Šiais metais jau keturioliktą kartą Nidoje liepos 31 – rugpjūčio 2 dienomis skambėsiantis festivalis „Nida jazz maratonas 2014“ džiazo mėgėjus pasitiks improvizacijomis nuo švyturio. Išskirtinėje kurorto vietoje atlikėjai susirinkusiems dovanos tris vakarus muzikos siautulio. Scenoje kartu su jaunais ir perspektyviais muzikantais pasirodys ir patyrę improvizacijų meistrai, jau dalyvavę festivalyje. Koncertus, kurie ir šiemet išsiskirs spalvingais pasažais ir „world music“ rėmuose, pratęs vidurnakčio „jam session“ kurorto prieplaukoje įsikūrusioje vyninėje.

„Nida jazz maratono“ vizitine kortele jau seniai tapo improvizacija išskirtinėje aplinkoje, tad kūrybingų pokyčių nevengiame ir šiemet. Šią vasarą visus kviečiame į unikalią Nidos vietą, vieną aukščiausių kalvų, iš kurios kas naktį kelią laivams Baltijos jūroje rodo švyturys. Esame pasirengę čia sukurti tikrą džiazo mėgėjų šventę, kurios įspūdį dar labiau sustiprins ryšys su gamta“, – sako festivalio „Nida jazz maratonas 2014“ prodiuseris Leonidas Šinkarenko.
Į festivalį pakviesti šeši kolektyvai iš Lietuvos, Latvijos, Ukrainos, Ispanijos ir JAV. Renginį pradės jame debiutuojantis Lietuvos-Estijos projektas „CinAmono 5“, kurį šių metų Birštono džiazo festivalyje subūrė jauna talentinga vokalistė Laura Budreckytė. Ji į komandą pasikvietė klaipėdietį gitaristą Eugenijų Jonavičių, kontrabosininką Vytį Nivinską, virtuozą akordeonistą Kaspar Uljas iš Estijos bei būgnininką Vytį Vainilaitį. Vakaro staigmena taps naujai susibūręs kolektyvas „Shinkarenko Jazz 4N“, neįsivaizduojamas be šio festivalio sielos, pripažinto boso gitaros improvizacijų meistro Leonido Šinkarenko.
Rugpjūčio 1 dieną scenoje pasirodys ir „world music“ temą atskleis žinomas Krymo totorių folk ir džiazo atlikėjas gitaristas Enver Izmailov. Originalia grojimo elektrine gitara technika pasižymintis atlikėjas savo pasirodymuose jungia džiazo, Krymo totorių, turkų, uzbekų, Balkanų tautų ir klasikinės muzikos motyvus, naudodamas netipišką ritmiką. Penktadienio pasirodymą pratęs festivalyje prieš trejus metus jau grojusio charizmatiškojo būgnininko iš JAV Bruce Cox Core-Tet džiazo kvartetas. Universaliu atlikėju įvardijamas muzikantas pripažįstamas meistru ne tik kai groja džiazą, bet ir funk, regio ir Lotynų Amerikos stilių muziką. Jis yra muzikavęs su tokiais žinomais atlikėjais kaip Dee Dee Bridgewater, Ravi Coltrane ir kitais.
Šeštadienio vakarą festivalis pasiūlys ispanišką „world music“ versiją – scenoje pasirodys kolektyvas „Rafael Cortes & new discovery“. Dėl techniško grojimo itin vertinamas flamenko muzikos gitaristas R.Cortes yra vienas iš nedaugelio kompozitorių, kurie jungia tradiciją su dabartimi ir išlaiko ispaniško muzikos stiliaus grynumą. Vakarą pabaigs atlikėjai iš Latvijos – „Deniss Paskevich Funk Therapy“. Saksofonisto D.Paškevičiaus suburtą kolektyvą sudaro penki patyrę atlikėjai. Jie publikai pristatys savo funk muziką, kurioje jungia džiazą, funk ir kitus muzikos žanrus.

Jau galima įsigyti bilietus į „Nida jazz maratono“ koncertus visose „Tiketos“ kasose bei internetu. Bilietų kaina – 60 litų, o bilietas į visus tris koncertus kainuos 140 litų.

Festivalio „Nida jazz maratonas 2014“ programa
LIEPOS 31 D. KETVIRTADIENIS.
20.00 val. prie Švyturio:  „Shinkarenko Jazz 4n“ ( Lietuva), „CinAmono 5“  (Lietuva – Estija)
24.00 prieplaukos vyninė: Jam session

RUGPJŪČIO 1 D. PENKTADIENIS
20.00 val. prie švyturio: Enver  Ismailov (Ukraina), „Bruce Cox Core-Tet“  (JAV)
24.00 prieplaukos vyninė: Jam session

RUGPJŪČIO 2 D. ŠEŠTADIENIS
20.00 val. prie švyturio: „Rafael Cortes & new discovery“  (Ispanija), Denis Paskevich „Funktherapy“ (Latvija)
24.00 prieplaukos vyninė: Jam session

