Diplomatai iš JAV be entuziazmo vertino Julijos Tymošenko darbą ministrės pirmininkės poste ir apskritai kritiškai atsiliepė apie situaciją šioje šalyje po Oranžinės revoliucijos, pranešama slaptuose JAV diplomatiniuose dokumentuose, paskelbtuose tinklalpyje “Wikileaks”

Štai 2009 metų gruodį, dar iki prezidento rinkimų Ukrainoje pirmojo rato, Amerikos ambasada priėjo prie išvados, kad J.Tymošenko propaguoja “populistinę ekonomikos politiką”.

Pranešimuose, išsiųstuose į Vašingtoną, buvo kalbama apie jos planus “stiprinti valstybės vaidmenį”. Diplomatai taip pat svarstė apie J.Tymošenko santykius su oligarchais: viena vertus, ji palygino juos su vėžio naviku, bet, antra vertus, naudojosi kai kurių jų parama.

2010 metų vasario 23 dieną diplomatai pažymėjo, kad “per pastaruosius penkerius metus vienintelė ekonomikos reforma, kurį buvo vykdoma Ukrainoje – tai įstatymų, leidžiančių šaliai stoti į Pasaulinę prekybos organizaciją, priėmimas”.

Prancūzijos laikraštis “Le Monde”, išnagrinėjęs “Wikileaks” pranešimus apie Ukrainą, padarė išvadą, kad JAV ambasada kritikavo ne tik J.Tymošenko, bet ir Ukrainos vadovybės, atėjusios į valdžią per Oranžinę revoliuciją, darbą.

“Politinis paralyžius, maišatis, korupcijos pasmaugta ekonomika: situaciją Ukrainoje, praėjus šešeriems metams Oranžinės revoliucijos, regis, galima pavadinti nuviliančia”, – rašo laikraštis.

“Pranešimuose informuojama apie diplomatų pokalbius su Ukrainos politikais. Pavyzdžiui, 2010 metų vasario 22 dieną buvęs finansų ministras Viktoras Pynzenykas “su nuoširdžiu liūdesiu” kritikavo J.Tymošenko. Jis teigė, jog būtini pirmalaikiai parlamento rinkimai, “kad būtų galima apriboti jos destruktyvią jėgą”.

Politikas papasakojo apie priežastis, dėl kurių pasitraukė iš finansų ministro posto 2009 metų vasarį. Viename dokumentų JAV diplomatas praneša, kad, V.Pynzenyko nuomone, vyriausybei vadovaujančiai J.Tymošenko “svarbiau gauti dailininką, galintį nupiešti gražų vaizdą, o ne finansų ministrą, kuris stengtųsi gerinti situaciją ekonomikos srityje”.

“Labai gaila, kad Tymošenko nesugebėjimas priimti sunkius sprendimus labai brangiai atsiėjo šaliai”, – rašo amerikiečių diplomatas.

Be to, ambasada apgailestavo, kad J.Tymošenko “nutraukė bendradarbiavimą su protingais pareigūnais, tokias kaip Pynzenykas, raginusiais vykdyti (ekonomikos) reformas”.

Diplomatų nuomone, būtent tai lėmė, kad Ukraina nesugebėjo išspręsti daugelio rimtų ekonomikos problemų.

Kolorade esančios Oro pajėgų kosminio skyriaus štabo atstovė spaudai majorė Toni Tones (Toni Touns) sakė, kad jų kompiuteriniame tinkle užblokuota prieiga prie mažiausiai 25 tinklalapių, talpinančių “WikiLeaks” pateiktą medžiagą.

Oro pajėgos “nuolat blokuoja prieigą Oro pajėgų kompiuteriniame tinkle prieigą prie tinklalapių, talpinančių netinkamą medžiagą arba žalingas programas. Tai taikoma bet kuriems tinklalapiams, kurie talpina įslaptintą medžiagą, taip pat tą, kuria paskelbė “WikiLeaks”, sakė pareigūnė.

