REUTERS

JAV valstybės departamentas ketvirtadienį paskyrė naują departamento vadovę – diplomatę ir Rusijos reikalų specialistę Viktoriją Niuland (Victoria Nuland).

V. Niuland eis nuo kovo mėnesio atsistatydinusio PJ Kraulio (JP Crowley) pareigas.

JP Kraulis atsistatydino iš posto dėl to, kad situaciją apie kariškio, įtariamo slaptos informacijos nutekinimu “WikiLeaks”, padėtį pavadino “kvaila”. Jis prisiėmė atsakomybę už tai, kokios įtakos turėjo jo komentarai apie eilinį Bredlį Meningą (Bradley Manning), kuris laikomas maksimalaus saugumo JAV kariuomenės kalėjime.

B. Meningui pateikti 34 kaltinimai dėl 720 tūkst. diplomatinių ir kariuomenės dokumentų nutekinimo “WikiLeaks”.

BFL

Amerika finansuoja technologijas, kurios padės įveikti cenzūrą represyvaus režimo šalyse, tokiose kaip Kinija ir Iranas, praneša „The Guardian“.

Scanpix

JAV milijardierius Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį pareiškė ateinančiais metais nekandidatuosiantis į šalies prezidento postą, o šis žingsnis retina potencialių respublikonų kandidatų gretas.

Nekilnojamojo turto magnatas šį pranešimą padarė iš savo viešbučio Manhatane per televiziją NBC, kuri rodo televizijos realybės šou su D. Trumpu “The Celebrity Apprentice”.

“Aš nekandidatuosiu į prezidentus, kad ir kaip norėčiau, – pareiškė jis. – Esu tvirtai įsitikinęs, jog jeigu kandidatuočiau, galėčiau laimėti išankstinius ir galiausiai visuotinius rinkimus”, – sakoma D. Trumpo pranešime, kuriame taip pat nurodoma, jog jis “nepasiruošęs palikti privatųjį sektorių”.

“Šiaip ar taip verslas yra mano didžiausia aistra, o aš nepasiruošęs palikti privatų sektorių”, – pabrėžė D.Trumpas.

Šis milijardierius anksčiau reiškė abejones, ar dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) gali siekti būti perrinktas, nes esą neaišku, ar jis yra gimęs Jungtinėse Valstijose. Tačiau apklausos rodo, kad D.Trumpo populiarumas smarkiai nusmuko, kai prezidentas paviešino savo gimimo liudijimą, įrodantį, jog jis tikrai gimė Havajuose.

Balandžio pabaigoje apie 26 proc. respondentų, laikančių save respublikonais, pageidavo, kad jų partijos kandidatu į prezidentus taptų D.Trumpas, tačiau gegužės pradžioje tokių tebuvo likę 8 proc., rodo viešosios nuomonės tyrimų agentūros “Public Policy Polling” atlikta apklausa.

Scanpix

Teroristinio “Al Qaeda” tinklo lyderis Osama bin Ladenas (Osama bin Laden) prieš mirtį “kurį laiką” buvo amerikiečių nelaisvėje.

Tai pirmadienį interviu Irano televizijai pareiškė šios šalies prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas (Mahmoud Ahmadinejad).

“Aš turiu patikimos informacijos, kad Amerikos kariškiai tam tikrą laiką turėjo O. bin Ladeną savo rankose, kol buvo priimtas sprendimas jį pašalinti. Šis sprendimas buvo priimtas Amerikos vidaus politikos interesais. O. bin Ladenas buvo likviduotas, kad JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) būtų perrinktas į savo postą”, – teigė M. Ahmadinedžadas. Bet Irano prezidentas nenurodė šaltinių, iš kurių jis gavo šią informaciją.