Liekant vis mažiau laiko iki vieno ryškiausių Lietuvos kultūrinių įvykių – 24 – ojo tarptautinio „Kaunas Jazz“ festivalio – organizatoriai vis daugiau dėmesio skiria sąlygoms, kurias iškėlė koncertus jame rengsiančios žvaigždės, pildyti.
Tam, kad kviestieji muzikantai ir atlikėjai būtų patenkinti, neužteks vien pasirūpinti jų nakvyne ir laisvalaikiu. Teks išpuošti užkulisius, samdyti fotografus, ieškoti tam tikros spalvos automobilių.
Bijo lėktuvų, bet mėgsta juodus automobilius
Įdomūs į Europą gastrolių išsirengusios amerikietės džiazo žvaigždės Cassandros Wilson, Kaune, „Žalgirio“ arenoje, koncertuosiančios balandžio 27 – ąją, pageidavimai. Lėktuvais skraidyti itin nemėgstanti ir bijanti atlikėja šįsyk savo kelionę susiplanavo taip, kad galėtų aplankyti kelias žemyno valstybes ir ten surengti pasirodymus.
“Atrodė, kad po Bobby McFerrino ir Dianne Reeves vizitų mūsų festivalyje visos džiazo vokalo garbintojų maldos – jau išklausytos. Bet buvo dar viena vokalistė, kurią pasikviesti svajojome jau keletą metų. Džiaugėmės, jog pagaliau pavyks sulaukti C. Wilson Lietuvoje”, – sakė “Kaunas Jazz” meno vadovė Indrė Jučaitė.
Kalbant paprastai – tai viena ryškiausių žvaigždžių per visą “Kaunas Jazz” 24 – erių metų istoriją. “Grammy” statulėlių laureate, kurią žurnalas “Time” yra pavadinęs dar tiesiau – „tai geriausia Amerikos dainininkė“.
Kaune viešėsianti C. Wilson “Kaunas Jazz” organizatoriams iškėlė kelias nelaužomas sąlygas. Jos vizito Kaune metu ją turi vežioti tik juodos spalvos automobiliai. Atlikėja nepageidavo, jog būtų fotografuojamas pats koncertas “Žalgirio” arenoje. Ji sutiko leisti pasirodymą fiksuoti tik keliems fotografams, kurie iškart po pasirodymo nuotraukas pateiks jai, o atlikėja atsirinks.
Kukli žvaigždė
Jokių ypatingų reikalavimų “Kaunas Jazz” organizatoriams nekėlė norvegas saksofonininkas Marius Nesetas, koncertuosiantis festivalio atidarymo dieną – balandžio 24 – ąją.
Kai didžiausias Norvegijos dienraštis rašo, kad šalyje atsirado saksofonininkas, prilygstantis legendiniam Janui Garbarekui, verta suklusti. Dar labiau – jei tam saksofonininkui dar nėra trisdešimties. “Kaunas Jazz” svečias M. Nesetas – jaunoji Europos džiazo sensacija, kuriai jau dabar prognozuojama garantuota vieta šios muzikos Olimpe.
Kai prieš porą metų Marius surengė savo pirmąjį pasirodymą Londone, jo pasiklausyti susirinko visi autoritetingi šios šalies džiazo kritikai. Po koncerto, kurį transliavo BBC radijas, pasipylė recenzijos, kurios priverstų iš kuklumo raudonuoti net labiausiai savimi pasitikintį muzikantą.
Scenoje – trigubas jubiliejus
Etiketė „žvaigždė“ šiais laikais dažnai muzikantams klijuojama be jokio pagrindo, tačiau šie “Kaunas Jazz” svečiai – tokie, kokius žvaigždėmis galima vadinti drąsiai. “Spyro Gyra” – viena žymiausių pasaulio fusion grupių, kurios pasiekimus puikiai iliustruoja nemeluojantys skaičiai: 5 tūkstančiai koncertų, 30 albumų, 10 milijonų parduotų įrašų, 12 Grammy nominacijų.
2014-aiais grupės pavadinimas tebespindi ryškiai – naujausią jos albumą “The Rhinebeck Sessions” daugelis kritikų mini tarp geriausių 2013-ųjų įrašų.
Balandžio 26 – ąją grupės pasirodymas “Kaunas Jazz” bus ypatingas – švęsime net trigubą sukaktį. Šįmet sukanka 10 metų nuo dienos, kai “Spyro Gyra” pirmą kartą savo svaiginančia muzika žavėjo “Kaunas Jazz” publiką. Be to, 2014-aisiaisiais metais grupė mini karjeros keturiasdešimtmetį.
Jei  ir to negana, šįmet sukanka 35-eri metai nuo tada kai pasirodė vienas geriausių grupės albumų “Morning Dance”.
“Koncertai, prie kurių datų grupės interneto svetainėje vienas po kito įsižiebia užrašas „bilietai išparduoti“ – ryškus ir svarbus įvykis džiazo pasaulyje. Džiaugiamės, kad šių ypatingų gastrolių nuotaiką galės pajusti ir Lietuvos publika”, – sake I. Jučaitė.
Bilietus į „Kaunas Jazz“ koncertus Kaune ir Vilniuje platina „Ticketpro“.
Daugiau informacijos apie festivalį „Kaunas Jazz 2014“ ir jo programą rasite adresu www.kaunasjazz.lt.

Ketvirtadienį 19 val. Rusų dramos teatre dviejų kvartetų iš JAV pasirodymu prasideda tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz“. Be amerikiečių, šįmet jo programoje išvysime svečius iš Norvegijos, o vakarais muzikos klube „Tamsta“ koncertuos lietuvių džiazo meistrai: Neda Malūnavičiūtė, Vytautas Labutis, Arvydas Joffė ir kiti. Vis dėlto svarbiausio festivalio koncerto laukiama sekmadienį 19 val. Kongresų rūmuose, kurių scenoje pasirodys amerikiečių pianistas Gonzalo Rubalcaba su savo grupe „Volcan“.

Trečiadienį 19 val. slovėnų pianistės Kajos Draksler koncertu „Piano.lt“ salėje prasidės penkias dienas truksiantis festivalis „Vilnius Jazz“. Šįmet festivalio svečiai – būgnininkai Williamas Hookeris, Seanas Noonanas ir gitaristas Davidas Fiuczynskis iš JAV, Briuselio džiazo orkestras „Graphicology“, vibrafonininko Pascalio Schumacherio kvartetas iš Liuksemburgo, pianisto Andy Emlerio megaoktetas iš Prancūzijos ir šveicarų vokalisto Andreaso Schaererio grupė „Hildegart Lernt Fliege“. O lietuvių džiazo muzikantai kartu su Švento Kristoforo kamerinio orkestro stygininkais festivalyje atliks kompozitoriaus Osvaldo Balakausko „Pavasario psalmes“.

