JAV gali duoti ne juridiškai įpareigojančių garantijų, o politinių patikinimu, kad priešraketinės gynybos (PRG) sistema nenukreipta prieš Rusiją, pareiškė interviu agentūrai “Interfax” JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas).

“Mes galėtume pateikti politinių patikinimų, ir šių politinių patikinimų pakaks Rusijai, kad būtų galima ją įtikinti: nėra jokio aspekto mūsų ketinimuose, kad kada nors grasintume Rusijai”, – sakė R.Gatesas, atsakydamas į klausimą, ar pasirengusios JAV duoti juridiškai įpareigojančių garantijų, kad pasaulinė priešraketinė gynyba nenukreipta prieš Rusiją.

“Pirma, kalbant apie tokias garantijas, tai jas labai sunku bus patvirtinti Kongrese. Aš dažnai pateikiu pavyzdį: neseniai Senatas ratifikavo sutartis su Didžiąja Britanija ir Australija, o tai, jūs žinote, dvi mūsų artimiausios sąjungininkės. Ir Senatui reikėjo penkerių metų šioms sutartims ratifikuoti. Aš manau, kad mums reikia gauti atsakymą į klausimą, kuris turimas omenyje (dėl garantijų Rusijai), kur kas greičiau nei per penkerius metus”, – pabrėžė R.Gatesas.

“Kitaip sakant, jeigu kalbėsime apie pavojų Rusijai, kurį keltų Rusijos ir Jungtinių Valstijų partnerystė ir dalyvavimas šiuose projektuose, tai tokio pavojaus praktiškai nėra. Tuo tarpu ilgalaikė tokio bendradarbiavimo nauda yra nepaprastai didelė. Be to, Rusija bet kada gali padaryti tai, kas, kaip ji manys, atitiks jos nacionalinius interesus”, – pareiškė JAV gynybos sekretorius.

JAV energetikos sekretorius Stevenas Chu (Stivenas Ču) sekmadienį pripažino, jog dėl Japoniją apėmusios branduolinės krizės gali būti atsisakyta planų statyti naujus atominius reaktorius netoli didžiųjų Amerikos miestų.

Šis ir kiti komentarai demonstruoja smarkiai pakitusį JAV pareigūnų požiūrį į atominių jėgainių saugumą, kuris šiuo metu yra kruopščiai tikrinamas.

“Be abejo, dabartinis ir būsimas reaktorių išdėstymas bus kitoks negu galėjo būti anksčiau, – S.Chu atsakė į klausimus apie Indian Pointo atominę elektrinę, esančią netoli Niujorko. – Visuomet, kai įvyksta rimta avarija, turime pasimokyti iš šių nelaimių ir judėti į priekį.”

Tuo tarpu JAV Branduolinio reguliavimo komisijos (NRC) pirmininkas pareiškė, kad jo agentūra peržiūrės Amerikos atominių jėgainių panaudoto branduolinio kuro saugojimo procedūras.

Padėtis panaudoto kuro saugyklose avarijos ištiktoje Fukušimos 1-ojoje atominėje elektrinėje kelia didžiausią susirūpinimą Japonijos pareigūnams, mėginantiems išvengti radiacijos nuotėkio ir atkurti reaktorių valdymą.

“Prieš penkias dienas visi buvo susirūpinę dėl žemės drebėjimų, cunamių ir reaktorių aušinimo, – NRC pirmininkas Gregory Jaczko (Gregoris Jačkas) sakė naujienų agentūrai “The Associated Press”. – Šiandien visi jaudinasi dėl panaudoto kuro saugyklų. Kol ši (problema) nebus išspręsta, nežinosime, į kokius svarbiausius veiksnius reikia atsižvelgti”.

Niujorko valstijos gubernatorius Andrew Cuomo (Endrius Kuomas) siekia, kad būtų iš naujo peržiūrėtos saugumo sąlygos Indian Pointo jėgainėje, esančioje už 65 kilometrų į šiaurę nuo Niujorko.

80 kilometrų atstumu nuo šios elektrinės gyvena daugiau nei 21 mln. žmonių.

S.Chu, kuris davė interviu televizijų “Fox News” ir CNN laidoms, nurodė, kad pareigūnai įsitikinę, jog Indian Pointo jėgainė yra saugi, tačiau atsižvelgiant į nelaimę Japonijoje bus atliktas tyrimas, ar ši elektrinė gali būti toliau eksploatuojama.

+370 5 2058525

Japonija penktadienį kreipėsi į JAV su prašymu padėti suvaldyti krizę žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotoje atominėje elektrinėje, o Jungtinių Valstijų branduolinės energetikos vadovas pareiškė, jog šios pastangos yra kova su laiku ir kad prie jų turėtų prisidėti pasaulio bendruomenė.

Pažeistame branduoliniame komplekse karinės ugnies gesinimo mašinos antrąją dieną iš eilės liejo vandenį ant apgadintų reaktorių blokų, karštligiškai mėginant apsaugoti branduolinio kuro strypus nuo perkaitimo ir pavojingo radiacijos nuotėkio.