Oficialūs Irano asmenys ne kartą kaltino JAV ir jų specialiąsias tarnybas ryšiais su tarptautiniu terorizmu. Teheranas reguliariai primena, jog tuo metu, kai Afganistane buvo sovietų karinis kontingentas, būtent Vašingtonas rėmė ir ginklavo šioje šalyje veikusias islamistų grupuotes ir šitaip padėjo atsirasti Talibano judėjimui ir “Al Qaeda” tinklui. Žinia apie O. bin Ladeno žūtį davė Iranui dingstį pareikšti, kad dabar nėra jokių pagrindo Amerikos kariškių buvimui regione, ir jie turi palikti ne tik Afganistaną, bet ir Iraką.

Scanpix

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) įspėjo, kad jeigu nepadidins skolinimosi limito, Amerika rizikuoja suardyti pasaulio finansų sistemą, rašo “telegraph.co.uk”.

JAV vis labiau artėja prie maksimaliai leistino 14,3 trln. JAV dolerių valstybės skolos limito viršijimo. Kongresas turi jį padidinti per artimiausias savaites, kad vyriausybė išvengtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo.

“Jeigu investuotojai visame pasaulyje pradėtų manyti, kad jų pasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis neturi pagrindo, kad mes galime sulaužyti žodį dėl savo skolų, tai galėtų suardyti visą finansų sistemą. Mus galėtų ištikti dar didesnė recesija nei ta, kurią jau patyrėme, dar baisesnė finansų krizė nei ta, kuri jau buvo”, – vėlų sekmadienio vakarą sakė B. Obama.

Pagal anksčiau skelbtus JAV finansų departamento duomenis, JAV valstybės skola viršys maksimaliai leistiną valstybės skolos limitą 2011 m. balandžio 1-gegužės 31 dienomis, tačiau Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timotis Gaitneris (Timothy Geithner) anksčiau sakė, kad galėtų nutolinti šią datą iki rugpjūčio mėnesio.

Praėjusį penktadienį JAV federalinio atsargų banko vadovas Benas Bernankė (Ben Bernanke) perspėjo nenaudoti nacionalinės skolos limito kaip derėjimosi objekto tarp respublikonų ir demokratų.

"Veido" archyvas

Šių metų balandį vartotojų kainų augimą Jungtinėse Valstijose skatino didelės maisto produktų ir energijos šaltinių kainos, tačiau bazinis infliacijos rodiklis ir šįkart ūgtelėjo nežymiai, o tai reiškia, kad JAV centriniam bankui kol kas nėra pagrindo nerimauti.

JAV darbo departamentas pranešė, kad vartotojų kainų indeksas balandį padidėjo 0,4 proc., prieš tai kovą pakilęs 0,5 procento. “Reuters” apklausti ekonomistai prognozavo, kad kainos balandį padidės 0,4 procento.

Vartotojų kainų indeksas, neatsižvelgus į maisto produktų ir degalų kainas, padidėjo 0,2 proc., kaip ir prognozavo analitikai.

JAV federalinio atsargų banko vadovai įsitikinę, kad didelės žaliavų kainos, kurios neigiamai atsiliepė pirmojo metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto statistikai, neilgai kurstys infliaciją.

Bendras vartotojų kainų indeksas balandį, palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, padidėjo 1,3 proc., prieš tai kovą pakilęs 1,2 procento.

REUTERS

George’as Mitchellas (Džordžas Mitčelas), kuris anksčiau padėjo susitarti dėl taikos Šiaurės Airijoje, penktadienį paskelbė atsistatydinantis iš B. Obamos administracijos specialiojo pasiuntinio Artimiesiems Rytams posto po bevaisių mėginimų atnaujinti Izraelio ir palestiniečių taikos derybas.

B. Obama, kuris priėmė jo atsistatydinimą, vadino G. Mitchellą nenuilstančiu taikos gynėju.

G. Mitchellas traukiasi iš posto tuo metu, kai B. Obama ruošiasi suaktyvinti savo diplomatines pastangas Artimuosiuose Rytuose. Keliose šio regiono šalyse stiprėja visuomenės neramumai, tačiau, stengiantis rasti taikų sprendinį Izraelio palestiniečių problemoms, didesnės pažangos nebuvo pasiekta. Taikos procesas tebėra įstrigęs nuo praeito rudens, o padėtis tapo dar sudėtingesnė, besivaržančioms palestiniečių frakcijoms susitarus dalytis valdžia.