Balandžio 28 d. „Žalgirio“ arenoje įvyks baigiamasis 23-iojo tarptautinio džiazo festivalio „Kaunas Jazz“ koncertas Kaune. Festivalio organizatoriai pastarajam paruošė ypatingą žvaigždę – unikaliu muzikos atlikimu garsėjančią ir visą pasaulį pakerėjusią amerikiečių grupę „Naturally 7“.
„Vos tik užsiminėme, jog šiemet „Kaunas Jazz“ festivalyje koncertuos viena ryškiausių JAV žvaigždžių – „Naturally 7“ septyniuke, internete pasipylė šūsnys komentarų, išreiškiančių džiaugsmą, jog pagaliau ši grupė aplankys ir Lietuvos sceną. Akivaizdu, kad svajojusių apie šį pasirodymą mūsų šalyje tikrai netrūksta, todėl esame labai laimingi galėdami „Naturally 7“ ir „Kaunas Jazz“ gerbėjams pateikti daugiau informacijos apie būsimą koncertą ir drauge pasidžiaugti pirmuoju grupės vizitu Lietuvoje“, – sako festivalio „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas.
„Naturally 7“ sugebėjo sukurti savo žanrą, kuriame ne tik neturi jokių konkurentų, bet ir sugeba pakerėti minias klausytojų.
Grupės vokalistai prieš šešerius metus taip sužavėjo vieną populiariausių planetos dainininkų – Michaelą Buble, kad jis jau trečią karta kviečia „Naturally 7“ į savo pasaulines gastroles. Kai grupė 2009 metais koncertavo viename Londono klube, juos išgirdo tarp žiūrovų buvęs legendinis prodiuseris Brianas Eno („Coldplay“, U2, David Bowie) ir grupės „Coldplay“ lyderis Chrisas Martinas. Didžiosios šou pasaulio žvaigždės jau kitą dieną pakvietė septyniukę kartu padirbėti įrašų studijoje.
Balsais neįtikėtinus triukus demonstruojantys vokalo virtuozai dainavo prestižiniame karališkosios šeimos stebimame Anglijos šou „Royal Variety“, po kurio buvo pakviesti susitikti su princu Charlesu. Jie dainavo ir garsiojo prodiuserio Quincy Joneso 75-ojo gimtadienio minėjime Šveicarijoje, surengtame įžymiajame „Montreux“ džiazo festivalyje, o Paryžiaus metro nufilmuota grupės atliekama Philo Collinso daina „In The Air Tonight“ tapo interneto sensacija ir pakilo į keliolikos šalių topus. Grupė 2010 metais pasirodė Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, koncertavo elitinėje Niujorko „Madison Square Garden“ salėje.
Grupės istorija prasidėjo dar 1999-aisiais, kai Niujorke gyvenantys broliai Rogeris ir Warrenas Thomasai subūrė vokalistų grupelę ir greitai pamatė, kad balsais gali atlikti ne tik vokalo, bet ir skirtingų muzikos instrumentų partijas. Rezultatas – stulbinami vokalo žaidimai. Vien balsais septyniukė sugeba taip „sugroti“ džiazo, roko, ritmenbliuzo, pop muzikos kūrinius, jog užsimerkęs žiūrovas niekaip nepatikės, kad scenoje nėra nei vieno muzikos instrumento.
Šiemet Kaune balandžio 25–28 dienomis ir Vilniuje balandžio 29 dieną vyksiantis festivalis „Kaunas Jazz“ žada būti išties įspūdingas. Skirtingose Kauno scenose bei Vilniaus kongresų rūmuose per penkias festivalio dienas bus surengta 18 koncertų, kuriuose žibės ryškiausi Lietuvos ir pasaulio džiazo meistrai.
Bilietus į „Kaunas Jazz“ koncertus Kaune ir Vilniuje platina „Tiketa“. Be to, šiemet festivalio gerbėjams siūloma išskirtinė galimybė įsigyti į visus mokamus festivalio koncertus Kaune galiosiantį abonementą ir taip gauti geriausios muzikos pliūpsnį už mažiausią kainą.
Daugiau informacijos apie festivalį „Kaunas Jazz 2013“ ir jo programą rasite adresu www.kaunasjazz.lt.
Grupės „Naturally 7“ atliekamas Philo Collinso kūrinys „In The Air Tonight“: http://www.youtube.com/watch?v=T5qc3qZqe38.

Lapkričio 15-oji, lapkričio 16-oji, lapkričio 17-oji, lapkričio 18-oji. Keturios dienos – keturi neatidėliotini vizitai. Į sostinę įžengia „Vilnius Mama Jazz“, įvilktas į darnią, simetrišką keturdalę struktūrą: kiekvieną vakarą vyks du koncertai Rusų dramos teatre nuo 19 val. + trys jaunų grupių pasirodymai muzikos klube „Tamsta“ nuo 22 val. + naktinis jam session. Paskutiniąją dieną vakarinius koncertus keičia dūzgė viešbutyje „Comfort“.
Tai – apgaulinga simetrija, apgaulinga tvarka: tereikia atvykti į susitikimą – ir popieriuje užfiksuotas pedantiškas tikslumas užleis pozicijas gyvai, permainingai, įnoringai muzikai, kurioje taisyklės reikalingesnės jų laužymui nei aklam sekimui, o laikas tampa reliatyvus. Bet, kol spontaniškumo lava dar neišsiliejo, pažvelkime į tą keturių tomų romaną, kurį galės perskaityti „Vilnius Mama Jazz“ avantiūros dalyviai.

