afp2

Vokietijos Federacija primygtinai prašė JAV, kad pastaroji priimtų ją dalyvauti karo veiksmuose Afganistane.

2011 metais sukanka lygiai 10 metų, kai buvo pradėti karo veiksmai Afganistane, Vokiečių žurnalas „Spiegel“ šia proga paskelbė sensacingą straipsnį, kuris, matyt, įpils dar vieną šaukštą deguto iš pažiūros skaniai atrodančią medaus statinę, kuri dar labiau įaudrins diskusijas apie tai, ar vokiečiams apskritai reikėjo veltis į karo veiksmus šioje Azijos šalyje. Abejotinai atrodo net dešimtmetį trunkantys karo  veiksmai, kurie neduoda jokių apčiuopiamų rezultatų. Karo veiksmai byloja apie tai, kad Afganistane įvesti tvarką beveik neįmanoma. Neįtikėtinai skamba žurnalistų išvados, kurie, remdamiesi niekur anksčiau neskelbtais dokumentais, pripažįsta, kad Vokietijai apskritai nereikėjo veltis į konfliktą Afganistane, vokiečių kariškių veiksmai netgi trukdo JAV armijos kariškiams: Vokietija paprasčiausiai primygtinai, nieko neprašoma, įsivėlė į konfliktą Afganistane, įsivėlė į karą, kurio laimėti praktiškai neįmanoma.

Byloja slapti dokumentai

Vokiečių žurnalistų tvirtinimai turi realaus pagrindo: jie, paremti išanalizavus visą pluoštą slaptų dokumentų, gautų iš VFR vyriausybės, kurie, remiantis „Spiegei“ duomenimis, galėjo būti išslaptinti tik po 30 metų. Kanclerės tarnybos tarnybiniai pranešimai, dešimtis dokumentų iš VFR gynybos ministerijos, ištraukos iš susirašinėjimo telegramomis su JAV prezidentu Džordžu Bušu. „Šie dokumentai rodo, kad amerikiečiai buvo gana skeptiškai nusiteikę, kad Vokietija įsijungtų į karo veiksmus Afganistano teritorijoje. Anot amerikiečių, niekas vokiečių neprašė įsitraukti į karo veiksmus Afganistane, jie patys to prisiprašė. Kaip liudijimus „Spiegel“ pateikia laikotarpį nuo rugsėjo 11 dienos iki 2001 m. pabaigos – tai buvo etapas, kai vokiečiai itin suklydo, įvedę savo kariuomenę į kalnuotą Azijos šalį.

Remiantis oficialiais Berlyno šaltinais, po rugsėjo 11 d. tragedijos, jausdama pareigą patiems artimiausiems savo partneriams NATO, Vokietija pati pirma įvedė savo karių kontingentą į Afganistaną. Tokį požiūrį savo memuaruose išreikė Gerhardas Schroderis, tuo metu, beje, buvęs Vokietijos kancleriu, tvirtindamas neatsiejamą JAV ir Vokietijos vienybę, priešpastatydamas JAV ir Vokietijos vienybę Afganistano klausimu, kartu primindamas kad vokiečių ir amerikiečių santykiai Irako karo atžvilgiu iš esmės skiriasi. “Spiegel“ duomenimis,  minėtieji faktai nėra tikslūs: „Neatsiejamas solidarumas“ , kuris tuo metu buvo minimas kiekvienai progai pasitaikius, iš tikrųjų buvo tik vokiečių popmastinis išsigalvojimas. Kitos NATO šalys laikėsi kur kas nuosaikesnės politikos ir atsargiai vertino besąlygišką JAV palaikymą kare Afganistane. Pavyzdžiui, Austrija išreiškė „begalinį apgailestavimą dėl beprasmių žūčių Afganistane, visiems buvo aišku, kad prasideda ilgalaikis karas.

Pats Vašingtonas, patyręs rugsėjo 11-osios tragediją, kaip pažymi „Der Spiegel“, po tragedijos ne tik neprašė visokeriopos pasaulio pagalbos ir solidarumo, bet ir žiūrėjo į tą pagalbą įtariai, baimindamasis, kad NATO partneriai iš Europos, savo lėtapėdiškumu sulėtins savo veiksmais karines operacijas Afganistane, taip, kaip atsitiko 1999 metais Kosove. Labai aiškiai tai buvo išreikšta rengiant NATO rezoliuciją vertinant rugsėjo 11 d. įvykius. Pirmą kartą per Šiaurės karinio aljanso istoriją buvo panaudotas NATO taisyklių 5 –asis punktas, pagal kurį, viso aljanso nariai, jei buvo užpulta nors viena NATO narė, vadinasi karas buvo paskelbtas ir visiems kitiems NATO sąjungininkams. Šaltojo karo metais silpnos Europos NATO nariams šis straipsnis europiečiams garantavo, kad karo su SSSR atveju į karinius veiksmus įsikiš ir JAV. Šįkart NATO nariams Europoje teko įsikišti padedant Amerikai.

Amerikierčiai banė atsisakyti pagalbos

Vašingtono atstovai, 2001 m. rugsėjo 12 d. susipažinę su NATO rezoliucijos projektu, nors mandagiai ir padėkojom už pagalbą, kartu pabrėžė, kad niekam neleis kištis į JAV karą Afganistane. Kaip pažymi “Spiegel“, kitų NATO šalių kišimasis į Afganistano reikalus buvo pavadintas „Komitetiniu karu (War by Committee). Tų metų rugsėjo 28 dieną Vokietijos pasiuntinys savo telegramoje rašė: „Įdomios pastabos iš JAV viceprezidento Diko Čeinio lūpų: “JAV niekada iš savo pusės net negalėjo pagalvoti, kad supervalstybei gali padėti sąjungininkai“ Rugsėjo 30 dieną Condolisa Rise raportavo: „Australai, prancūzai, kanadiečiai ir vokiečiai gali padėti. Jie nori padaryti viską, ką sugeba“. „Mes pakviesime juos, jei tai bus mirtinai būtina. Ir jei tai mums netrukdys vykdyti savo užduočių“. – pridūrė gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas, pridurdamas, kad negalvoja apie tai, ką galėtų veikti sąjungininkų kariai.

Tačiau Gerhardo Šroderio vyriausybė primygtinai siūlė savo pagalbą. Paremtą tokia koncepcija: aljanso nariai turi būti visuomet solidarūs ir veikti išvien. Vokietijos kancleris kreipėsi Bundesvero generolą inspektorių (tai aukščiausias karinis pareigūnas Vokietijoje) Haroldą Kujatą su reikalavimu patikslinti, ką Vokietiją gali pasiūlyti veiksmas Afganistane. H.Kujatas išvardijo: žvalgybinius lėktuvus „Tornado“, priešlėktuvines oro sistemas. Specialistus radiololacinei kovai, elitinius Bundesvero karius, šturmo brigadą KSK. Iš esmės, karinėms operacijoms Afganistane Berlynas gali pasiūlyti 100 specialiai treniruotų desantininkų – šturmo specialistų, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, tikrų desantininkų tebuvo 40, kiti rūpinosi radijo ryšių ir amunicijos tiekimu ir logistika. Tai tik lašas jūroje. Pagalba buvo aiškiai nepakankama, ji buvo amerikiečiams visai nereikalinga. Ar vertėjo apskritai Vokietijai veltis į konfliktą Afganistane, kuri biudžetui jau kainavo 4,8 milijardo eurų.

Tuo tarpu G, Šrioderis, siųsdamas savo karinį atašė Michaelį Steinerį į Vašingtoną, pastarajam paklausus „ar tik tiek gali Vokietija“ atsakė „Tai viskas, ką galime“. Po pokalbio su C.Rice, M.Steineris neturėjo jokių iliuzijų: „Vokietija Amerikai visai nesvarbi šiame kare, JAV kur kas įdomesnis klausimas „kaip sureaguos Vokietija, jei JAV Afganistane panaudos mažo galingumo taktinį branduolinį ginklą. Iš JAV užsienio reikalų ministerijos užrašų aiškėja, kurią surašė aukščiausi Bundesvero karininkai, NATO pareigūnai ir Jungtinių Tautų ekspertai. Daroma išvada, kad Vokietija turi atsižvelgti į neigiamą nuomonę, kad Vokietija kare Afganistane nelabai pageidaujama, tačiau, jei vokiečiai primygtinai prašo, jiems reikia leisti dalyvauti kariniuose veiksmuose. 2001 m. spalio 4 d. G.Šroderis sakė kalbą pagrindinių Vokietijos partijų susirinkime. Jo kalbos paraštėse yra tokia frazė: „JAV vyriausybė leido  mums aiškiai suprasti, kad amerikiečiai žino, kokį karinį kontingentą Vokietija sugebės nusiųsti į Afganistaną. Jie nenori mūsų įvelti į šį konfliktą. JAV kur kas svarbesnė NATO narių moralinė parama.