B. Obama planuoja kitą ketvirtadienį Valstybės departamente išdėstyti savo administracijos požiūrį į padėtį Artimuosiuose Rytuose, o penktadienį, kuris bus paskutinė G. Mitchello darbo diena, į Vašingtoną atvyks Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus).

Antradienį B. Obama taip pat priims Jordanijos karalių Abdullah II (Abdulą II). Be to, Baltieji rūmai planuoja, kada prezidentas galės pasakyti kalbą Amerikos ir Izraelio viešųjų reikalų komitete – didžiausioje proizralietiškoje lobistų organizacijoje Jungtinėse Valstijose. B. Obama šį susitikimą norėtų surengti prieš išvykdamas į Europą gegužės 22 dieną, nurodė pareigūnai.

Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džejus Karnis) sakė, kad JAV administracija vis dar skiria daug dėmesio taikos derybų Artimuosiuose Rytuose atgaivinimui.

G. Mitchellas parašė B. Obamai dviejų pastraipų laišką, primindamas, kad buvo susitarta, jog jis diplomato postą užims tik dvejus metus.

“Tvirtai palaikau jūsų viziją dėl visapusiškos taikos Artimuosiuose Rytuose ir dėkoju, kad suteikėte galimybę tapti jūsų administracijos nariu”, – rašo G. Mitchellas.

B. Obama savo antrąją kadencijos dieną 2009 metų sausį skyrė G. Mitchellui specialiojo pasiuntinio postą. Buvęs Meino senatorius demokratas, iškilęs į Senato daugumos lyderio postą, anksčiau pasižymėjo kaip įtakingas tarptautinių derybų tarpininkas, padėjęs pasiekti taiką Šiaurės Airijoje.

77 metų G. Mitchellas nuo pat savo paskyrimo dažnai lankydavo Izraelį, palestiniečius ir draugiškas arabų valstybes, siekiant atnaujinti seniai įstrigusias derybas, kurias turėtų vainikuoti nepriklausomos Palestinos valstybės įkūrimas.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais G. Mitchello veikla buvo pastebimai sulėtėjusi, ypač dėl neramumų arabų šalyse, per kuriuos buvo nuverstas ilgametis JAV sąjungininkas ir svarbus taikos derybų partneris Egipto prezidentas Hosni Mubarakas (Hosnis Mubarakas).

Scanpix

JAV valdžia imasi priemonių, kad užtikrintų Osamos bin Ladeno (Osama bin Laden) likvidavimo operacijoje dalyvavusių kariškių, kuriems gali grėsti teroristų kerštas, saugumą.

Tai ketvirtadienį pranešė Pentagono vadovas Robertas Geitsas (Robert Gates), atsakydamas į Amerikos jūrų pėstininkų, kurie bazuojasi Kemp Ležene (Šiaurės Karolinos valstija), klausimus.

“Yra duomenų, kad teroristai gali mėginti atkeršyti už O. bin Ladeno likvidavimo operaciją”, – pažymėjo R. Geitsas. Anot JAV gynybos sekretoriaus, joje dalyvavę kariškiai būgštauja tiek dėl savo, tiek dėl savo artimųjų saugumo.

Pentagono vadovas pranešė, kad JAV valdžia ėmėsi žygių kariškiams apsaugoti. “Buvo imtasi nuoseklių ir efektyvių priemonių, kad liktų paslaptyje tų, kurie dalyvavo operacijoje, pavardės, – pabrėžė R. Geitsas. – Mes nepaprastai susirūpinę dėl mūsų karių ir jų šeimų saugumo”.

O. bin Ladenas buvo nukautas naktį į gegužės 2-ąją per operaciją, kurią Pakistano mieste Abotabade surengė JAV specialiosios paskirties dalinys.

