"Veido" archyvas

Praėjusią savaitę JAV pajėgos nužudė viso pasaulio teroristų ideologiniu vadeiva laikytą Osamą bin Ladeną. Tačiau ar laikantis principo “akis už akį” galima sustabdyti teroristus?

Minios žmonių Amerikoje, Sudane, Libijoje ir kitose nuo “Al Qaeda” teroristų grupuotės išpuolių nukentėjusiose šalyse jau savaitę džiūgauja ir švenčia Osamos bin Ladeno žūtį. Joms tai – neabejotina pergalė prieš terorizmą ir saldus keršto pojūtis. Taip, šiuos žmones galima suprasti: per daugybę išpuolių, su kuriais siejama teroristų organizacija “Al Qaeda”, žuvo šimtai tūkstančių nekaltų vaikų, moterų ir vyrų, buvo sugriauta tūkstančiai likimų. Juk su Osamos vardu siejama daugiau nei milijonas civilių aukų visame pasaulyje. Mat tai daugiau nei 40 pasaulio šalių veikianti teroristų organizacija.

Galiausiai visą pastarąjį dešimtmetį gyventa baiminantis galimų naujų išpuolių. Ir tą baimę dažnai kurstė vaizdo įrašai, kuriuose neva pats O.bin Ladenas grasindavo vis naujais išpuoliais Vakarų ir arabų šalyse.

Taigi nieko keista, kad šis žmogus buvo ieškomiausias nusikaltėlis visame pasaulyje, kurio medžioklei, teigiama, JAV išleido daugiau pinigų nei kelis šaltojo karo dešimtmečius trukusioms varžyboms su Sovietų Sąjunga. Nieko nestebina ir tai, kad žinia apie jo nužudymą gatvėse sutikta džiaugsmo šūksniais ir fejerverkų salvėmis.

Tačiau į O.bin Ladeno nužudymą, kuris daug kam atrodo it triumfo akimirka, verta pažvelgti ir iš kitos pusės. Juk O.bin Ladenas nebuvo suimtas ir nuteistas, jam nebuvo paskelbtas joks nuosprendis, juolab mirties. Šis žmogus nebuvo nužudytas besikaunantis kur nors Pakistano tarpukalnėse, o žūties akimirką net nebuvo ginkluotas. O.bin Ladenas buvo nužudytas beginklis prabangiuose savo namuose 50 km nuo Pakistano sostinės Islamabado, kur, kaip teigiama, gyveno jau penketą metų.

Nužudymas – neteisėtas?

"Veido" archyvas

Teroristų lyderis buvo nužudytas namuose netoli Pakistano sostinės

Iš esmės O.bin Ladenas buvo laikomas terorizmo simboliu, kurį bet kokia kaina sudaužyti į šipulius buvo pažadėjęs ir ankstesnis JAV prezidentas George’as W.Bushas, ir Barackas Obama. Tačiau nors abu savo tautai ir visam pasauliui žadėjo “pričiupti” O.bin Ladeną ir įvykdyti teisingumą, jie niekada atvirai neminėjo, kad tikslas – surengti O.bin Ladenui egzekuciją be jokio teismo.

Buvęs CŽV vadovas Coferis Blackas, vadovavęs šiai valdybai tuo metu, kai įvyko rugsėjo 11-osios išpuoliai, 2003-iaisiais pareiškė visiškai neabejojantis, kad O.bin Ladenas bus atiduotas į teisingumo rankas. “Kaip ir visi nusikaltėliai, anksčiau ar vėliau jis bus sugautas. Osamos dienos – suskaičiuotos”, – tada kalbėjo pareigūnas.

Gal tų dienų buvo gerokai daugiau, nei manė C.Blackas, tačiau galima lažintis, kad jų pabaigą CŽV vadas tuomet įsivaizdavo kitaip: jis turbūt nebūtų patikėjęs, kad O.bin Ladenas galingiausios Vakarų valstybės pareigūnų, prisiekusių šalies konstitucija, bus nužudytas beginklis per antskrydį, o jo kūnas, bent kaip teigiama, išmestas į jūrą.

Buvęs Vakarų Vokietijos kancleris Helmutas Schmidtas tai vadina aiškiu tarptautinės teisės pažeidimu. Kaip ir žymus Australijos žmogaus teisių advokatas Geoffrey Robertsonas. Jis tiki, kad visa tai ne teisingumas, o kaip tik šio termino iškraipymas. “Teisingumas reiškia, kad žmogaus kaltė, pasitelkus įkalčius, įrodoma teisme, ir jam skiriama bausmė”, – aiškina advokatas. Jo įsitikinimu, O.bin Ladeną reikėjo teisti kaip Antrojo pasaulinio karo nacius Niurnberge arba buvusį Jugoslavijos prezidentą Hagoje 2001-aisiais, ir tik tuomet džiūgauti, kad teisingumas įvykdytas.

