Lietuvai nustojus importuoti Kaliningrado srityje gaminamą elektros energiją, elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos zonoje trečiadienį pasiekė net 108,44 eurus už megavatvalandę ir jau antrą sykį spalį viršijo 100 eurų per megavatvalandę ribą, kuri anksčiau šiemet pasiekta nebuvo nei karto.

Paskutiniu metu netylant diskusijoms apie brangstančią elektros energiją, atsinaujinančių energijos šaltinių ekspertai primena, kad Lietuva turi galimybę ateityje už elektrą mokėti mažiau, jei tik bus priimti vėjo energetikai plėtoti reikalingi politiniai sprendimai.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pažymi, kad nors toks didelis elektros kainos pakilimas šiuo metu yra laikinas, jei Lietuvos vėjo jėgainėse elektros energijos būtų gaminama daugiau negu dabar, tokios situacijos, kaip šiandien, būtų išvengta. Tam, pažymi M. Nagevičius, pirmiausia reikia, kad svarbius sprendimus priimtų politikai.

„Vėjo energija  – pati pigiausia energijos rūšis iš to, ką mes galime patys pagaminti šiuo metu. Tai visų pirma yra politinės valios klausimas – ar mes norime plėtoti savo gamybą, ar ne. Šiuo metu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatytą kvotą bendram vėjo jėgainių pajėgumui 500 megavatų reikėtų padidinti. Antras dalykas – reikia judinti vėjo jėgainių jūroje statybą, kurti tam palankią teisinę aplinką“, – sako M. Nagevičius.

Pasak M. Nagevičiaus, geru pavyzdžiu Lietuvai galėtų tapti Skandinavijos šalys, kurios nuosekliai plėtoja atsinaujinančią energetiką. Ilgalaikėje perspektyvoje, pažymi Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, taip elgtis šioms valstybėms apsimoka.

„Jiems užtenka politinės valios elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių vykdyti ir nuosekliai plėtoti. O pas mus valdžioje vyksta blaškymasis ir sprendimai nepriimami. Vieni galvoja, kad pigiau yra importuoti energiją iš užsienio šalių, kiti nori atominės energijos. Kadangi mes blaškomės, taip ir nenueiname niekur. Investuoti į vėjo energetiką norinčių Lietuvoje yra daug, tiesiog reikia konkrečių politinių sprendimų“, – pabrėžia M. Nagevičius.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys pabrėžia būtinybę Lietuvai plėtoti elektros energijos perdavimo jungtis ir tapti tarptautinės elektros rinkos dalimi. Tai, akcentuoja jis, padėtų ir siekiant mažesnių elektros energijos kainų, ir siekiant energetinės nepriklausomybės.

„Jei Lietuvoje būtų sparčiau plėtojama atsinaujinanti, visų pirma vėjo, energetika ir turėtume tarptautines elektros energijos perdavimo jungtis, elektros kaina rinkoje būtų mažesnė. Savo vėjo jėgainėse pagaminamos energijos perteklių visuomet galėtume parduoti, o esant trūkumui  – rinkos kaina nusipirkti iš kitų šalių. O dabar turime tokią situaciją, kad šiandien elektros kaina Lietuvos rinkoje yra didesnė nei Norvegijoje, Švedijoje ar Danijoje. Jei Lietuva taptų tarptautinio tinklo dalimi, elektros kaina priartėtų prie skandinaviškos“ , – sako S. Pikšrys.

S. Pikšrys pažymi, kad vėjo energijos sausumoje tarifas Lietuvoje, pasiektas aukcionuose, yra 24 centai už kilovatvalandę ir kad tai yra pigiausia elektros energija, gaminama Lietuvoje tiek tarp naujai statytų, tiek tarp ilgiau veikiančių elektrinių, išskyrus tik Kauno hidroelektrinę.

„Dėl palankių gamtinių sąlygų ypač didelis potencialas Baltijos jūroje yra plėtoti jūrų vėjo energetiką. Lietuvoje yra aktyviai veikiančių kompanijų, kurios norėtų skirti lėšas jūrų vėjo jėgainių potencialo tyrimams Lietuvoje. Tereikia, kad valstybė sutvarkytų teisinį reguliavimą. Jūrų vėjo jėgainės būtų statomos iš verslo lėšų, o elektra parduodama aukcionuose už rinkos kainą“, – tvirtina S. Pikšrys.

