Joe Biden BFL nuot.

Rugpjūčio pabaigoje Latvijos sostinėje planuoja apsilankyti kadenciją baigiantis JAV viceprezidentas Joe Bidenas.

Rugpjūčio 23 d. Rygoje turėtų įvykti jo ir visų trijų Baltijos šalių vadovų susitikimas, kuriame dalyvaus Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Nors kol kas susitikimo dienotvarkė nėra patvirtinta, tačiau Latvijos žiniasklaida praneša, kad planuojama aptarti NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų dėl rotacinių batalionų grupių Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokavimo įgyvendinimą. Taip pat bus kalbama apie padėtį Ukrainoje ir Sirijoje. Pasak Latvijos užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus, J.Bideno vizitas – aiškus signalas investuotojams, kad regionas išlieka saugus. 2014 m. J.Bidenas lankėsi Vilniuje. Tuomet taip pat kalbėta, kad šis vizitas dar kartą parodo, jog JAV nesiruošia nusigręžti nuo Baltijos šalių. Lankydamasis Vilniuje J.Bidenas taip pat patvirtino nekintantį savo šalies įsipareigojimą ginti Baltijos šalių suverenumą ir teritorinį vientisumą.

"Scanpix" nuotr.

JAV karinių pajėgų vadovybė Europoje (EUCOM) paviešino naują grėsmių strategiją, kurioje nurodoma, kad Rusijos agresija kelia didžiausią nerimą ir kad jau 25-erius metus vykstantis JAV pajėgų išvedimas iš kontinento grasina regiono stabilumui, todėl užsiminta apie  rotacinių pajėgų pakeitimą į nuolatines NATO rytuose, tarp jų ir Lietuvoje.

“Military Times” pranešė, kad 12 puslapių dokumente išdėstomi EUCOM prioritetai ateinantiems 3-5 metams ir išvardini galimi iššūkiai, tarp kurių – pabėgėlių migracija, finansų krizė, kibernetinės atakos ir infekcijų plitimas.

Didysis iššūkis yra Rusija ir jos “nepagarba kaimynių Europoje suverenumui”, kaip ir jos karinė agresija už EUCOM regiono ribų, pvz.: Sirijoje.

“Rusija įkūnija tęstinius iššūkius mūsų sąjungininkams ir partneriams įvairiuose regionuose. Todėl ji yra globalus iššūkis, kuris reikalauja globalaus atsako”, – sakomo strategijoje.

Susidorojant su Rusijos iššūkius EUCOM reikės atsargiai taikyti karines priemones, kad “kolektyvinės Gynybos departamento pastangos būtų sinchronizuotos ir sulauktų rezultatų išvengiant nenorimos eskalacijos bei provokacijos.”

Be Rusijos grėsmės EUCOM mini iššūkį NATO vienybei, kovą su transnacionalinėmis grėsmėmis ir gebėjimą išlaikyti JAV pajėgų pasirengimą veikti regione.

Rusija įkūnija tęstinius iššūkius mūsų sąjungininkams ir partneriams įvairiuose regionuose. Todėl ji yra globalus iššūkis, kuris reikalauja globalaus atsako.

Šiuo metu Europoje yra apie 65 tūkst. JAV karių, devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje jų buvo daugiau nei 200 tūkst. Nepaisant Rusijos agresijos Ukrainoje, Pentagonas nenori dislokuoti daugiau pajėgų Europoje dėl vis naujų krizių Artimuosiuose Rytuose ir Ramiojo vandenyno regione. Tiesa, norėdama apmalšinti naujų NATO narių baimes, JAV dislokavo besirotuojančius dalinius Rytų Europoje, tarp jų – ir Lietuvoje. Tačiau EUCOM dokumente sakoma, kad laikinas dislokavimas “nepakeičia ilgalaikio ir realaus buvimo. Virtualus buvimas reiškia realų nebuvimą.”

Visą originalų straipsnį skaitykite čia

V.Nuland ir L.Linkevičius / URM nuotr.

Saugumo ekspertų “Sniego susitikime” dalyvaujanti JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Victoria Nuland davė interviu BNS. Diplomatus dažnai sunku suprasti, nes jie mėgsta kalbėti tarp eilučių, todėl pateikiame 5 “išgrynintus” vienos aukščiausių JAV diplomatijos pareigūnių teiginius:

1. Lietuva neturėtų, ko skųstis.

Atsakydama į klausimą apie būsimą NATO viršūnių susitikimą ir kaip tai dar sustiprins Baltijos valstybių saugumą, V.Nuland pareiškė, kad JAV laikosi ankstesniame NATO viršūnių susitikime Velse duotų pažadų ir išvardino įgyvendintus darbus, tarp jų – rotuojamų 150 amerikiečių karių.