Teroristinių išpuolių gali padaugėti

Iš tiesų tokiu atveju gal ir galėtume kalbėti apie orią Amerikos poziciją, teisinę Vakarų visuomenę ir nepajudinamą vertybę – JAV konstituciją, kurioje aiškiai parašyta, kad Amerika nesusidoros su jokiu asmeniu, o visi nusikaltimai bus įrodomi tik teisme, o ne kur nors Pakistano priemiesčiuose pareigūnams skrendant sraigtasparniu.

Gal tada būtų galima kalbėti ir apie smūgį teroristams, susilpnintas jų pozicijas, netekus visuotinai pripažįstamo vado, ir tikimybę, kad pasaulio piliečiai galės ramiau atsikvėpti ir mažiau bijoti naujų kruvinų išpuolių.

Tačiau dabar, manoma, gali būti priešingai. Tas pats buvęs Vokietijos kancleris H.Schmidtas mano, kad toks brutalus susidorojimas su O.bin Ladenu gali sukelti dar daugiau neramumų ir taip neramiame arabų pasaulyje. O štai JAV terorizmo studijų ekspertas Thomas Henriksenas įsitikinęs, kad artimiausiu metu kaip atsako į JAV veiksmus sulauksime naujų teroristinių išpuolių.

“Gal ir atsiras teroristų, kurių pasitikėjimas savimi bus pakirstas, tačiau neabejoju, kad sulauksime ilgiau planuojamų, strategiškai geriau parengtų ir apgalvotų atakų, kurios bus vykdomos O.bin Ladenui atminti”, – pesimistines prognozes pateikia Th.Henriksenas. Tiesa, jis mano, kad nemaža dalis šių dar tik planuojamų atakų būtų įvykusios bet kuriuo atveju, tačiau O.bin Ladeno žūtis jų organizatoriams gali būti papildomas motyvas.

Kita vertus, reikėtų paminėti, kad “Al Qaeda” – ne tokia vieninga organizacija, kaip dažnai manoma. Ekspertų teigimu, dabar tai yra franšizės principu veikianti organizacija, iš esmės neturinti jokio koordinacinio centro, o kovotojų grupės yra laisvos priimti sprendimus. “Tai palaida organizacija, kurią vienija nebent bendras tikslas – atakos prieš Vakarų pasaulį”, – konstatuoja buvęs CŽV pareigūnas Marcas Sagemanas.

O.bin Ladenas buvo tarsi idėjinis organizacijos vadas, kurį pripažino be išimties visi teroristai, tačiau jis, kaip manoma, neduodavo įsakymų, nesikišdavo į planuojamus teroristinius išpuolius ir iš tiesų atliko simbolinį vaidmenį.

Tad techniniu požiūriu jo mirtis gali neturėti didelės įtakos: vietoj jo atsiras naujas idėjinis vadas ir kartu naujasis JAV priešas numeris vienas. O juo greičiausiai taps Aymanas al-Zawahiri, dažnai laikomas dar svarbesniu strategu, nei buvo O.bin Ladenas. Tad kam tokiu atveju reikėjo žudyti Osamą, jei jį pakeis dar gudresnis ir stipresnis lyderis?

JAV reikėjo “laimikio”

Esama duomenų (tiesa, neoficialių), kad JAV jau seniai žinojo, kur slapstosi O.bin Ladenas, tačiau laukė tinkamo momento jį pričiupti. Pavyzdžiui, tokio, kai reikia nukreipti visuomenės dėmesį nuo nemalonių įvykių arba sustiprinti JAV įvaizdį pasaulio akyse.

Neatmestina galimybė, kad tas momentas yra kaip tik dabar ir susijęs su JAV karių išvedimu iš Afganistano. Juk JAV prezidentas B.Obama dar pernai pažadėjo, kad kariai bus pradėti išvesti šių metų vasarą. Tačiau kartu akivaizdu, kad jokios realios pergalės Afganistane taip ir nebuvo pasiekta. Priešingai, talibų pozicijos nė kiek nesusilpnintos, nors karas Afganistane pareikalavo iš JAV didžiulių pastangų ir išteklių.

Tad O.bin Ladeno nukovimas gali pasitarnauti kaip Afganistane laimėtos kovos simbolis: teroristų vadas nukautas, tad amerikiečiai gali palikti Afganistaną iškelta galva.

"Veido" archyvas

O.bin Ladeno žūtį amerikiečiai atšventė dainomis ir džiaugsmo šūksniais

Kaip sako “Stratfor” analitikai, “mes neteigiame, kad tai ne sutapimas, jog O.bin Ladenas buvo nužudytas kaip tik tada, kai Amerikai jo mirtis galėtų labiausiai pasitarnauti”.

