"Veido" archyvas

Prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį aplankys Alabamą, kad savo akimis įvertintų mirtinų tornadų pridarytus nuostolius, pranešė Baltieji rūmai, pasak kurių keliose valstijose žuvo mažiausiai 258 žmonės.

B.Obama yra gavęs naujausius duomenis iš Teritorinio saugumo departamento vadovės Janet Napolitano (Džanet Napolitano) ir kitų pareigūnų.

B.Obama jau yra paskelbęs, kad Alabamoje yra nepaprastoji padėtis, nes ši valstija nukentėjo nuo tornadų ir audrų šią savaitę labiausiai.

Alabamoje jis lankysis vykdamas į Kanaveralo kyšulį Floridoje, kur stebės erdvėlaivio “Endeavour” startą.

Pasak pareigūnų tornadai ir audros JAV pietuose šią savaitę paliko “katastrofiškų” sugriovimų pėdsaką – žuvo daugiau kaip 250 žmonių. Vien Alabamoje trečiadienį žuvo 162 žmonės.

Nepaprastoji padėtis paskelbta ne tik Alabamoje, bet ir Arkanzase, Džordžijoje, Ilinojuje, Kentukyje, Misisipėje, Oklahomoje ir Tenesyje. Gubernatoriai pakvietė Nacionalinę gvardiją padėti vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas; vien Alabamoje gvardiečių pašaukta apie 2000.

Scanpix

JAV Gvantanamo kalėjime Kuboje metų metus buvo laikoma daugybė nekaltų asmenų. Tai teigiama naujoje “Wikileaks” portalo paviešintoje medžiagoje, kurią cituoja agentūra AFP.

Nauji dokumentai, kuriuose cituojami JAV ekspertai, rodo, kad tik 220 Gvantanamo kalinių iš 779 buvo laikomi pavojingais ekstremistais.

Maždaug 380 kalinių buvo priskiriami žemesnio rango kovotojams, kurie buvo artimi radikaliam islamo Talibanui. Tačiau, anot dokumentų, mažiausiai 150 kalinių buvo nekalti afganai ir pakistaniečiai, tarp jų – valstiečiai ir vairuotojai. Jie daug metų buvo laikomi Gvantaname dėl klaidų, padarytų nustatant jų tapatybę, arba dėl to, kad jie netinkamu laiku atsidūrė netinkamoje vietoje.

Scanpix

JAV Sent Luiso rajone, Misūrio valstijoje, penktadienį vakare siautėjo vėtra su liūtimi ir kruša bei oro sūkuriais; vietiniame oro uoste išdužo langų stiklai, vartyti automobiliai, pranešė MSNBC televizija, remdamasi oro uosto pareigūnais.

Mažiausiai penkiems lengvai sužeistiems žmonės buvo suteikta medicinos pagalba čia pat Lamberto Sent Luiso oro uoste, sakė oro uosto atstovas Jerry Lea (Džeris Li). Keturi rimčiau sužeisti asmenys nuvežti į ligoninę. Anot J.Lea, jie nukentėjo nuo krintančių stiklo šukių.

Vėtra nukėlė salės “C” stogą ir išnešė visus langus, sakė uosto pareigūnai. Aukščiau esantys terminalai taip pat nukentėjo. Pranešta apie išvartytus automobilius stovėjimo vietose.

Anksčiau šį mėnesį galingi tornadai nuniokojo kelias pietines ir centrines JAV valstijas; žuvo 44 žmonės, ištisos gyvenvietės virto griuvėsiais.

Radikalių pažiūrų Irako šiitų lyderis Moqtada al Sadras (Moktada Sadras) šeštadienį pareiškė, kad jo šalininkai tęs pasipriešinimą JAV pajėgoms, jeigu šios nebus išvestos kaip planuota – iki šių metų pabaigos.

“Jeigu amerikiečiai nepaliks Irako laiku, mes sustiprinsime pasipriešinimą ir atnaujinsime Mahdi armijos veiklą”, – M.al Sadras pareiškė ugningame pranešime, kurį jo atstovas perskaitė tūkstančiams šio lyderio šalininkų Bagdado šiaurės rytuose esančioje Mustansarijos aikštėje.

M.al Sadras turėjo omenyje savo sukarintą judėjimą, kuris ne kartą buvo sukilęs prieš JAV vadovaujamas pajėgas Irake, kol kovotojų lyderis paleido šią armiją 2008 metų rugpjūtį.

“Šalin, šalin Ameriką”, – keliskart sušuko M.al Sadro atstovas Salah al Obeidi (Sala Obeidis), kalbėdamas minint Irako diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) ir JAV vadovaujamų pajėgų įsiveržimo į Bagdadą aštuntąsias metines.