Diena pirmoji. Klasika yra klasika
Festivalį atveria duetas iš Azerbaidžano – kompozitorius Salmanas Gambarovas ir jaunas sopranas Farida Mamedova, sukūrę projektą „Lieder Leaders“. Programos pagrindą sudaro lieder – vokiečių romantinės kamerinės dainos: F. Schuberto, J. Brahmso ir G. Mahlerio. Genialias melodijas (atliekamas vokalistės beveik be pakeitimų, sekant originaliu tekstu) atlikėjai traktuoja nebe kaip poetines meilės miniatiūras, o kaip paties Amžinojo Grožio simbolį, kurį fortepijono improvizacijos įkelia į nesaugų, kartais netgi atšiaurų šiuolaikinio pasaulio kontekstą. Visos dainos susipina į vientisą vėrinį, nepertraukiamą filosofinį pasakojimą su sava dramaturgija, kuri kiekviename koncerte šiek tiek keičiasi: improvizuojantis pianistas teikia kaskart naujų impulsų scenos partnerei, inspiruodamas negirdėtų atlikimo niuansų. Ši programa jau „aprobuota“ daugybėje solidžių erdvių, tarp jų – garsiame L. van Beethoveno festivalyje Bonoje.
Kitas vakaro koncertas – vėlgi apie klasiką, šį kartą – klasikinę hard-bop džiazo tradiciją. Trimitininkas Wallace’as Roney’is mokėsi pas Clarke’ą Terry’į, grojo drauge su Dizzy’iu Gillespie’iu ir buvo ypatingai išskirtas Mileso Daviso. Prie Arto Blake’o „Jazz Messengers“ jis prisijunngė, kad pakeistų Terence’ą Blanchardą. Jis nešiojasi visą moderniojo džiazo aukso erą savo triuboje. Jis laiko instrumentą rankomis, kurias draugiškai spausdavo Milesas Davis, jo ausys sugėrė autentišką, nesuvaidinamą praeities meistrų svingą, jis pažįsta džiazo anatomiją ir savo kūryboje atkuria autentišką tikro moderniojo mainstream džiazo dvasią, plėtodamas tas pačias vertybes, kaip ir jo didieji pirmtakai.

Diena antroji. Kontrastas
François Corneloup trio yra įprastas saksofoninis trio – žinoma, jeigu galingą jo skleidžiamą energiją galima laikyti „įprasta”. Ansamblis groja intelektualų laisvąjį džiazą – draugišką ausiai, bet nestokojantį aštrumo, veržlumo, drąsos. Įsiamžinę 2010 metais albume Noir lumiere, trio nariai toliau plėtoja savo repertuarą, iš paprastų groove’ų ir šykščių intonacijų užaugindami įmantrios konstrukcijos garsinius luitus.
Iš beatodairiško Corneloup trio improvizacijų bruzdyno „Vilnius Mama Jazz“ klausytojus išves John Albert Group. Filosofų Johno Locke’o ir Alberto Schweitzerio garbei pasivadinusią grupę sudaro lietuvių saksofonininkas Leonardas Pilkauskas, italų kontrabosininkas Marco Zeninis, vokiečių pianistas Christianas Pabstas ir būgnininkas Jonas Davidas Kroperis. Vaikinus suvienijo studijos Amsterdamo konservatorijoje ir susidomėjimas J. Locke’o ir A. Schweitzerio idėjomis, kurios mokė žmoniją gyventi taikoje bei ištikimai sekti žmogiškumo ir išminties idealais. Pasiremdami šia filosofija, kvarteto nariai siekia darnaus, harmoningo tarpusavio susikalbėjimo ir aukščiausios ansamblinės kokybės.

Diena trečioji. Energinis kokteilis
Antrasis tarptautinis projektas Rusų dramos teatre šiais metais pristatomas lietuvių vokalistės Viktorijos Pilatovič. „Jazz fontano“ laureatė iš pradžių mokėsi LMTA, vėliau smalsumas ir žinių troškimas nuviliojo ją į Groningeną, kur pasitobulinusi dainininkė 2011-aisiais tapo vokalistų konkurso Nyderlanduose trečiosios vietos laureate. Baigusi bakalauro studijas Groningene, dabar Viktorija studijuoja Berklio koledžo filiale Valensijoje (Ispanija). Tvirtai besijaučianti tarptautinėje jaunojo džiazo terpėje su savimi atveža margą ir stiprų įvairiatautį ansamblį: graikų pianistą Vagelį Stefanopoulosą, gitaristą Adadeji Adetayo iš Nigerijos, kamerūnietį kontrabosininką Bensoną Itoe ir amerikiečių būgnininką Oweną Hartą.
Vakaro kulminacija – Chris Dave & The Drumhedz. Chrisas Dave’as yra universalus ir paklausus dabarties būgnininkas, aprūpinantis ritmo partija tokius muzikantus kaip Adele, Beyonce, Kenny’is Garrettas, Terrence’as Blanchardas, Wyntonas Marsalis, Patas Metheny’is, Erykah Badu, Dianne Reeves, Robertas Glasperis ir aibė kitų išskirtinio kalibro meistrų iš įvairių žanrinių sferų: džiazo, pop-muikos, ritmenbliuzo ir hip-hopo. Chris Dave kuria ir savąjį projektą – „The Drumhedz“. Grupės sudėtis su laiku keičiasi, nekintama išlieka aukščiausia kokybės kartelė, ką paliudija ir šį kartą pasirinkta kompanija: Kebbis Williamsas – saksofonai, Isaiah Sharkey – gitara ir Jermaine’as Williamsas – bosas. Būgnininko svetainėje nurodoma, jog šia programa publika yra kviečiama į muzikinę kelionę per įvairius žanrus. Kartais į programą įterpiami Jimio Hendrixo, D’Angelo, Fela Kuti, Radiohead, J Dilla ir kitų artistų savaip perdirbti, bet beveik įmanomi pažinti kūriniai.