JAV vyriausybė stengiasi sumažinti “WikiLeak” padarytą žalą, kurią šis tinklalapis padarė paskelbdamas dalį iš maždaug 25 tūkst. Valstybės departamento konfidencialios diplomatinės korespondencijos dokumentų, taip pat perduodamas juos kai kuriems žiniasklaidos kanalams.

Vašingtonas atsidūrė nepatogioje padėtyje, kai nuo praeito mėnesio pradėti viešinti dokumentai atskleidė, jog JAV diplomatai nediskretiškai arba niekinančiai apibūdindavo užsienio vyriausybes ir jų lyderius.

“Apmaudu, kad JAV oro pajėgos pasirinko neleisti savo darbuotojams prieiti prie informacijos, prie kurios gali prieiti praktiškai bet kas kitas pasaulyje”, – sakoma “The New York Times” atstovo Roberto Christie (Roberto Krisčio) pranešime.

Pentagonas jau anksčiau uždraudė savo darbuotojams naršyti internetu “WikiLeaks” paskelbtus dokumentus, tačiau neužblokavo prieigos prie tinklalapių, talpinančių nutekintą diplomatinę korespondenciją.

Pentagono pareigūnai nurodė darbuotojams, kad jiems “nederėtų naršyti “WikiLeaks” tinklalapio, nes ten esanti informacija tebėra laikoma įslaptinta”, sakė JAV Gynybos departamento atstovas pulkininkas Davidas Lapanas (Deividas Lapanas).

JAV nacionalinė Kalėdų eglučių asociacija (NCTA) oficialiai pripažino, kad pirmą kartą pasaulyje eglė buvo panaudota rengiantis švęsti Kalėdas 1510 metais Rygoje, sakoma jos tinklalapyje.

Šiais metais daugelis kalėdinių renginių Latvijos sostinėje rengiami siekiant sustiprinti legendą apie Rygą, kaip miestą, kuriame prieš 500 metų buvo papuošta pirmoji Kalėdų eglė.

Rygą, kaip vietą, kurioje buvo papuošta pirmoji Kalėdų eglutė, taip pat pripažino ir kitos organizacijos pasaulyje. Tačiau Estijos ekspertai teigia, kad pirklių gildijoje Taline dar 1441 metais buvo pastatyta pirmoji Kalėdų eglė, tai yra 69 metais anksčiau nei Rygoje.

Apie pirmąją Kalėdų eglę Rygoje žinoma, kad ji buvo Rotušės aikštėje ir papuošė ją Juodagalvių riterių brolijos nariai, kurie po to ją įžiebė. Yra taip pat padavimas, kad pirmoji Kalėdų eglė Rygoje buvo papuošta popierinėmis gėlėmis. Pirmosios Kalėdų eglės buvimo vieta dabar pažymėta atminimo lenta.

Pirmosios Kalėdų eglės tradicija kartais priskiriama Martinui Lutheriui (Martinui Liuteriui), bet istorikai mano, kad jo eglutė Vokietijos šiaurėje buvo papuošta keliasdešimčia metų vėliau nei eglutė Rygoje.

Pavadinimas “Kalėdų eglė” pirmą kartą konstatuotas 1604 metais Elzaso mieste Strasburge (dabar Strasbūras), bet krikščionių šeimos panaudojo eglę Kristaus gimimo dienai paminėti kur kas anksčiau.

Manoma, kad popierinės rožės eglutėms puošti XVI amžiuje simbolizavo Mergelę Mariją. XVII amžiuje Kalėdų eglutes buvo stengiamasi puošti obuoliais, norint sukelti asociacijas su pasaulio atsiradimu ir Edemo sodu. XVIII amžiuje eglutės buvo puošiamos riešutais ir sausainiais.

