metų Europos Sąjungoje yra bedarbiai. Tiek Lietuvą, tiek kitas Europos šalis palieka jauni žmonės. Ar tai reiškia, kad jaunimo mums nebereikia? Ar tai reiškia, kad siūlome jiems ieškoti darbo kituose pasaulio kraštuose, nors nuolat dejuojame, kad sparčiai mažėja dirbančių, mokesčius mokančių ir senjorus išlaikančių žmonių skaičius. Mes rizikuojame prarasti visą jaunų žmonių kartą. Todėl siūlau artimiausius metus skelbti Jaunimo galimybių metais ir imtis ryžtingų veiksmų, kad situacija pasikeistų”, – sako Vilija Blinkevičiūtė.

Kartu su siūlymu artimiausius metus paskelbti Jaunimo galimybių metais, Vilija Blinkevičiūtė pateikė konkrečius pasiūlymus dėl visų besimokančių jaunuolių judėjimo skatinimo, jų stažuočių užtikrinimo, teisės į mokslą garantavimo visiems jauniems žmonėms. Europarlamentarė atkreipė dėmesį ir į tai, kad būtina užtikrinti prieinamumą studijuoti, ypač, kai šiuo metu kainos už studijas universitetuose yra didelės ir todėl prieinamos ne visiems jaunuoliams.