2. Kitos NATO šalys turėtų taip pat aktyviau įsitraukti į Baltijos šalių saugumo užtikrinimą.

Šalių NATO rytiniame pakraštyje taip pat prašome pagalvoti, kuo jos gali prisidėti prie situacijos Pietuose.

“Klausiame, ar gali prisidėti dar vienas sąjungininkas su reguliariomis rotacijomis, ir kaip galime sujungti šias kuopas, kad bendras rezultatas būtų pajėgų batalionas bet kuriuo konkrečiu metu”, – BNS teigė diplomatė.

3. Lietuva ir kitos Baltijos bei Rytų Europos valstybės neturėtų galvoti vien tik apie save.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja priminė naujosioms NATO valstybėms, kad saugumo iššūkių netrūksta ir kitose pasaulio vietose. “Šalių NATO rytiniame pakraštyje taip pat prašome pagalvoti, kuo jos gali prisidėti prie situacijos Pietuose”, – teigė ji, turėdama omeny tiek įvykius Sirijoje, tiek pabėgėlių krizę.

Diplomatė taip pat paminėjo, kad “svarbu ne tik tai, kad amerikiečiai ateitų ginti Lietuvos, bet ir tai, kuo Lietuva prisideda prie visų mūsų saugumo.”

4. Rusija – sustabdyta.

Pasak V.Nuland, Vašingtonas tiki, kad po Krymo okupacijos sugebėjo atgrasyti Maskvą nuo naujų avantiūrų Rytų Europoje, o dėl Sirijos – tarp Rusijos ir JAV vyksta dialogas diplomatijos vadovų lygmenyje, bet kol kas nieko kažko naujo.

5. Ukrainos likimas – daug klaustukų.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja, kalbėdama apie padėtį Ukrainoje ir Minsko susitarimus pažymėjo, kad net pirminiai susitarimų punktai, nuo kurių reiktų pradėti taikos procesą, neįgyvendinti, todėl “visi turime dirbti”.

Interviu skaitykite čia

BFL

Lietuvos parlamentarų ir diplomatų delegacija, susitikusi su demokratų daugumos JAV Senate vadovo pavaduotoju, lietuvių kilmės senatoriumi Ričardu Durbinu (Richard J. Durbin), padėkojo jam už ilgametę paramą Lietuvai.

Susitikime Vašingtone antradienį dalyvavę Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, Seimo narys Mantas Adomėnas, užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas pakvietė senatorių toliau bendradarbiauti stiprinant Lietuvos ir JAV ryšius.

JAV senatorius R. Durbinas Lietuvoje yra lankęsis ne vieną kartą. Mūsų šalyje jis viešėjo ir lemtingomis dienomis, kai Lietuva kovojo dėl nepriklausomybės.

Lietuvos ir JAV politikai bei diplomatai taip pat aptarė padėtį Baltarusijoje ir Lietuvos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugumo klausimus.

Lietuvos atstovai paprašė JAV, kad įgyvendinamų energetinių projektų saugumas taptų JAV dialogo su Rusija dalimi.

Tą pačią dieną Lietuvos delegacija šalies ambasadoje Vašingtone susitiko su JAV Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininke Ileana Ros-Lehtinen (Ilean Ros-Lehtinen).

Vašingtone (JAV) viešinti Seimo pirmininkė Irena Degutienė trečiadienį Atstovų rūmuose susitiko su lietuvių kilmės kongresmenu Džonu Šimkumi (John Shimkus).

„Nuoširdžiai tikimės, kad ir ateityje Jūs paremsite Lietuvos interesus visuomet, kai tik mūsų šaliai prireiks Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenų paramos ir pagalbos“, – dėkojo I. Degutienė.

Dž. Šimkus pabrėžė, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra svarbūs ilgamečiai JAV partneriai Europoje, kuriais JAV turėtų labiau remtis santykiuose su Rusija.

Ketvirtadienį yra planuojamas I.Degutienės bei Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkų susitikimas su JAV Atstovų Rūmų Pirmininke Nense Pelosi (Nancy Pelosi), Užsienio reikalų komiteto pirmininku Hovardu Bermanu (Howard L. Berman) ir komiteto nariais, Tarptautinio Respublikonų Instituto vadovais, kitais aukštais JAV pareigūnais. Rytoj Seimo Pirmininkė I.Degutienė taip pat lankysis Baltimorėje, kur susitiks su vietos lietuvių bendruomene.