XIX amžiuje eglučių papuošalai tapo kur kas įvairesnį – pradėta naudoti stiklą ir kitas medžiagas, o šimtmečio pabaigoje ir elektrinius apšvietimo papuošalus.

JAV sveikina Baltarusijos atsisakymą naudoti itin sodrintą uraną ir yra pasiryžusios finansuoti šiuos žingsnius, pareiškė laikinasis JAV reikalų patikėtinis Baltarusijoje Michaelas Scanlanas (Maiklas Skenlanas).

“Mes sveikiname ir labai vertiname Baltarusijos sprendimą atsisakyti itin sodrinto urano. Mes pritariame, kad itin sodrintas uranas būtų pakeistas mažai sodrintu. Mažai sodrintas uranas saugesnis, ekonomiškesnis ir pigesnis”, – interviu agentūrai “Interfax” sakė M.Scanlanas.

Jis pabrėžė, kad mažai sodrintas uranas “negali būti panaudotas branduoliniam ginklui gaminti, ir juo nesidomi teroristai”.

Amerikos diplomatas pažymėjo, kad JAV jau 20 proc. reaktorių perėjo nuo itin sodrinto prie mažai sodrinto urano. “Mes prisiimame finansines išlaidas ir techninę pagalbą, kad jis (perėjimas prie mažai sodrinto urano) būtų užbaigtas kuo greičiau”, – sakė reikalų patikėtinis.

Kaip pranešė agentūra “Interfax”, Baltarusija neatmeta galimybės perduoti JAV ir Japonijos bendrovei “Westinghouse-Toshiba” užsakymą pastatyti atominę jėgainę.

Rusija buvo pasirinkta atominės elektrinės statybos rangove be konkurso. Techniniu požiūriu Minskui nėra svarbu, kas statys atominę jėgainę – Rusija, JAV ar kuri kita šalis, nes visos AE veikia naudodamos mažai sodrintą uraną.

Yra variantų, kai atominėse jėgainėse naudojamas itin sodrinto urano kuras, bet tai ypatingi projektai.

Tinklalapyje “WikiLeaks” paskelbti slapti JAV diplomatiniai dokumentai privertė Lenkiją atsisakyti iliuzijų dėl jos santykių su Vašingtonu, antradienį pareiškė šalies premjeras Donaldas Tuskas.

“Mes susiduriame su tikrai rimta problema. Tai ne įvaizdžio problema, kaip tai yra kai kurių valstybių atveju; tai nėra ir reputacijos problema, kaip Jungtinių Valstijų atveju “, – žurnalistams Varšuvoje antradienį sakė D.Tuskas, “WikiLeaks” paskelbus kelis su JAV ir Lenkijos santykiai susijusius dokumentus.

“Problema – iliuzijų praradimas dėl skirtingų valstybių santykių pobūdžio, ir tarp tokių artimų sąjungininkių kaip Jungtinės Valstijos ir Lenkija”, – sakė jis.

Antradienį Didžiosios Britanijos dienraštyje “Guardian” cituojama “WikiLeaks” paskelbta informacija “nušvietė JAV santykius su Lenkija ir kitomis sąjungininkėmis”, pridūrė premjeras.

Dokumentai rodo, kad Lenkija tikėjosi gauti operatyvinių raketų “Patriot” su kovinėmis galvutėmis, o ne neužtaisytas raketas, kurios, aukšto Lenkijos gynybos pareigūno žodžiais, yra vertos tiek pat, kiek “gėlių vazonai”.

2009 metų gegužę Lenkijos ir JAV pareigūnai susitarė Lenkijoje dislokuoti pirmąją mokomąją “Patriot” raketų bateriją. Vėliau, Rusijai išreiškus pasipiktinimą dėl šio Vašingtono žingsnio, buvo paskelbta, kad Lenkijoje dislokuojamos raketos neturi kovinio užtaiso.

Lenkija tikėjosi, kad raketas aptarnaus Vašingtono siųstas personalas, tačiau slapti JAV dokumentai rodo, kad Vašingtonas to neketina daryti.