BFL

Mokesčių politikos ekspertas Danielas Mitchellas, kurio straipsnis apie Baltijos valstybių ekonominio taupymo rezultatus išspausdintas viename įtakingiausių JAV verslo žurnalų „Forbes“, ragina JAV politikus pasimokyti iš Baltijos valstybių patirties, kaip kovoti su rimta ekonomine krize. Anot straipsnio autoriaus, tiek JAV, tiek ir Baltijos valstybėse susiklostė fiskalinės krizės situacija, kurią lėmė nepamatuotas išlaidavimas ir nekilnojamojo turto kainų burbulas.

Patyrusios ekonominį nuosmukį, Lietuva, Latvija ir Estija, skirtingai nei Jungtinės Valstijos, nesivadovavo Keinso išlaidų didinimo politika. Teisės aktų leidėjai Baltijos valstybėse nusprendė, kad „negalima išlaidauti bandant pakilti iš nuosmukio ir skolintis atiduodant skolą.” Baltijos valstybės pasiryžo realiai sumažinti išlaidas ir tokią politiką taikė ne vieneriems metams. Pasak mokesčių politikos eksperto, griežta fiskalinė politika, regis, labai pasitvirtino Baltijos valstybėse. Patyrusi didžiulį nuosmukį, šių šalių ekonomika vėl atsigavo.

Danielas J. Mitchellas yra mokesčių reformos ir pajamų mokesčių politikos ekspertas. Prieš tapdamas „Cato“ nariu, Mitchellas buvo „Heritage Foundation“ vyresnysis mokslinis bendradarbis, taip pat senatoriaus Bobo Packwoodo ir Senato finansų komiteto ekonominis konsultantas. 1988 m. dirbo Bušo komandoje ir buvo atsakingas už Sveikos ekonomikos mokesčių ir biudžeto politikos rengimą. Jo straipsnių galima rasti tokiuose leidiniuose kaip „Wall Street Journal“, „ The New York Times“, „Investor’s Business Daily ” ir „Washington Times “. Jis yra dažnas svečias radijo ir televizijos laidose ir įvairiuose debatuose. Mitchellas turi Džordžijos universiteto ekonomikos bakalauro ir magistro laipsnius, o daktaro laipsnį apsigynė George Masono universitete.

Scanpix

Tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” vadovas Osama bin Ladenas iki pat savo žūties buvo vienas iš pagrindinių atakų planuotojų, nors jam teko slapstytis nuo visame pasaulyje vykdomų paieškų, nurodė JAV pareigūnai, remdamiesi šio ekstremistų lyderio asmeniniais užrašais ir kitais dokumentais, paimtais per praeitą savaitę Pakistane surengtą reidą.

O. bin Ladenas, kuris buvo nukautas gegužės 2 dieną per JAV Karinio jūrų laivyno specialiųjų pajėgų (SEAL) operaciją, siuntinėjo nerimą keliančius patarimus “al Qaeda” grupuočių lyderiams nuo Jemeno iki Londono: smokite ne vien Niujorkui, bet ir Los Andželui; atakuokite traukinius ir lėktuvus.

Jis ragino rengti atakas minint reikšmingas sukaktis – pavyzdžiui, per liepos 4-ąją švenčiamą JAV Nepriklausomybės dieną arba artėjančias rugsėjo 11-osios išpuolių Niujorke ir Vašingtone 10-ąsias metines.

Svarbiausias O. bin Ladeno reikalavimas buvo per kiekvieną ataką nužudyti kiek įmanoma daugiau amerikiečių, kad jie pasitrauktų iš arabų pasaulio.

O. bin Ladeno užrašai rodo, kad pasaulio kovos su terorizmu institucijos nepakankamai vertino faktą, kad jis visada buvo pagrindinis “al Qaeda” vadovas, nors manyta, jog dėl izoliacijos jo reikšmė smarkiai sumažėjusi, trečiadienį sakė JAV pareigūnai.