Jei tai būtų tiesa, galbūt paaiškintų ir tai, kodėl Amerika surizikavo O.bin Ladeną ne suimti, o nužudyti. Juk priešingu atveju tektų atsakyti į daugybę sudėtingų klausimų, o jokio staigaus “efekto” nebūtų. Pavyzdžiui, reikėtų nuspręsti, ar jį teisti karo tribunole, ar kelti kriminalinę bylą. Taip pat – kur jį kalinti: Pakistane, Gvantaname ar JAV? Ar O.bin Ladenui suteikti gynybos teisę? Jei taip, kas jį gintų? O jei jis nuspręstų gintis pats ir teismo procesą panaudotų kaip terorizmo idėjų propagandos tribūną?

Tačiau O.bin Ladeno žūtis praėjusį sekmadienį visus šiuos klausimus išsprendė ir iškėlė jau visai kitų, dar sunkiau atsakomų klausimų apie amerikietiškąjį teisingumą ir tikrąją kovą su terorizmu.

Osama bin Ladenas

• Gimė 1957 m. kovo 10 d.; nužudytas 2011 m. gegužės 2 d.

• 1979-aisiais įsitraukė į karą Afganistane prieš Sovietų Sąjungą.

• 1988-aisiais įkūrė islamišką organizaciją “Al Qaeda”.

• 1990-aisiais ėmė agituoti arabų šalis netapti priklausomas nuo JAV paramos. Saudo Arabijai nusprendus įsileisti JAV karius, O.bin Ladenas ėmėsi atakų Vakaruose ir Arabų šalyse.

• 1990–2011 m. įvykdyti išpuoliai Alžyre, Egipte, Afganistane, Sudane, Libijoje, JAV, Bosnijoje ir Hercogovinoje bei kitur.

• Skaičiuojama, kad nuo kovotojų, siejamų su “Al Qaeda”, išpuolių yra žuvę iki 1,2 mln. civilių gyventojų.

Scanpix

Baltieji rūmai pareikalavo, kad Islamabado vyriausybė ištirtų, ar Pakistane egzistuoja tarptautinį teroristų tinklą “al Qaeda” remianti organizacija, kuri padėjo slapstytis jo pagrindiniam lyderiui Osamai bin Ladenui.

Tačiau praėjus savaitei po JAV specialiųjų pajėgų reido, per kurį O. bin Ladenas buvo nukautas, Jungtinės Valstijos pareiškė neturinčios jokių įrodymų, jog Islamabadas žinojo, kad “al Qaeda” lyderis slapstosi Pakistane.

“Pakistano mieste Abotabade veikė kažkoks tinklas, kuris palaikė Bin Ladeną, – Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo reikalams Tomas Donilonas sekmadienį sakė televizijos NBC pokalbių laidai “Meet The Press”. – Mes nematėme įrodymų, kad (Pakistano) vyriausybė apie tai žinojo. Tačiau tai reikia ištirti”.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) įsakė surengti slaptą Karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) misiją, per kurią O. bin Ladenas buvo nukautas Abotabade esančioje rezidencijoje. Be to, amerikiečiai komandosai iš šio komplekso paėmė kompiuterius ir kompiuterines laikmenas, kuriose tikimasi rasti daug svarbios informacijos apie ekstremistus.

Labiausiai ieškomas teroristų lyderis kelerius metus gyveno netoli Islamabado esančiame mieste pastatytame įtvirtintame trijų aukštų name, tačiau T. Donilonas pabrėžė nematęs “jokių įrodymų, kurie mums sakytų, kad (Pakistano) politinė, karinė arba žvalgybos vadovybė būtų iš anksto žinojus apie Bin Ladeno” buvimo vietą.

“Tačiau kitas punktas yra jūsų keliama prielaida, jog Osama bin Ladenas šešerius metus buvo šiame mieste, už 50 kilometrų nuo Pakistano sostinės Islamabado – mieste, kuris buvo žinomas kaip karinis miestelis ir kur veikia svarbi karo akademija. Tai reikia ištirti”, – pridūrė jis.

T. Donilonas ir kiti JAV pareigūnai sekmadienį sakė, kad per amerikiečių komandosų reidą surinkta medžiaga yra visų laikų didžiausias informacijos apie teroristų organizacijas lobynas.

“Tai didžiausias duomenų kiekis, kada nors paimtas iš vieno teroristo buveinės, – nurodė Baltųjų rūmų patarėjas. – Kaip mums sako CŽV (Centrinės žvalgybos valdyba), pagal dydį ji prilygsta nedidelio koledžo bibliotekai”.