“Lenkai mano, kad nuolatinei baterijai aptarnauti reikės maždaug 110 karių, kurie, kaip tikisi lenkai, čia dirbs nuolatos rotacijos principu”, – rašoma 2009 metų vasario 13 dokumente.

“Dabartiniuose JAV planuose numatoma skirti tik 20-30 karių dislokuotai įrangai prižiūrėti”, – sakoma jame.

“WikiLeaks” paskelbtuose dokumentuose minimi klausimai “tikrai bus svarbūs prezidento (Bronislawo) Komorowskio (Bronislavo Komorovskio) ir prezidento (Baracko) Obamos (Barako Obamos) pokalbiuose”, – sakė D.Tuskas.

B.Komorowskis turėtų lankytis Vašingtone trečiadienį B.Obamos kvietimu.

“WikiLeaks” paviešino slaptą sąrašą su įvairiose pasaulio vietose esančiais svarbiais infrastruktūros objektais, dėl kurių, kaip mano Jungtinės Valstijos, šaliai galėtų kilti didelė grėsmė, jei prieš juos būtų surengta teroristinė ataka.

Šis naujai paskelbtas diplomatinis pranešimas gali būti vienas prieštaringiausių tarp daugybės dokumentų, kuriuos jau paviešino nutekintą slaptą medžiagą publikuojantis tinklalapis, dėl kurio veiklos Vašingtonas atsidūrė itin nemalonioje padėtyje, o per pasaulį nusirito pasipiktinimo banga.

2009 metų vasarį Valstybės departamento išsiųstame dokumente JAV diplomatinių atstovybių užsienyje prašoma nurodyti svarbius infrastruktūros objektus ir išteklius visame pasaulyje, “kurių praradimas galėtų smarkiai paveikti Jungtinių Valstijų visuomenės sveikatą, ekonominį saugumą ir/ar nacionalinį bei teritorinį saugumą”.

Dokumente minimi povandeniniai kabeliai, svarbiausios komunikacijos, uostai, mineralinių žaliavų ištekliai ir strateginės reikšmės įmonės įvairiose valstybėse, pradedant Austrija ir baigiant Naująja Zelandija. Viename punktų paminėtos raupų vakcinos Danijoje.

Pasak paviešinto dokumento, šis prašymas diplomatinėms atstovybėms pateiktas siekiant atnaujinti sąrašą “užsienyje esančių svarbių infrastruktūros objektų ir išteklių”, kad “būtų

neutralizuotos ar sušvelnintos teroristų tyčinių pastangų juos sunaikinti, išvesti iš rikiuotės ar pasinaudoti jais pasekmės”.

Buvęs Didžiosios Britanijos gynybos ir užsienio reikalų sekretorius Malcolmas Rifkindas (Malkolmas Rifkindas) Londone leidžiamam dienraščiui “The Times” sakė, kad “WikiLeaks” nepasistengė pasiaiškinti, ar šis sąrašas nepadės ekstremistams.

“Tai dar vienas įrodymas, kad jų elgesys apskritai neatsakingas, arti nusikalstamo. Tai yra tokio pobūdžio informacija, kuri labai domina teroristus”, – sakė M.Rifkindas.

Šio dokumento paviešinimas neabejotinai dar sustiprins politinę audrą, kurią išprovokavo “WikiLeaks” ir šio tinklalapio 39 metų įkūrėjas Julianas Assange’as (Džulianas Asandžas).

Pats J.Assange’as penktadienį per klausimų ir atsakymų sesiją, surengtą laikraščio “The Guardian” tinklalapyje, sakė, kad ėmėsi papildomų saugumo priemonių dėl “grasinimų mirtimi”.

Vienos Vokietijos valdančiosios koalicijos partijos deputatai penktadienį paragino Vašingtoną atšaukti savo ambasadorių Berlyne Philipą Murphy (Filipą Merfį) dėl abiejų šalių vyriausybes sukompromitavusio skandalo, kilusio dėl tinklalapio “WikiLeaks” paviešintos informacijos.