Amerikiečiai privalo išvykti “dabar, dabar, dabar”, perspėjo jis, skaitydamas M.al Sadro pranešimą. Pastarasis lyderis paprastai būna šiitų šventajame Nedžefo mieste arba kaimyniniame Irane.

M.al Sadro pranešimas buvo paskelbtas kitą dieną po to, kai JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) baigdamas dviejų dienų vizitą Irake sakė, jog dalis JAV karių galėtų likti šioje šalyje po 2011 metų, jeigu to būtų paprašyta.

Pentagono vadovas prašė Irako politikų greičiau apsispręsti, ar jie pageidauja, kad liktų dalis amerikiečių.

“Mano pagrindinė žinia jiems, (kad mes) galime likti kai kuriuose vietovėse, kur jiems vis dar reikalinga pagalba. Esame atviri šiai galimybei”, – pabrėžė R.Gatesas, kalbėdamas apie vieną JAV karinę bazę šiaurės Irake.

“Tačiau jie turi paprašyti, o laikas Vašingtone senka”, – jis aiškino po susitikimo su Irako premjeru Nuri al Maliki (Nuriu Malikiu), prezidentu Jalalu Talabani (Džalalu Talabaniu) ir šiaurinio autonominio Kurdistano regiono prezidentu Massudu Barzani (Masudu Barzaniu).

Tačiau M.al Sadro pranešime perspėjama, kad JAV pajėgos turi išvykti “iki paskutinio kario ir bazės”.

Šiuo metu Irake tebėra 50 tūkst. JAV karių, kuriuos visus planuojama išvesti iki šių metų pabaigos. Per invaziją į Iraką didžiausią amerikiečių kontingentą sudarė 170 tūkst. karių.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) atmetė Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) asmeninį laišką Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamui), sakydama, kad Libijos lyderis turi nutraukti ugnį, atitraukti savo pajėgas ir pats išvykti iš šalies.

Baltieji rūmai patvirtino, kad M.Kadhafi parašė laišką B.Obamai, tačiau nieko neminėjo apie jo turinį. Tuo tarpu naujienų agentūra “The Associated Press” pranešė, jog šiame padrikame trijų puslapių laiške prašoma, kad B.Obama nutrauktų ugnį.

“Kalbant apie jūsų minėtą laišką, manau, kad ponas Kadhafi žino, ką jis privalo padaryti”, – H.Clinton sakė per spaudos konferenciją su Italijos užsienio reikalų ministru Franco Frattini (Franku Fratiniu).

“Turi būti nutraukta ugnis, jo pajėgos turi būti atitrauktos iš miestų, kurie buvo užimti su dideliu smurtu ir kainavo daug gyvybių. Turi būti padarytas sprendimas dėl jo pasitraukimo ir valdžios ir… jo išvykimo iš Libijos”, -JAV diplomatijos vadovė sakė žurnalistams.

“Nemanau, kad yra kokia nors paslaptis, ko mes šiuo metu tikimės iš pono Kadhafi, – pridūrė ji. – Juo greičiau tai įvyks ir baigsis kraujo liejimas, juo geriau bus kiekvienam”.

H.Clinton taip pat teisino NATO pajėgų karinę misiją, užtikrinant neskraidymo zoną Libijoje ir ginant civilius gyventojus pilietiniame kare tarp ilgamečio lyderio ir opozicijos pajėgų.

Lietuva sulaukė susidomėjimo iš JAV politikų dėl Baltarusijos planų netoli nuo Vilniaus statyti atominę elektrinę, pranešė “Lietuvos rytas”.

Dėl šių statybų abejonių kilo Kongreso nariams. Informacijos pareikalavo JAV Atstovų rūmų narys Gregory Meeksas (Gregoris Myksas), rašo dienraštis.

“Baltarusija privalo atsižvelgti į Lietuvos susirūpinimą ir laikytis saugos reikalavimų. Toliau stebėsime situaciją”, -patikino Valstybės departamento pareigūnas Danielis A.Russellas (Deividas A.Raselas) praėjusios savaitės pabaigoje JAV Kongrese vykusiame posėdyje apie Baltarusijos žmogaus teisių situaciją.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas E.Zingeris džiaugėsi sulaukęs bent tokio amerikiečių susidomėjimo atominės elektrinės Lietuvos pasienyje problema.

“Galiu pasakyti, kad Baltarusijos režimas į mus žiūri iš aukšto ir visiškai nesiruošia dalytis informacija dėl naujosios elektrinės prie pat mūsų sostinės saugumo. Tačiau tegul vyrai Minske apsiramina – Briuselis su jais kalbėsis mūsų balsu.

Į visus Europos Sąjungos dokumentus bus įrašyta, kad vienodų saugumo standartų turės laikytis ne tiktai ES veikiančios atominės elektrinės, bet ir tos, kurios tiekia energiją Bendrijos šalims”, – kalbėjo E.Zingeris.