Diena ketvirtoji. Svarbiausia
Dmitrijaus Golovanovo solo rečitalis – tai veiksmas, kurio iš jauno pianisto seniai buvo tikimasi. Šį kūrėją jau drąsiai galima priskirti prie patyrusių muzikantų: jo koncertinė ir pedagoginė praktika, bei pagarba, su kokia į jį žvelgia kolegos ir studentai, yra peržengę pradedančiojo muzikanto ribas. Iš Dmitrijaus Golovanovo lapkričio 18-osios vakarą publika tikėsis ne berniuko, o vyro kalbos. Ir visi, akylai stebintieji jo talento raidą, patvirtintų, jog esama svaraus pagrindo tikėtis, jog lūkestis išsipildys.
Festivalio programa Rusų dramos teatre baigiama Ravi Coltrane’o kvarteto koncertu. Alice ir Johno Coltrane’ų sūnus visą gyvenimą susidūrė su garsių tėvų vaiko likimo našta. Muzikantų bendruomenė jį mėgsta, publika guviai reaguoja vien į jo pavardę, nes jo veidas, manieros, pozos, balsas sukuria iliuziją, tarytum Johnas Coltrane’as – vis dar tarp mūsų. Tačiau vos jis prisiliečia lūpomis prie saksofono – iliuzija ištirpsta, ir publikai kalba visiškai kitas muzikantas, kuriam, galbūt, sunkiau ir ilgiau negu kitiems teko įrodinėti net sau pačiam, kad jo paskirtis yra kitokia nei būti savo tėvo tąsa. Be abejo, ir šį kartą klausytojai ateis, vedini smalsumo, ką paveldėjo ar ko nepaveldėjo „dievo“ sūnus.

Naktinis gyvenimas
„Vilnius Mama Jazz“ yra ne tik aukšto lygio programų Rusų dramos teatre rinkinys, kiekvieną vakarą „Tamstos“ klube po koncertų vyks naktinių koncertų serijos, energine įkrova ir kūrybiniu turiniu galinčios laisvai konkuruoti su pagrindinės festivalio aikštelės įvykiais. Kiekvieną vakarą numatyti trys vėlyvi koncertai, peraugsiantys į jam session.
Festivalio paskutinis akordas – smagi dūzgė viešbutyje „Comfort Hotel“. Totalinė džiazo šventė be apribojimų.
Daugiau informacijos apie festivalį: www.vilniusmamajazz.lt

Sostinės koncertų salėje „Piano.lt“ prasideda jubiliejinis šiuolaikinio džiazo festivalis „Vilnius Jazz“.

Su festivaliu „Vilnius Jazz“ užaugo (o ir pražilti spėjo) ištisa džiazomanų karta. Mano kukliuose prisiminimuose jis iki šiol dera su gelsvų ir rausvų lapų kupetom ant rudeniško Tauro kalno ir kolonų apsuptyje fojė šurmuliuojančių draugų sambūriu. Ir, žinoma, Dariaus Užkuraičio balsu, kviečiančiu visus atgal į salę.
Kviesti ilgai nereikėdavo, jei atlikėjas tarp sostinės džiazomanų turėjo autoritetą. Ir atvirkščiai: jei muzika kartais nepateisindavo vilčių, klausytojai nuoseklia srovele pamažu „ištekėdavo“ atgal prie kolonų. Ten patrypčiojęs su taure rankoje galėdavai nugirsti, kad tuoj koncertuosiantis tamsiaodis trimito dievas pažadėjo organizatoriams nutraukti savo pasirodymą iškart, vos pastebės salėje spragtelint pirmąją fotoblykstę, kuri neva galinti pavogti jo sielą. Ir dar daugybę įdomiausių dalykų.
Taip Antano Gusčio dėka mes, žali džiazo jaunikliai, nuo 1987-ųjų kasmet užsiaugindavome po vieną kitą muzikinės erudicijos plunksnelę. Dabar gera proga už tai padėkoti, nes „Vilnius Jazz“ švenčia savo 25-erių metų jubiliejų. Ir švenčia audringai, pasikvietęs trijų žemynų – Europos, JAV ir Japonijos džiazo atstovų.

Iš tolimų žemių

Iš Niujorko sulauksime kompozitoriaus kontrabosininko Michaelo Formaneko vadovaujamo kvarteto. Nors gyvuoja tik nuo 2008-ųjų, šis kvartetas, pasak paties M.Formaneko, „laimingas atvejis, kai skirtybės puikiai dera tarpusavyje“. Individualus braižas kvarteto grandams netrukdo persiimti kolektyvinėmis idėjomis. 2010-aisiais išleistą albumą „The Rub and Spare Change“ žurnalas „Down Beat Magazine“ įvertino penkiomis žvaigždutėmis, kiti leidiniai įtraukė į metų geriausiųjų sąrašus. Šį rugsėjį kvartetas išleido antrą kompaktinį diską „Small Places“, o spalį leidosi į savo antrąsias gastroles Europoje, kurių dalimi taps ir „Vilnius Jazz“.
Iš Japonijos atvyksta net dvi grupės – sekstetas „Fuwa Works“, kuriam vadovauja taip pat kontrabosininkas Daisuke Fuwa, ir aktorių Makigami Koichi ir Mitos Freemano įkurta „Hikashu“. „Hikashu“, ir pradžių dainavusi roką, vėliau išplėtė savo diapazoną iki avangardo su japonų tradicinės muzikos interpretacijomis. M.Koichi – ryškiausias Japonijoje tuvių gerklinio dainavimo meistras, stebinantis publiką egzotišku vokalu ir ekspresija. Šis menininkas yra ir avangardinio džiazo festivalio „Jazz Art Sengawa“ Tokijuje pagrindinis kuratorius.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-41) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šįmet pusė „Kaunas Jazz“ savaitgalio koncertų – nemokami.