Laisvųjų demokratų partijos (FDP), kuri yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujamos koalicijos partnerė, įstatymų leidėjas Hansas Michaelis Goldmannas (Hansas Michaelis Goldmanas) sakė dienraščiui “Bild”, kad Ph.Murphy nebegali būti patikimas Jungtinių Valstijų pasiuntinys.

“Pono Murphy elgesys nederamas, – pabrėžė parlamento narys. – Toks ambasadorius turėtų būtų iškviestas namo”.

Kitas FDP deputatas Bijanas Djir-Sarai (Bidžanas Džir-Sarajus) atsiliepė panašiai: “Labiau nei abejotina, ar ponas Murphy dar gali būti patikimu atstovu”.

Ketvirtadienį FDP pranešė atleidusi partijos būstinės administracijos vadovą Helmutą Metznerį (Helmutą Mecnerį), kuris, kaip manoma, nutekino JAV ambasadai informaciją apie derybas dėl valdančiosios koalicijos formavimo po pernai rugsėjį vykusių visuotinių rinkimų.

Naujų automobilių pardavimai JAV lapkritį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, padidėjo 17 procentų.

Tyrimų įmonės “Autodata” skaičiavimais, naujų automobilių pardavimai lapkritį sudarė 12,26 mln. automobilių dvylikos mėnesių ekvivalentu ir beveik nesiskyrė nuo atitinkamo spalio mėnesio rodiklio, bet buvo didesni negu rugsėjį, kai pardavimai dvylikos mėnesių ekvivalentu sudarė 11,8 mln. automobilių.

JAV automobilių rinka rudenį pirmą kartą nuo specialiųjų vyriausybės paskatų programų termino pabaigos įveikė psichologiškai svarbią 12 mln. automobilių pardavimo ribą.

“Toyota” pardavimai JAV lapkritį smuko 7,3 proc., tuo tarpu “General Motors” padidino pardavimus 11,4 proc., “Chrysler” – 17 proc., “Ford” – 24,3 proc., “Honda” – 21 proc., “Nissan” – 27 proc., o “Hyundai” – 45 procentais.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, jog dešimt šnipų, kurie anksčiau šiemet buvo deportuoti iš Jungtinių Valstijų, “nepadarė jokios žalos” Vašingtono interesams.

“Miegantys agentai”, kurių dauguma daugelį metų slapta veikė Jungtinėse Valstijose, buvo grąžinti į Rusiją liepą per sensacingą apsikeitimą šnipais, per kurį Maskva išsiuntė į Vakarų šalis keturis nuteistus slaptuosius agentus.

Tačiau Rusijos agentai “nepadarė jokios žalos Jungtinių Amerikos Valstijų interesams”, V.Putinas sakė duodamas interviu CNN pokalbių laidai “Larry King Live”.

Kalbėdamas apie šių šnipų misiją, premjeras nurodė, jog šis dešimtukas “nusipelnė pagarbos”, nes jis priklausė ypatingai “nelegalios žvalgybos tarnybai, kuriai turinčiai savas užduotis, kurios paprastai tampa aktualios krizių metu – tarkime, nutrūkus diplomatiniams santykiams”.

“Ačiū dievui, jog dabar tokios padėties tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų nėra ir, tikiuosi, niekada nebus,”, – pridūrė V.Putinas, kalbėdamas rusiškai.

Rusijos premjeras, kuris anksčiau buvo Sovietų Sąjungos KGB agentas, pabrėžė, jog žvalgybos informaciją slapta renka daugelis šalių.

“Be to, mūsų specialiųjų tarnybų metodai vis dėlto aiškiai skiriasi nuo metodų, kuriuos naudoja Jungtinių Valstijų specialiosios tarnybos. Ačiū dievui, nei šie žmonės, nei kiti mūsų žvalgybos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai nepastebėti organizuojantys slaptus kalėjimus, žmonių grobimus ir jų kankinimus”, – sakė jis.