Penktadienį buvo praneša, kad JAV Kongreso Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Ileana Ros-Lehtinen (Ailyna Ros Letinen) žadėjo detaliau susipažinti su Lietuvos nuogąstavimais dėl Baltarusijos planų statyti atominę elektrinę,

Apie energetiką JAV sostinėje praėjusį savaitgalį buvo kalbama ir per Jungtinio Baltijos-Amerikos nacionalinio komiteto konferenciją.

Joje dalyvavo Latvijos prezidentas Valdis Zatleras, leidinio “The Economist” apžvalgininkas Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas), ekonomistas Andersas Aslundas, kiti įtakingi veikėjai.

Buvęs JAV ambasadorius Lietuvoje Keithas Smithas (Keitas Smitas) pabrėžė, kad siekiant Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės daugiausia problemų kyla dėl skaidrumo.

Diplomatas pasakojo per trejus tarnybos metus Lietuvoje 1997-2000 metais matęs ne vieną politiką, besibičiuliaujantį su “Gazprom” ir kitomis Rusijos energetikos struktūromis.

“Jei manote, kad korupcija baigiasi prieš kertant Lietuvos sieną, taip nėra.”, – teigė diplomatas.

Vašingtone buvo įvardyta dar viena problema, trukdanti greičiau siekti energetinės nepriklausomybės, – nepakankamas Baltijos šalių bendradarbiavimas

K.Smithas pabrėžė, kad Briuselio dėmesio bus sulaukta tiktai tuomet, kai trys Baltijos valstybės projektus pristatys kaip stiprus, bendras regionas.

Kinija išsiveržė į antrą vietą pasaulyje pagal tarptautiniuose mokslo žurnaluose skelbiamų straipsnių skaičių, o artimiausiais metais šioje srityje paverš laurus iš Jungtinių Valstijų, sakoma vienoje neseniai paskelbtoje studijoje.

“Kinija jau pranoko Jungtinę Karalystę, tapusi antrąja daugiausiai (mokslinių) straipsnių skelbiančia šalimi, tačiau kažkada iki 2020 metų ji tikriausiai aplenks JAV”, – sakoma Londone veikiančios Karališkosios draugijos pranešime.

Valstybių, kuriose labiausiai išvystytas mokslas, dešimtuke daugumą iki šiol sudaro galingosios Vakarų šalys, tačiau jų mokslininkų skelbiamų straipsnių dalis mažėja, nurodoma studijoje.

Tuo tarpu Kinijos, Brazilijos ir Indijos mokslo produkcija sparčiai gausėja.

“Mokslinių tyrimų pasaulyje pirmauja Jungtinės Valstijos, kurių (tyrėjai) sudaro 20 proc. pasaulyje skelbiamų mokslinių straipsnių autorių, (taip pat) dominuojančios pasaulio universitetų lygoje ir kasmet investuojančios beveik 400 mlrd. dolerių viešajame ir privačiame mokslo tyrimų bei inovacijų sektoriuje”, – sakoma pirmadienį paskelbtoje Karališkosios draugijos apžvalgoje.

“Jungtinė Karalystė, Japonija, Vokietija ir Prancūzija taip pat užima stiprias pozicijas pasaulinėje lygoje, skelbdamos aukštos kokybės straipsnius ir pritraukdamos tyrėjus į savo pasaulinio lygio universitetus bei tyrimų institutus”, – nurodoma dokumente.

Šios penkios šalys skiria 59 proc. pasaulyje mokslui tenkančių lėšų, tačiau jų dominuojanti padėtis silpnėja.

Kinija 1993-2003 metais pagal mokslo produkciją pasaulyje užėmė šeštą vietą – jos tyrėjų skelbiami straipsniai sudarė 4,4 procentus. 2004-2008 metais šis rodiklis padidėjo iki 10,2 proc., o Azijos milžinė pagal išsiveržė į antrą vietą po Jungtinių Valstijų, aplenkusi Japoniją.

Nors JAV išliko pirmaujančia šalimi, jos mokslininkų indėlis sumažėjo nuo 26,4 proc. iki 21,2 procento.

Trečioje vietoje liko Didžioji Britanija, kurioje šis rodiklis nusmuko nuo 7,1 proc. iki 6,5 procento.

Tačiau paskelbus naujo Jungtinės Karalystės biudžeto projektą, Karališkoji draugija praeitą savaitę pasveikino finansų ministro George’o Osborne’o (Džordžo Osborno) pažadą padidinti stambiųjų mokslo investicijų krepšelį dar 100 mln. dvarų (apie 393 mln. litų).

Japonija nusmuko iš antros į ketvirtą vietą: jos mokslininkų straipsniai anksčiau sudarė 7,8 proc., o dabar – 6,1 proc., nurodoma pranešime.