Metų pradžioje „Žalgirio“ arena patyrė simfoninės muzikos krikštą – joje koncertavo Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninis orkestras, diriguojamas Valerijaus Gergijevo. Dabar ateina laikas krikštui džiazo muzika. Būtent „Žalgirio“ arenoje sekmadienį koncertuos ryškiausia „Kaunas Jazz“ festivalio žvaigždė – amerikiečių dainininkė Lizz Wright. Koncertas, kurį galės stebėti 15 tūkst. žiūrovų, turi šansų tapti masiškiausiu džiazo muzikos koncertu Lietuvos istorijoje.
Kai nuo mažens nedidelio Džordžijos valstijos miestelio bažnyčioje dainavusi L.Wright pirmąsyk išgirdo džiazą, nusprendė, kad tai tokia pat šventa muzika kaip ir ta, kurią girdėdavo namie. Mat klausytis populiariosios muzikos pastoriaus ir gospelų dainininkės dukrai buvo uždrausta. Tai nukreipė merginą tinkamu keliu. Ir nors dainininkė buvo kuriam laikui sustabdžiusi karjerą, kad įgytų kulinarijos diplomą, jai vis dėlto labiausiai sekasi muzikos virtuvėje: atlikėjos repertuare puikiausiai dera džiazas, ritmenbliuzas, gospelai ir savaip interpretuojamos roko klasikų Jimi Hendrixo, Erico Claptono ar „Led Zeppelin“ dainos.
Kiti dvidešimt antrojo „Kaunas Jazz“ festivalio svečiai – tai neseniai dar vieną „Grammy“ statulėlę gavusio amerikiečių bosininko Christiano McBride’o vadovaujamas trio, iš Indijos kilęs ir tenykštės muzikos interpretacijų nevengiantis saksofonininkas Rudreshas Mahanthappa Samdhi ir kraujo ryšiais susietų Suomijos džiazo meistrų rinktinė „The Northern Governors“. Net penki šios grupės nariai yra pirmos ir antros eilės pusbroliai, o grupei muziką įrašyti padedančios pritariančiosios vokalistės yra dviejų muzikantų seserys.
Bus proga pasiklausyti ir savų džiazo muzikantų: festivalyje pasirodys Kęstutis Lušas, Arina, „Saulės kliošas“, Raimonda Vaičiūtė, Dominykas Vyšniauskas ir keletas grupių. Karo muziejaus sodelyje vėl aidės Juliaus Vilnonio džiazuojančių varpų koncertas. Jis, kaip ir dar septyni viešose erdvėse vykstantys koncertai, bus nemokamas. Džiazo muzikos kauniečiai kviečiami klausytis Vienybės aikštėje, Vytauto Didžiojo bažnyčioje ir Kauno sinagogoje.
Pirmadienį, po triukšmingo savaitgalio Kaune, vienu koncertu Nacionalinėje filharmonijoje bus pavaišinti ir vilniečiai: čia koncertuos amerikiečių saksofonininko Davido Sanchezo suburtas ketvertukas. Pasak festivalio sumanytojo ir pradininko Jono Jučo, dovanoti vieną koncertą sostinės žiūrovams jau tapo gražia „Kaunas Jazz“ festivalio tradicija.

Savaitgalį kviečia Birštonas – lietuviškojo džiazo Meka.

Tris savaitgalio dienas truksiančiame Birštono džiazo festivalyje numatyti šeši koncertai, o juose – 19 pasirodymų. Dalyvaus keturi orkestrai – iš viso net pora šimtų muzikantų. Vėl laukia jau tradicija tapęs Vilniaus kolegijos studentų, vadovaujamų Vladimiro Čekasino, pasirodymas. O Nedą šį kartą scenoje lydės Vilniaus džiazo orkestras, kurį iš garsių sostinės muzikantų subūrė Remigijus Rančys.

Džiaziniai sugrįžimai

Birštono džiazo festivalį galima būtų vadinti ir savaite vėliau prasidėsiančio muzikos festivalio „Sugrįžimai“ išvakarėmis, mat čia pasirodys daug jaunų, užsienyje mokslus ragavusių muzikantų. Vokalistė Indrė Dirgėlaitė mokėsi J.Sibeliaus muzikos akademijoje Helsinkyje ir Stokholmo karališkojoje muzikos akademijoje, gitaristas Pranas Kentra mokslus krimto Princo Klauso konservatorijoje Olandijoje, saksofonininkas Liutauras Janušaitis – pirmasis lietuvis, baigęs Berklio muzikos koledžą Bostone, jo kolega Remigijus Renčys studijavo Amsterdamo konservatorijoje, o trimitininkas Dominykas Vyšniauskas – ne tik Amsterdame, bet ir Niujorko „SUNY Purchase College“.
Užsienio muzikantai Birštone dažniausiai pasirodo kartu su draugais lietuviais. I.Dirgėlaitė į pagalbą pasitelkė švedų kontrabosininką Johaną Lindbomą. Liudas Mockūnas – danų būgnininką Stepheną Pasborgą, prancūzų gitaristą Marcą Ducret ir klavišininką Paulą Brousseau. Kęstučiui Vaiginiui kompaniją palaikys amerikiečių pianistas Davidas Berkmanas, turkai Kaganas Yildizas ir Feritas Odmanas. Klavišininkas Aurelijus Ščiuka į svečius pasikvietė australų saksofonininką Brandoną Alleną, amerikietį bosininką Shane’ą Allessio ir britų būgnininką Andy Ballą. P.Kentra laukia draugų iš Bulgarijos Dimitaro Karamfilovo ir Stefano Goranovo, o Artūras Anusauskas – italų trimitininko ir kompozitoriaus Marco Tamburini. Saksofonininkas Janas Maksimovičius scenoje pasirodys su šveicarų džiazo trio „Vein“.
Pasak ilgamečio festivalio organizatoriaus Zigmo Vileikio, vadinamieji koprojektai apsimoka finansiškai, nes turtingesnės valstybės remia savo muzikantų dalyvavimą užzienio projektuose. Šįmet tokios paramos iš JAV ambasados sulaukė pianistas D.Berkmanas, o Šveicarija remia savąjį džiazo trio „Vein“.
Ir tik vienintelis „Pictures Quartet“, jungiantis dviejų Baltijos krantų – Estijos ir Suomijos muzikantus, scenoje apsieis be lietuvių muzikantų pagalbos. „Nuo seno gražiai bendradarbiaujame su Latvijos ir Estijos kolegomis. Estų džiazo federacija pasiūlė festivaliui gitaristą Aino Aganą, o šis – savo vadovaujamą tarptautinį kvartetą“, – dėsto kvarteto atrankos priešistorę Z.Vileikis.

