Svarbiausia pamoka Baltarusijai iš neramumų arabų pasaulyje yra tai, kad reikia eiti savo keliu, šeštadienį pareiškė šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Pastaruoju laiku daugelyje Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių vyksta masinės protesto akcijos. Tunise ir Egipte dėl jų krito valdantieji režimai. Šiuo metu neramumai tebevyksta Jemene ir Bahreine. Prieš vyriausybę nukreiptos protesto akcijos taip pat nusirito per Alžyrą, Iraką ir Jordaniją.

“Pamoka mums – nieko negalima tikėti, niekuo negalima pasikliauti. Tik savo jėgomis”, – žurnalistams sakė A.Lukašenka, kuris gruodžio mėnesį po ginčijamų rinkimų, kurių nepripažino Vakarai, buvo perrinktas ketvirtai kadencijai.

Pasak jo, stipriųjų bijomasi ir jų nemėgstama, todėl Baltarusija “buvo daužoma, dabar daužoma ir bus daužoma”.

Baltarusijos lyderis mano, kad nuo situacijos arabų pasaulyje “bus karšta visiems” ir pirmiausia visai Europos Sąjungai (ES) ir JAV.

“Mes dar matysime, kai nuo šios tunisizacijos ir kairizacijos pasaulis krūptels dar ne kartą”, – pridūrė A.Lukašenka, kurį JAV yra pavadinusios paskutiniu Europos diktatoriumi.

Jo nuomone, ES ir JAV paliko likimo valiai šių šalių lyderius tuo tarpu jeigu Bendrija ir Amerika būtų stojusios prieš islamizaciją, gaisrą šiose šalyse būtų buvę galima užgesinti. Šiandien jau aiškiai matyti, kas ateis į valdžią šiose šalyse, mano A.Lukašenka.

“Kai ten (Tunise, Egipte) prasidėjo neramumai, jie paliko savo prezidentus – ir pradėjo reikalauti demokratijos… Štai koks jų sąžiningumas ir padorumas”, – sakė Baltarusijos prezidentas.

JAV aukšto rango pareigūnas šeštadienį kalbėdamasis su Bahreino sosto įpėdiniu paragino jį gerbti žmogaus teises ir po masinių protestų pradėti “prasmingas” reformas, pranešė Baltieji rūmai.

JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Donilonas su Bahreino sosto įpėdiniu Salmanu bin Hamadu al Khalifa (Salmanu bin Hamadu Chalifa) telefonu kalbėjosi kitą dieną po to, kai prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasmerkė griežtas priemones, kuriomis slopinami protestai perieš režimą.

“Ponas Donilonas pakartojo, (kad) prezidentas smerkia smurtą, naudotą prieš taikius protestuotojus, ir išreiškė paramą žingsniams, kurių princas įsakė imtis santūrumui pademonstruoti ir dialogui inicijuoti”, – sakoma pareiškime.

Anksčiau Bahreino policija ir armija, turbūt žengdamos susitaikymo žingsnį, pasitraukė iš sostinės Menamos Perlų aikštės – demonstracijų epicentro.

Po to sosto įpėdinis įsakė saugumo pajėgoms laikytis atokiai ir paprašė “minios išeiti”, kad būtų galima pradėti “naują nacionalinių veiksmų fazę, kuri suburs visas partijas”, sakoma valstybinės naujienų agentūros BNA pranešime.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis teigia gavęs aiškų Jungtinių Amerikos Valstijų signalą, kad Vašingtonas remia naujos atominės elektrinės Lietuvoje statybos projektą.

“Tai yra pirmas toks aiškus, tiesus JAV pareiškimas nuo tada, kaip mes pradėjome vystyti šį projektą”, – BNS penktadienį telefonu sakė per Frankfurtą iš vizito JAV grįžtantis A.Ažubalis, kuris JAV susitiko su valstybės sekretore Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir jos pavaduotoju Jamesu Steinbergu (Džeimsu Stainbergu).

“Išsamioje diskusijoje valstybės sekretorės pavaduotojas J.Steinbergas pabrėžė tvirtą JAV paramą (…) Lietuvos pastangoms plėtoti energetinį saugumą, įskaitant Baltijos regiono atominės elektrinės vystymą”, – ketvirtadienį Vašingtone spaudos konferencijoje sakė JAV Valstybės departamento atstovas spaudai Markas Toneris.

Pasak A.Ažubalio, šis JAV pareiškimas yra “labai rimtas signalas” tiek potencialiems investuotojams, tiek galvojantiems “kažkokiais būdais stabdyti ar lėtinti šio keturių valstybių projekto įgyvendinimą”.