Penktą vietą užima Vokietija, kurios skelbiamų mokslo darbų indėlis nuo 7 proc. sumažėjo iki 6 proc., o šeštąją – Prancūzija (nuo 5 proc. iki 4,4 procento).

Pirmąjį dešimtuką užbaigia Kanada, Italija, Ispanija ir Indija. Pastaroji iš dešimtuko išstūmė Rusiją, kuri liko 13-oje vietoje.

“Kinijos reitingo kilimas ypač sukrečiantis, – pabrėžė britų ekspertai. – Kinija smarkiai padidino investicijas į mokslą ir inovacijas – nuo 1999 metų finansavimas kasmet didėjo 20 proc. ir dabar viršija 100 mlrd. JAV dolerių (245 mlrd. litų) per metus”.

2007 metais Kinijos mokslui skiriamos lėšos sudarė 1,44 proc. šios šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Žemesnes pozicijas užima Irano ir Turkijos mokslininkai, tačiau šios šalys daro įspūdingą pažangą.

Pagal skelbiamų mokslinių publikacijų skaičių Iranas tapo sparčiausiai augančia šalimi: 1996 metais jo mokslininkai tarptautiniuose leidiniuose paskelbė 736, o 2008 metais – 13 238 straipsnius.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį sakė esantis įsitikinęs, kad Libijos autoritarinis lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadhafi) “galiausiai” pasitrauks iš valdžios, taip pat neatmetė galimybės aprūpinti ginklais jį norinčius nuversti sukilėlius.

B.Obama pabrėžė, kad “kilpa” aplink Libijos lyderį veržiasi, bet pastebėjo, kad kol nepastebima ženklų, jog M.Kadhafi siekia susitarti dėl savo išvykimo iš Libijos, nors jo pajėgas įnirtingai bombarduoja tarptautinė koalicija.

Prezidentas davė interviu tris televizijos kanalams, siedamas sustiprinti visuomenės pasitikėjimą jo strategija Libijoje. Pirmadienį jis taip pat kreipėsi į tautą ir susitiko su savo nacionalinio saugumo komanda Kongrese.

B.Obamos komentarai atspindėjo JAV ir sąjungininkų pajėgų siekį didinti spaudimą M.Kadhafi ir jo ginkluotosioms pajėgoms, siekiant priversti Libijos lyderį atsisakyti valdžios.

“Tikimės, kad mums toliau nuosekliai spaudžiant – ne vien karinėmis, bet ir kitomis priemonėmis – Kadhafi galiausiai pasitrauks”, – B.Obama sakė duodamas interviu televizijai NBC.

Tačiau prezidentas pirmadienį savo kalboje perspėjo amerikiečius, jėga gali būti naudojama, siekiant apsaugoti civilius gyventojus, tačiau mėginimai nuversti M.Kadhafi jėga gali pareikalauti daug aukų ir finansinių išlaidų, panašiai kaip per karą Irake.

Prezidentas sakė televizijai “ABC News”, kad M.Kadhafi šalininkams taip pat suteikiama laiko apgalvoti savo poziciją, kai jo režimui stiprinamas spaudimas iš išorės.

“Manau, kad Kadhafi aplinka supranta, jog kilpa veržiasi ir kad jų dienos tikriausiai suskaičiuotos; jie apgalvos, kokie bus tolesni jų žingsniai”, – pabrėžė B.Obama.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pirmadienio vakarą energingai teisino pirmąjį karą, kilusį jam einant kadenciją ir akcentavo, kad Jungtinės Valstijos ėmėsi intervencijos Libijoje, siekdamos apsaugoti civilius gyventojų žudynių.

JAV vadovas pabrėžė, kad šios žudynės būtų tapusios dėme ant pasaulio sąžinės ir “mūsų, (amerikiečių), esmės išdavystė”.

Tačiau B.Obama neigė, kad Libijos lyderis Muamaras Kadhafi taps taikiniu, perspėdamas, jog mėginimas jį nuversti jėga gali sukelti smurto bangą, panašią į nusiaubusią Iraką.

“Būdamas prezidentas, atsisakau laukti žudynių ir masinių kapaviečių vaizdų, kad imčiausi veiksmų”, – pareiškė B.Obama, tvirtai gindamas savo sprendimą pasiųsti karo lėktuvus atakuoti M.Kadhafi pajėgų pagal Jungtinių Tautų (JT) suteiktą mandatą civiliams gyventojams ginti.

B.Obama šią kalbą sakė po to, kai Libijos sukilėliai, padrąsinti tarptautinės koalicijos naikintuvų atakų, vėl atsikovojo vyriausybės pajėgų užimtą teritoriją. JAV prezidento kalba taip pat nuskambėjo prieš Londone vyksiančią svarbią tarptautinę konferenciją, kurioje bus svarstoma dėl Libijos ateities.