Ištikimybė tradicijoms

Dalyvauti festivalyje siūlėsi ir paramą turintys Italijos, Čekijos, Brazilijos muzikantai, tačiau birštoniečiai sąžiningai laikosi koncepcijos: keturi penktadaliai festivalio dalyvių privalo būti lietuvių muzikantai, vienas penktadalis – svečiai iš užsienio. „Esame pirmiausia nacionalinio džiazo festivalis. Jeigu atstumtume savus jaunuosius, neleistume jiems debiutuoti – kas kitas juos priimtų?“ – klausia Z.Vileikis.
Taip pat nuosekliai stengiamasi laikytis kitų Birštono džiazo festivalio tradicijų, pavyzdžiui, kone visas kultūros centro sienas užimančios fotografijų parodos. Šįmet čia bus eksponuojama 250 Ričardo Dailidės, Dainiaus Labučio ir kitų kameros meistrų darbų. O Vytautas Suslavičius parengė didžiulį ankstesnių festivalių akimirkų fotokoliažą, kuris atvykusius svečius pasitiks dar lauke.
Tradicija tapo ir lauko pievelėje vykstantys naktiniai „jam’ai“, kuriuose karaliauja improvizacijos. „Džiazo kvartetas iš Italijos, nepatekęs į pagrindinę festivalio programą, specialiai atvyksta ketindamas pasirodyti lietuvių klausytojams bent naktį“, – pasakoja Z.Vileikis.
Dar viena tradicija – Birštono festivalio „Grand Prix“, kuriuo vienas iš Lietuvos muzikantų būna apdovanojamas už dvejų pastarųjų metų koncertinę veiklą. Ar yra žinoma, kas taps laureatu šįmet? „Aišku, žinau, nes pats ir parenku laureatą. Tačiau neatskleisti jo vardo iki festivalio pabaigos – irgi mūsų tradicija“, – juokiasi festivalio organizatorius.

Balandžio 26-30 dienomis vyksiančio tradicinio, šiemet jau 22-ojo, tarptautinio džiazo festivalio „Kaunas Jazz 2012“ organizatoriai žiūrovus vėl žada nustebinti įspūdinga programa. Jos kulminacija taps baigiamajame koncerte, kuris įvyks balandžio 29 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje, skambėsiantis magiškas balsas – Lizz Wright su grupe (JAV).
„Visi puikiai pamena pernai metų festivalio „Kaunas Jazz“ baigiamąjį koncertą – Bobby McFerrin (JAV), į kurį bilietai buvo išpirkti akimirksniu ir įspūdingu žvaigždės pasirodymu mėgavosi pilnutėlė Kauno halė. Šiemet džiazo dvasia norime užkrėsti dar daugiau žmonių, tad pakvietėme tokią atlikėją, kurios muzika žavisi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės – Lizz Wright balso skambesiu liks sužavėtas kiekvienas“, – apie baigiamąjį koncertą Kaune pasakoja „Kaunas Jazz“ sumanytojas Jonas Jučas.
Per ilgus metus „Kaunas Jazz“ gerbėjų gretos ženkliai išaugo ir, pasak organizatorių, tapo sunku į įprastas koncertų sales sutalpinti visus džiazo gerbėjus. Todėl šiemet organizatoriai festivalio baigiamojo koncerto sale pasirinko Kauno „Žalgirio“ areną, kurioje turėtų tilpti visi norintys, o baigiamasis koncertas, tikimasi, taps didžiausiu džiazo koncertu Lietuvos istorijoje.
Šio koncerto metu itin didelį dėmesį skirsime renginio įgarsinimui. Norime, kad žiūrovai galėtų mėgautis labai kokybiškai skambančia muzika, išgirstų subtilaus atlikėjos balso variacijas“, – teigia J. Jučas.
Iki šiol sunku Lizz Wright kūrybą įsprausti į rėmus ir priskirti atlikėjai vieną muzikos stilių. Jos dainos sužavi tiek tikrojo džiazo gerbėjus, tiek plačiąją auditoriją. Galbūt, todėl vos 32 metų amžiaus atlikėjos populiarumas neblėsta jau dešimtmetį.
Pasak J. Jučo, vargu ar „Kaunas Jazz“ istorijoje pavyks rasti kitą atlikėją, kurio koncertinis repertuaras būtų toks platus ir eklektiškas, jog jame derėtų džiazas, ritmenbliuzas, gospelai ir savaip interpretuotos roko klasikų Jimi Hendrixo, Erico Claptono ar „Led Zeppelin“ dainos.
Susižavėję klausytojai Lizz Wright gretina su skirtingomis atlikėjomis – nuo legendinės Ninos Simone iki Tracy Chapman ir šiuo metu itin populiarios Norah Jones. Žurnalas „People“ Lizz Wright titulavo magiško balso, kuris užburia klausytojus ir spinduliuoja „nesuvaldoma aiškumo ir emocijų jėga“, savininke.
Festivalis „Kaunas Jazz 2012“  balandžio 26-29 dienomis ir naktimis šėls Kaune, o balandžio 30 d. vienai dienai persikels į Vilnių. Festivalio metu koncertuos džiazo atlikėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Austrijos, Suomijos, JAV, Lenkijos, Prancūzijos, Izraelio.
Bilietus į „Kaunas Jazz 2012“ festivalio koncertus platina pirmaujanti šalyje bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“. Daugiau informacijos www.tiketa.lt.

Psichologai tvirtina, kad daug be poilsio dirbant gresia fizinis ir psichinis išsekimas. Be to, pervargus daroma klaidų, aplenkia naujos idėjos, pritrūksta racionalaus požiūrio į problemas. Tad visiems bent trumpam būtina sustoti.