Kaip pranešama, grįžę į Maskvą šnipai buvo nuodugniai apklausti Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), taip pat buvo apdovanoti Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo.

Šešios Vašingtono sąjungininkės NATO, tarp jų – Lietuva, šeštadienį paragino JAV įstatymų leidėjus greitu laiku ratifikuoti naująją sutartį dėl branduolinių ginklų START ir perspėjo, kad jei ši sutartis su Rusija nebus ratifikuota, Europos saugumui iškils pavojus.

Minima sutartimi, kurią Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasirašė balandį, kiekvienai šaliai leidžiama turėti daugiausia 1 550 dislokuotų kovinių galvučių – maždaug 30-čia proc. mažiau nei buvo nustatyta 2002 metais.

Lietuvos, Latvijos, Norvegijos, Vengrijos, Danijos ir Bulgarijos užsienio reikalų ministrai netikėtai pasirodė Baltųjų rūmų trumpoje spaudos konferencijoje NATO viršūnių susitikime Lisabonoje, kad paremtų B.Obamos raginimą JAV senatoriams ratifikuoti START.

“Mums tikrai svarbu tai pabrėžti, … tikrai kalbama apie Europos saugumą, – sakė Danijos užsienio reikalų ministrė Lene Espersen (Lenė Espersen). – Jei sutartis START nebus ratifikuota, tai bus tikra kliūtis Europos saugumui. Todėl, žinoma, mes raginame ir viliamės, kad JAV Kongresas galės kaip įmanoma greičiau ratifikuoti sutartį START”.

JAV respublikonai sako, jog jiems reikia įsitikinti, kad JAV arsenalas bus modernizuotas ir kad minima sutartis netrukdys pastangoms dėl raketinės gynybos, tačiau kai kurie jų privačių pokalbių metu pripažino nenorėję įteikti B.Obamai diplomatinės pergalės prieš neseniai įvykusius rinkimus.

Sutarties ratifikavimo užduotis bus dar sunkesnė sausio mėnesį, kai pradės dirbti naujos, per lapkričio 2-osios rinkimus išrinktos sudėties Kongresas, kuriame dominuos respublikonai.

Galimus sunkumus rodo ir tai, kad 10 išrinktų respublikonų senatorių laiške paragino START ratifikavimą atidėti iki kitų metų.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį ragino vystyti laisvąją prekybą tarp Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių, dalyvaudamas regioniniame viršūnių susitikime, kurį temdo nesutarimai tarp didžiausių ekonomikų.

Pasisakydamas už laisvosios prekybos sutartį tarp abiejose Ramiojo vandenyno pusėse esančių valstybių, B.Obama pareiškė, “kad Amerikos žmonių saugumas ir klestėjimas neatsiejamas nuo Azijos saugumo ir klestėjimo”.

JAV vadovas pridūrė, kad septynios iš 15 svarbiausių JAV prekybos partnerių yra Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) forumo narės. Šios organizacijos, kuriai iš viso priklauso 21 šalis, atstovai šįkart susitiko Japonijos uostamiestyje Jokohamoje netoli Tokijo.

“Kiekvienas milijardas dolerių, kurį uždirbame iš eksporto, namuose išlaiko 5 000 darbo vietų”, – pabrėžė B.Obama, akivaizdžiai kreipdamasis į JAV rinkėjus, kurie skaudžiai nubaudė jo Demokratų partiją per kadencijos vidurio rinkimus.

Pagrindinis APEC tikslas – liberalizuoti prekių srautus tarp šio regiono šalių, tačiau Japonijoje vykstančiame forume vėl buvo juntama didelė įtampa dėl prekybos, ypač tarp Kinijos ir JAV, iškilusi anksčiau Pietų Korėjoje vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.