“Nuo jų priklauso visas pasaulis, ne vien Japonija”, – sakė viename Tokijo biure dirbantis 44 metų Norie Igarashi (Moris Igarašis), kalbėdamas apie avariją likviduojančių brigadų narius, dirbančius suintensyvėjusios radiacijos sąlygomis šalies šiaurės rytų pakrantėje esančioje jėgainėje.

Prieš savaitę smogęs 9 balų žemės drebėjimas ir cunamis sugadino Fukušimos 1-osios atominės jėgainės aušinimo sistemas. Vėliau keturiuose iš šešių šios elektrinės blokų įvyko gaisrų, sprogimų, o kai kurių reaktorių šerdys iš dalies išsilydė.

Vystantis šiai krizei Japonija susidūrė su elektros stygiumi, o kai kurios įmonės buvo priverstos užsidaryti. Šie trikdžiai sukėlė atgarsių pasaulio ekonomikoje ir lėmė Japonijos bendrovių akcijų smukimą.

“Šią avariją laikome nepaprastai rimta”, – Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Yukiya Amano (Jukija Amanas) sakė žurnalistams penktadienį, atvykęs į Tokiją.

“Ja turėtų rūpintis ne vien Japonija – žmonės visame pasaulyje turėtų bendradarbiauti su Japonija ir žmonėmis nelaimės zonose”, – pridūrė jis.

“Manau, kad jie lenktyniauja su laiku”, – Jungtinių Tautų (JT) agentūros vadovas sake apie pastangas ataušinti Fukušimos kompleksą.

Praėjus savaitei po dvigubos stichinės nelaimės, per kurią žuvo daugiau nei 6 500 žmonių, o dar per 10 300 dingo, inžinieriai jėgainėje mėgina išspręsti dvi pagrindines problemas: būtina ataušinti pačius reaktorius ir jų blokuose įrengtas saugyklas, kuriose vandens baseinuose laikomi panaudoto branduolinio kuro strypai.

Abiem procedūroms reikalingas vanduo, kad urano strypai būtų aušinami ir skleistų mažiau radiacijos. Tačiau dėl intensyvios spinduliuotės darbuotojai gali veikti ne visose jėgainės zonose, taip pat griežtai ribojamas jų darbo laikas, todėl kompleksą sudėtinga aprūpinti pakankamu kiekiu vandens.

Manoma, kad 3-ojo bloko, o galbūt ir kitų panaudoto kuro saugyklų baseinuose vandens lygis sumažėjo iki pavojingos ribos. Nebelikus vandens kuro strypai labiau kaista ir gali paskleisti didelius kiekius itin radioaktyvių teršalų.

“Mūsų svarbiausias prioritetas – pasirūpinti 3-uoju bloku”, – ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yukio Edano (Jukijas Edanas) sakė žurnalistams.

Y.Edano nurodė, kad Tokijas kreipėsi į JAV vyriausybę, prašydamas pagalbos, ir kad abi šalys tariasi dėl konkrečių žingsnių.

“Tariamės su JAV vyriausybe, kuo galėtų padėti Jungtinės Valstijos ir ko žmonėms iš tikrųjų reikia”, – aiškino pareigūnas.

Japonijos oro pajėgų štabo viršininkas Shigeru Iwasaki (Šigerus Ivasakis) sakė, kad viena JAV karinė ugnies gesinimo mašina padeda lieti vandenį ant pažeisto 3-ojo bloko, tačiau ją valdo japonų darbuotojai.

Šis JAV automobilis buvo pasitelktas kartu su šešiomis Japonijos kariuomenės mašinomis, naudojamomis sudužusiems lėktuvams gesinti.

Šias mašinas valdantys specialistai gali dirbti, būdami už palyginti saugaus atstumo nuo radiacijos šaltinių, nes jų didelio slėgio hidrantai gali toli švirkšti vandenį. Be to, ugniagesiai gali valdyti hidrantus iš mašinų vidaus.

Pareigūnai nedaug pasakojo apie penktadienį surengtą operaciją, kuri truko beveik 40 minučių, tačiau Sh.Iwasaki sakė manantis, kad vanduo pasiekė tikslą.

Tuo tarpu per cunamius gyvi likę žmonės penktadienį 14 val. 46 min. vietos (7 val. 46 min. Lietuvos) laiku tylos minute paminėjo pirmosios savaitės po šios katastrofos sukaktį. Daugelis nelaimės zonoje esančių žmonių, kenčiančių šaltį stovyklose, suglaudė delnus melsdamiesi.

Tokijo, kuris yra už maždaug 240 kilometrų į pietus nuo Fukušimos jėgainės, apylinkėse užfiksuotas nežymus spinduliuotės suintensyvėjimas, o pavojingi radiacijos lygiai nustatyti tik pačioje elektrinėje. Tačiau ši krizė paskatino iš jėgainės apylinkių evakuoti tūkstančius žmonių, o judrios Tokijo gatvės ištuštėjo – gyventojai palieka miestą arba nekelia kojos iš savo namų.