Vokietijos viduje kancleriui ir užsienio reikalų ministrui Joshkai Fischeriu. Aktyviai piršusiems „beribio solidarumo“ idėją, teko susidurti su nesėkme. Dar rugsėjo 14 d. Vokietijos federalinis prezidentas Johanesas Rau aktyviai pasisakė prieš G, Šroderio iniciatyvą įvelti vokiečius į karinį konfliktą, nors sąjungininkai ir to nepageidavo, pareikęs, kad neapykanta – blogas ženklas ir apakina,  kad „neapykanta neturi kurstyti neadekvačių veiksmų“. Po dviejų dienų tuometinis federalinis prezidentas pasisakė dar konkrečiau, „Deutschge Funk“ eteryje „Vokietija neturi sau leisti įsitraukti į karinius veiksmus“. Tuo tarpu TV kanalo ZDF eteryje G,. Šroderis priminė, kad pagal Vokietijos konstituciją užsienio politiką vykdo būtent kancleris ir kad „besąlygiška pagalba taip pat reiškia ir karinę paramą“. Jau minėtasis Michaelis Staineris, kuris yra asmeninis G. Šroderio draugas ir vienas kitą vadina „tu“, kanclerį įspėjo , kad nė viena valstybė neprivalo aklai paklusti kitos šalies valiai. O priešingu atveju, kancleris išeina iš savo įgaliojimų „rėmų“ ir viską jis turi daryti remdamasis savo šalie nacionaliniais interesais.

Vokiečiai pakeitė nuomonę

2011 m. spalio 7 d. JAV pradėjus masinę karinę operaciją Afganistane ir atėjus pirmiesiems pranešimams apie masines civilių afganų žūtis, pasikeitė nuomonė ir pačioje Vokietijos visuomenėje. Berlyne ir Štutgarte į gatves išėjo minios žmonių. Protestuodami apie masinius bombardavimus. G.Šroderiui ir J. Fischeriui teko susiremti su tokiomis įtakingomis partijomis kaip Socialdemokratais ir Žaliaisiais. Tuo tarpu vyriausybė, nepaisydama protestų ir toliau laikė „kursą link Afganistano“. Kurį laiką neturėdama galimybės pradėti karo veiksmų, Vokietija intensyviai dirbo diplomatijos srityje. Vokiečių diplomatai Vašingtone, susitikę su nauju D. Bušo patarėju Afganistano klausimu Zalmayumi Khalikzadu savo nuostabai išsiaiškino, kad jokios konkrečios koncepcijos pabaigus akciją Afganistane apskritai nėra. Vokietija intensyviai pradėjo eksploatuoti šį šansą, žengusi žingsnį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, tapo pražūtingu. JAV iš principo apskritai nesiruošė dalyvauti Afganistano atstatymo darbuose po karo. Jau turėdama kitą puolimo tikslą – Iraką. Vokietija, savo ruožtu, vadovaudamasi „visuotinio solidarumo“ principu ir remdamasi tuo, kaip pasakyti savo svarų žodį Afganistano klausimu. Prisiėmė sau beveik neįgyvendinamą  užduotį – atstatyti karo nualintą šalį ir demokratizuoti šią Azijos valstybę, kuri, kaip teigia „Spiegel“, „visai nepageidauja atsisakyti tenykščios feodalinės santvarkos“. Vokietija iškėlė tarptautinės konferencijos idėją Afganistano klausimu, kuri įvyko pernai gruodžio 5 d. Petersberge Vokietijoje. JAV nesipriešino šiai idėjai, kadangi manė, kad tarptautinio renginio perspektyva pastūmės afganus atsiriboti nuo talibų.

VFR valdžiai akcentų perstumdymas bandant kurti demokratinius pamatus pokario laikotarpiu leido užsidirbti nemažų dividendų ir pateisinti demokratinės valstybės įvaizdį visuomenės akyse dabartinėje situaciją „Enduring Freedoom“. 2001 m. lapkričio 16 d. pavyko gauti Bundestago pritarimą pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo vokiečių kariniams veiksmams už Europos ribų. Kitais žodžiais, Vokietija iš pradžių sukūrė „neapibrėžtą solidarumą“, o vėliau „demokratinį atkūrimą Afganistane“. Palyginimui: JAV nenori nė pirmo, nė antro veiksmo ir pasirodė kur kas nuoseklesnė. O štai principai, kuriais vadovavosi vokiečiai. „Neapibrėžtas solidarumas“ koją pakišo Irake, kuriame vėliau taip pat prasidėjo karas. Demokratinės pertvarkos Afganistane taip pat nedavė vaisių. „Kad tai gerai ir teisingai skambėtų, praktiškai reikėtų perkainuoti vertybes“, – apibendrina „Spiegel“. Šimtai vokiečių smogikų, kuriems taip ir neteko dalyvauti rimtose karinėse operacijose, privertė keisti ir keisti karius ISAF misijos rėmuose. Per visą laiką Afganistane pabuvojo 98 tūkst. vokiečių karių, 52 iš jų žuvo. Apie 200 buvo sužeisti.

Afganistane galų gale vokiečiai patyrė fiasko. Kaip žurnalui “Spiegel“ prisipažino G.Šroderis, jo skaičiavimais misija Afganistane ilgiausiai turėjo užtrukti penkerius metus. Šiandien ji trunka kur kas ilgiau nei Pirmasis ir Antrasis karas kartu sudėjus. Ir kaip pataisyti situacija, šiandien niekas nežino.

Jungtinės Valstijos baigė tiekti modernius tankus M1A1 “Abrams“ Irako ginkluotosios pajėgoms, – praneša “Defence Professionals.”

Remiamtis šiuo leidiniu, rugpjūčio pabaigoje penki paskutiniai tankai buvo perduoti irakiečiams. Iš viso Irako kariuomenė gavo net 140 „Abrams“ tankų, kurie visi dislokuoti Besmajo karinių mokymų poligone. Žinia, kad paskutiniai tankai pasiekė Irako karinė bazę, buvo išplatinta tik rugsėjo 8 dieną. Kaip pranešė JAV Sausumos kariuomenės mokomojo padalinio vadovas Johnas Hutchingsas, Artimųjų Rytų valstybė gavo naujausią šių tankų modifikaciją, kuri aprūpinta pačia moderniausia įranga.

J.Hutchingso žodžiais tariant, prieš patekdami į karinius dalinius, „Abrams“ tankai šiuo metu yra išbandomi mokomajame kariniame poligone ir praeina greižtą kokybės atranką. Specialistai tikrina visų sistemų sklandų darbą ir tik po to techniką perduoda Irako kariškiams. Jei aptinkami kokie nors gedimai, Amerikos kareiviai juos šalina vietos mokomojoje bazėje ir tik po to tankus perduoda irakiečiams, kad eksploatuojama technika dirbtų be priekaištų.

Šiandien Irako armija savo arsenale jau turi 85 M1A1 tankus, likusieji 40 tankų bus atvežti artimiausią mėnesį. Kaip pabrėžė amerikiečių atstovas Katshinsas, negana to, kad JAV pačiais moderniausiasis tankais aprūpina Irako armiją, JAV Irake taip pat dislokavo mokomąjį pulką, kuris irakiečius mokys dirbti su šiais naujais tankais. Remiantis „Defence Professionals“ informacija, pirmuosius įgūžius jau įgijo jau apie 4o Irako karišikių – mechanikų ir tankų vairuotojų. O 40 irakiečių jau gavo karo instruktorių pažymėjimus.