Abi didžiosios pasaulio ekonomikos kaltina viena dėl per didelio savo valiutų nuvertinimo, siekiant, kad jų prekės taptų labiau konkurencingos užsienyje. Be to, Pekinas atmetė Vašingtono pasiūlymą imtis priemonių, kad sumažėtų milžiniškas Kinijos eksporto perviršis, palyginus su importu ir vidaus vartojimu.

B.Obama dar kartą akcentavo šią temą, sakydamas, kad “šalys, turinčios didelius (eksporto) perviršius, turėtų mažinti nesveiką priklausomybę nuo eksporto ir imtis priemonių, skatinant vidaus vartojimą. Jokia šalis neturėtų manyti, jog jos kelias į klestėjimą yra tiesiog pagrįstas eksportu į Ameriką.”

Kinijos prezidentas Hu Jintao (Hu Dzintao) pažadėjo imtis laipsniškų valiutos reformų ir stengtis skatinti laisvą ir subalansuotą prekybą, tačiau taip pat sakė, jog kitos šalys neturėtų per daug prašyti iš besivystančių ekonomikų, tokių kaip Kinijos.

“Prašyti jų prisiimti atsakomybę ir įsipareigojimus, viršijančius jų galimybes ir išsivystymo stadiją, neatneš nieko gera tarptautiniam bendradarbiavimui ir pasaulio ekonomikos vystymuisi”, – Hu Jintao sakė Jokohamos verslo forumo dalyviams.

B.Obama pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, kurios kitais metais organizuos APEC viršūnių susitikimą Havajuose, siekia vystyti Partnerystę abipus Ramiojo vandenyno (Trans-Pacific Partnership, TPP) – siūlomą laisvosios prekybos zoną, kuriai šiuo metu priklauso Brunėjus, Singapūras, Čilė ir Naujoji Zelandija.

Dėl prisijungimo prie šios zonos šiuo metu derasi JAV, Australija ir trys kitos šalys. Kitos šalys taip pat ketina prisidėti prie sutarties, kuri laikoma tarpine stotele į platesnę Ramiojo vandenyno regiono partnerystę.

JAV ir Kinija nesutaria dėl valiutų ir prekybos, o tarp šių ir kitų svarbių šalių išliekantys įsisenėję ginčai gali užtemdyti APEC forumą.

Konkrečiai neminėdamas komunistų vadovaujamos Kinijos, B.Obama pabrėžė, jog demokratija yra “veiksmingiausia pasauliui žinoma valdymo forma”.

“Visada bus tokia tiesa: kai lyderiai yra atsakingi savo žmonėms, labiau tikėtinas tų žmonių klestėjimas”, – sakė JAV vadovas.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) sekmadienį, antrąją savo valstybinio vizito Indijoje dieną, trumpam pamiršo pelningas prekybos sutartis – jis pabandė šokiu pavergti šios šalies gyventojų širdis ir užmegzti ryšį su dinamišku jos jaunimu.

Trumpam atidėję savo vizito Indijoje ekonominę misiją, prezidentas ir jo žmona Michelle (Mišel), kuriuos linksmam Dyvalio šventės epizodui sustabdė viena Mumbajaus mokykla, įsitraukė į linksmybes. Hinduistai ir sikhai Dyvalį švenčia kaip gėrio pergalę prieš blogį.

JAV prezidento žmona Michelle vėl pasirodė puikiai – ji linksmai šoko su vaikais ir net privertė santūriau nusiteikusį savo vyrą prisidėti prie jų.

Iš pradžių Šventojo Vardo mokykloje, esančioje miesto pietinėje dalyje, Obamoms vaikai detaliai paaiškino aplinkosaugos projektus, kurie padarė įspūdį prezidentui, visuomet remiančiam mokslines studijas.