B.Obama, kalbėdamas Vašingtone esančiame Nacionaliniame gynybos universitete, taip pat neigė perdavęs vadovybę JAV sąjungininkams ir nesugebėjęs aiškiai išdėstyti šios kampanijos strategijos nuo karų pavargusiems amerikiečiams.

“Vos prieš mėnesį Jungtinės Valstijos dirbo su mūsų tarptautiniais partneriais, mobilizuodamos plačią koaliciją. siekdamos užsitikrinti plačios apimties tarptautinį mandatą civiliams gyventojams ginti, sustabdyti puolančią (Libijos) armiją, išvengti žudynių ir įkurti neskraidymo zoną su mūsų sąjungininkais ir partneriais”, – pabrėžė B.Obama.

JAV lyderis pareiškė, kad kilus priešpriešai su žmogumi, kuris savo šalies žmones vadino žiurkėmis, ir kurio režimas korė “civilius gyventojus gatvėse”, jis nematęs kitos išeities, tik imtis veiksmų prieš M.Kadhafi pajėgas, kurios artėjo prie sukilėlių sostinės Bengazio.

Prezidentas sakė, kad šiame mieste galėjo įvykti “žudynės, kurios būtų sukėlusios atgarsį regione ir būtų sutepusios pasaulio sąžinę”.

“Atsisakiau leisti, kad tai įvyktų”, – pabrėžė B.Obama, kuris atėjo į valdžią žadėdamas sugrąžinti JAV karius į tėvynę iš Irako ir Afganistano, tačiau dabar pradėjo naują karinę kampaniją.

“Kai kurios šalys gali dėtis nematančios žiaurumų kitose šalyse. Jungtinės Amerikos Valstijos yra kitokios”, – sakė B.Obama.

“Atmesti lyderės Amerikos atsakomybę, o juo labiau mūsų atsakomybę kitiems žmonėms… būtų mūsų esmės išdavystė”, – pridūrė jis.

Tarptautinei koalicijai jau aštuntą dieną vykdant karines operacijas Libijoje, šiai kampanijai faktiškai vadovavusių Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pareiškė, kad misija vyksta sėkmingai.

B.Obama šeštadienį sakė, kad Libijos režimo priešlėktuvinės gynybos sistemos buvo “išvestos iš rikiuotės” ir kad šios šalies lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) ištikimos pajėgos stumiamos iš miestų, kuriuose žmonės sukilo prieš vyriausybę. Taip pat buvo išvengta humanitarinės katastrofos, pridūrė JAV vadovas.

Veidos archyvas

“Šioje misijoje mus lydi sėkmė, – B.Obama sakė tradiciniame šeštadieniniame kreipimesi, transliuojamame per radiją ir internetu. – Mes išvedėme iš rikiuotės Libijos priešlėktuvinę gynybą. Kadhafi pajėgos nebežygiuoja per Libiją”.

“Kadangi mes veikėme greitai, humanitarinės katastrofos išvengta, daugybė civilių – nekaltų vyrų, moterų ir vaikų – gyvybių išgelbėta”, – pabrėžė jis.

Prezidento komentarai tapo tam tikru “apšilimu” prieš pirmadienį planuojamą jo kreipimąsi į tautą, kuriame B.Obama ketina paaiškinti priimamus sprendimus.

Abi šios kalbos suplanuotos atsižvelgiant tiek į respublikonų, tiek į demokratų įstatymų leidėjų priekaištus, kad prezidentas su jais nesitaria ir kad jis iki šiol aiškiai nenusakė JAV dalyvavimo Libijos kampanijoje masto.

B.Obama šeštadienį argumentavo, jog ši misija yra aiški ir kryptinga; Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai bei partneriai dirba kartu, įgyvendindami Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos mandatą ginti Libijos žmones nuo M.Kadhafi pajėgų.

JAV vadovaujamos pajėgos kovo 19 dieną pradėjo raketų smūgius prieš M.Kadhafi režimo gynybos objektus, taip pat prižiūri, kad jo pajėgos nepuldinėtų gyventojų.

Tikimasi, kad B.Obama pirmadienio vakarą labiau akcentuos vadovaujantį NATO ir mažesnį JAV vaidmenį šioje misijoje.

28 šalių karinis aljansas paskelbė perimsiantis vadovavimą palaikant Libijoje neskraidymo zoną. Be to, NATO svarsto galimybes perimti vadovavimą visoms šioje šalyje vykdomoms karinėms operacijoms, nurodė Baltieji rūmai.

+370 5 2058525

Aktorės Elizabeth Taylor (Elizabeit Teilor) šeima ketvirtadienį per trumpą privačią ceremoniją atsisveikino su didžiojo ekrano legenda, atgulusia amžinojo poilsio Kalifornijos kapinėse, kur palaidota daugybė Holivudo garsenybių, tarp jų jos artimas draugas, “popmuzikos karalius” Michaelas Jacksonas (Maiklas Džeksonas).