“Valstybės departamentas išsako JAV administracijos poziciją. Tą poziciją labai aiškiai perskaito ir supranta visos suinteresuotos pusės, net ir tos, kurios nelabai suinteresuotos šio projekto įgyvendinimu. Pirmiausia, kaip visada, eina politinis apsisprendimo klausimas, o toliau yra specialistų, ekspertų konsultantų reikalas”, – sakė užsienio reikalų ministras.

Jis sakė, kad šiuo metu vyksta tiesioginiai pokalbiai su investuotojais, tačiau nekomentavo, ar tarp jų yra JAV kompanijų.

Paklaustas, kaip vertina nuomones, kad atominės elektrinės projekte esama pauzės, jis atsakė: “Nežinau, kas kalba apie pauzę, matyt, tie, kurie iš tikrųjų nori amžinos pauzės”.

Lietuva tikisi šiemet rasti strateginį investuotoją į naują jėgainę, kurią Lietuva statytų kartu su Latvija, Estija ir Lenkija. Pernai skelbtas konkursas žlugo, dabar investuotojo ieškoma tiesioginėmis derybomis.

Jungtinės Valstijos ketina remti demokratines reformas, pareiškė valstybės sekretorės pavaduotojas Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas).

“Kaip pareiškė prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), Egipte viskas jau nebegali būti taip, kaip anksčiau. Egiptiečiai tvirtai siekia laisvės, siekia turėti atsakingą, atstovaujamą ir pareigingą vyriausybę, ir JAV remia egiptiečius”, – sakė W.Burnsas interviu agentūrai “Interfax”.

Pasak jo, JAV taip pat remia egiptiečių siekį užtikrinti žmogaus teises, organizuotą greitą valdžios perdavimą, “kad būtų įvykdytos gilios ir svarbios politinės sistemos reformos”.

“Mes darysime viską, kad padėtume tai pasiekti”, – pabrėžė Amerikos diplomatas.

Jis taip pat pabrėžė, kad panašūs iššūkiai yra iškilę ir kitoms regiono šalims. “Gyventojai jose taip pat jaučia tokį patį nusivylimą, taip pat siekia pagrindinių laisvių”, – sakė W.Burnsas.

Jis pridūrė, jog JAV sako savo draugams ir partneriams regione, kad čia būtinos lanksčios politikos ir ekonomikos reformos.

“Stabilumas – tai ne kažkas statiška: jeigu ilgą laiką atsakymo į susirūpinimą visuomenėje nėra, užtikrinti stabilumą bus labai nepaprasta, faktiškai neįmanoma”, – pabrėžė JAV valstybės sekretorės pavaduotojas.

Rusija tikisi, kad JAV įtrauks į teroristų “juoduosius sąrašus” Šiaurės Kaukazo kovotojų lyderį Doku Umarovą, kuris prisiėmė atsakomybę už teroristinį išpuolį Maskvos Domodedovo oro uoste.

“Mes vėl šia kryptimi aktyviname darbą su mūsų partneriais. Mes tikimės, kad artimiausiu metu bus užbaigtos visos procedūros, ir Umarovas bus įtrauktas į JAV juoduosius sąrašus”, – ketvirtadienį agentūrai “Interfax” sakė prezidento atstovas kovai su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu Anatolijus Safonovas.

Sprogimas Domodedovo oro uoste nugriaudėjo 2011-ųjų sausio 24 dieną tarptautinių skrydžių zonoje. Iš viso žuvo 36 žmonės, nukentėjo daugiau kaip 100. Bombą, kurios galingumas prilygo 5 kg trotilo ir kurioje buvo pridėta metalinių detalių, savižudis turėjo paslėpęs prie savo kūno.

Pastarosiomis dienomis viename iš ekstremistų propagandinių tinklalapių paskelbtas D.Umarovo vaizdo kreipimasis, kuriame jis pareiškė, jog jis pats asmeniškai įsakė įvykdyti sprogdinimą, ir kad teroristinis išpuolis yra kerštas už Rusijos nusikaltimus Kaukaze. Šalia jo buvo matomas spėjamas teroro akto vykdytojas Domodedovo oro uoste, 20-metis Magomedas Jevlojevas, Ingušijos Nazranės rajono Ali Jurto gyventojas. Šaltiniai nurodo, kad preliminariais duomenimis “šis įrašas nėra sumontuotas”.