Pasak dviejų pareigūnu, “al Qaeda” lyderio asmeniniai užrašai ir didžiulis kiekis informacijos, aptiktas iš jo buveinės paimtose kompiuterinėse laikmenose, rodo, kad O. bin Ladenas prisidėjo planuojant visas JAV pareigūnams žinomas svarbias jo organizacijos atakas, įskaitant pernai Europoje rengtus sąmokslus, dėl kurių buvo sugriežtintos saugumo priemonės transporto sistemose ir ambasadose.

O. bin Ladeno užrašuose kol kas nerasta informacijos apie jokias planuojamas naujas atakas, tačiau žvalgybos pareigūnai sako, kad gali praeiti kelios savaitės arba mėnesiai, kol bus patikrinta visa informacija.

Preliminari analizė rodo, kad O. bin Ladenas palaikė ryšį įvairiose šalyse veikiančiomis “al Qaeda” grupuotėmis iš aukštomis sienomis apjuostos savo buveinės Pakistane.

Jis taip pat susisiekdavo su Jemene veikiančia Arabijos pusiasalio “al Qaeda” (AQAP), kuri pastaruoju metu yra tapusi viena iš didžiausią grėsmę Jungtinėms Valstijoms keliančių grupuočių.

Kol kas nerasta įrodymų, kad O. bin Ladenas buvo tiesiogiai susijęs su mėginimu susprogdinti vieną keleivinį lainerį, pernai per Kalėdas skridusį iš Europos į Detroitą, arba beveik pavykusiu išpuoliu prieš transporto lėktuvus, skridusius į Čikagą ir Filadelfiją, tačiau dabar aišku, kad kai šie incidentai atitinka kai kurias “al Qaeda” lyderio rekomendacijas.

Jis puikiai žinojo apie JAV antiteroristines priemones ir mokė savo sekėjus jas apeiti, rodo O. bin Ladeno siųsti pranešimai.

“Neapsiribokite atakomis Niujorke, – sakoma jo užrašuose. – Pagalvokite apie kitas vietas, tokias kaip Los Andželas arba mažesni miestai. (Atakuokite) išsklaidytus taikinius”.

Be kita ko, O. bin Ladenas mėgino apskaičiuoti, kiek amerikiečių reikia nužudyti, kad Jungtinės Valstijos būtų priverstos trauktis iš arabų pasaulio. Jis padarė išvadą, kad nepakanka mažų, menkai koordinuotų išpuolių, kurie buvo vykdomi po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų.

Savo mokiniams jis sakė, kad Amerikos politiką gali pakeisti tik išpuoliai, savo mastu prilygstantys tūkstančius gyvybių nusinešusiems smūgiams Niujorkui ir Vašingtonui.

Jis taip pat svarstė, kaip būtų galima pasėti nesantaiką Vašingtono politiniuose sluoksniuose ir supriešinti tarpusavyje politinius veikėjus, nurodė JAV pareigūnai.

Šie pranešimai būdavo gabenami “al Qaeda” ryšininkų, įrašyti USB atmintinėse. Šis būdas buvo daug lėtesnis negu šiuolaikinės komunikacijos priemonės, tačiau jį buvo daug sunkiau susekt.

Žvalgybos pareigūnai, preliminariai patikrinę apie 100 USB atmintinių ir penkis kompiuterius, kuriuos SEAL komandosai pargabeno iš O. bin Ladeno buveinės, kol kas nenustatė jokių naujų planuojamų išpuolių taikinių arba sąmokslų.

BFL

Vakar vėlai vakare po Varšuvą  pasklido žinia, kad gegužės 26-27 dienomis Varšuvoje lankysis JAV prezidentas Barakas Obama. Pagrindinė vizito priežastis – masiniame mitinge pareikšta informacija, kad artimiausiu metu JAV Lenkijos teritorijoje dislokuos berods 4 naikintuvus F-16 – rusiškų MIG – 27, MIG – 29 analogus.

Scanpix/AFP

JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) populiarumas pasiekė 60 proc. ir yra didžiausias per pastaruosius dvejus metu, o daugiau nei pusė amerikiečių teigia, kad jis nusipelnė būti perrinktas.