Los Andželo priemiestyje Glendeile esančioje didžiulėse kapinėse “Forest Lawn” buvo pastatytos užtvaros, kad pašaliniai žmonės negalėtų prieiti prie ceremonijos vietos.

Maždaug valandą trukusioje atsisveikinimo ceremonijoje, kuriai vadovavo ilgametis E.Taylor draugas rabinas Jerry Cutleris (Džeris Kaatleris), dalyvavo tik aktorės artimieji – apie 50 žmonių, sakė policijos atstovas spaudai Tomas Lorenzas.

Į laidotuvių vietą E.Taylor artimieji atvažiavo penkiais juodais limuzinais, o pasibaigus ceremonijai jais išvyko iš kapinių. Laidotuvių procesijos nebuvo.

Atsisveikinimo ceremonija nuo nurodytos jos pradžios – 14 valandos – prasidėjo 15 min. vėliau, nes aktorė prieš mirtį pareiškė norą, kad jos laidotuvės vėluotų, sakė jos agentė Sally Morrison (Seli Morison).

Pasak S.Morrison, E.Taylor davė aiškius nurodymus, kad ceremonijos pradžia turi vėluoti, ir paprašė, kad kas nors paskelbtų: “Ji netgi pageidavo pavėluoti į savo pačios laidotuves”.

79 metų E.Taylor mirė anksti trečiadienį dėl širdies nepakankamumo. Aktorė užgeso apsupta keturių savo vaikų Los Andželo medicinos centre “Cedars-Sinai”, į kurį buvo paguldyta prieš maždaug šešias savaites.

E.Taylor, kurią išgarsino ne tik daugybė puikių vaidmenų, bet ir audringas asmeninis gyvenimas, įskaitant aštuonias santuokas, 1959 metais prieš vedybas su Eddie Fisheriu (Edžiu Fišeriu), atsivertė į judaizmą. Pagal žydų papročius velionis turi būti palaidotas per 48 valandas po mirties.

Pasak S.Morrison, vos valandą trukusi atsisveikinimo ceremonija prasidėjo anglų poeto Gerardo Manley Hopkinso (Džerardo Menlio Hopkinso) eilėraščiu “Švininis aidas ir Auksinis aidas (The Leaden Echo and the Golden Echo), kurį perskaitė “artimas aktorės draugas” ir kolega Colinas Farrellas (Kolinas Farelas).

Eiles taip pat skaitė kiti E.Taylor šeimos nariai, o jos anūkas trimitu sugrojo giesmės “Amazing Grace” melodiją.

Aktorė amžinojo poilsio atgulė kapinių Didžiajame mauzoliejuje – neoklasicistiniame statinyje, kurį įkvėpė garsieji Genujos “mirusiųjų rūmai” “Campo Santo”.

Šiame didingame mauzoliejuje, be aktorės draugo M.Jacksono, kuris mirė 2009 metų birželį, taip pat palaidotos tokios Holivudo “aukso amžiaus” žvaigždės kaip Clarkas Gable’as (Klarkas Geiblas), Jean Harlow (Džin Harlou) ir Carole Lombard (Kerol Lombard).

Tarp kitų pramogų pasaulio žvaigždžių, palaidotų “Forest Lawn”, yra Humphrey Bogartas (Hamfris Bogartas), Lonas Chaney (Lonas Čeinis), Natas Kingas Cole’as (Natas Kingas Koulas), Waltas Disney (Voltas Disnėjus), Errolas Flynnas (Erolas Flinas), Jimmy Stewartas (Džimis Stiuartas) ir Spenceris Tracy (Spenseris Treisis).

Kelios televizijų žinių tarnybų komandos filmavo atsisveikinimo ceremoniją iš kitapus gatvės, o ore ratus virš kapinių suko naujienų kanalų sraigtasparniai. Iš savo klasių išėjo netoliese esančios pradinės mokyklos moksleiviai.

E.Taylor, kurią išgarsino vaidmenys tokiose juostose kaip “Butterfield 8″ (1960), “Kleopatra” (Cleopatra, 1963) ir “Kas bijo Virdžinijos Vulf?” (Who’s Afraid of Virginia Woolf?, 1966), per savo ilgą karjerą pelnė tris JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimus, tarp už specialų prizą už humanitarinę veiklą.

Ji viena pirmųjų ėmė aktyviai remti AIDS tyrimus ir iki paskutinių dienų dalyvavo renkant lėšas kovai su šia liga.