Naujausių tankų tiekimo programa Irako armijai dar buvo patvirtinta 2008 metais JAV gynybos ministerijoje, po to, kai Irakas su tokiu prašymu kreipėsi į Amerikos valdžią. Be 140“Abrams“  tankų, Irako valdžia dar išreiškė norą pirkti 8 šarvuotas remontines mašinas „M88A2 „Herkules“, 64 šarvuotas mašinas M11151a1b1 „Humve“,  92 savaeigius vikšrinius šarvuočius M1152, 12 lengvųjų tankečių M577A2, 16 vikšrinių transportavimo mašinų M548A1 ir 8 M113A2. Į sutartį taip pat įtrauktos sanitarinės mašinos, sunkieji vilkikai, atsarginės dalys ir šaudmenys. Bendra šio kontrakto vertė viršija 2,2 milijaro dolerių.

 

 

Penkiabalės Safiro-Simpsono skalės įverčiais visos planetoje vykstančios audros ir uraganai skirstomi į penkias kategorijas. Skirstymo kriterijus – vėjo greitis.

Uraganui suteikiant vieną iš penkių kategorijų, neatsižvelgiama į kritulius ar jo siautėjimo vietą. Tad silpnesnis antros kategorijos uraganas, miestuose gali pridaryti nepalyginamai didesnių materialinių nuostolių, nei ketvirtosios kategorijos uraganas kaimo vietovėje. Todėl šiuo metu prie JAV rytinės pakrantės artėjantis uraganas Irena vertinamas kaip itin pavojingas – ši JAV teritorija yra itin tankiai urbanizuota, tad didžiulių bėdų čia gali pridaryti ir 2-os kategorijos audros šėlsmas. O kokie gi yra garsiausi JAV užregistruoti uraganai per visą meteorologijos istoriją?

Pirmiausia – apie pačias penkias Safiro-Simpsono skalės kategorijas:

1-oji – vėjo greitis siekia nuo 119 iki 153 km/h

2-oji – vėjo greitis siekia nuo 154 iki 177 km/h

3-ioji – vėjo greitis siekia nuo 178 iki 209 km/h

4-oji – vėjo greitis siekia nuo 210 iki 249 km/h

5-oji – vėjo greitis siekia daugiau kaip 250 km/h.

1-oji kategorija

Garsiausias šios kategorijos uraganas, pavadinimu Deni (angl. – „Danny“) buvo užfiksuotas 1985-aisiais. Deni Atlanto vandenyne susiformavo kaip tropinė depresija (žemo slėgio centras), ir tokiu pavidalu praošė virš Kubos Golfo įlankos link. Ten ciklonas transformavosi į tropinę audrą, o vėliau – ir į uraganą.

Šis pirmos kategorijos uraganas rimčiausiai smogė Luizijanos miestui Leik Čarlzui (Lake Charles) – tai nutiko 1985-ųjų rugpjūčio 15 d. Sausumoje maksimalus uragano greitis siekė 129 km/h.

Pasiekęs sausumą, uraganas Deni netrukus nusilpo iki tropinės audros. Tačiau nuostolių pridarė apsčiai. Bene rimčiausia žala – uraganas atnešė 39 tornadais vadinamų viesulų seriją ir žaibišką potvynį Golfo įlankos ir pietrytinėje JAV pakrantėje. Uragano padaryti nuostoliai siekė 100 mln. JAV dolerių. Tiesa, aukų Deni pasiglemžė tik tris.

2-oji kategorija

Garsiausias šios kategorijos uraganas, pavadinimu Erin (angl. – „Erin“) buvo užfiksuotas 1995-aisiais. Susiformavęs kaip tropinė banga (ištįsusi atmosferos žemo slėgio sritis, judanti iš rytų į vakarus), šis atmosferos darinys nuo Afrikos pajudėjo skersai Atlanto vandenyną Jamaikos ir Floridos link. Pakeliui Erin galia vis augo. Galiausiai Floridos pusiasalį ir Džordžijos valstiją Erin pasiekė jau kaip uraganas. Tai nutiko taipogi rugpjūčio mėnesį, tik šįkart – gerokai anksčiau nei Deni atveju – rugpjūčio 2 d. Tądien jam buvo suteikta pirma kategorija, o kitą dieną (rugpjūčio 3-iąją) – antroji kategorija. Maksimalus vėjo greitis sausumoje siekė 160 km/h.

Smarki liūtis Jamaikoje sukėlė lėktuvo katastrofą, kurios metu žuvo penki žmonės. Floridos pakrantėse audros metu nuskendo dar šeši žmonės. Bendra uragano Erin padaryta žala – 700 mln. JAV dolerių (daugiausiai žalos pridarė išvartyti medžiai, nusiaubti pasėlių laukai, apgadinti laivai). Erin privertė NASA imtis tam tikrų veiksmų, Kenedžio kosminiame centre saugant daugkartinio naudojimo erdvėlaivius „Space Shuttle“.

3-oji kategorija

Garsiausias šios kategorijos uraganas, pavadinimu Katrina (angl. – „Katrina“) buvo užfiksuotas 2005-aisiais. Ko gero, šio uragano šėlsmą puikiai prisimena didžioji dalis portalo auditorijos – uraganas JAV pietinę dalį niokojo vos prieš šešerius metus, o pasaulio žiniasklaidoje jis buvo nušvietinėjamas itin išsamiai.

Katrina pradėjo formuotis virš pietrytinių Bahamų salų, virš kurių praslinkęs, nugrumėjo Golfo įlanka Meksikos link. Ten įsiaudrinusios oro masės pasiekė neįprastai šiltus Golfo srovės vandenis, ir žaibiškai virto galingiausiu – 5-os kategorijos – uraganu. Laimei, kol pasiekė sausumą, monstras nusilpo iki 3-iosios kategorijos. Tuomet jo greitis siekė 205 km/h.

Stichijos metu žuvo 1 836 žmonės. Maža to, uraganą lydėję potvyniai pralaužė dambų sistemą ir paskandino Naująjį Orleaną. Tai buvo daugiausiai gyvybių JAV istorijoje nusinešęs uraganas po 1928-aisiais siautėjusio urganano Okičiobi. Katrinos padaryti nuostoliai buvo įvertinti 81 mlrd. JAV dolerių.

4-oji kategorija

Didysis Galvstono uraganas (angl. – „The Great Galveston Hurricane“) siautėjo 1900-aisiais, Teksaso valstijoje. Kur pradėjo formuotis stichija, nežinoma, nes XX a. pradžioje meteorologinių stebėjimų techninės sąlygos dar buvo smarkiai ribotos. Vienintelis patikimas informacijos šaltinis apie uraganus vandenyne buvo ten plaukioję laivai. Kaip galima spręsti pagal jų įgulų pranešimus, uraganas susiformavo kaip tropinė banga, kilusi nuo vakarinės Afrikos pakrantės.

Sausumą štormas pasiekė 1900-ųjų rugsėjo 8 d. Maksimalus vėjo greitis sausumoje siekė 233 km/h. Galinga vėtra nušlavė mažiausiai 3,5 tūkst. pastatų. Stichijos metu žuvo daugiau kaip 8 tūkst. žmonių. Tai – daugiausiai aukų pasiglemžęs uraganas JAV istorijoje. Nors Galvstono gyventojus apie artėjančią audrą įspėjo JAV Orų Biuras, numatyti tikslų uragano laiką galimybių nebuvo. Be to, niekas nebuvo įsitikinęs, jog uraganas apskritai atslinks. Tad gyventojai jam ruošėsi labai aplaidžiai.

5-oji kategorija

Garsiausias galingiausios kategorijos uraganas, pavadinimu Endrius (angl. – „Andrew“) buvo užfiksuotas 1992-aisiais. Tais metais JAV uraganų daugiau nebuvo – Endrius buvo vienintelis JAV 1992-aisiais pasiekęs uraganas. Tačiau stichija smogė ir už visus neįvykusius uraganus. Apskritai JAV meteorologijos istorijoje užfiksuoti tik keli atvejai, kai sausumą pasiekė 5-osios kategorijos uraganas. Endrius prasidėjo kaip tropinė banga, atkilusi nuo Afrikos krantų, tačiau jau šioje stadijoje jo mastas buvo milžiniškas. Audra virto uraganu, pasiekusi Bahamų salas. Vėliau uraganas perėjo Floridos pusiasalio pietine dalimi, Golfo įlankos link, kur dar sykį smogė sausumai (Luizijanos valstija).