Šią padėtį atskleidžia viešosios nuomonės tyrimo agentūros GfK apklausa, atlikta naujienų agentūros “The Associated Press” užsakymu po to, kai JAV specialiosios pajėgos nukovė tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” lyderį Osamą bin Ladeną.

JAV respublikonams derėtų sunerimti, nes geriau vertinama ne vien prezidento užsienio politika, bet ir jo pasirinktas ekonomikos kursas. Be to, didelė dalis politiškai nepriklausomų amerikiečių, kurių balsas tikriausiai bus vienas iš svarbiausių per 2012 metų lapkritį vyksiančius prezidento rinkimus, vėl atsigręžė į B. Obamą, nors per pastaruosius dvejus metus jų palaikymas buvo susilpnėjęs.

Aiškus dominavimas reitingų lentelėse rodo, kad B. Obama šiuo metu laikomas stipriu lyderiu, kuris užtikrins Amerikos saugumą. Beveik trys ketvirtadaliai (73 proc.) respondentų taip pat sakė esantys įsitikinę, kad B. Obama pajėgus veiksmingai kovoti su grėsmę keliančiais teroristais.

Taip pat labiau palaikomos prezidento pozicijos dėl karų Afganistane ir Irake bei JAV santykių su kitomis šalimis.

Nors Jungtinių Valstijų ūkis iš pastarosios didžiosios depresijos brenda lėtai, 52 proc. amerikiečiai dabar pritaria B.Obamos pasirinktai ekonomikos politikai. Šis įvertinimas yra geriausias nuo prezidento kadencijos pirmųjų dienų. Be to, 52 proc. respondentų šiuo metu sako teigiamai vertinantys šalies vadovo pastangas sumažinti nedarbą, kuris atkakliai laikosi ties 9 proc. riba.

Šių metų kovą tik 35 proc. amerikiečių manė, kad B.Obama veda šalį teisinga kryptimi, o dabar tokių padaugėjo iki 45 procentų. Tačiau galvojančių, kad šalis žengia netinkamu keliu, tebėra apie 52 proc., todėl B. Obama dar turi nemažai paplušėti, kad įtikintų maištingą visuomenės dalį susitaikyti su esama padėtimi.

“Apsidžiaugiau dėl bin Ladeno, – sako 42 metų Brenda Veckov (Brenda Veckov), gyvenanti Pensilvanijos mieste Holideisberge. – Iškėliau kumščius į orą. Laikau tai šiokia tokia paguoda Jungtinėms Valstijoms”.

“Prezidentas šiuo atveju priėmė teisingą sprendimą. Ir aš vėl už jį balsuosiu”, -pridūrė ji.

Kovą bendras B. Obamos populiarumo įvertinimas tesiekė 53 proc., o po pernai rudenį vykusių kadencijos vidurio Kongreso rinkimų buvo nusmukęs iki 47 procentų. Tąsyk respublikonai perėmė kontrolę Atstovų Rūmuose ir smarkiai sustiprino savo pozicijas Senate.

2009 metų gegužę, praėjus keliems mėnesiams nuo prisaikdinimo, B. Obamą teigiamai vertino 64 proc. amerikiečių.

Šiuo metu 53 proc. respondentų sako, kad prezidentas nusipelnė būti perrinktas, o 43 proc. mano, kad antroji galimybė jam neturi būti suteikta. Ši GfK apklausa buvo pirmoji, per kurią daugiau žmonių pasisakė už antrąją B. Obamos kadenciją negu buvo jos priešininkų.

Šiuo metu prezidentą teigiamai vertina beveik du trečdaliai amerikiečių, laikančių save politiškai nepriklausomais, o kovą tokių buvo tik apie pusė.

Veidas.lt saltinis nakti is Varsuvos pranese, kad B. Obama atskris pranesti, kad JAV Lenkijoje dislokuos kelis (berods4) naiktintuvus F-16. Sito lietuviskos naujienu agenturos nesugebejo suzinoti…