E.Taylor per gyvenimą teko iškęsti mažiausiai 20 rimtų operacijų, o 1990-aisiais aktorė buvo atsidūrusi prie mirties slenksčio dėl plaučių uždegimo. 1994 ir 1995 metais didžiojo ekrano veteranei buvo pakeisti abu klubo sąnariai, o 1997-ųjų vasarį jai buvo operuotas gerybinis smegenų auglys.

1983-aisiais E.Taylor prisipažino, jog jau 35 metus yra priklausoma nuo migdomųjų bei skausmą malšinančių vaistų, taip pat gydėsi priklausomybę nuo alkoholio ir narkotikų.

E.Taylor paliko keturis vaikus – du sūnus ir dvi dukras, dešimt anūkų ir keturis proanūkius.

Penktadienio vakarą E.Taylor atminimui bus pritemdytos Brodvėjaus teatrų Niujorke viršdurio stogelių šviesos.

Velionė Elizabeth Taylor (Elizabet Teilor) buvo visus Holivudo standartus atitinkanti aksominių akių gražuolė, pagarsėjusi ne tik dėl ekspertų įvertintos ir “Oskarais” apdovanotos vaidybos, bet ir dėl audringų meilės nuotykių, kuriuos vainikavo aštuonios santuokos.

Per daugiau nei penkis dešimtmečius trukusią filmavimosi karjerą aktorė buvo apdovanota dviem Kino ir meno akademijos prizais, vienas kurių jai atiteko už vaidmenį klasika tapusiame 1966 metų filme “Kas bijo Virdžinijos Vulf ?” (Who’s Afraid of Virginia Woolf?), kuriame, kaip ir daugelyje kitų, ji vaidino su dukart jos vyru tapusiu Richardu Burtonu (Ričardu Bertonu).

Vėlesniais metais, silpstant sveikatai, aktorė iki paskutinių dienų aktyviai dalyvavo renkant lėšas kovai su AIDS, tačiau vengė viešumos, nors 2009 metais ir neliko nepastebėta savo ilgamečio draugo Michaelo Jacksono (Maiklo Džeksono) laidotuvėse.

E.Taylor gimė 1932 metų vasario 27 dieną Londone, o 1939 metais su savo tėvais amerikiečiais buvo evakuota į Kaliforniją, kur netrukus jos tėvo meno galerijoje gražuolę pastebėjo ” Universal Studios” vadovo sužadėtinė.

Jau 1942 metais ji debiutavo filme “Kas minutę gimsta po vieną” (There’s One Born Every Minute), o 1944 metais tapo tikra garsenybe, kai filme “Nacionalinis prizas” (National Velvet) suvaidino berniuku persirengusią mergaitę, kuri laimėjo žirgų lenktynes.

“Iki vyrų, mano didžioji meilė buvo gyvūnai, ir jie tebėra iki šiol”, – vėliau yra sakiusi E.Taylor.

Filmavimo aikštelėje mokslus ėjusios merginos dėmesys netrukus nukrypo į vyrus.

Pirmą kartą E.Taylor ištekėjo už širdžių ėdiko ir viešbučių tinklo įpėdinio Nicky Hiltono (Niko Hiltono) 1950 metais, būdama 18-os. Ši santuoka truko vos 203 dienas ir iširo neatlaikiusi sutuoktinio žodinio ir fizinio užgauliojimo, nepaisant prabangios vestuvių puotos Holivude ir tris mėnesius trukusio medaus mėnesio Europoje.

Tačiau E.Taylor gyvenimas tęsėsi. 1952 metais ji susituokė su 19 metų už ją vyresniu, didelį pasisekimą tarp moterų turinčiu britu Michaelu Wildingu (Maiklu Vildingu), su kuriuo susilaukė dviejų vaikų – Michaelo (Maiklo) ir Christopherio (Kristoferio).

Nors E.Taylor tvirtino, kad M.Wildingas jos gyvenimui suteikė stabilumo, matomai jai to neužteko. 1956 metais ji padavė skyrybų prašymą ir, po išsiskyrimo su vyru praėjus vos kelioms dienoms, sulaukė 49-erių metų prodiuserio Michaelo Toddo (Maiklo Todo) piršlybų.

Ryžtingas ir valdingo būdo M.Toddas buvo pirma didžioji E.Taylor meilė. 1957 metų rugpjūtį E.Taylor jam pagimdė dukterį Elizabeth Frances (Elizabet Fransis), tačiau dar po septynių mėnesių šeimą ištiko tragedija – M.Toddas žuvo per lėktuvo katastrofą Naujajame Meksike.

Netekties sugniuždytą E.Taylor laidotuvėse lydėjo M.Toddo geriausias draugas dainininkas Eddie Fisheris (Edis Fišeris), kurio žmona aktorė Debbie Reynolds (Debi Reinolds) buvo pasilikusi Kalifornijoje rūpintis E.Taylor vaikais.