Japonijos vyriausybė šykščiai dalijosi informacija apie šią krizę, netgi kai ji labai paaštrėjo. Šioje šalyje branduolinės pramonės saugumo problemos neretai būdavo slepiamos, todėl daug žmonių Japonijoje ir kitų šalių vyriausybės yra sutrikusios ir nepatenkintos.

Vertinant avarijos Fukušimos jėgainėje pavojus, Japonijos ir Jungtinių Valstijų, kurios yra artimos Tokijo sąjungininkės, nuomonės kai kada smarkiai išsiskirdavo.

JAV Branduolinio reguliavimo komisijos pirmininkas Gregory Jazcko (Gregoris Jačkas) ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis šiame komplekse gali būti suvaldyta tik po kelių dienų arba “galbūt savaičių”.

Jis gynė JAV sprendimą rekomenduoti Japonijoje esantiems amerikiečiams laikytis ne arčiau nei už 80 kilometrų nuo avarijos ištiktos elektrinės, nors Tokijas yra nustatęs tik 50 kilometrų padidinto pavojaus zoną.

Sprendžiant krizę Fukušimos jėgainėje, labai svarbu atkurti joje elektros tiekimą, kad inžinieriai galėtų iš naujo paleisti aušinimo sistemas.

Elektrinę eksploatuojanti bendrovė “Tokyo Electric Power Co.” nespėjo nutiesti naujos elektros linijos iki ketvirtadienio vakaro, kaip buvo planuota, tačiau tikisi užbaigti šiuos darbus penktadienio vakarą, sakė branduolinio saugumo agentūros atstovas Minoru Ohgoda (Minorus Ohgoda).

Tačiau bendrovės specialistai nėra įsitikinę, ar aušinimo sistemos, kurios galėjo būti apgadintos, veiks netgi atnaujinus elektros tiekimą.

Būsimasis Lietuvos ambasadorius Vašingtone Žygimantas Pavilionis, susitikęs su Jungtinių Valstijų atstovybės Vilniuje vadove, tikino, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė nėra “antiamerikietiška”, tačiau, anot jo, JAV atstovams reikės pasistengti bandant ją patraukti savo pusėn.

“Ji yra labai europietiška. Ji nori, kad mes taptume gyvybinga, technologiškai atvira skandinaviško stiliaus visuomene. Tai yra suderinama su stipriu transatlantiniu ryšiu”, – paviešintoje JAV diplomatų Vilniuje ataskaitoje cituojamas Ž.Pavilionis.

Per susitikimą su JAV ambasadore Anne Derse (En Ders) jis sakė, kad aukšto lygio dėmesys būtų labai svarbus kuriant santykius su D.Grybauskaite. Pasak jo, amerikiečiams gali tekti pasistengti norint patraukti Lietuvos vadovę savo pusėn, tačiau tai nėra neįmanoma.

“Ji nepriklausoma ir labai stipri asmenybė. (…) Jai reikia susitikimo su prezidentu (Baracku) Obama”, – teigė Ž.Pavilionis pridūręs, kad siekiant D.Grybauskaitės palankumo galėtų padėti jos patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška.

Pasak būsimojo ambasadoriaus Vašingtone, D.Grybauskaitė tikrai nėra prorusiška, tačiau Rusija visaip stengiasi įvaryti pleištą tarp JAV ir Lietuvos vadovės. Anot dokumento, kurį paskelbė portalas 15min.lt, Ž.Pavilionis pabrėžė, kad Lietuva, įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, kritiškai nebežiūrėjo į save ir įstrigo, tuo metu D.Grybauskaitė stengiasi tai pakeisti.

Ž.Pavilionis, tuomet koordinavęs Lietuvos pirmininkavimą Demokratijų bendrijai, skeptiškai vertino savo tiesioginio vadovo buvusio užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko galimybes likti poste dėl asmeninio nesuderinamumo su D.Grybauskaite.

Pasak dokumento, Lietuvos diplomatas tikėjosi 2010 metų kovo 11-osios proga Vilniuje sulaukti aukšto rango svečių iš JAV Kongreso bei teigė, kad bet koks JAV administracijos atstovas prieš vykdamas į Maskvą gegužės 9-osios proga pirmiau turėtų užsukti į Vilnių.

“Wikileaks” gautame JAV diplomatinio susirašinėjimo dokumente Ž.Pavilionis pristatomas kaip ambicingas bei JAV palankus diplomatas, kuris palaiko gerus santykius su D.Grybauskaite, ir būtų “veiksmingas ambasadorius Vašingtone”.

Ž.Pavilionis Lietuvos ambasadoriumi JAV pradėjo dirbti praėjusių metų rugpjūtį.

