„Kas toks yra misteris Putinas?“ – toks klausimas prieš 15 metų sumirgėjo pasaulio spaudoje. Dabar jį vadina „putleriu“, „išprotėjusiu nykštuku“, lygina su Adolfu Hitleriu.

Rimgaudas Kardašius

„Aš atsistatydinu“, – 1999 m. gruodžio 31 dieną ašarodamas paskelbė tuometis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas iš televizorių ekranų. Jo atsistatydinimu iš esmės baigėsi posovietinės Rusijos demokratinis eksperimentas, kurio metu, tiesa, tankai šaudė į parlamentą (1993 m.), vyko pirmasis Čečėnijos karas (1994 m.), ruseno konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje, taip ir likę įšaldyti.

Laikinuoju šalies vadovu tapo ligi tol premjero pareigas ėjęs Vladimiras Putinas. Jam tuo metu buvo 47 metai. Iš Peterburgo (tuo metu vadinto Leningradu) kilęs V.Putinas nuo 1975 iki 1992 m. darbavosi sovietiniame saugume – KGB, mutavusiame į šiandienę Rusijos žvalgybą – FSB. Vos metus pabuvęs pastarosios įstaigos direktoriumi, jis paskiriamas Rusijos ministru pirmininku, o 2000-ųjų išvakarėse perima valstybės vairą, kurį įsikibęs laiko iki šiol.

Ar tikrai jo atėjimas buvo naujametis siurprizas, kurį po eglute padėjo nežinomas Senis Šaltis, rusiškas Kalėdų Senelis?

Iki tol jokio politinio veido neturėjęs veikėjas, šiaip vaikinas iš Peterburgo KGB, nešiojęs lagaminą paskui to miesto merą Anatolijų Sobčiaką, 1999 m. rugpjūčio 9 d. buvo paskirtas laikinuoju Rusijos vyriausybės vadovu, tačiau tai dar buvo ne viskas. B.Jelcinas tą pačią dieną per televiziją nurodė, kad būtent šis asmuo būsiąs jo įpėdinis. Po kelių dienų V.Putinas padaromas jau nebe laikinuoju, o tikruoju vyriausybės vadovu, ir visi ima spėlioti ne vien kas jis toks, bet ir kiek ilgai valdžioje bus B.Jelcinas, kurio antroji kadencija galėjo tęstis dar kelis mėnesius. Tačiau tiek laukti neprireikė.

B.Jelcino saulėlydis

Apie B.Jelcino atsistatydinimo užkulisius yra daugybė prielaidų, o jis pats pripažino, kad traukiasi ne dėl sveikatos, tačiau dėl „priežasčių visumos“. Kai 2007 m. žurnalas „Time“ išrinko V.Putiną Metų žmogumi, pagrindinis komplimentas jam buvo susijęs su jo esą pademonstruotu išradingumu valdant valstybę, kurią jis perėmė paskendusią sumaištyje.

B.Jelcino, valdžiusio Rusiją nuo 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga, epochos pabaiga tikrai pasižymėjo chaosu. Antrosios kadencijos (po 1996 m. rinkimų) laikotarpiu jis vis mažiau rodydavosi viešai. Kalbėta apie jo prastą sveikatą, šaipytasi iš girtavimo. 1998 m. Rusijos ekonomiką sukrėtė rimta krizė. Nepaisant B.Jelcino viešo pažado, kad rublio devalvacijos nebus, valiuta buvo devalvuota – vertė sumažinta net keturis kartus.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-01-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.