Netrukus iš gedinčios našlės šeimos ardytoja virtusi E.Taylor paveržė E.Fisherį iš savo kolegės D.Reynolds ir tokiu poelgiu sukėlė didžiulį skandalą puritoniškoje Amerikoje.

Porai 1959 metais susituokus, visuomenės nepasitenkinimas vos nesužlugdė stulbinančiai sėkmingos E.Taylor aktorės karjeros.

Tuomet aktorė su Paulu Newmanu (Ponu Niumanu) buvo tik ką užbaigusi filmuotis Tennessee Williams (Tenesio Viljamso) pjesės 1958 metų ekranizacijoje “Katė ant įkaitusio skardinio stogo” (Cat on a Hot Tin Roof) ir sulaukusi kritikų liaupsių už darbą filme “Milžinas” (Giant) 1956)), kuriame nusifilmavo su Rocku Hudsonu (Roku Hadsonu) ir Jamesu Deanu (Džeimsu Dinu).

Bet po skandalo aktorės žvaigždė sužibo dar ryškiau. Kartu su Katharine Hepburn (Ketrin Hepbern) ir Montgomery Cliftu (Montgomeriu Klifu) 1959 metais E.Taylor suvaidino dar vienoje T.Williamso pjesėje “Staiga praėjusią vasarą” (Suddenly Last Summer).

Dar kitais metais ji gavo pirmąjį “Oskarą”, suvaidinusi aukštuomenės merginą filme “”Butterfield 8″, kurio, kaip kalbama, pati aktorė nekentė.

Vėliau jos darbų sąraše atsirado “Kleopatra” (Cleopatra (1962) – “be jokios abejonės, pats įmantriausias kada nors sukurtas pramoginis filmas “, kalbėjo žvaigždė apie brangiausią to meto Holivudo juostą, už vaidmenį kurioje jai tuomet buvo sumokėta rekordinė 1 mln. JAV dolerių suma.

Nors filmas didelio pasisekimo nesulaukė, tačiau jo antikinės filmavimo aikštelės dekoracijos puikiai tiko naujam meilės nuotykiui tarp aktorės ir tuomet dar vedusio aktoriaus R.Burtono užsimegzti.

“Elizabeth pažiūri į tave tomis savo akimis ir tavo kraujas užverda”, – tuomet pasakojo antruoju Laurencu Olivier (Lorensu Olivje) vadinamas aktorius R.Burtonas.

Jiedu susituokė 1964 metų kovą Monrealyje. Tuomet aktoriai filmavosi juostoje “Kas bijo Vidžinijos Vulf”, kurioje pasakojama apie girtuoklysčių, pykčio protrūkių nesėkmių sužlugdytą santuoką, ir yra pranašiškai atspindėti poros bendro gyvenimo metai.

1974 metų birželio mėnesį E.Taylor ir Burtonas išsiskyrė, spalio mėnesį susituokė Botsvanoje, o 1976 metais vėl pasuko skirtingais keliais. Prieš mirtį R.Burtonas sakė: “mes niekada tikrai nebuvome išsiskyrę ir niekada neišsiskirsime”.

Subyrėjus šiai santuokai, E.Taylor daug gėrė, karjera žlugo. Širdies žaizdų neišgydė ir septintoji aktorės santuoka su Virdžinijos senatoriumi Johnu Warneriu (Džonu Vorneriu), trukusi nuo 1976 iki 1982 metų.

Devintajame dešimtmetyje E.Taylor buvo tapusi nuolatine priklausomybės ligų centro “Betty Ford Clinic” Kalifornijoje paciente. Vis tik, įveikusi priklausomybę nuo alkoholio ir skausmą malšinančių vaistų, aktorė ėmėsi labdaringos veiklos ir pradėjo rinkti lėšas AIDS aukoms.

1991 metais E.Taylor dar kartą nustebino pasaulį, aštuntą kartą ištekėdama už 40-mečio statybininko, su kuriuo susipažino reabilitacijos klinikoje. Po trejų metų pora išsiskyrė draugiškai.

E.Taylor sveikata silpo. 1997 metais jai buvo išoperuotas galvos smegenų auglys, o 2006 metais ji tikslingai pasirodė per televiziją, norėdama paneigti gandus apie neva ją kankinantį Alzheimerį.

2008 metų liepos mėnesį, E.Taylor atsidūrus ligoninėje, pasigirdo gandų, jog aktorė yra ant mirties slenksčio. Tačiau jos atstovas šiuos gandus paneigė. 2009 metais žvaigždei buvo operuotas širdies vožtuvas. “Jaučiuosi, lyg turėčiau visiškai naują švytuoklę”, – rašė aktorė tinkle “Tweeter” po operacijos.

2011 metų vasario mėnesį dėl širdies nepakankamumo aktorė buvo paguldyta į “Cedars-Sinai” ligoninę Los Andžele, kur trečiadienį mirė.