JAV kariškiai trečiadienį pateikė naujus kaltinimus kariui, įtariamam perdavus didžiulį kiekį slaptų vyriausybės dokumentų tinklalapiui “WikiLeaks” – šįkart jis kaltinamas “pagalba priešui”, kuri yra rimtas nusikaltimas.

JAV armijos pareigūnai atskleidė 22 papildomus kaltinimus eiliniui Bradley Manning (Bredliui Maningui), tarp jų dėl “pagalbos priešui”, už kurią gali būti skirta mirties bausmė.

Tačiau kariniai prokurorai neplanuoja siekti aukščiausiosios bausmės, jeigu B.Manningo kaltė būtų įrodyta – 23 metų kariui veikiausiai būtų skirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, sakoma armijos pranešime.

“Nauji kaltinimai tiksliau atspindi šių nusikaltimų platų pobūdį”, sakė Vašingtono karinio teismo apygardos atstovas kapitonas Johnas Haberlandas (Džonas Haberlandas).

B.Manningas, dirbęs Irake žemo rango žvalgybos analitiku, kaltinamas sąmoningai perdavęs “duomenis priešui netiesioginėmis priemonėmis”, sakoma kaltinamajame akte.

JAV kariniai prokurorai pernai liepą pateikė B.Manningui 12 kaltinimų dėl įtariamų federalinių baudžiamųjų nusikaltimų ir karinio statuto pažeidimų.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas (Hugo Čavesas), artimiausias Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) sąjungininkas Lotynų Amerikoje, pirmadienį pareiškė nenorintis smerkti draugo, kurį jis pažįsta ne kaip žudiką.

Be to, H.Chavezas dar kartą perspėjo, kad Jungtinės Valstijos nori įsiveržti į Libiją, kad perimtų šios šalies naftos išteklius.

“Kadangi visi kartoja, kad Kadhafi yra žudikas, ar Chavezas irgi taip kalbės? – prezidentas sakė per susitikimą su studentais sostinėje Karakase. – Ką gi, nežinau, ar taip įvyks. Be to, iš už tokio atstumo aš neketinu jo smerkti. Pasirodyčiau esantis bailys, o jis ilgą laiką buvo mano draugas”.

JAV gynybos departamentas pirmadienį pranešė telkiantis netoli Libijos savo karo laivus ir oro pajėgas, Vakarų šalims svarstant galimą karinę intervenciją. Tuo tarpu pareigūnai aptarinėja galimybę paskelbti virš Libijos “neskraidymo zoną” siekiant apsaugoti civilius šios šalies gyventojus.

“Jungtinės Valstijos yra pasiruošusios įsiveržti į Libiją, – sakė H.Chavezas. – Ir beveik visos Europos šalys pasmerkė Libiją. Ko jie nori? – Libijos naftos”.

Praėjusį ketvirtadienį H.Chavezas šlovino Libijos “nepriklausomybę” ir perspėjo M.Kadhafi, kad jo šaliai gresia pilietinis karas.

“Tegyvuoja Libija ir jos nepriklausomybė! Kadhafi gresia pilietinis karas!” – Venesuelos vadovas pareiškė žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle “Twitter”. Tai buvo pirmoji jo reakcija į neramumus, krečiančius Libiją nuo vasario 15 dienos.

H.Chavezas yra pagrindinis H.Kadhafi sąjungininkas Lotynų Amerikoje. Abu lyderiai ne kartą viešai smerkė JAV “imperializmą” ir per kelerius pastaruosius metus buvo aplankę vienas kitą.

Prasidėjus neramumams Libijoje, buvo pasklidę gandų, kad M.Kadhafi išskrido į Karakasą, tačiau vėliau jie buvo paneigti.

Sekmadienį vykusios iškilmingos “Oskarų” teikimo ceremonijos svečius domino ne tik JAV kino meno ir mokslo akademijos prizų laureatai, bet ir kokius apdarus šiai progai pasirinko didžiausio ryškumo Holivudo žvaigždės.

Bene didžiausias vakaro akibrokštas buvo savo ekstravagantiškais apdarais iš kitų paprastai išsiskirianti britų aktorė Helena Bonham Carter (Helena Bonem Karter), pasirinkusi klasikinę juodą suknelę.

“Pamaniau, kad tokia proga būtų gražu pagrindinį dėmesį skirti kinui, o ne madai… Pradedu truputį kompleksuoti dėl savo užpakalio, tai pagalvojau, kad galėčiau jį labiau išryškinti”, – prieš pat 83-iąją “Oskarų” teikimo ceremoniją juokavo “Oskarui” nominuota aktorė, kuriai nepavyko laimėti prizo už antro plano vaidmenį filme “Karaliaus kalba” (The King’s Speech).

Apie nenuspėjamu stiliaus suvokimu pasižyminčią H.Bonham Carter kalbama, kad ką aktorė bedėvėtų, vis tiek tai bus “katastrofa”.

Auksinių gaublių apdovanojimų teikimo ceremonijai ji buvo pasirinkusi skirtingų spalvų, žalios ir raudonos, batelių porą.