Štormo metu vėjo greitis sausumoje siekė 266 km/h. Uraganas Endrius pridarė nuostolių už 26,5 mlrd. JAV dolerių. Labiausiai stichija nuniokojo Floridos pakrantę. Prieš audrą iš pavojingiausių teritorijų buvo evakuotas milijonas gyventojų. Tad, nepaisant milžiniškų nuostolių, uraganas pasiglemžė tik 54 gyvybes.

 

Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com

JAV būsto finansavimo federalinė agentūra (FHFA) penktadienį pateikė ieškinius 17 stambių bankų, apkaltinusi juos pažeidus įstatymus dėl vertybinių popierių bei padarius žalos už 196 mlrd. dolerių, praneša agentūra „Associated Press“.

FHFA, reguliuojanti stambiausių JAV hipotekos kompanijų veiklą, „Fannie Mae“ ir „Freddie Mac“, tvirtina, kad bankai teikė neteisingą informaciją apie hipotekos popierius. Galiausiai per hipotekos krizę popieriai smarkiai atpigo, ir „Fannie Mae“ bei „Freddie Mac“ atsidūrė ties bankroto riba. Vien šioms kompanijoms gelbėti JAV valdžia išleido per 140 mlrd. dolerių.

Tarp bankų, iš kurių JAV ketina reikalauti kompensacijų, minimi „Ally Financial“, „Bank of America“, „Barclays Bank“, „Citigroup“, „Countrywide Financial“, „Credit Suisse“, „Deutsche Bank“, „First Horizon“, „General Electric“, „Goldman Sachs“, HSBC, „JPMorgan Chase“, „Merrill Lynch“ su padaliniu „First Franklin Financial“, „Morgan Stanley“, „Nomura“, „The Royal Bank of Scotland“ ir „Societe Generale“.

Ieškinyje neminima kompensacijos, kurios tikisi JAV valdžia, suma. Valdžia reikalauja pripažinti hipotekos popierių pirkimo sandorius negaliojančiais ir priversti bankus sumokėti už patirtus nuostolius ir teismo išlaidas.

Šiaurės Amerikos ir Europos rinkose tvyro naujos krizės nuojauta. Ją kursto sukrečianti JAV valstybės skola, su kuria niekaip nebesusitvarko tarpusavyje visiškai nebesusikalbantys JAV Senatas ir Kongresų rūmai.

Praėjusią savaitę kone paskutinę akimirką ir tik “per plauką” pritarta JAV valstybės skolos “lubų” didinimui ir išlaidų mažinimui.
Pirmadienį tam pritarė Atstovų Rūmai, o antradienį – Senatas. “Už” balsavo 74 senatoriai (būtinas balsų skaičius buvo 60), prieš – 26. Kiek vėliau šį dokumentą pasirašė ir JAV prezidentas Barackas Obama.
Priimtas įstatymas numato, kad 14,3 trln. JAV dolerių siekusios skolos “lubos” didinamos dar 2,4 trln. JAV dolerių. Dabar JAV lėšų turėtų užtekti iki 2013 metų. Taip pat sutarta per ateinančius 10 metų biudžeto išlaidas dviem etapais sumažinti 2,1 trln. JAV dolerių.
Jei šio sprendimo nebūtų, galima lažintis, kad pasaulį būtų sukrėtusi nauja ekonomikos krizė. Kol kas galima ramiau atsikvėpti, nes naujasis bilis bent laikinai tam užkirto kelią ir neleido Amerikai tapti nemokia.

Nepatenkinta nė viena pusė
Tačiau susitarti dėl bilio nebuvo lengva. Kompromisinis susitarimas buvo pasiektas itin sunkiai ir atskleidė nemenką prarają tarp demokratų ir respublikonų, kurie anksčiau vienaip ar kitaip susitardavo ir rasdavo visiems tinkamą sprendimą. Šį kartą ginčai užsitęsė ištisas savaites ir atrodė, kad rezultatas nebus pasiektas net iki vėliausio įmanomo termino – rugpjūčio 2-osios.
Situacija buvo įtempta todėl, kad respublikonų dominuojami Atstovų Rūmai, o ypač ten nemenkas pozicijas turintis konservatyvus Arbatėlės judėjimas, pasisakė už drastišką išlaidų mažinimą, tuo tarpu demokratų dominuojamas Senatas reikalavo ne mažinti išlaidas, o didinti valstybės skolą. Pastarųjų argumentas – grėsmė Vašingtono socialinėms programoms.
Dabartinis kompromisas yra neabejotinas Arbatėlės judėjimo triumfas, mat Kongresas išsireikalavo drastiškai mažinti valstybės išlaidas. Tiesa, patys kongresmenai pergalės neįžvelgia ir aiškina, jog kompromisas yra varganas dėl to, kad teko nusileisti Senato norui nedidinti mokesčių.
Nesidžiaugia kompromisu nė senatoriai. “Suprantu, kad šis traukinys išvyksta iš stoties, tačiau jis važiuoja klaidinga kryptimi”, – pareiškė demokratas iš Virdžinijos Jimas Moranas.
Paradoksas, tačiau Kongreso ir Senato kompromisas nė kiek nedžiugina ir paprastų amerikiečių. Kas, kad valstybė nebus nemoki – paprastiems amerikiečiams vis auganti valstybės skola ir mažinamos išlaidos nieko gero nežada. Juk nedarbas šiemet tebesilaiko virš 9 proc. ribos, o ekonomika atsigauna labai vangiai, tad bet koks išlaidų karpymas šiuos procesus dar labiau apsunkins. Juolab kad naujajame bilyje nėra jokių socialinių garantijų saugiklių – pavyzdžiui, nėra aiškiai apibrėžta, kieno sąskaita bus mažinamos valstybės išlaidos.
Iš bilyje įvardijamų taupymo priemonių aišku tik tai, kad tūkstančiai valstybės vykdomų programų praras ženklią finansavimo dalį, o lėšos joms pasieks tokį žemą lygį, koks yra buvęs prieš kelioliką metų.
Išimtimis galima laikyti tik socialinės pensijos ir sveikatos apsaugos programas, kurioms finansavimas, bent jau kol kas, nebus mažinamas.
Be to, kai ateis laikas spręsti, kaip toliau mažinti išlaidas, labai tikėtina, jog vėl bus prisimintas mokesčių didinimas, tad amerikiečiai lapkričio laukia su dideliu nerimu.
Bet juos gąsdina ne vien finansiniai aspektai. Amerikiečius ne ką mažiau siutina ir pats faktas, jog dvi svarbiausios politinės jėgos lemiamą akimirką niekaip nesusitaria svarbiausiais klausimais – to Amerikos istorijoje iš esmės nėra buvę, o kompromisai anksčiau buvo pasiekiami kur kas paprasčiau.
Didžiausias pagalys šiuose politikos ratuose – minėtasis Arbatėlės judėjimas, kurį amerikiečiai taip liaupsino prieš ir po praėjusių rinkimų. Susižavėję jų populistiniais ir radikaliais lozungais, amerikiečiai tikėjosi griežtos rankos ir konservatyvių sprendimų, tačiau nemanė, kad “arbatininkai” ims kelti tokią sumaištį.
Kaip pažymi JAV dienraščio “The New York Times” apžvalgininkas Davidas Brooksas, respublikonų partija “užsikrėtė” iš vidaus, nes į respublikonų gretas įsiliejęs Arbatėlės judėjimas ima elgtis ne praktiškai, o tik emocionaliai, nepaisydamas jokių logikos dėsnių. “Nuotaikos partijos viduje primena nesibaigiantį protestą, o ne sklandų darbą”, – rašo apžvalgininkas.
Juo labiau, kad artimiausiu laiku įstatymų leidėjai tikriausiai ir vėl pradės triukšmingų ginčų raundą dėl ideologinį atspalvį turinčios mokesčių ir išlaidų politikos.
Galima numanyti, kad artėjant 2012 m. lapkritį vyksiantiems prezidento ir Kongreso rinkimams, įsisiūbuos ginčai dėl ankstesnio prezidento George W.Busho priimtų mokesčių lengvatų galiojimo pabaigos.