“Jeigu atskleisime kokios nors informacijos apie planus arba artimiausiu laiku gresiančius pavojus, be abejo, mes imsimės veiksmų”, – pridūrė jis.

T. Donilonas nekomentavo konkrečių galimų grėsmių, tačiau paklaustas apie pranešimus, jog O. bin Ladenas planavo atakas prieš JAV traukinius, minint 10-ąsias rugsėjo 11-osios atakų metines, atsakė: “Girdime tokią informaciją ir, žinoma, padarysime atitinkamų pranešimų bei imsimės atitinkamų veiksmų”.

O. bin Ladeno, kuris buvo pagrindinis 2001 metų rugsėjo 11 dieną Jungtinės Valstijose įvykdytų teroro atakų organizatorius, sunaikinimas yra svarbi JAV pergalė, tačiau T. Donilonas perspėjo: “Negalime skelbti “al Qaeda” strategiškai įveikta”.

Scanpix

Jungtinių Valstijų ir Kinijos vyriausybių atstovai pirmadienį susitiks Vašingtone ir bandys išspręsti senus ginčus, praneša BBC.

Kasmetis JAV ir Kinijos strateginio ir ekonominio dialogo programos susitikimas vyks praėjus vos keturiems mėnesiams po dvišalių JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) ir Kinijos prezidento Hu Dzintao (Hu Jintao) diskusijų.

Turbūt pati įtakingiausia verslo grupė JAV – Amerikos prekybos rūmai teigia, kad yra labiausiai sunerimusi dėl sumažėjusių JAV įmonių galimybių patekti į didžiulę Kinijos rinką.

Manoma, kad bus paliestas ir juanio klausimas. JAV kaltina Kiniją juanio nuvertinimu. Per mažas Kinijos valiutos kursas atpigina kinų prekes ir jos tampa konkurencingesnės Jungtinėse Valstijose, tuo tarpu amerikiečių prekės, priešingai, brangsta ir yra mažiau konkurencingos Kinijoje, kuri yra didžiausia eksportuotoja pasaulyje.

Scanpix

Šimtai pakistaniečių penktadienį išėjo į gatves, šlovindami tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” lyderį Osamą bin Ladeną ir skanduodami “Mirtis Amerikai”, smerkdami JAV specialiųjų pajėgų Pakistane surengtą slaptą reidą, per kurį jis buvo nukautas.

Abotabado miesto centre, netoli komplekso, kuriame JAV komandosai rado ir nušovė O.bin Ladeną per gegužės 2 dieną įvykdytą operaciją, policija stengėsi suvaldyti apie tūkstantį vyrų, susirinkusių į demonstraciją turguje po penktadieninių pamaldų.

Demonstrantai degino padangas ir užblokavo pagrindinę gatvę. Žmonės skandavo : “Šalin Jungtines Valstijas!” ir “JAV teroristai!”.

Minia mojavo plakatais, kurių užrašai smerkė naktį iš sekmadienio į pirmadienį surengtą operaciją, apie kurią, kaip nurodė Vašingtonas, Pakistano lyderiai nebuvo iš anksto įspėti.

“Jeigu norite išgelbėti Pakistaną, turite sutraukyti vergovės Amerikai grandines”, – skelbė kitas plakatas.

Silpna ir susipriešinusi Pakistano civilinė vyriausybė yra labai nepopuliari 170 mln. gyventojų turinčioje šalyje, o daugelis ją laiko JAV marionete.

Prieš Ameriką nukreiptas nuotaikas Pakistane kursto jau beveik dešimt metų kaimyniniame Afganistane vykstantis karas ir JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) siunčiamų bepiločių lėktuvų atakos prieš “al Qaeda” ir Talibano vadus, veikiančius Pakistano šiaurės vakariniuose genčių regionuose.

Buvęs federalinis senatorius Hafizas Fazalas Bareachas (Hafizas Fazalas Bareačas), užimantis aukštas pareigas islamistinėje partijoje “Jamiat Ulema-e-Islam” (JUI), pareiškė, kad Vašingtonui likvidavus O.bin Ladeną, atsiras tūkstančiai panašių į jį.

“Vienas Osama tapo kankiniu, o dabar gims tūkstančiai Osamų, nes jis sukūrė judėjimą prieš antiislamiškas pajėgas, kuris yra nepriklausomas nuo asmenybių, – pabrėžė politikas.

“Amerika pirmiausiai pavertė Osamą kankiniu, vėliau išniekino jo kūną”, – pridūrė H.F.Bareachas, žadėdamas, kad “džihadas (šventasis karas) prieš Ameriką ir jos sąjungininkus tęsis”.