Sekmadienį iš po gotiško stiliaus suknelės kartais išlendantys abu bateliai buvo tos pačios spalvos ir netgi derėjo prie neįprastai konservatyvaus apdaro, kurį jo savininkė sakė “susikūrusi su kostiumų modeliuotoja Colleen Atwood (Kolin Atvud)”.

Geriausia aktore už balerinos vaidmenį filme “Juodoji gulbė” (Black Swan) pripažinta Natalie Portman (Natali Portman) buvo pasipuošusi tamsiai violetine, gražiai krentančia, pečius apnuoginančia suknele su “Rodarte” ir “Tiffany” papuošalais. Aktorė sakė, kad puikiai jaučiasi, ką bedėvėtų.

“Dauguma merginų džiaugiasi galėdamos pasipuošti”, – atvirai kalbėjo pastebimai suapvalėjusi kūdikio besilaukianti žvaigždė ir pridūrė, kad jai labai gera “sėdėti namuose su laisvu megztiniu, sudarkytais plaukais ir be jokio makiažo. Tai didžiausia prabanga”.

Ryškiai šviečiančia raudona suknele apsivilkusi Penelope Cruz (Penelopė Kruz) į renginį atvyko įsikibusi į parankę sutuoktiniui, “Oskarui” už geriausią vyrišką vaidmenį nominuotam Javierui Bardemui (Chavjerui Bardemui). Raudona spalva jai tiko, nors tos pačios spalvos “Vera Wang” apdarą buvo pasirinkusi ir pernykštė “Oskaro” laureatė Sandra Bullock (Sandra Balok).

“Šią spalvą pasirinkau todėl, kad ji visada yra linksma, ir raudona patinka mano sūnui”, – sakė S.Bullock, kurios blyškus makiažas ir ryškios lūpos dar sustiprino bendrą efektą.

Nepaprastai puošni ir liekna vakare atrodė Jennifer Hudson (Dženifer Hadson), iškilmėms pasirinkusi ryškią “Versace” suknelę su dirželiu per kaklą, Niel Lane (Nilo Lein) papuošalus ir Jimmy’io Choo (Džimi Šu) rankinę. Aktorei žingsniuojant raudonu kilimu, ilgu suknelės šleifu rūpinosi net trys žmonės.

Į geriausios aktorės apdovanojimą pretendavusi filmo “Vinterio kaulai”(Winters Bone) žvaigždė Jennifer Lawrence (Dženifer Lorens) atvyko pasipuošusi Calvino Kleino (Kalvino Klaino) paprasto kirpimo raudona suknele su petnešėlėmis ir gilia iškirpte nugaroje. Papildomo žavesio suteikė jos lengvai banguojančių veidą gaubiančių šviesių ilgų palaidų plaukų šukuosena.

Ne mažiau populiarūs ceremonijoje buvo ir paskutinėse drabužių mados kolekcijose pastebimi pastelinių tonų drabužiai.

Kate Blanchett (Keit Blanšet) “Oskarams” pasirinko šviesiai alyvinę “Givenchy” mados namų suknelę su žalsvai geltonos ir alyvinės spalvos karoliukais siuvinėta apykakle. Nors jos itin paprasta tiesių šviesių plaukų šukuosena kiek kontrastavo su suknelės puošnumu.

Populiariausios šių metų “Oskarų” teikimo ceremonijos spalvos: sidabrinė, auksinė ir platininė – jas pasirinko stebėtinai daug svečių.

Šviesą atspindinčia aptempta sidabrine Calvino Kleino suknele apsirengusi G.Paltrow spindėjo kaip “Oskaro” statulėlė.

Halle Berry (Heil Beri) taip pat pasirinko aptemptą, nuo kelių platėjančią blyškiai auksinio atspalvio “Marchesa” suknelę, o Hilary Swank (Hilari Svonk) atrodė tiesiog pritrenkiančiai su sidabrine gražiai prie kūno prigludusia “Gucci Premiere” suknele, kurios klostes apačioje puošė stručio plunksnos.

Michelle Williams (Mišel Viljams) taip pat pasirinko jos kūno linijas išryškinančią sidabrinę perlais siuvinėtą “Chanel” suknelę ir iš pažiūros labai nepatogius batelius. Ansamblį nepriekaištingai papildė jos trumpų šviesių plaukų šukuosena ir ryškus akių makiažas.

Elegantiškai atrodė Annette Bening (Anet Bening) su grafito ir sidabro spalvų apdaru, kurį sukūrė Naeemas Khanas (Naimas Chanas), ir milžiniškais smaragdų auskarais, bei Celine Dion (Selin Dion) su lengvo metalinio blizgesio turinčia ilgarankove “Georgio Armani Prive” suknele.

Kaip visada nepriekaištingai stilinga Helen Mirren (Helen Miren) buvo pasipuošusi tamsiai pilka Vivienne’os Westwood (Vivjenos Vestvud) suknele su brangakmeniais puošta sagtimi nugaroje.