2003 metais JAV įtraukė organizaciją “Riyad-us-Saliheen” kartu su dviem kitomis Šiaurės Kaukazo grupuotėmis – “Ypatingosios paskirties islamo pulku” ir “Islamo tarptautine brigada” – į tarptautinių teroristinių organizacijų sąrašus bei įšaldė jų sąskaitas.

Čečėnų mirtininkų batalionas “Riyad-us-Saliheen” (“Teisuolių sodai” – arab.) buvo 2001 metais suformuotas Šamilio Basajevo, kuris jam vadovavo iki 2006 metų. 2006 metais Š.Basajevas buvo nukautas Ingušijoje.

Rusijos saugumo tarnybos mano, kad teroro aktus Dubrovkos renginių centre 2002 metais ir Beslano mokykloje 2004 metais surengė “Riyad-us-Saliheen” nariai.

+370 5 2058525

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pagaliau atsisakė įpročio retkarčiais vogčiomis užtraukti vieną kitą dūmą, o jo žmona Michelle (Mišel) “labai didžiuojasi”, kad buvęs pirmasis šalies rūkalius galės drąsiai žiūrėti savo dukroms į akis, sakydamas, jog neberūko.

B.Obamos pastangos atsisakyti šio žalingo įpročio kėlė didelį susižavėjimą JAV žiniasklaidai per audringą 2008 metų prezidento rinkimų kampaniją ir pirmuosius dvejus jo kadencijos metus.

Pirmoji šalies ponia antradienį žurnalistams sakė, kad prezidentas jau maždaug metus nė karto neužtraukė dūmo, ir pabrėžė, jog “labai didžiuojasi” šia sėkme, kuri jam buvo “asmeninis iššūkis”, pranešė dienraštis “USA Today”.

M.Obama sakė, kad vyrui tapus prezidentu ji nuolat nebespaudė jo mesti rūkyti, nes suprato, kad šios pareigos yra vienas iš didžiausią įtampą keliančių darbų pasaulyje.

“Kai kas nors dar gerą darbą, nereikia trukdyti”, – “USA Today” citavo pirmąją šalies ponią, kuri nurodė, jog B.Obama pagaliau atsisakė cigarečių, nes norėjo pasakyti savo dukroms Maliai (Malijai) ir Sashai (Sašai), jog daugiau neberūko.

B.Obamos gydytojai pernai vasarį per pirmąjį prezidento sveikatos patikrinimą ragino jį visiškai atsisakyti rūkymo. Tąsyk medikai konstatavo, jog visais kitais atžvilgiais prezidentas yra “nepriekaištingos sveikatos” ir “tinkamas eiti pareigas”.

Jungtinės Valstijos paragino Egiptą nedelsiant atšaukti šalyje galiojančią nepaprastąją padėtį ir imtis demokratinių reformų.

Šį raginimą Vašingtonas paskelbė antradienį, kai protestuotojai Egipte surengė iki šiol didžiausią demonstraciją prieš prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką) per jau tris savaites trunkančius neramumus.

Tuo tarpu neseniai paskirtas Egipto viceprezidentas Omaras Suleimanas griežtai perspėjo, kad skubotos reformos gali nugramzdinti į “chaosą” daugiausiai gyventojų turinčią arabų šalį.

Kaire šimtai tūkstančių žmonių užplūdo pagrindiniu šio sukilimo židiniu tapusią Tahriro aikštę, šlovindami charizmatišką interneto aktyvistą ir vieną iš interneto milžinės “Google” vadovų, kurio svetainė socialiame tinkle “Facebook” sausio 25 dieną padėjo pradėti precedento neturėjusius protestus Egipte.

Daugelis demonstrantų nešė plakatus su užrašais, kuriuose buvo šlovinami socialiniai tinklai “Facebook” ir “Twitter”, tapę pagrindiniais opozicijos įrankiais raginant gyventojus sukilti. Daugybės pagyrimų taip pat sulaukė interneto aktyvistai, tokie kaip kompanijoje “Google” aukštą postą užimantis Waelis Ghonimas (Vaelis Gonimas).

W.Ghonimas, kuris buvo suimtas ir 12 dienų laikomas užrištomis akimis, sakė susižavėjusiai miniai: “Egiptiečiai nusipelnė geresnio gyvenimo.”

“Šiandien viena svajonių pagaliau išsipildė – mes iš tiesų susirinkome kartu ir kai kuo vieningai tikime, – pareiškė jis. – Aš nesu didvyris; didvyriai esate jūs. Būtent jūs likote šioje aikštėje.”