“Nuostabu”, – pareiškė prezidentas. Tada Obamos dalyvavo žvakučių uždegimo ceremonijoje ir stebėjo žydros, žalios, rožinės ir oranžinės spalvų drabužiais apsirengusių mergaičių šokį.

Prezidentas ir jo žmona sėdėjo nuošaliau ir plojo spalvingais kostiumais apsirengusiems šokėjams. Bet paskui pirmoji ponia, kuri vilkėjo languotą suknelę ir rausvą nertinį, entuziastingai prisidėjo prie tradicinio indų šokio ir galiausiai įtikino vyrą pasekti jos pavyzdžiu.

Prezidentui, kuris buvo nusivilkęs švarką ir pasiraitojęs baltų marškinių rankoves, buvo parodyta, kaip atlikti šokio rankų judesius. Tada vaikai triukšmingai pareikalavo poros nuotraukų ir autografų.

Tai jau antras kartas, kai Michelle Obama šio vizito metu šoko su Indijos vaikais. Jos šeštadienio šokis buvo aprašytas pirmuosiuose laikraščių puslapiuose, o reportažus apie tai nuolat rodė Indijos televizijos.

Šeštadienį M.Obama, lankydamasi labdaros organizacijoje, kuri remia Mumbajaus našlaičius ir pabėgėlius, basomis šoko pagal Bolivudo muziką. Tai, kad pirmoji ponia entuziastingai įsitraukė į vietos rutiną, regis, labai patiko šio vizito šeimininkams.

Dyvalį, kuri buvo švenčiama penktadienį, Indijoje lydi kelias dienas trunkančios triukšmingos linksmybės, bet aplink Obamų viešbutį policija saugumo sumetimais buvo uždraudusi sprogdinti galingas pirotechnikos priemones.

Sekmadienį B.Obama taip pat pirmininkavo neformaliam rotušės stiliaus susitikimui, panašiam į tuos kampanijų renginius, kurių šimtus surengė Jungtinėse Valstijose per pastaruosius ketverius metus. Indijoje savo asmenine charizma jis pasinaudojo per tokį per susitikimą su studentais, kuris per televiziją buvo transliuojamas visai šaliai.

Susitikimo metu B.Obama paragino Indiją ir Pakistaną derėtis ir išspręsti savo nesutarimus, akcentavo taikos tarp šių branduolinį ginklą turinčių kaimynių būtinybę. Indija ir Pakistanas yra labai svarbų JAV prezidento planams dėl Afganistano.

Kalbėdamas opiu Indijos ir Pakistano santykių klausimu, B.Obama tvirtino, kad Deliui stabilus Pakistanas būtų labiausiai naudingas, ir tuo pačiu metų paragino Islamabadą labiau kovoti su ekstremizmu.

Indija itin jautriai reaguoja į kišimąsi iš išorės į jos santykius su Pakistanu, ypač – dėl ginčijamo Kašmyro regiono. B.Obama stengėsi ir nenuvilti Indijos, ir nesupykdyti Pakistano, kuris yra svarbus karo su teroru sąjungininkas.

Vėliau prezidentas su žmona išvyko į Delį dalyvauti oficialiojoje vizito dalyje ir vakarieniauti su Indijos premjeru Manmohanu Singhu.

Neformalūs JAV prezidento susitikimai būdavo grindžiami jo biografija, politiniais įgūdžiais ir patrauklumu jaunimui, nors mintis, kad B.Obamos charakteris vienas pats gali stumti užsienio politiką į priekį, iš dalies jau yra sumenkusi.

Į B.Obamos darbotvarkę Delyje taip pat įtrauktas kreipimasis į parlamentą, susitikimai su M.Singhu, prezidente Pratibha Patil ir valdančiosios Kongreso partijos lydere Sonia Gandhi.

B.Obama taip pat aplankys Radž Ghatą – vietą, kur buvo kremuotas 1948 metais nužudytas Gandhi (Gandhis). Šeštadienį B.Obama Mumbajuje aplankė buvusius Gandhi namus.