Elektros kaina Lietuvoje paskutiniu metu pakilo dėl to, kad buvo apribotas elektros energijos importas iš Kaliningrado srities. Riboti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių šių metų kovą susitarė Lietuva, Latvija ir Estija.

Kontaktai: Ina Ūsaitė, ina@maniac.lt, 8 682 31521

Lietuviai atrado naują investavimo būdą – privačias nedideles saulės jėgaines, kurių gaminamą elektros energiją galima parduoti elektros tinklams.

Kaip „Veidui“ pasakojo tokias jėgaines įrenginėjančios įmonės „Saulės energija“ direktorius Edmundas Žilinskas, šiais metais patvirtintas patrauklus elektros iš nedidelių saulės jėgainių supirkimo tarifas, todėl žmonės masiškai įsirenginėja mažytes, iki 30 kilovatų (kWh) galios elektrines. Šiemet tarifas integruotoms į pastatą jėgainėms siekia 1,8 Lt už kWh, o neintegruotoms – 1,44 Lt, be to, „Lesto“ naujas nedideles elektrines turi prijungti savo lėšomis.
„Dabar tai vienas investavimo būdų. Į saulės elektrines žiūrima kaip į galimybę uždirbti pinigų. Norint įsirengti privačią elektrinę reikia apie 200 tūkst. Lt, o ši investicija atsiperka maždaug po septynerių metų“, – pasakoja E.Žilinskas.
„Saulės energija“ pernai pastatė keturias saulės elektrines, šiemet jau tris, o iki metų galo tikisi pastatyti apie 50. E.Žilinskas prognozuoja, kad visi statytojai Lietuvoje šiemet pastatys apie porą šimtų nedidelių saulės elektrinių. Šiuo metu aktyviausiai elektrines statosi Marijampolės ir Alytaus regionų gyventojai.
Energetikos projektų diegimu panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius užsiimančios bendrovės „Sprendimų biuras“ direktorius Alvydas Zabarskas tvirtina, kad 30 kWh galios jėgainė per metus galėtų pagaminti apie 30 tūkst. kilovatvalandžių elektros. Tiek pardavus per metus galima gauti apie 43–54 tūkst. Lt pajamų.

Sandoris galutinai užbaigtas po to, kai liepos 4 d. Konkurencijos taryba suteikė leidimą jį vykdyti bei atlikus visus sandoriui užbaigti reikalingus veiksmus. Investicija į vėjų parko įsigijimą siekia 130 mln. Lt ir buvo finansuota naudojantis “Swedbank”, AB suteikta paskola. Tikimasi, kad investicija, priklausomai nuo įvairių faktorių, atsipirks per 8–12 metų.

Komentuodamas sėkmingą sandorio užbaigimą “IRL Wind” direktorius Paulius Vazniokas pabrėžė, kad tai – pirmoji ne tik “IRL Wind” valdančios “INTER RAO Lietuva”, bet ir ją kontroliuojančių strateginių partnerių INTER RAO JES bei “Scaent Baltic” investicija į atsinaujinančią energetiką Europos Sąjungos valstybėje narėje. “Džiaugiamės, kad leidimas vykdyti sandorį buvo suteiktas greitai, o jo užbaigimas įvyko sklandžiai. Kadangi abiejų strateginių partnerių, valdančių į vėjo jėgainių parką investavusią įmonę – INTER RAO Lietuva – ateities plėtros vizijos dėl atsinaujinančios energetikos ir jos svarbos sutampa, neabejoju, kad “IRL Wind” ir toliau plėtos savo veiklą “žaliosios” energetikos srityje” – verslo perspektyvas optimistiškai apibendrino P. Vazniokas.