Nerimas finansų rinkose nesumažėjo
Nors laikinas sprendimas surastas, JAV prestižas bent trumpam išgelbėtas, o pasauliui pavyko išvengti naujos krizės, vis dėlto JAV gyventojų, o ir investuotojų nerimas tikrai nesumažėjo.
Tarkime, didžiosios reitingų agentūros įspėjo, jog naujojo bilio nepakanka ir būtinos papildomos deficito sumažinimo priemonės. “Moody’s” analitikų teigimu, jei sulėtėtų ekonomikos augimas ar išaugtų išlaidos, šalies skolinimosi reitingas gali būti peržiūrėtas ir sumažintas per artimiausius 12–18 mėnesių. O agentūra “Fitch” detalesnį vertinimą ketina pateikti mėnesio pabaigoje.
Laukiama ir trečiosios reitingų agentūros – “Standard & Poor’s” pranešimo. Ši agentūra turėtų griežčiau įvertinti JAV situaciją, juolab, kad anksčiau ji grasino JAV skolinimosi reitingą sumažinti iki spalio vidurio.
Priminsime, kad didžiosios finansinio reitingavimo agentūros prieš naująjį bilį buvo nurodžiusios, jog palankiausią AAA kreditavimo reitingą Amerikai pavyktų išsaugoti, jeigu biudžeto deficitas būtų sumažintas 4 trln. dolerių, o ne padidintas, kaip nutiko dabar.
Blogiausia, kad jei JAV reitingai bus sumažinti, šalis bus priversta skolintis už didesnes palūkanas, todėl ekonomikos atsigavimas dar labiau sulėtės. Ir kadangi ši perspektyva labai reali, investuotojai naująjį bilį vertina labai skeptiškai.
“Užuot sumažėjęs, investuotojų nerimas tik padidėjo. Stiprėja nerimas, kad dėl priverstinio išlaidų karpymo JAV ūkį vėl ištiks recesija”, – praėjusį trečiadienį paskelbtoje rinkos naujienų apžvalgoje teigia SEB banko analitikai.
Anot jų, investuotojus išgąsdino Harvardo universiteto profesoriaus Martino Feldsteino pareiškimas, kad atsinaujinsiančios recesijos Amerikoje tikimybė yra 50 procentų. Nerimas dėl ūkio augimo tvarumo esą didėja ir dėl pastaruoju metu itin prastų ūkio rodiklių.
“Birželį JAV vartotojų išlaidos, palyginus su geguže, sumažėjo 0,2 proc. Amerikiečių išlaidos sumažėjo pirmąkart nuo 2009 metų rugsėjo. Vartotojai neskuba pirkti dėl menkų galimybių rasti darbą ir dėl mažėjančių realių pajamų. Dėl politikų sutarime numatyto viešųjų išlaidų karpymo, tikėtina, vartojimas sumenks dar labiau”, – pažymi analitikai.
“Sprendimas dėl skolinimosi lubų išties išsklaido vieną netikrumo debesį, tačiau nekeičia ekonomikos tikrovės. Prireiks daugelio metų, kol iš to išbrisime. Sėdime terminale, laukdami ekonomikos skrydžio, tačiau šis tiesiog atidėliojamas mėnuo po mėnesio”, – teigia finansų tinklalapio Bankrate.com analitikas Gregas McBride’as.
Guodžia nebent tai, kad finansų rinkos dėl JAV bilio šiek tiek atsigavo. Iš karto po B.Obamos parašo ir pasiekto kompromiso Japonijos akcijų indeksas išaugo 1,8 proc., o JAV doleris šiek tiek sustiprėjo kitų valiutų atžvilgiu. Be to, aukso kainos sumažėjo daugiau nei vienu procentu, o tai liudija, kad investuotojai pamažu atsiima į auksą investuotus JAV dolerius.
Netikrumas dėl JAV ateities kankina ir Europos valstybes, ypač Ispaniją ir Italiją. Šių šalių premjerai pripažįsta, kad JAV sprendimas mažinti išlaidas neigiamai paveiks ir abi Europos valstybes, kurios jau dabar vos kapstosi iš savo pačių skolų. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas su nerimu laukia reitingų agentūrų verdiktų, mat Jungtinės Karalystės ekonomika glaudžiai susijusi su JAV rinka, dramatiškai nukentėtų, jei JAV reitingai būtų sumažinti.

JAV išlaidos per 10 metų turėtų sumažėti 2,1 trl. JAV dolerių.

JAV ekonomika

Nedarbo lygis    9,2 proc.
Valstybės skola    11,9 trln. JAV dol.
Š.m. III ketvirčio BVP    +1,8 proc.

Pasaulinės fondų rinkos pastarosiomis dienomis stebėtinai svyruoja, daugiausiai didžiulio minuso link. Visa tai vyksta istorinio fakto fone: reitingų agentūrai „Standart&Poors” (S&P) sumažinus galingiausios pasaulio ekonomikos – JAV skolinimosi reitingą iki AA+ su „neigiama“ prognoze. Tokio fakto Amerikoje nebuvo per visą fondų biržų istoriją.

Pirmadienį prekybos sesija Amerikos biržose užsidarė indeksui S&P 500 nusmukus 6,7 proc., o Dow Jones indeksui – 5,6 proc. Antradienio rytą nuopolio bangą pagavo Azijos fondų rinkos: Japonijos Nikkei nukrito 1,68 punkto, Honkongo Hang Seng – 2,96 proc. Kiek vėliau Europos indeksai sumažėjo 3-5 proc. Pavyzdžiui, rusų RTS indeksas nukrito net 7 proc. Visi laukia kokių nors naujienų iš JAV federalinio rezervo bako, o pasaulio rinkų analitikai ieško atsakymo į kelis klausimus: kas vyksta, kas kaltas ir kiek ilgai tai užtruks?

Pagrindiniai „puolimo“ objektai yra S&P agentūra ir JAV valdžia. „Rinka jau pademonstravo reitingų agentūros S&P įvertinimo klaidą: investuotojai, išgąsdinti nemokumu, kaip niekada aktyviai pradėjo pirkti JAV iždo obligacijas: pastaruoju metu galima pasiskolinti pinigų labai labai pigiai, bene pigiausiai per pastaruosius 50 metų. Tačiau JAV kongresas niekaip negali susitvarkyti su finansine šalies politika ir artimiausiu metu nieko gero nežada. Tai ir iššaukia riziką“, – rašo „The Slate“. Šiam žurnalui antrina fondų rinkų guru, „Berkshire Hathway“ vadovas Worenas Buffetas: „Amerikos kreditų reitingas turi būti AAA, tačiau šalies valdžios veiksmai tokio įvertinimo šiuo metu nenusipelno“. Taip kalbėjo vienas turtingiausių pasaulyje žmonių savo interviu TV kanalui CNBC.

„Jeigu atvirai, tai S&P yra idiotai. Jie negarbingai suklydo vertindami JAV ekonomikos potencialą bei pagrindinius makroekonominius dalykus ir dabar bando teisintis, kad reitingo sumažinimą lėmė šalies valdžios nesusikalbėjimas sprendžiant ekonominius dalykus. Tačiau ir čia agentūra suklydo. Iš tiesų, diskusijos svarstant valstybės skolos lubas vyko savaitę per ilgai, bet faktas lieka faktu – skolinimosi limitas buvo padidintas ir daugiau jo „auginti“ nereikės“, – daro išvadą internetinis blogas „Economics of Contempt“, bene pats įtakingiausias ekonomikos tinklaraštis pasaulyje.

Agentūra – idiotai

Tuo tarpu liberaliai nusiteikusi JAV spauda apskritai neliečia S&P ir visą kaltę bando suversti Respublikonų partijai: „Dow Jones“ smuko beveik 6 punktais. Dėl to visų pirma yra kalti respublikonai dėl savo nesąmoningos politikos didinant šalies valstybės skolos ribas ir tokį opozicinės partijos elgesį galima sulyginti su teroristų ataka prieš pasaulio prekybos centro dangoraižius 2001 m. rugsėjį“, – teigia „The Salon“.