Amy Adams (Emi Adams), kaip ir P.Cruz, pasipuošė L’Wren Scott suknele. A.Adams pasirinkimas buvo sėkmingesnis – jai labiau tiko tamsiai mėlynos spalvos karoliukais siuvinėta trumparankovė suknelė be iškirptės, kurią pagyvino smaragdinio pakabuko ir apyrankės komplektas.

P.Cruz buvo pasipuošusi raudona prigludusia karoliukais siuvinėta suknele ir kukliais papuošalais.

Kalbant apie vyriškąją madą, Tomo Fordo eilutę pasirinkęs Colinas Firthas (Kolinas Fertas) nieko nenustebino. “Tomą Fordą” sekmadienį dėvėjo ir Justinas Timberlake’as (Džastinas Timberleikas). Į kino šventę motiną atlydėjęs Russellas Brandas (Raselas Brendas) buvo apsivilkęs tamsiai mėlynos spalvos Marco Jacobso (Marko Džeikobso) eilute, juodais marškiniais ir juodu kaklaraiščiu.

Keithas Urbanas (Kitas Urbanas) šventei pasirinko kukliai prabangią “Pradą”.

Christianas Bale’as (Kristianas Beilas) demonstravo “Dolce and Gabbana”, o Markas Whalbergas (Markas Volbergas) – klasikinį “Armani” smokingą.

Jungtinės Valstijos sekmadienį pareiškė, jog yra pasirengusios pasiūlyti “bet kokią pagalbą” Libijos žmonėms, siekiantiems nuversti autokratinį Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimą.

Tai Vašingtonas pareiškė, kai Libijoje valdančiajam režimui priešiškos jėgos ėmėsi formuoti instituciją, kuri bus atsakinga už pereigą.

Jėgos, nusistačiusios prieš M.Kadhafi, kuris yra ilgiausiai valdantis arabų lyderis, jau perėmė kelių vakarinių šalies miestų kontrolę.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) sekmadienį pakartojo kitų pasaulio valstybių vadovų, tarp jų Amerikos prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), anksčiau išsakytus raginimus M.Kadhafi atsistatydinti.

“Tai tik pradžia to, kas bus po Kadhafi”, – sakė valstybės sekretorė.

“Pirmiausia turime pamatyti jo režimo pabaigą – be tolesnio kraujo liejimo, – pabrėžė H.Clinton ir pridūrė, jog Vašingtonas nekantrauja, kad M.Kadhafi būtų nušalintas “kiek įmanoma greičiau”.

“Norime, kad jis pasitrauktų”, – sakė ji.

JAV diplomatijos vadovė tai pareiškė rengdamasi vykti į pirmadienį numatytą Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos ministrų lygio susitikimą. Ji taip pat planuoja surengti virtinę dvišalių susitikimų su kolegomis iš kitų šalių ir aptarti su jais krizę Libijoje.

“Manau, kol kas anksti kalbėti, kaip visa tai baigsis. Mes būsime pasirengę pasiūlyti bet kokią pagalbą, kurios gali būti pageidaujama iš Vašingtono”, – sakė H.Clinton žurnalistams ir pabrėžė, kad Vašingtonas palaiko ryšius su Libijos opozicija.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį pasirašė įsakymą įšaldyti M.Kadhafi ir keturių jo vaikų sąskaitas Jungtinėse Valstijose.

JAV Iždo departamentas nurodė, kad sankcijos bus taikomos ne vien M.Kadhafi, trims jo sūnums ir dukrai, bet ir visai Libijos vyriausybei.

B.Obama sakė, kad JAV nusprendė vienašališkai paskalbti sankcijas Libijai dėl šioje šalyje besitęsiančio smurto, kuris kelia “neįprastą ir nepaprastą grėsmę” Amerikos nacionaliniam saugumui bei užsienio politikai.

Vienas Baltųjų rūmų atstovas sakė, jog aišku, kad M.Kadhafi valdžio legitimumas “sumažėjo iki nulio”; šie komentarai buvo aštriausi iš iki šiol išsakytų B.Obamos administracijos.

Vašingtonas taip pat laikinai evakavo savo darbuotojus iš ambasados Tripolyje paskutiniu lėktuvu, kuriuo iš Libijos sostinės buvo išskraidinti JAV piliečiai.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba penktadienį susitiko apsvarstyti galimas sankcijas M.Kadhafi režimui, tarp kurių minimi prekybos suvaržymai ir ginklų pardavimo embargas. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) paragino Saugumo Tarybą imtis “konkrečių veiksmų” Libijos civiliams gyventojams apsaugoti, pridūręs, kad “smurtas turi liautis”, o atsakingieji už “itin brutalų kraujo liejimą” privalo būti nubausti.

Pentagono vadovas Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms ateityje reikėtų vengti veltis į naujus didelius karinius konfliktus, šeštadienį pranešė televizija CNN.