Daugeliui verslininkų, įmonių vadovų, o vis dažniau ir eiliniams darbuotojams net uždarius darbo kabineto duris nepavyksta pamiršti rūpesčių, neišspręstų problemų. Tačiau paskendus rutinoje nelengva rasti kūrybišką sprendimą, be to, neatitrūkstant nuo kasdienės veiklos atbunka žvilgsnis, todėl sunku objektyviai vertinti situaciją.
Kaimo turizmo sodybos „Jazz Hotel“ savininkas, pirtininkas Nikolajus Aleksejevas sako, kad norint kitomis akimis pažvelgti į rengiamą projektą, verslo plėtrą ar sudėtingą problemą užtenka vos parai pakeisti aplinką. Pavyzdžiui, perkelti biurą ant ežero kranto. Kai pro langus stebi raibuliuojančių ežero bangelių ir saulės spindulių žaismę, matai raminamai mojančius meldus, o šalia židiny spragsi malkos, net įsisenėjusių įmonės rūpesčių sprendimai tarsi ateina savaime. O vakare pasilepinus pirtimi ir specialiomis vanojimo procedūromis energijos nestinga visą mėnesį.

Ypatinga aura – sukurta gamtos

„Mieste gyvenančius žmones įsukęs didžiulis tempas, per dieną jie gauna milžinišką kiekį informacijos, kurios pavargęs protas nepajėgia apdoroti ir tinkamai sudėlioti. Taip gyventi ir jaustis gerai labai sunku, jeigu bent kartais trumpam nesustoji. Jau vis daugiau žmonių supranta, kad pakeitus aplinką ir ištrūkus iš miesto triukšmo kelis kartus padidėja darbo našumas ir produktyvumas“, – įsitikinęs N.Aleksejevas.
Penkerius metus savo sodyboje priimdamas įvairių įmonių kolektyvus, ponas Nikolajus pastebėjo, kad čia posėdžiaudami, rengdami seminarus ir konferencijas žmonės bendrauja neįsitempę, nesusikaustę, neskuba, todėl ir idėjų gimsta daugiau nei oficialioje aplinkoje.
„Atvažiuoja ne tik dideli kolektyvai, bet ir keturių ar dešimties žmonių kompanijos aptarti darbo reikalų. O štai „Omnitel“ komanda tokius išvažiuojamuosius posėdžius rengia kasmet. Atvyksta jau kaip į namus“, – džiaugiasi „Jazz Hotel“ šeimininkas. Ir priduria, kad aplinką, kurioje lengva atsipalaiduoti ir pabėgti nuo rutinos, sukūrė pati gamta.
Nuo Vilniaus vos 26 kilometrus nutolusi, pušyno ir Meduvio ežero supama sodyba tarsi alsuoja ramybe. Ypatingą aurą kuria tai, kad „Jazz Hotel“ įsikūręs Tarpupių kaime – tarp dviejų Meduvio ežero intakų ir Luknos upės. Jau pati vieta tarp upių suteikia žmogui jėgos ir stiprybės.
„Gamta čia įkvepianti ir unikali, todėl daugiau niekuo svečių nesistengiame nustebinti. Suteikiame galimybę pajusti gamtos teikiamą komfortą – tai, ko jiems trūksta mieste. Todėl pas mus seminarus, pobūvius rengia ne tik įmonių kolektyvai – aplinka puikiai tinka ir vestuvėms, jubiliejams, krikštynoms švęsti“, – sako N.Aleksejevas.
Įrenginėdami sodybą šeimininkai išnaudojo viską, ką duoda gamta: lauko akmenis, stambius rąstus. Iš natūralių statybinių medžiagų buvo pastatyta pirtis, vasaros pobūvių salė, išgrįsti takai. Be to, architektas Gediminas Gaivenis sodybą suprojektavo taip, kad ji tarsi susilieja su gamta. Štai ant ežero kranto statant pirtį medis, trukdęs priepirčiui, nebuvo nukirstas. Atvirkščiai, įkomponuotas į statinį. O pati pirtis įkasta į kalną.

Po pirties tarsi naujai gimęs

Tradicinėje lietuviškoje dūminėje pirtyje taip pat daug akmens ir medžio. O ponas Nikolajus savo svečius dažniausiai pats vanoja ir atlieka kitas pirties procedūras. „Žmonės šiandien dažnai serga, juos kamuoja įvairios lėtinės ligos, nes pamirštama, kad reikia pailsinti ne tik kūną, bet ir sielą. O tam bene geriausiai tinka pirties procedūros. Kad žmogus gerai atsipalaiduotų, reikia jį vanoti 40 minučių ąžuolinėmis arba beržinėmis vantomis. Ant suolo gulinčius svečius ne tik išvanoju, bet ir masažuoju rankomis jų pėdas“, – pasakoja „Jazz Hotel“ savininkas ir pirtininkas.
Po tokių procedūrų N.Aleksejevas svečią visada pasveikina su gimtadieniu, nes žmogus būna tarsi naujai gimęs. Mat išprakaitavus atsiveria odos poros, o vanta padeda išvalyti visus nešvarumus iš kūno bei sielos.
„Išvanotas žmogus dažniausiai nieko nesako, tik šypsosi kaip kūdikis. Tačiau paskui dar visą mėnesį energija liejasi per kraštus, jis jaučiasi gyvybingas ir kupinas idėjų. Labai dažnai verslininkai prieš vykdami darbo reikalais į užsienį, likus trims keturioms valandoms iki skrydžio lėktuvu, užsuka pasimėgauti šia procedūra. Mat pastebi, kad atsipalaidavus pirtyje jiems kur kas geriau sekasi bendrauti, susikaupti, racionaliau galvoti“, – svečių pojūčius atskleidžia ponas Nikolajus.
Beje, kaimo turizmo sodyboje „Jazz Hotel“ galima atsipalaiduoti ne tik pirtyje, bet ir vasarą plaukiojant katamaranu, šokinėjant ant batuto, šaudant lankais. Žiemą smagu lėkti per mišką keturračiais arba per užšalusį ežerą – sniego motociklais. O šiais metais svečių laukia Lietuvoje dar retai siūloma pramoga – pasivažinėjimas šunų traukiamomis rogėmis po mišką ar ant ežero.

Pušyno ir Meduvio ežero apsupta sodyba „Jazz Hotel“ nuo Vilniaus nutolusi vos 26 kilometrus