Pabaigai – dar viena citata „kas kaltas“ dėl svyravimo fondų rinkose. Šįkart kalba dokumentikos režisierius Michaelis Mooras: „Prezidente B.Obama, pagaliau parodyk drąsą ir areštuok S&P direktorių Josefą Chembersą. Šie „nusikaltėliai“ jau buvo sudrebinę ekonomiką 2008-2009 metais ir dabar tai bando pakartoti“. Taip savo „Twitter“ kalba garsaus filmo „Farengeitas 9/11“ autorius.

Šiandien AP agentūra praneša, kad JAV prezidentas Barakas Obama trečiadienį priėmė Federalinio atsargų banko vadovą Beną Bernankę.  Jie kalbėjosi apie JAV ekonomiką ištikusius sunkumus bei skolų krizės užkrato pavojų Europoje, pranešė Baltieji rūmai. Taip pat buvo aptariamos ekonomikos atsigavimo perspektyvos, darbo rinkos stimuliavimo priemonės bei būtinybė mažinti biudžeto deficitą. Trečiajame B. Obamos ir B. Bernankės susitikime šiais metais dalyvavo ir finansų sekretorius Timotis Geitneris. Prieš tai JAV finansų departamentas paskelbė, kad šių fiskalinių metų biudžeto deficitas jau dabar siekia daugiau nei trilijoną dolerių. Tai yra treti metai iš eilės, kai viršijama trilijono riba.

Kas mūsų laukia?

O kas toliau? Ekonomikos profesorius Naurielis Rabbinas tvirtina, kad JAV ekonomikos pozicijos nėra jau tokios blogos. „JAV valdžiai trumpalaikiu laikotarpiu reikia visomis priemonėmis skatinti ekonomiką, kiek vėliau pereinant prie sugriežtinto taupymo režimo. Svarbiausia – nepradėti smarkiai taupyti iš karto, nes tai tik pablogintų padėtį“, – rašo N. Rabbinas savo skiltyje „The Financial Times“. Ir bando pasvarstyti, kokiais būdais susigrąžinti aukščiausią skolinimosi reitingą: „Būtini kombinuoti veiksmai didinant mokesčius, derinant taupymo programas, tačiau pirmajame etape reikia didinti valstybės išlaidas, o antrajame etape – pereiti prie ryžtingų priemonių mažinant deficitą, – svarsto profesorius. Tačiau jis labai abejoja, ar Vašingtono politikams pavyks laikytis tokio plano.

Pesimistiškai situaciją vertina ir Pauelas Kroogmanas iš „The New York Times“, kuris įžvelgia ateities veiksmus, vyksiančius ratu:

JAV kreditavimo reitingas sumažintas ir populiaria tampa mintis įvairiais būdais griežtinti ekonominius veiksmus.

Investuotojai baiminasi, kad valdžios veiksmai stumia šalies ūkį į gilią recesiją, todėl fondų biržos ilgą laiką merdi.

Politikai dėl visko kaltina sumažintą valstybės skolinimosi reitingą ir abejoja šalies ekonomikos pajėgumu.

Tai skatina ieškoti naujų būdų taupyti valstybės finansus, o tai vėl priveda prie antrojo punkto išplitimo.

Tuo tarpu nuomonės, kokiu būdu išvengti krizės, iš esmės yra skirtingos ir įvairialypės.

„Pagrindinį klausimą šiuo metu reikia formuluoti būtent taip: ar artimiausiu metu JAV išliks pasaulio ekonomikos lyderiu ir ar jai pavyks pasaulį išgelbėti nuo gilios ekonomikos krizės? Nuo to priklausys ne tik prezidento B. Obamos, bet ir visos JAV ateitis“, – „The Washington Post“ rašo Josefas Daytonas.

O Dana Myllbanca iš to paties leidinio turi priešingą nuomonę: „Vakar B. Obama pasakė labai raminančią kalbą. Kaip sureagavo fondų rinkos? Jos apskritai į šalies vadovo kalbą nesureagavo. Prezidento kalbos metu Dow Jones nukrito iki žemiausio taško šiais metais. Bene pats galingiausias pasaulio žmogus atrodo apgailėtinai prieš tuos, kurie grasina jo šaliai ir jo karjerai“.

„The Times“ apskritai mano, kad krizės, kuri buvo sukelta JAV, likimą spręs visai ne pati Amerika: „fondų rinkos gali smarkiai svyruoti ne vieną mėnesį. Krizės laikotarpį iš esmės lems Europos veiksmai. Pats baisiausias scenarijus – euro devalvavimas, kuris pirmiausia, tikėtina, įvyks Graikojoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje arba Airijoje. Visa tai gali itin stipriai sudrebinti euro zonos bankų sektorių. Jei toks scenarijus nepasitvirtintų, pasekmės JAV ekonomikai bus kur kas lengvesnės, nei tai įvyko per 2008-2009 m. krizę.

Pervertintos IT kompanijos

„Forbes“ spėja, kad labiausiai nukentės Silicio slėnio kompanijos. Pavyzdžiai įvardijami: neseniai kootiruoti pradėtos kompanijos „LinkedIn“ akcijos pirmadienį atpigo 17,39 proc., „Pandora“ – 7,62 proc. „Forbes“ bando ieškoti priežasčių: daugelio internete veikiančių kompanijų vertės yra kosmiškai per didelės, kadangi kelioms pačioms didžiausioms („Google“, „Apple“ etc.) pastaraisiais metais neblogai sekėsi, todėl ir kitos virtualios erdvės bendrovės yra gerokai pervertintos. Tačiau tai nesustabdo naujų kompanijų veržtis į fondų biržas – paraiškas JAV vertybinių popierių komisijai SEC jau pateikė „Groupon“ bei „Zynga“. Horizonte tokias galimybes jau svarsto ir „Facebook“ ir „Twitter“. Tačiau investuotojų baimė dėl svyravimų fondų rinkose gali sutrukdyti interneto kompanijų milžinų planams.

„Į trečiadienio JAV akcijų rinkų nuosmukį nespėjusios reaguoti Baltijos šalių vertybinių popierių biržos šiandien bando rasti pusiausvyrą“, šiandien rašo portalas vz.lt.

Ketvirtadienį ryte smukęs „OMX Vilnius“ indeksas popiet jau skaičiavo 0,13 proc prieaugį, tuo tarpu „OMX Tallinn“ minusas – 0,47 proc., „OMX Riga“ – 4,16 proc..

Vilniuje pusiaudienį brango visos trys aktyviausiai prekiautos akcijos Ūkio bankas, „Invalda“, TEO LT. Aktyviausiai prekiauta Ūkio banko akcijomis, kurių 0,75% iki 0,268 EUR padidėjusia kaina parduota už 76.528 eurų.

„Po didelio kritimo Europoje ir JAV vakar Baltijos biržos nespėjo reaguoti, todėl prekybos pradžioje buvo jaučiamas pardavėjų spaudimas. Tačiau ketvirtadienį Europoje nuotaikos teigiamos, tad pamažu bando „atšokti“ ir vietinės akcijos“, – nuotaikas biržoje komentuoja Andrius Šuminas, „Swedbank“ finansų makleris.

Anot jo, investuotojai bando ieškoti per pastarąjį rinkų sukrėtimą smarkiai atpigusių, tačiau gerus rezultatus skelbusių įmonių akcijų.

Lietuvoje – ramiau

Nerijus Mačiulis, „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas, šiandien „Verslo žinių“ dienraštyje pažymi, kad nors finansų rinkas apėmęs nerimas, jokių realių ženklų, kad trauktųsi kuri nors svarbi pasaulio ekonomika, kol kas nematyti.
„Finansų rinkos stipriai reagavo dėl trijų laiko atžvilgiu beveik sutapusių įvykių – kiek lėčiau nei planuota augusios JAV ir ES ekonomikos, JAV priimto taupymo plano, kuris reiškia, kad ateinančius 10 metų jos ekonomikos augimas bus dirbtinai slopinamas, ir JAV kredito reitingo sumažinimo. Tačiau nė vienas tų įvykių nerodo, kad kurios šalies pasaulio ekonomika būtų rimtoje situacijoje“, – aiškina p. Mačiulis.
Tačiau jis pripažįsta, kad nerimas finansų rinkose gali neigiamai paveikti vartotojų lūkesčius ir „realią“ekonomiką, ypač jei investuotojų pasitikėjimas negrįžtų ilgesnį laiką. Tačiau tikimybė, kad pasaulis vėl nugrims į recesiją, nesiekia 50 proc., įvertina jis.
Šiandien Lietuvos įmonės yra kur kas konkurencingesnės, nes per krizę sugebėjo padidinti savo
efektyvumą, o įmonių ir gyventojų finansiniai įsipareigojimai yra mažesni. Atsirado ir patirties, kaip
tokiomis aplinkybėmis reikia elgtis“, – aiškina „Swedbanko“ analitikas.