Tuo tarpu šiaurės vakariniame Pešavaro mieste apie 400 žmonių  dalyvavo JUI organizuotoje demonstracijoje, skanduodami “Mirtis Amerikai”, “Mirtis Pakistano valdytojams” ir “Tegyvuoja Osama”.

Musulmonų pasaulyje penktadienį vyksta tradicinės pamaldos, po kurių neretai būna organizuojamos demonstracijos.

Scanpix

Teroristų tinklas “Al Qaeda”, JAV žvalgybos duomenimis, per 10-ąsias Rugsėjo 11-osios išpuolių metines planavo surengti teroro aktus traukiniuose ir kituose objektuose Jungtinėse Valstijose. Praėjus kelioms dienoms po Osamos bin Ladeno (Osama bin Laden) likvidavimo operacijos Pakistane apie tai paskelbė Krašto apsaugos departamentas, kurį cituoja agentūra AFP.

Šaltinių duomenimis, atitinkama informacija rasta O. bin Ladeno slėptuvėje konfiskuotuose kompiuteriuose.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) penktadienį susitiks su kariais, dalyvavusiais O. bin Ladeno likvidavimo operacijoje. Jis lankysis armijos bazėje Fort Kempbele Kentukio valstijoje. Baltųjų rūmų duomenimis, prezidentas turės galimybę “asmeniškai” padėkoti kai kuriems kariams. Už sėkmingą operaciją Pakistane jis jau trečiadienį padėkojo JAV specialiųjų pajėgų vadui admirolui Viljamui Makreivenui (William McRaven).

"Veido" archyvas

Praėjus kelioms dienoms po teroristų tinklo “Al Qaeda” lyderio Osamos bin Ladeno (Osama bin Laden) likvidavimo akcijos JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) ketvirtadienį apsilankė Rugsėjo 11-osios išpuolių vietoje Niujorke, kur pagerbė aukų atminimą.

Toje vietoje, kur stovėjo Pasaulio prekybos centro (PPC) dangoraižiai dvyniai, jis padėjo vainiką. Dangoraižiai griuvo 2001 metų rugsėjo 11-ąją, kai į juos rėžėsi du teroristų užgrobti lėktuvai. Čia tada žuvo 2 tūkst. 600 žmonių. Iš viso teroro aktai tą dieną nusinešė 2 tūkst. 976 žmonių gyvybes.

Išpuolių organizatoriumi laikomas O. bin Ladenas naktį į pirmadienį buvo nukautas per operaciją Pakistane. Tūkstančiai amerikiečių į tai reagavo su džiaugsmu.

B. Obama išpuolių vietoje susitiko su aukų artimaisiais. Jis viešai nekalbėjo. Ceremonijoje dalyvavo tik kviestiniai svečiai. Išpuolių metu prezidentu buvęs Džordžas V. Bušas (George W. Bush) atmetė B. Obamos kvietimą kartu apsilankyti “Ground Zero”.

Žuvusieji prisiminti ir prie Pentagono. Čia viceprezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) padėjo gėlių ir taip pat susitiko su aukų artimaisiais.

BFL

JAV žvalgybos pareigūnai, tikrinantys tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” lyderio Osamos bin Ladeno buveinėje rastus kompiuterius ir kompiuterines laikmenas, veikiausiai aptiks informacijos “aukso gyslą”, atskleidžiančią išpuolių planus, kitų teroristų lyderių buvimo vietas ir jų finansavimo šaltinius, trečiadienį sakė keli buvę pareigūnai.

Per reidą, kuris buvo surengtas Pakistane pirmadienį paryčiais, JAV komandosai paėmė apie penkis kompiuterius, dešimt standžiųjų diskų ir šimtą kitokių laikmenų. Šis laimikis gali nulemti dramatišką persilaužimą JAV žvalgybos agentūrų darbe, mano buvę pareigūnai ir saugumo ekspertai.

“Labai nustebčiau, jeigu tai mums netaptų aukso gysla”, – buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus pavaduotojas Johnas McLaughlinas (Džonas Maklolinas) sakė televizijai CNN.

“Manau, kad jog veikiausiai rasime pranešimų apie potencialius sąmokslus. Tikriausiai kažką rasime apie finansavimą. Galime kai ką sužinoti apie bet kokius ryšius, kurių jis (O. bin Ladenas) turėjo ar neturėjo su Pakistanu. Sužinosime apie svarbius padėjėjus”, – pridūrė jis.

JAV pareigūnai sakė, kad sutelkta CŽV, Nacionalinio saugumo agentūros (NSA), Teisingumo departamento ir kitų agentūrų ekspertų grupė jau pradėjo tirti šią medžiagą. Tikėtina, kad šis procesas užtruks kelis mėnesius ar net metus.