"Veido" archyvas

Atsisakiusi vykti į Prahą susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama, prezidentė Dalia Grybauskaitė galėjo ne tiek rodyti nepagarbą Amerikai, kiek demonstruoti asmeninį lojalumą Europos Sąjungai.

Akivaizdžiai neigiama Briuselio ir kitų Europos Sąjungos senbuvių politikų reakcija į JAV prezidento B.Obamos susitikimą Prahoje su vienuolikos Vidurio ir Rytų Europos šalių lyderiais nedviprasmiškai parodė, kaip jautriai “senoji Europa” reaguoja į amerikiečių politiką savo atžvilgiu.

JAV vėl suskirstė europiečius į savus ir svetimus

Europiečius galima suprasti – dar prieš metus, pavargę nuo George’o W.Busho vienašalės ir gana agresyvios politikos, daugelis jų dėjo itin daug vilčių į būsimąjį JAV vadovą, kuriuo neabejotinai turėjo tapti demokratas. Europiečių lūkesčius bene geriausiai perteikė įtakingasis Vokietijos “Der Spiegel”, ant leidinio viršelio nupiešęs kaubojų su iš pykčio perkreipti G.W.Busho veidu ir dviprasme klausiama antrašte: “Ar Amerika vėl taps demokratinė?” Amerika tapo, tik didelio džiaugsmo Europai tai nesuteikė.

Naujasis JAV prezidentas B.Obama tiesiog ignoruoja vieno lyderio neturinčius europiečius, daug mieliau bendraudamas su Kinija, Rusija, islamo valstybėmis. B.Obama ignoravo klimato kaitos konferenciją Kopenhagoje, vienašališkai peržiūrėjo priešraketinės gynybos planus Čekijoje ir Lenkijoje, atšaukė ES ir JAV viršūnių susitikimą Madride.

O amerikiečių pasirinkimas naujausią JAV ir Rusijos strateginės puolamosios ginkluotės apribojimo sutartį pasirašyti neformalia Vidurio ir Rytų Europos sostine laikomoje Prahoje, kartu surengiant ten naujųjų ES ir NATO narių aukščiausio lygio susitikimą su B.Obama, tapo tikru akibrokštu Briuseliui.

Prieš septynerius metus tiek europiečiai, tiek tuo metu opozicijoje buvę JAV demokratai griežtai kritikavo tuomečio JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo sprendimą padalyti Europą į “senąją”, neremiančią JAV karo Irake, ir “naująją”, parėmusią savo ilgametę sąjungininkę.

Prabėgo metai, pasikeitė ir JAV administracija, ir Europos Sąjungos lyderiai, tad atrodė, kad dalybos į ES “blogiečius” ir “geriečius” negrįžtamai nugarmo praeitin. Iki praėjusio ketvirtadienio. Aišku, kad viršūnių susitikimu Prahoje B.Obama norėjo ištaisyti savo pernykščią klaidą su PRG ir santykių su Rusija “perkrovimu”, privertusią 22 garsius Vidurio ir Rytų Europos politikus parašyti laišką ir paklausti: ar JAV vis dar yra patikima sąjungininkė NATO? Nors laiškas stipriai suerzino amerikiečius savo viešumu, išvados vis tik buvo padarytos. Bet būdas, kaip tai buvo padaryta, dar labiau atšaldė Vašingtono santykius su Briuseliu.

Tiesa sakant, tikrai neaišku, kodėl naujosios JAV ir Rusijos strateginės sutarties nebuvo galima aptarti, pavyzdžiui, per NATO viršūnių susitikimą. Juk būtent JAV branduolinis ginklas buvo ir yra pagrindinis NATO atgrasinimo instrumentas. Bet atsitiko, kaip atsitiko.

Kodėl nevažiavo D.Grybauskaitė

Dabar daug aiškiau, kodėl D.Grybauskaitė nevažiavo į Prahą, vietoje savęs pasiųsdama premjerą Andrių Kubilių.
Gera Briuselio koridorių žinovė, išsaugojusi ten daugybę neformalių ryšių, D.Grybauskaitė puikiai suprato, kokią neigiamą ES galingųjų reakciją sukels šis “naujosios ES” viršūnių susitikimas Prahoje. Ir kad nacionalinio lygmens politikas, norintis ateityje daryti rimtą karjerą ES politinėse institucijose, verčiau neturėtų jame dalyvauti. Tad D.Grybauskaitė nutarė praėjusį ketvirtadienį verčiau praleisti Vilniuje, bendraudama su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu (kuris, jau nebe pirmą kartą nepakviestas į rimtą tarptautinį renginį, susiorganizuoja sau kokį renginuką) apie grynai abiejų šalių vyriausybių kompetencijai priklausančius klausimus, nei kompromituotis prancūzų, vokiečių ar britų akyse.