Stambiausi JAV interneto tiekėjai sutarė su muzikos ir kino kompanijomis dėl kovos su interneto piratais priemonių.

Susitarimas neoficialiai pavadintas „Šeši smūgiai“ (angl. Six Strikes). Jame numatoma, jog tiekėjas privalo išsiųsti piratavimu kaltinamam asmeniui iki šešių perspėjimų. Kuo daugiau tokių perspėjimų gaus naudotojas, tuo griežtesnė bus jam pritaikyta bausmė.

Atsakomybę išaiškinti nusikaltėlių tapatybes prisiima kino ir muzikos kompanijos. Jei joms pavyks nustatyti, jog vienas ar kitas IP adresas priklauso nelegaliai veiklai, jos apie tai praneš tiekėjui. Vėliau pastarasis pagal IP nustato naudotojo tapatybę ir išsiunčia jam perspėjimą. Jei naudotojas nenutraukia piratinės veiklos, perspėjimas siunčiamas dar kartą.

Kuomet perspėjimų skaičius perkopia 4, tiekėjas turi teisę apriboti naudotojui interneto spartą arba automatiškai nukreipti jį į puslapį, kuriame informuojama apie padarytą nusikaltimą. Kaip suvaržomi tokie nusikaltėliai, savo nuožiūra sprendžia pats tiekėjas.

Pabrėžiama, jog asmeniniai tiekėjo turimi naudotojų duomenys liks paslaptyje tol, kol jų nepareikalaus teismas.

Susitarimą pasirašė AT&T, „Verizon“, „Comcast“, „Cablevision“ ir „Time Warner Cable“.

JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija suintensyvino aviacijos smūgius prieš įtariamus kovotojus islamistus Jemene, siekdama neleisti jiems susivienyti tuo metu, kai susvyravo Sanos vyriausybė, trečiadienį pranešė dienraštis “The New York Times”.

Vienas JAV pareigūnas naujienų agentūrai “Reuters” patvirtino, kad praeitą penktadienį per JAV pajėgų smūgį žuvo tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” vidutinio rango lyderis Abu Ali al Harithi (Abu Alis Harisis).

Ši ataka įvyko po praeitą mėnesį surengto mėginimo nukauti Anwarą al Awlaki (Anvarą Aulakį), vadovaujantį Arabijos pusiasalio “al Qaeda” (AQAP).

Remdamasis JAV pareigūnų informacija, “The New York Times” rašo, kad šioje Amerikos kampanijoje naudojami ginkluoti bepiločiai lėktuvai ir pilotuojami naikintuvai pastarosiomis savaitėmis suintensyvino veiksmus.

Vašingtono pareigūnai mano, kad šie smūgiai yra viena iš nedaugelio priemonių, kurios gali padėti pažaboti AQAP.

Šias operacija apsunkina faktas, kad “al Qaeda” nariai palaiko glaudžius ryšius su kitais kovotojais ir prieš vyriausybę kovojančiais sukilėliais, dienraštis citavo vieną aukšto rango Pentagono pareigūną.

JAV erdvėlaivis “Endeavour” trečiadienį sėkmingai nusileido Kennedy (Kenedžio) kosminiame centre Floridoje, baigęs paskutinę savo ir priešpaskutinę “Space Shuttle” programos misiją kosmose.

“Liūdna jį matyti paskutinį kartą leidžiantis, tačiau jis išties sukūrė didingą palikimą”, – sakė įgulos vadas Markas Kelly (Markas Kelis).

“Endeavour” paskutinį kartą nusileido ant tūpimo tako dar neišaušus rytui. Tuo pat metu paskutinysis į kosmosą pakilsiantis erdvėlaivis “Atlantis” pasiekė starto aikštelę.

M. Kelly sustabdė “Endeavour” stebint šimtams žiūrovų, tarp jų keturiems “Atlantis” įgulos astronautams, kurie į orbitą kils liepą.

“Per 25 nelengvus kosminius skrydžius nuskrieta 122 mln. mylių (196 mln. kilometrų)”, – skrydžių valdymo centras pranešė M. Kelly ir jo įgulai, kurių misija buvo paskutinis JAV indėlis į Tarptautinės kosminės stoties (TKS) statybą.

“Jūsų nusileidimas užbaigia šio nuostabaus aparato ryškų palikimą, kuris bus ilgai prisimenamas. Sveikas sugrįžęs namo, “Endeavour”, – paskelbė Hjustone dirbantys operatoriai.

M. Kelly padėkojo visiems, kurie daugelį metų rūpinosi “Endeavour”.

Likus kelioms valandoms iki erdvėlaivio nusileidimo, gerokai didesnė minia susirinko pažiūrėti, kaip “Atlantis” vežamas į starto aikštelę. Šį kelią jis įveikė paskutinis iš NASA erdvėlaivių.

Tūkstančiai Kennedy kosminio centro darbuotojų ir jų šeimų narių antradienio vakarą išsirikiavo prie kelio į starto aikštelę, kai “Atlantis” vežanti vikšrinė mašina iššliaužė iš milžiniško Aparatų surinkimo pastato nusileidus saulei, apšviesta ksenoninių prožektorių.

“Šis reginys yra iškalbingas pas savaime, – sakė “Atlantis” vadas Christopheris Fergusonas (Kristoferis Fergiusonas), mostelėjęs ranka savo erdvėlaivio link. – Per šią paskutinę misiją švęsime viską, ką “Space Shuttle” erdvėlaiviai yra pasiekė per 30 metų”.

“Endeavour” leidosi ant ryškiai apšviesto tūpimo tako, baigdamas iš viso 134-ąjį “Space Shuttle” programos skrydį.

Šio erdvėlaivio įgula, kurią sudaro patyrę astronautai, praeitą savaitgalį paliko maždaug 350 kilometrų aukštyje virš Žemės skriejančią orbitinę stotį, baigę paskutinius jos statybos darbus.

Astronautai sumontavo 2 mlrd. JAV dolerių kainavusį kosminių spindulių detektorių, TKS manipuliatoriaus priedėlį ir platformą, kurioje laikomų atsarginių dalių turėtų pakakti dar bent dešimtmetį truksiančiai orbitinės stoties eksploatacijai, kai NASA nebegalės leisti į kosmosą savo erdvėlaivių.

16 parų trukusi “Endeavour” misija tapo paskutiniu NASA indėliu į 12 metų trukusią TKS statybą.

TKS buvo beveik pusės iš 25 šio erdvėlaivio skrydžių galutinė stotelė. Pasak NASA, šis erdvėlaivis iš viso nuskriejo 197,6 mln. kilometrų; jame dirbo 170 įgulos narių. Kosmose šis aparatas paleido iš viso 299 paras ir 4 672 kartų apskriejo Žemę.

M.Kelly žmona JAV Atstovų Rūmų narė Gabrielle Giffords (Geibriel Gifords), kuri yra gydoma vienoje reabilitacijos ligoninėje Hjustone, šįkart nevyko į Floridą stebėti “Endeavour” nusileidimo.

Įstatymų leidėja šių metų sausį buvo pašauta į galvą Arizonoje per vieną susitikimą su rinkėjais, tačiau stebėtinai sparčiai sveiko ir gegužės 16 dieną galėjo tiesiogiai stebėti savo vyro erdvėlaivio startą gegužės 16 dieną. Tačiau nusileidimo stebėti G. Giffords nevyko, nes erdvėlaivis tūpė nepatogiu laiku, sakė jos vyras.