Kalbėdamas Vest Pointo karo akademijos kariūnams, R.Gatesas sakė, jog dideli karai, panašūs į konfliktą Afganistane, Amerikai yra nepriimtini ir kad jis primygtinai pataria jų atsisakyti.

“Mano nuomone, bet kuriam būsimam gynybos sekretoriui, kuris patartų prezidentui vėl siųsti didelę Amerikos sausumos armiją į Aziją, Artimuosius Rytus arba Afriką, derėtų “pasitikrinti galvą”, kaip yra delikačiai išsireiškęs generolas (Douglasas) MacArthuras (Daglasas Makarturas)”, – pabrėžė Pentagono vadovas.

R.Gatesas, kuris anksčiau nurodė ketinantis šiemet atsistatydinti, sakė kariūnams, kad neįmanoma nuspėti, koks bus kitas karas, tačiau pareiškė neabejojantis, kad jiems teks dalyvauti naujo pobūdžio konfliktuose.

“Kalbant apie galimybę prognozuoti mūsų kito karinio įsikišimo pobūdį ir vietą, rezultatas visada būdavo toks pats nuo Vietnamo karo – ar tai būtų Majagvesas (Puerto Rike), ar Grenada, Panama, Somalis, Balkanai, Haitis, Kuveitas ir Irakas bei kiti – likus metams iki bet kurios iš šių misijų neturėdavome nė menkiausio supratimo, kad mums teks į jas pasinerti”, – pridūrė jis.

Gynybos sekretorius taip pat sakė esantis įsitikinęs, jog į būsimuosius karinius konfliktus Jungtinės Valstijos vis rečiau siųs stambias mechanizuotas sausumos armijas.

“Kovojant dėl kiekvieno gynybos biudžetui skiriamo dolerio tarp skirtingų ginkluotųjų pajėgų šakų ir jų viduje, armijai derėtų pripažinti, kad labiausiai tikėtini didelių konfliktų scenarijai Jungtinėms Valstijoms yra jūrų ir oro pajėgų operacijos”, – aiškino R.Gatesas.

Jis pridūrė, kad Vest Pointo kursantų pasiruošimas vykdyti įvairiausias užduotis yra JAV kariuomenės sėkmės raktas.

“Armija nesugebės jūsų apmokyti ir išlavinti surasti visus teisingus atsakymus – kaip rastumėte vadovėlyje. Tačiau per savo karjerą turėtumėte kaupti patirtį ir kreipti dėmesį į pasiekimus, kurie padės jums bent užduoti teisingus klausimus”, – pabrėžė R.Gatesas.

Jungtinės Valstijos paprašė tarptautinės bendruomenės palaikymo ieškant būdų, kurie priverstų nutraukti kraujo liejimą Libijoje, kur šalies lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) ištikimos pajėgos nenori nusileisti opozicijos sukilėliams, užėmusiems miestus netoli sostinės Tripolio.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienio vakarą tarėsi su Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiais dėl skubių veiksmų prieš M.Kadhafi dėl jo vykdomo kruvino susidorojimo su sukilėliais, kuris, kaip mano Prancūzija, nusinešė jau apie 2 000 žmonių gyvybių.

Naftos kainoms šoktelėjus iki beveik 120 JAV dolerių (302 litų) už barelį ir sustiprėjus baimei, kad trapiam pasaulio ekonomikos atsigavimui gali kilti pavojus, Vašingtonas, kadaise pavadinęs M.Kadhafi “pasiutusiu šunimi”, pareiškė svarstantis visas galimybes, įskaitant sankcijas ir karinius veiksmus.

Tačiau pasaulio bendruomenės bendrų veiksmų prieš M.Kadhafi, kuris 6 mln. gyventojų turinčiai naftos turtingai dykumų šaliai vadovavo vadovauja jau 41 metus, iki šiol nepavyksta suderinti, nes daugelio šalių vyriausybės sutelkusios dėmesį į tūkstančių savo piliečių evakuaciją iš neramumų apimtos Libijos.

Artimieji Rytai dar neatsigavę po sukrėtimo, kuriuo tapo Vakarų šalių remtų veteranų lyderių nuvertimas Tunise ir Egipte per visuotinius sukilimus. Tuo tarpu Vakarų šalys taip pat stengiasi, kad jų veiksmai Libijos atžvilgiu neatrodytų panašūs į neokolonijinę politiką.

Įvairios opozicijos pajėgos jau perėmė kontrolę svarbiausiuose rytų Libijos miestuose, tarp jų antrąjį didžiausią šalies miestą Bengazį. Gaunama pranešimų, kad protestuotojai baigia įsitvirtinti trečiajame didžiausiame mieste Misratoje ir vakariniame Zuvaros mieste, todėl sukilimo banga akivaizdžiai artėja prie pagrindinių M.Kadhafi galios centrų. Tačiau iš vakarinių regionų kol kas gaunama nedaug informacijos.