Prahoje buvę Lietuvos diplomatai “Veidą” tikino, kad prezidentės atsisakyme susitikti su B.Obama nereikia ieškoti kokių nors gilių užkulisinių intrigų ar noro parodyti savo asmeninį lojalumą Briuseliui.

Vis dėlto sunku patikėti, kad tokio lygio Lietuvos akibrokštas JAV lyderiui, pateiktas ką tik buvusios vienos Europos Komisijos komisarių, padarytas dėl paprasčiausių asmeninių užgaidų. Lietuva prezidentės asmenyje akivaizdžiai gręžiasi į Briuselį, transatlantinius santykius patikėdama Vyriausybės atstovams.

Lietuvos ir JAV ryšiai slopsta

Paradoksas: nors JAV visą laiką laikytos (ir tebelaikomos) artimiausiomis ir patikimiausiomis Lietuvos sąjungininkėmis, kokių nors apčiuopiamesnių praktinių ryšių tarp Vilniaus ir Vašingtono nebuvo ir nėra.

Vienintelė esmingesnė JAV kapitalo investicija Lietuvoje – “Williams International” kvietimas pirkti “Mažeikių naftos” akcijas baigėsi didžiuliu politiniu skandalu ir vargu ar iš tiesų prisidėjo prie amerikiečių sprendimo pakviesti Lietuvą į NATO. Nors Vilnius savo politinį apsisprendimą parduoti “Mažeikių naftos” akcijas amerikiečiams grindė būtent siekiama naryste NATO. Galime tik pasidžiaugti, kad planuotų amerikiečių investicijų į naujo dujinio kogeneracinio energobloko statybas Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose taip ir neatsirado. Mat tų planų turėjo ne kas kitas, o su didžiuliu triukšmu netrukus bankrutavusi “Enron”. Du energetiniai skandalai paeiliui neabejotinai būtų galutinai pakirtę lietuvių pasitikėjimą JAV verslu.

Pasibaigęs šaltasis karas ataušino ir JAV “didžiosios politikos” dėmesį tiek Baltijos šalims, tiek Lietuvai konkrečiai. Baltijos šalys kadaise Vašingtoną domino kaip vienas įtampos taškų plėtojant santykius su Sovietų Sąjunga ir Rusija. Nusprendę, kad su nusilpusiu Kremliumi konfrontuoti nebėra prasmės, amerikiečiai prarado domėjimąsi ir Baltijos regionu. Pirmenybė atiteko Balkanams, vėliau – Kaukazui, Irakui, Afganistanui.

Tikra atgaiva Lietuvos diplomatams ir politikams tapo G.W.Busho administracijos apsisprendimas nešti demokratiją į buvusias sovietines respublikas, pirmiausia – į Ukrainą ir Baltarusiją. Šalia labai nevienareikšmiškų ir tamsių finansinių dalykų, galimas dalykas, kai kam suteikusių galimybę pasipelnyti, čia įžvelgta ir galimybė vėl tapti amerikiečiams naudingais, o tai reiškia – ir įdomiais partneriais. “Slaptieji CŽV kalėjimai” Lietuvoje irgi atsirado kaip noro bet kokiais būdais įtvirtinti ryšius su JAV padarinys, o kas gali saistyti geriau nei bendros paslaptys ir bendra kova, tegul ir su terorizmu.

Vienoje gretoje su “demokratijos plėtra į Rytus” ir “kova su terorizmu” stovi ir Lietuvos kariuomenės dalyvavimas operacijose buvusioje Jugoslavijoje, Irake, Afganistane. Po to, kai B.Obamos administracija atmetė G.W.Busho demokratinį mesianizmą, “slapti CŽV kalėjimai” pavirto tik VSD mokymo centru, o mūsų kariai iš Irako buvo išvesti, Lietuvą su JAV iš esmės sieja tik bendra kova su talibais Afganistane. Todėl nereikia stebėtis, kad tarp pirmojo ešelono Lietuvos politikų dažniausias svečias Vašingtone yra ne prezidentė ar premjeras, o krašto apsaugos ministrė.