Per pradines paieškas didžiausias dėmesys bus skiriamas “esamoms grėsmėms aptikti”, taip pat informacijai, galinčiai padėti nustatyti “kitus vertingus “al Qaeda” taikinius”, Nacionalinio kovos su terorizmu centro vadovas Michaelas Leiteris (Maiklas Leiteris) sakė JAV Nacionaliniam visuomeniniam radijui

Vyriausybė “tikriausiai” įtrauks naujų vartų į įtariamų teroristų sąrašus, remiantis informacija, rasta O.bin Ladeno kompiuteriuose, JAV generalinis prokuroras Ericas Holderis (Erikas Holderis) sakė trečiadienį per posėdį Senate.

Kompiuterių specialistai pirmiausiai išardys įrangą, siekiant apsisaugoti nuo galimų spąstų ir pašalinti galimas failų trynimo programas, o vėliau išgaus ir nukopijuos visą laikmenose esančią informaciją, sakė analitikai.

Per šias įtemptas paieškas veikiausiai nebus rasta daug tiesioginės informacijos apie “al Qaeda”, tačiau tikėtina aptikti “šimtus tūkstančių smulkių detalių”, kurias bus mėginama įterpti į didesnę žvalgybos duomenų mozaiką, sakė Stokholme įsikūrusio Švedijos gynybos tyrimų agentūros mokslininkas Davidas Lindahlas (Davidas Lindalas).

“Jeigu jie sugebėtų nustatyti bent vieną banko sąskaitą, tada galėtų pradėti atskleisti daug, daug kitų dalykų”, – pridūrė jis.

O. bin Ladenas žinojo, kad yra medžiojamas visame pasaulyje, todėl beveik neabejotina, kad jis yra užšifravęs bent dalį failų savo kompiuteriuose, nurodė ekspertai.

Dideliame “Al Qaeda” vadovo rezidencijos komplekse nebuvo įvestas nei telefono, nei interneto ryšys, o tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl name buvo rasta daugybė DVD plokštelių ir kitų kompiuterinių laikmenų.

JAV žvalgybos agentūros mano, kad po 2001 metais rugsėjo 11 dieną surengtų atakų prieš Jungtines Valstijas O. bin Ladenas baiminosi galintis būti susektas Amerikos šnipų, todėl informaciją perduodavo įrašytą į kompaktines plokšteles, kurias gabendavo ryšininkai, užuot ją siuntęs kompiuteriniais tinklais.

REUTERS

Namas, kuriame buvo nukautas O. Bin Ladenas

JAV kariškių įvykdytas Osamos bin Ladeno nužudymas buvo valstybės savigynos aktas, be to jis net nemėgino pasiduoti, pareiškė trečiadienį JAV teisingumo ministras Ericas Holderis.

“Tai pateisinama kaip nacionalinės savigynos aktas”, – sakė E.Holderis Senato teismų komitete, primindamas O.bin Ladeno prisipažinimą prisidėjus prie 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke, Vašingtone ir Pensilvanijoje.

“Jeigu jis būtų pasidavęs, mėginęs pasiduoti, manau, mes būtume tai priėmę, bet nebuvo jokių ženklų, jog jis būtų norėjęs taip pasielgti, todėl jo nužudymas buvo teisėtas veiksmas”, – paaiškino jis.

Operacija O.bin Ladeno slėptuvėje buvo “teisėta ir atitiko mūsų vertybes”, – nurodė E.Holderis.

E.Holderį klausinėjo senatoriai todėl, kad paaiškėjo, jog O.bin Ladenas  buvo beginklis, bet jį elitinio būrio kariai nušovė per sekmadienį surengtą reidą.

Senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grahamas) paklausė, ar JAV karinio jūrų laivyno būrio SEAL kariai “turėjo manyti”, jog labiausiai pasaulyje ieškomas žmogus “buvo vaikščiojantis sprogstamas įtaisas” arba bomba.

E.Holderis atsakė: ”Būtent”.  Erikas Holderis (Eric Holder) pareiškė, kad “Al Qaeda” lyderis Osama bin Ladenas (Osama bin Laden) teisėtai buvo JAV kariuomenės taikiniu, praneša BBC.

E. Holderis Teismų komiteto taryboje pažymėjo, kad O. bin Ladenas net nebandė pasiduoti. Tai, kad JAV pajėgos jį nukovė, buvo nacionalinė gynyba.

JAV pripažino, kad O. bin Ladenas nebuvo ginkluotas, kai pirmadienį Karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų komandosai nušovė jį per vykdomą operaciją Abotabado mieste Pakistane.