Anksčiau šią savaitę H.Mubarakas pasirašė dekretą, įpareigojantį suformuoti komitetą, kuris vadovaus konstitucijos pataisų rengimo procesui prieš rugsėjį planuojamus prezidento rinkimus.

Tris dešimtmečius šaliai vadovavęs H.Mubarakas sakė, jog nebesieks būti perrinktas, o pirmadienį pažadėjo 15 proc. padidinti atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams.

Tačiau daug protestuotojų, besipiktinančių dideliu nedarbu, infliacija ir H.Mubarako režimo represijomis, reikalauja, kad 82 metų lyderis nedelsiant atsistatydintų.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį per pokalbį telefonu su O.Suleimanu dar kartą paragino Kairą “nedelsiant” imtis “neatšaukiamų” politinių permainų, taip pat išplėsti nacionalinį dialogą su opozicija, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Jis taip pat vėl paragino Egiptą nedelsiant atšaukti nepaprastąją padėtį, pernai gegužę Kairo pratęstą dar dvejiems metams. Pasak Vašingtono, nepaprastoji padėtis Egipto vyriausybei suteikia galias smarkiai riboti esmines pilietines teises.

Tačiau O.Suleimanas, kalbėdamasis su vietos žiniasklaidos priemonių redaktoriais, sakė, jog reformos neturėtų būti skubotos, taip pat aiškino, kad į permainas gali vesti tik dialogas ir “tęstinių žingsnių programa”.

“Antrasis, alternatyvus kelias būtų perversmas, kurio mes norime išvengti. Tai reiškia, kad neapskaičiuoti ir skuboti žingsniai tik skatina neprotingą elgesį”, – viceprezidento žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra MENA.

Pasak O.Suleimano, vyriausybė toliau kalbėsis su politinėmis frakcijomis ir jaunimu, kuris yra protestų pagrindinė varomoji jėga, “užtikrinant, jog nebus panaikintas režimas ir neįvyks perversmas, nes tai reikštų chaosą”.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) šeštadienį dalyvavo oficialioje branduolinės ginkluotės mažinimo sutarties su Rusija įsigaliojimo ceremonijoje, demonstruodama pažangą Vašingtono “perkrovimo” politikoje su buvusia Šaltojo karo priešinininke.

Naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartis oficialiai įsigaliojo, kai H.Clinton ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį apsikeitė ratifikavimo dokumentais Vokietijos mieste Miunchene, kuriame vyksta saugumo konferencija.

“Šiandien mes apsikeitėme sutarties, kuri mažina branduolinį pavojų rusams ir amerikiečiams, taip pat ir pasauliui, ratifikavimo dokumentais”, – pasakė H.Clinton.

JAV diplomatijos vadovė pareiškė, kad ši sutartis yra dar vienas bendradarbiavimo “atviromis akimis” tarp karinių galybių pavyzdys – “dalis kelionės, kurią mes tęsiame ilgiau nei 60 metų”.

S.Lavrovas Miuncheno konferencijoje sakė, kad naujoji SART “sustiprins tarptautinį stabilumą”.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) 2009 metais šiame kasmetiniame aukštų gynybos pareigūnų susitikime išreiškė Vašingtono norą paspausti “perkrovimo” mygtuką santykiuose su Rusija, kurie buvo atšalę per ankstesnio JAV prezidento George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) kadenciją.

“Kalbant apie mygtuką, kuris kėlė mums didžiausią nerimą daugelį metų – tą, kuris pradėtų branduolinį naikinimą – šiandien žengėme dar vieną žingsnį užtikrinant, kad jis niekada nebūtų paspaustas”, – pabrėžė H.Clinton.

JAV administracija gyrė naująją START, vadindama šią sutartį esminiu elementu santykiams su Maskva pagerinti, taip pat svarbiu žingsniu įgyvendinant JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) viziją apie pasaulį be branduolinių ginklų.

Pagal šią sutartį abi šalys įsipareigoja per ateinantį dešimtmetį sumažinti 30 proc. turimų branduolinių kovinių galvučių skaičių. Kiekviena šalis pasižadėjo pasilikti ne daugiau nei 700 naudojimui paruoštų didelio nuotolio balistinių raketų ir sunkiųjų bombonešių.

Ankstesnė START, pasirašyta 1991 metais, nustojo galiojusi 2009 metų pabaigoje, kai abiejų šalių požiūriai į tolesnį nusiginklavimo procesą labai skyrėsi.