“Džiaugiamės, kad šiame atsakingame etape sandorį vykdančios bendrovės įvertino “Swedbank” kaip patyrusį įsigijimų sandorių bei  ekologiškos energetikos finansavimo partnerį. Visuomet pabrėžiame, kad mums svarbi partnerystė su alternatyvių energijos šaltinių vystytojais, o žaliosios energetikos finansavimas yra viena prioritetinių banko veiklos sričių. Beje, šis vėjo jėgainių parkas Kretingos raj. buvo vienas pirmųjų, pastatytų Lietuvoje, o jo statybą taip pat finansavo “Swedbank”, – sako “Swedbank” Stambių verslo klientų departamento direktorius Mintautas Miškinis.

Pagal sandorio sąlygas “IRL Wind” valdys tik Kretingos rajone, Kiauleikių, Kvečių ir Rūdaičių kaimuose, veikiantį vėjo jėgainių parką, kuris bus atskirtas nuo “Vėjų spektro”. Pastarasis toliau plėtos kitus savo projektus.

UAB “IRL Wind” yra antrinė UAB “INTER RAO Lietuva” bendrovė. UAB “INTER RAO Lietuva” yra bendrai Rusijos bendrovės “INTER RAO JES” kartu su ilgamete partnere energetikos sektoriuje UAB “Scaent Baltic” valdoma įmonė.

Praėjusią savaitę energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad penkios užsienio bendrovės, esą atitinkančios atrankos kriterijus, atsiuntė atsiliepimus dėl dalyvavimo Visagino atominės elektrinės statybos projekte. Nors visų bendrovių atstovai jau buvo atvykę apžiūrėti būsimos statybų aikštelės, potencialių investuotojų kompanijų pavadinimai dar neskelbiami, nes su jais pasirašytos konfidencialumo sutartys.

Buvęs pirmasis Lietuvos energetikos ministras Leonas Ašmantas stebisi, kad iš derybų daroma paslaptis. Vasarį Energetikos ministerija skelbė, kad po viešo konkurso iš 25 bendrovių, susidomėjusių elektrinės statyba, komisija atrinko penkias. Iš jų iki metų pabaigos turės būti išrinkta viena, turinti tokio pobūdžio branduolinės energetikos projektų įgyvendinimo patirties. Jai turėtų atitekti ne mažiau kaip 51 proc. jėgainės akcijų. Tačiau galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

A.Sekmokas sakė, kad visų penkių bendrovių vertinimu, tai labai sudėtingas projektas, todėl jos pageidauja sužinoti daugiau projekto detalių. Tarkime, kokia dalis projekte atiteks Lietuvai. Anksčiau buvo skelbta, kad ji turėtų sudaryti 34 proc. Taip pat vis dar tariamasi su Estija, Latvija ir Lenkija, kokia dalimi jos dalyvautų projekte. Energetikos ministerijai ruošiant namų darbus, teks atsakyti ir į klausimus apie galimą riziką bei projekto atsipirkimą. Skelbiama, kad visa statyba gali kainuoti apie 17 mlrd. Lt.

L.Ašmanto nuomone, rinktis galima tik iš tų kompanijų, kurios turi savo technologijas ir galėtų statyti savo reaktorius. “Jeigu tarp tų penkių tokių nėra, tada viskas papildomai kainuos ir pelno uždirbs tie, kurie turi technologijas”, – sakė buvęs ministras.

Lietuvai prognozuoja, kad Visagino atominė elektrinė ims veikti 2018–2020 m., o šiek tiek anksčiau gali pradėti veikti Baltarusijos Astravo ir Kaliningrado srities Niemano branduolinės elektrinės. Abi jos gali tapti mūsų elektrinės konkurentėmis. Pasak L.Ašmanto, tikėtina, kad greičiau pastatys baltarusiai, nes šios elektrinės reikia energetinei sistemai dėl didesnio jos patikimumo. “Tai, kad nepakvietėme Baltarusijos į savo projektą, mūsų pačių bėda”, – mano L.Ašmantas.

Lietuvos energetikos instituto direktoriaus prof. Eugenijaus Ušpuro įsitikinimu, vien tai, kad Astrave jau pradėti statyti namai būsimos elektrinės statybininkams, o Niemane įkasta kapsulė, liudijanti darbų pradžią, dar nereiškia, kad ten elektrinės bus pastatytos greičiau nei Lietuvoje.