Kritikai sunerimo, ar operacija buvo teisėtai įvykdyta.
Iš Islamabado naujienų agentūros praneša, kadbin Ladeno 12 metų duktė matė, kaip JAV specialiosios paskirties dalinio kariškiai nušovė jos tėvą. Tai trečiadienį pranešė Pakistano laikraštis “The News”, remdamasis šaltiniais šalies saugumo tarnybose.
Pasak dukters, “Al Qaeda” vadovas buvo sučiuptas gyvas, o po akimirkos nušautas šeimos narių akivaizdoje. Jo kūną amerikiečiai pasiėmė. Į sraigtasparnį buvo paimtas dar vienas žmogus – O. bin Ladeno sūnus. Bet neaišku, ar tuo metu jis dar buvo gyvas.

Kaip rašo “The News”, O. bin Ladeno dukterimi ir kitais jo šeimos nariais rūpinasi Pakistano valdžia. Tarp jų – dvi moterys ir šeši vaikai, kurių amžius – nuo 2 iki 12 metų, bei kiti neįvardijami asmenys. Po JAV kariškių operacijos Pakistano saugumo pajėgos atakuotame pastate rado 16 gyvų žmonių surištomis rankomis.

Scanpix

“Google” užėmė pirmąją vietą įtakingiausių Jungtinių Valstijų kompanijų sąraše, praneša “Mashable”, remdamasi “Harris Interactive” apklausa.

Apklausoje dalyvavę 30 tūkst. žmonių vertino kompanijas pagal 20 pozicijų. 16 kompanijų buvo įvertintos “puikiai”: daugiausia viršutines reitingo pozicijas užėmė aukštųjų technologijų įmonės. Be “Google”, reitingo viršutinėse eilutėse atsidūrė “Apple” (5 vieta). “Intel” (6), “Amazon” (8), “Sony” (14) ir “Microsoft”.

Blogiausius rezultatus pademonstravo bankai, draudimo ir naftos kompanijos. Paskutinėse eilutėse atsidūrė “Bank of America”, “Citigroup”, “Chrysler”, “Goldman Sachs”, BP ir AIG.

“Google Inc.” yra populiariausios pasaulyje paieškos sistemos “Google” savininkė. 2010 metais kompanija buvo pripažinta patraukliausia JAV darbdave pagal dviejų nepriklausomų apklausų rezultatus.

BFL

Teroristų tinklo “Al Qaeda” lyderio Osamos bin Ladeno (Osama bin Laden) žūtis gali įkvėpti pasitikėjimo, tačiau ji nereiškia karo su terorizmu pabaigos, teigia specialusis Europos Sąjungos pasiuntinys Afganistane ambasadorius Vygaudas Ušackas.

“Osama bin Ladenas nebegyvas, tačiau karas su terorizmu dar nebaigtas. Tai gali sustiprinti JAV ir tarptautinės bendruomenės dvasią bei tikėjimą, kad pastarųjų dešimties metų pastangos ir aukos Afganistane bei visame regione nenuėjo perniek. Ši žinia įkvėps pasitikėjimo regiono žaidėjams ir paskatins judėti į priekį didesnio bendradarbiavimo bei paramos taikai ir susitaikymui link”, – pranešime spaudai cituojamas V. Ušackas.

Ambasadoriaus teigimu, kovoje su terorizmu reikės tolesnių ryžtingų JAV, Europos Sąjungos ir platesnės tarptautinės bendruomenės pastangų padedant sukurti pamatus saugiam bei stabiliam Afganistanui, kartu ir platesniam regionui.

“Šioje situacijoje nereikia nuvertinti ir Pakistano vyriausybės bei žmonių vaidmens”, – pažymėjo V. Ušackas.

Kaip ELTA jau rašė, Pakistane per operaciją nukautas teroristų tinklo “Al Qaeda” lyderis O. bin Ladenas. “Teisingumas nugalėjo”, – savo kalboje per televiziją pareiškė JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama), kurį cituoja agentūra AFP.

Amerikiečių televizijos stočių pranešimais, O. bin Ladenas sekmadienį nukautas viename name netoli Pakistano sostinės Islamabado. JAV turi jo lavoną. O. bin Ladenas buvo labiausiai ieškomas pasaulio teroristas. “Al Qaeda” lyderį nukovė JAV specialusis dalinys.

Jungtinės Valstijos kaltina O. bin Ladeną 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliais, per kuriuos žuvo beveik 3 tūkst. žmonių. Jo paieška ilgai rezultatų nedavė. Buvo spėjama, kad teroristas slapstosi slėptuvėse Afganistane ir Pakistane.

JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) teigimu, JAV vyriausybė 2010 metų rugpjūtį gavo pirmųjų duomenų apie O. bin Ladeno buvimo vietą. Praėjusią savaitę jis esą jau turėjo pakankamai informacijos ir nusprendęs veikti.