Daugelis analitikų mano, jog naujas ginkluotės mažinimo etapas iš esmės tėra simbolinis, nes tikimybė, kad mūsų laikais bus panaudoti strateginiai didelio nuotolio ginklai, yra labai menka.

Tačiau ši sutartis yra svarbus atspirties taškas pradėti svarbesnes diskusijas dėl mažesnės galios, tačiau potencialiai pavojingesnių taktinių branduolinių užtaisų ir kitos modernios ginkluotės.

Jungtinių Valstijų ir Rusijos branduoliniai arsenalai sudaro 90 proc. visų pasaulyje esančių branduolinių ginklų.

H.Clinton sakė aptarsianti su S.Lavrovu “tolesnius ginklų kontrolės klausimus”, tarp jų dėl mažo ir vidutinio nuotolio raketų bei naudojimui neparuoštų branduolinių ginklų.

Pagal naująją START bus atnaujintos itin svarbios stebėsenos procedūros, o abi šalys turės rasti kompromisą dėl NATO sprendimo kurti priešraketinės raketos skydą Europoje.

JAV Senatas ir Rusijos Valstybės Dūma priėmė kai kurių neįpareigojančių START priedų, leidžiančių savaip įgyvendinti pirmąją per pastaruosius 20 metų sutartį dėl branduolinio nusiginklavimo tarp abiejų buvusių Šaltojo karo priešininkių.

Daugiausiai nesutarimų kyla dėl Vašingtono sprendimo įgyvendinti planus dėl Europos priešraketinės gynybos sistemos, kuri, pasak Pentagono, būtų skirta apsiginti nuo branduolinių raketų, kurios gali būti paleistos iš “piktadarių valstybių” – tokių kaip Iranas.

Rusija baiminasi, kad šis priešraketinis skydas ilgainiui gali virsti puolamuoju ginklu, tačiau sutiko išnagrinėti galimybes dalyvauti kuriant šią sistemą – su sąlyga, kad Maskva bus laikoma lygiaverte partnere.

“Mes visiškai aiškiai pasakėme: mes nesiimsime jokių apribojimų mūsų raketinės gynybos atžvilgiu, – sakė H.Clinton. – JAV vyriausybė padarys viską, ko reikia amerikiečiams, mūsų ginkluotosioms pajėgoms, mūsų draugams ir sąjungininkams apsaugoti nuo išpuolių iš šalių, esančių už Europos ribų.”

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ketvirtadienį paragino Egipto prezidento Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) vyriausybę ir opoziciją “nedelsiant” pradėti derybas dėl valdžios perdavimo.

“Raginu vyriausybę ir plataus spektro opozicijos, pilietinės visuomenės ir politinių jėgų atstovus nedelsiant pradėti rimtas derybas dėl taikios ir tvarkingos pereigos”, – sakė H.Clinton.

“Egipto žmonės laukia prasmingo proceso, kuris atneštų realias permainas”, – sakė valstybės sekretorė.

“The New York Times” ketvirtadienį vėlai vakare remdamasis JAV vadovo Baracko Obamos (Barako Obamos) administracijos pareigūnais pranešė, kad Vašingtonas su Egipto valdžios atstovais svarsto planą, numatantį, kad prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas) nedelsiant atsistatydina ir perleidžia valdžią pereinamojo laikotarpio vyriausybei.

Remiantis pranešimu, kuriame taip pat cituojami arabų diplomatai, šiuo planu, pagal kurį prie šalies vairo turėtų stoti Omaro Suleimano vadovaujama laikinoji vyriausybė, siekiama užsitikrinti Egipto kariškių paramą.

Baltųjų rūmų atstovas spaudai Tommy Vietoras (Tomis Vaitoras), su kuriuo susisiekė agentūra AFP, nepatvirtino šio pranešimo, tačiau nurodė: “Prezidentas pasakė, kad atėjo laikas pradėti taikią, tvarkingą ir prasmingą pereigą – efektyvių, nuodugnių derybų keliu”.

Dėl smarkaus snygio, stipraus vėjo ir lijundros Jungtinėse Valstijose antradienį buvo atšaukta tūkstančiai reisų, o kai kuriose valstijose įvesta nepaprastoji situacija.

Antradienio rytą dvi valandas buvo uždarytas tarptautinis Dalaso oro uostas.

Remiantis specializuoto tinklalapio FlightAware.com duomenimis, Jungtinėse Valstijose iš viso jau buvo atšauti daugiau nei 6 450 reisų.