Jiedu vėl susitiks Hjustone ketvirtadienį.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) naujuoju Generalinio štabo vadu pirmadienį oficialiai paskyrė generolą Martiną Dempsį (Martin Dempsey), praneša agentūra AFP.

Kartu jis paragino Senatą greitai pritarti M. Dempsio kandidatūrai.

“40 metų JAV armijai tarnaujantis kariškis yra vienas žinomiausių ir labiausiai patyrusių šalies generolų”, – pareiškė B. Obama spaudos konferencijoje Baltuosiuose rūmuose, kurioje dalyvavo ir M. Dempsis. Anot prezidento, jis vadovavo amerikiečių kariams per “kruviną sukilimą” Irake ir parengė irakiečių saugumo pajėgas prisiimti atsakomybę už savo šalį.

JAV erdvėlaivis “Endeavour” ir jo šešių astronautų įgula atsiskyrė nuo Tarptautinės kosminės stoties ir pradėjo ruoštis grįžti į Žemę, baigiant Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) “Space Shuttle” tipo erdvėlaivių priešpaskutinę misiją.

Atsiskyrimas įvyko pirmadienį 3 val. 55 min. Grinvičo (6 val. 55 min. Lietuvos) laiku, kai erdvėlaivis ir orbitinė stotis skriejo 350 kilometrų aukštyje virš Bolivijos, informavo NASA.

“Gero vėjo ir ramios jūros, vaikinai”, – palinkėjo TKS įgulos narys Ronaldas Garanas, paskambinęs laivo varpu.

“Esame dėkingi už visą pagalbą”, – atsakė erdvėlaivio įgulos vadas Markas Kelly (Markas Kelis).

“Buvo malonu su jumis dirbti, vaikinai”, – pridūrė R. Garanas.

“Endeavour” grįš į Žemę trečiadienio rytą. Po šios 16 dienų trukusios misijos jis bus nurašytas ir taps eksponatu viename Kalifornijos muziejuje.

Prieš nuskriedamas tolyn nuo stoties, “Endeavour” pirmadienį paryčiais apsuko aplink ją paskutinį ratą, o astronautai fotografavo orbitinių laboratorijų kompleksą. M. Kelly ir jo įgula taip pat planuoja išbandyti navigacijos sistemą, kurią ketinama naudoti būsimuose JAV erdvėlaiviuose.

“Endeavour” vadą sekmadienio vakarą pažadino speciali melodija, kurią atsiuntė jo žmona – JAV Atstovų Rūmų narė Gabrielle Giffords (Geibriel Gifords). Politikė anksčiau šiais metais buvo pašauta į galvą Arizonoje, o dabar yra gydoma vienoje Hjustono ligoninėje.

M. Kelly pabudo paleidus susikūrusios grupės “Calexico” kūrinį “Slowness”, kuriame dainuojama apie didelio atstumo skiriamą porą, taip pat minimos įvairios vietos G. Giffords gimtajame Arizonos mieste Tusone.

“Žinau, kad ji labai, labai nori ten grįžti, – per radiją sakė įgulos vadas. – Ši daina tinkama, nes tai greitai įvyks”.

“Endeavour” ir TKS įgulos atsisveikino sekmadienį, prieš uždarant oro šliuzo liukus.

M. Kelly stotį paliko paskutinis – jis dar kelias akimirkas pabendravo su trimis liekančiais gyventojais.

“Laukiame, kada galėsime grįžti namo, – sakė jis. – Paliksime šiuo žmones taikoje ir ramybėje – daugiau nebetrikdysime jų kosminės stoties”.

TKS įgulos kapitonas Rusijos kosmonautas Andrejus Borisenka palinkėjo šešiems “Endeavour” astronautams “minkšto nusileidimo”.

Per paskutinę savo misiją “Endeavour” nuskraidino į kosmosą 2 mlrd. JAV dolerių kainavusį kosminių spindulių detektorių, kuris liks sumontuotas orbitinėje stotyje ateinantį dešimtmetį.

Alfa magnetinis spektrometras (AMS-02) per parą užfiksuoja 25-40 mln. kosminių dalelių, kurios yra analizuojamos. Šiuo prietaisu mokslininkai mėgina aptikti antimedžiagos ir tamsiosios medžiagos pėdsakų, aiškinantis mūsų visatos prigimtį.

JAV astronautai Mike’as Fincke’as (Maikas Finkas) ir Gregory Chamitoffas (Gregoris Šamitofas), kurie per kelerius pastaruosius metus orbitinėje stotyje praleido iš viso kelis mėnesius, sekmadienio rytą vaizdavo nenorintys palikti TKS. Kitiems įgulos nariams juos teko nutempti į erdvėlaivio kabiną.

R. Garanas taip pat pajuokavo, pamojavęs kitiems, tarsi ruošdamasis išvykti kartu su “Endeavour” įgula. Tačiau kosmose jam dar lieka dirbti apie tris mėnesius.

TKS ir erdvėlaivis išbuvo susijungę 11 dienų.

NASA planuoja vėliau šiais metais paleisti dar vieną erdvėlaivį, o jo skrydis bus paskutinis “Space Shuttle” programoje.

Erdvėlaivis “Atlantis” startuos liepos 8 dieną ir nuskraidins į TKS atsargų, baigiant 30 metų trukusią JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivių programą.

Tuo tarpu M. Kelly kurį laiką turės apsieiti be kasdienių skambučių savo žmonai.

Dėl G. Giffords sveikatos būklės “Endeavour” vadas nepaleisdavo iš rankų TKS internetinio telefono, o NASA netgi organizavo sutuoktinių vaizdo konferenciją.

G. Giffords buvo sunkiai sužeista sausio 8 dieną per Tusone vykusį susitikimą su rinkėjais. Tačiau vėliau jos būklė pagėrėjo, o gegužės 16 dieną ji stebėjo “Endeavour” startą – likus dviem dienoms iki kaukolės atkūrimo operacijos.

M. Kelly žmona tikriausiai neatvyks į Kennedy (Kenedžio) kosminį centrą Floridoje stebėti šios misijos pabaigos, nes “Endeavour” leisis nepatogiu metu – 2 val. 35 min. vietos (9 val. 35 min. Lietuvos) laiku.

JAV Kongresas ketvirtadienį lenktyniaudamas su laiku ir atmesdamas reikalavimus užtikrinti papildomus pilietinių teisių saugiklius nubalsavo už prieštaringai vertinamo antiteroristinio “Patriotinio įstatymo” trijų skyrių galiojimo pratęsimą.

Šiuo metu Europoje viešintis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) pasirašė šį teisės aktą likus nedaug laiko iki jo galiojimo pabaigos vidurnaktį Vašingtono (7 val. Lietuvos laiku). Vienas Baltųjų rūmų padėjėjas sakė, kad B. Obama pasinaudojo “automatine plunksna”, atkartojančia šalies vadovo parašą.

B. Obama patvirtino “Patriotinio įstatymo” galiojimo pratęsimą tuojau po to, kai respublikonų vadovaujami Atstovų Rūmai ir demokratų vadovaujamas Senatas balsavo už jį didele persvara. Senate šis teisės aktas buvo priimtas 72 balsais prieš 23, o po kelių valandų Atstovų Rūmuose patvirtintas 250 balsų prieš 153.

Demokratai ir kai kurie respublikonai pageidavo, kad į “Patriotinį įstatymą” būtų įvesta daugiau saugiklių, užtikrinančių, kad nebus pažeidinėjamos įstatymų besilaikančių asmenų pilietinės teisės.

Tačiau Kongreso lyderiai, spaudžiami artėjančio galutinio termino, sutiko ketveriems metams pratęsti nepakeistus šio teisės akto skyrius, leidžiančius įvairiomis priemonėmis sekti įtariamus teroristus.

“Patriotinis įstatymas”, priimtas po 2001 metų rugsėjo 11-ąją Niujorke ir Vašingtone įvykdytų teroro išpuolių, teisėsaugos pareigūnams suteikia teisę gauti teismo leidimus klausytis įtariamų užsienio agentų telefono pokalbių, tikrinti kitus jų ryšius, stebėti terorizmu įtariamus asmenis, kurie nėra JAV piliečiai, taip pat gauti tyrimams reikalingų duomenų iš verslo įmonių arba kitokios informacijos.