Prezidentas pabrėžė, kad su O. bin Ladeno žūtimi kova su teroru nesibaigė. Jis pakartojo, kad amerikiečiai nekovoja su islamu. “Mes to nedarome ir nedarėme”, – pažymėjo B. Obama.

JAV, be kita ko, kaltina O. bin Ladeną teroro aktais prieš JAV ambasadas Kenijoje ir Tanzanijoje 1996-aisiais, nusinešusiais daugiau kaip 200 žmonių gyvybių, bei JAV eskadrinio minininko “Cole” užpuolimu 2000 metų lapkritį Jemeno Adeno mieste.

Scanpix/Reuters

Jungtinės Valstijos nužudė tarptautinio kovotojų tinklo “al Qaeda” lyderį Osamą bin Ladeną, sekmadienį per dramatišką kreipimąsi į amerikiečius, kurį transliavo televizija, paskelbė prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama).

Labiausiai ieškomas pasaulio teroristas buvo nukautas praėjus beveik dešimčiai metų po 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos teroristinių atakų.

“Šįvakar galiu pranešti Amerikos žmonėms ir pasauliui, kad Jungtinės Valstijos įvykdė operaciją, per kurią buvo nukautas Osama bin Ladenas, “al Qaeda” lyderis ir teroristas, kuris atsakingas už tūkstančių nekaltų vyrų, moterų bei vaikų nužudymą”, – sakė B.Obama, netikėtai sekmadienį vėlai vakare kreipęsis į amerikiečius iš Baltųjų rūmų.

Labiausiai pasaulyje ieškomas žmogus buvo nukautas vienoje slėptuvėje Pakistane per sekmadienį įvykdytą operaciją, kuri buvo surengta bendradarbiaujant su Islamabadu, nurodė JAV vadovas.

Per istorinį kreipimąsi iš Baltųjų rūmų B.Obama pareiškė pasiuntęs JAV ginkluotąsias pajėgas į Pakistaną, vadovaujantis informacija, kuri pirmąsyk buvo gauta pernai rugpjūtį.

“Nedidelė amerikiečių komanda įvykdė šią operaciją su nepaprasta narsa ir gebėjimais. Nei vienas amerikietis nenukentėjo. Jie pasirūpino išvengti civilių aukų”, – nurodė B.Obama.

AP

Jungtinių Valstijų pietinį regioną smarkiai nuniokojusių tornadų aukų iki penktadienio vakaro padaugėjo iki 334, kai šalies prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) reiškė solidarumą su sielvarto apimtais amerikiečiais.

“Pasirūpinsime, kad neliktumėte užmiršti”, – B.Obama sakė Tuskalusos mieste po susitikimo su nukentėjusiais žmonėmis, kurių namai buvo sugriauti.

“Dar nesu matęs tokių sugriovimų. Tai drasko širdį”, – pridūrė prezidentas.

Vien Alabamoje trečiadienį siautėjusios audros nusinešė 238 gyvybes, pranešė Krizių valdymo agentūra. Be to, šioje valstijoje 1 730 žmonių buvo sužeisti arba paguldyti į ligonines, dar 20 paskelbti dingusiais.

Ši tornadų krizė pagal aukų skaičių buvo trečia didžiausia per JAV istoriją.

1932 metų kovo 21 dieną siautėję viesulai nusinešė 332 žmonių gyvybes, o dar didesnė nelaimė įvyko 1925 metų kovą, kai žuvo 747 žmonės.

Apie 90 tūkst. gyventojų turinčioje Tuskalusoje ištisi kvartalai buvo sulyginti su žeme.

Kad savo akimis pamatytų sugriovimų mastą, į nelaimės zoną atvykę JAV prezidentas ir jo žmona Michelle Obama (Mišel Obama) susitiko su Alabamos gubernatoriumi Robertu Bentley (Robertu Bentliu), taip pat paspaudė rankas ir apkabino nukentėjusius gyventojus.

B.Obama pažadėjo suteikti pagalbą Tuskalusai ir dešimtims kitų miestų bei miestelių JAV pietiniame regione, kuriame ši stichinė nelaimė buvo didžiausia nuo uragano “Katrina”, praslinkusio 2005 metais.

Pagal penktadienį pareigūnų paskelbtus duomenis, labiausiai nukentėjusioje Alabamos valstijoje dėl tornadų žuvo 238 žmonės, Misisipėje – 34, o Arkanzase – aštuoni. Dar 34 žmonės žuvo Tenesyje, 15 – Džordžijoje, penki – Virdžinijoje.

Gyventojai rinko daiktus iš apgriautų namų, biurų ir mokyklų; daugelyje vietų vaizdai buvo panašūs į karo arba žemės drebėjimų nuniokotas vietoves.