Dėl apledėjimo ir šlapdribos taip pat sutriko eismas kai kurių valstijų keliuose.

Pasak meteorologų iš JAV nacionalinės orų tarnybos, Čikagoje snygis gali būti stipriausias per daugiau nei 40 metų. Sniego dangos storis ten jau siekia 60 centimetrų.

Nepaprastosios situacijos režimas buvo įvestas Ilinojuje, Ajovoje, Indianoje, Kanzase, Mičigane, Misūryje, Oklahomoje ir Viskonsine.

Sinoptikai prognozuoja, kad ciklonui slenkant į šiaurės rytus ir krintant temperatūrai padėtis gali pablogėti.

Naujoji Rusijos ir JAV Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START) įsigalioja šeštadienį, vasario 5 dieną.

“Šeštadienį, vasario 5 dieną, JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Miunchene apsikeis naujosios Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties (START) ratifikavimo raštais. Po apsikeitimo Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis įsigalios”, – sakoma JAV Valstybės departamento atstovo Philipo Crowley (Filipo Kroulio) pareiškime.

“Atsakinga partnerystė tarp dviejų didžiųjų branduolinių valstybių mūsų branduolinių arsenalų mažinimo srityje, siekiant užtikrinti strateginį stabilumą, būtina globaliam stabilumui plėtoti”, – sakoma pareiškime.

“Pasirašiusios naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį JAV ir Rusija atvertė naują dvišalių santykių puslapį ir toliau tęsia pirmyneigį judėjimą, kuriam pradžią davė prezidentai Obama ir Medvedevas, prieš du metus “perkraudami” santykius”, – sakė P.Crowley.

Jis pranešė, kad H.Clinton nuo vasario 4 iki 6 dienos lankysis Miunchene, dalyvaus saugumo konferencijoje, per kurią surengs dvišalius susitikimus, bei sakys kalbą, pabrėžiančią transatlantinių santykių svarbą saugumui.

Anksčiau Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas irgi išsakė viltį, kad Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis greitai įsigalios.

Rusijoje Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties įstatymas įsigaliojo antradienį, kai buvo paskelbtas laikraštyje “Rossijskaja gazeta”. Praėjusią savaitę naująją Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį ratifikavo abu Rusijos parlamento rūmai, paskui jo ratifikavimo įstatymą pasirašė prezidentas.

Sutartis buvo pasirašyta Prahoje 2010 metų balandžio 8 dieną ir atspindi šalių ketinimus per septynerius metus sumažinti savo strateginę puolamąją ginkluotę iki nustatyto šiuo dokumentu lygio – dislokuotų tarpžemyninių balistinių raketų (TBR), povandeninių laivų balistinių raketų (PLBR) ir dislokuotų sunkiųjų bombonešių (SB) – iki 700 vienetų, dislokuotų ir nedislokuotų TBR, PLBR ir SB paleidimo įrenginių – iki 800 vienetų, dislokuotų TBR, PLBR ir SB kovinių užtaisų – iki 1 550 vienetų.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį skaitydamas savo metinį pranešimą “Apie padėtį Sąjungoje” pareiškė amerikiečiams, kad pasaulio ekonomikos taisyklės pasikeitė ir kad jų šalies konkurencingumui užtikrinti reikalingas inovacijų antplūdis.

Atvirai vertindamas mūsų dienų ekonomikos tikrovę B.Obama sakė, jog daug amerikiečių prisimena laikus prieš globalizaciją, kai sunkus darbas užtikrindavo darbo vietą visam gyvenimui, padorų atlyginimą ir stiprias garantijas.

“Pasaulis pasikeitė, o daugeliui šis pokytis buvo skausmingas”, – nurodoma Baltųjų rūmų paskelbtose ištraukose iš B.Obamos kalbos.

“Taisyklės pasikeitė. Per vieną kartą technologijų revoliucijos pertvarkė mūsų gyvenimo būdą, darbą ir verslą”, – pažymėjo prezidentas ir pridūrė, jog dabar labai konkurencingos yra kylančios milžinės, tokios kaip Indija ir Kinija.

Tačiau jis pabrėžė, kad amerikiečiai neturėtų pasiduoti šioje kovoje, ir priminė, kad Jungtinių Valstijų ekonomika tebėra labiausiai klestinti pasaulyje.

“Taip, pasaulis pasikeitė. Konkurencija dėl darbo vietų yra tikra. Tačiau tai neturėtų mums atimti drąsos. Tai turėtų mus paskatinti”, – sakė B.Obama.