Po keturis dešimtmečius trukusių politinių represijų Libijoje organizuotos opozicijos beveik neliko, todėl kol kas neaišku, kokios jėgos šiuo metu kontroliuoja rytinius miestus. Tačiau kol kas nepastebima, kad radikalių pažiūrų islamistai įgytų didesnę įtaką, nes tvarką miestuose mėginančius atkurti komitetus sudaro daugiausiai teisininkai, gydytojai, genčių vyresnieji ir armijos karininkai.

Tačiau M.Kadhafi, ketvirtadienį telefonu kalbėdamas per valstybinę televiziją, ragino atkurti ramybę ir kaltino dėl šio sukilimo tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” lyderį Osamą bin Ladeną. Jis taip pat pareiškė, kad protestuotojai svaiginasi pienu ir kavos gėrimais, į kuriuos pridėta haliucinacijas sukeliančių narkotikų.

M.Kadhafi išlikimas valdžioje labai priklauso nuo elitinio armijos dalinio, kuriam vadovauja vienas iš jo jaunesniųjų sūnų, teigia JAV ir Europos pareigūnai, taip pat nurodoma tinklalapio “Wikileaks” gautuose konfidencialiuose diplomatiniuose pranešimuose.

32-oji brigada, kuriai vadovauja M.Kadhafi sūnus Khameesas (Chamisas) yra svarbiausias iš trijų elitinių “režimo apsaugos dalinių”, kuriuos visus sudaro apie 10 tūkst. karių. Šios pajėgos geriau ginkluotos ir lojalesnės M.Kadhafi negu visi kiti kariškiai, kurių daugelis pastaruoju metu dezertyravo, sakė pareigūnai.

Vienas liudininkas sakė naujienų agentūrai “Reuters”, kad 32-oji brigada atakavo prieš vyriausybę sukilusias ginkluotas grupuotes, kontroliuojančias Misratos miestą, esantį už 200 kilometrų į rytus nuo Tripolio. Per šiuos susirėmimus žuvo keli žmonės, nors gyventojai sakė, kad vyriausybės pajėgas atrėmė lengvai ginkluoti vietos žmonės.

Jungtinės Valstijos šiemet mėgins inicijuoti derybas su Rusija dėl taktinių branduolinių ginklų, kurių buvimas Karaliaučiaus srityje kelia nerimą Lietuvos pareigūnams, sako JAV diplomatas.

JAV misijos NATO vadovo pavaduotojas Johnas Heffernas (Džonas Hefernas) pripažino, kad Maskva kol kas nerodo entuziazmo tartis riboti šiuos ginklus, kurie yra mobilesni ir paprasčiau perkeliami nei strateginiai branduoliniai ginklai, neseniai apriboti naująja START sutartimi.

Tačiau JAV pareigūnas teigė, kad JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) laikysis įsipareigojimo, duoto Senatui, kai šis ratifikavo sutartį dėl strateginių branduolinių ginklų ribojimo.

“Jis (B.Obama) yra įsipareigojęs inicijuoti derybas su Rusija dėl taktinių branduolinių ginklų iki 2011 metų pabaigos, konsultuodamasis su sąjungininkais”, – žurnalistams Briuselyje sakė J.Heffernas.

Lietuvos pareigūnai sako nerimaujantys dėl Rusijos taktinio branduolinio ginklo, kuris dislokuotas netoli Rusijos sienos. Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė neseniai viešai pareiškė, kad šis ginklas yra su Lietuva besiribojančioje Karaliaučiaus srityje.

BNS paklaustas, kiek realu, kad tokios derybos šiemet prasidės, J.Heffernas pripažino, kad Maskva kol kas idėjos neremia.

“Iki šiol nebuvo stiprių signalų iš Maskvos, kad jie to nori”, – sakė pareigūnas.

JAV diplomatas taip pat teigė, kad NATO niekam nepatikės atsakomybės nuo raketų ginti Aljanso teritoriją. Rusija yra pasiūliusi tokią idėją, kai paragino susitarti dėl “sektorinės” priešraketinės gynybos.

BNS paklaustas, ar sektorinės priešraketinės gynybos sistemos idėja jau mirusi, JAV pareigūnas sakė: “Priklauso, iš kieno perspektyvos žiūrint mirusi. Bandome performuluoti taip, kad priešraketinė gynyba būtų tokia, kai laimi visi.”

“Sektorinė nėra labai geras žodis, nes jis leidžia manyti, kad NATO negins NATO teritorijos. NATO gins savo teritoriją. Taškas. Neketiname kam nors atiduoti tos atsakomybės. NATO gins NATO teritoriją, Rusija gins Rusijos teritoriją”, – sakė JAV pareigūnas.

Vis dėlto, anot jo, su Rusija galima bendradarbiauti tose srityse, kurios “persidengia”.

“Turėtume pasidalyti išankstinio perspėjimo sistema. Jei pamatome, kad iš blogo vaikino atskrieja raketa, galime kalbėtis su jais ir nuspręsti, kas gali geriausiai numušti, arba galbūt paleisti du šūvius – vieną mes, kitą jie”, – svarstė pareigūnas.