BFL

Naujas karas. Arabų šalys per kelias dienas padarė tai, ko nesugebėjo per pastaruosius metus, – susivienijo į galingą koaliciją prieš Jemeno sukilėlius husius, nors štai taip vieningai pasipriešinti ISIS, vadinamajai „Islamo valstybei“, vis neatsirasdavo ryžto.

Pastarosiomis savaitėmis susidaro įspūdis, kad prieš Jemeno valdžią kovojantys šiitų sukilėliai husiai yra didžiausias blogis Artimuosiuose Rytuose, o štai iš šalies pasprukęs Jemeno prezidentas Abd Rabbuh Mansuras Hadi – didžiausias gėris, kurio ginti petys petin stojo jau keliolika arabų valstybių.

Neabejotinas Hadi nuopelnas yra tai, kad po Jemene įvykusio Arabų pavasario jis pakeitė nuožmų diktatorių Ali Abdullah Salehą. Ar pakeitė labai demokratiškai – kitas klausimas. Užtenka žinoti vien tai, kad per 2012 m. vykusius prezidento rinkimus jis buvo vienintelis kandidatas. Arba tai, kad, būdamas sunitas, net tapęs prezidentu nepajuto jokių sentimentų šalyje gyvenantiems šiitams – husiams, kurie, beje, pirmieji ėmė priešintis ankstesnio diktatoriaus Saleho valdžiai ir dar 2004-aisiais įsitraukė į pilietinį karą, bet jokio pagerėjimo nepajuto net ir po Arabų pavasario.

Saudo Arabija, pirmoji puolusi gelbėti Hadi kailio, pastarosiomis savaitėmis irgi atrodo kaip gėrio įsikūnijimas, nors šią šalį nuo 1952 m. valdo monarchai – diktatoriai, niekuo nenusileidžiantys nuverstiesiems kitose arabų valstybėse. Be to, būtent ši šalis suteikė prieglobstį ir geriausias gydytojų paslaugas iš Jemeno pasprukusiam nuverstajam diktatoriui Salehui.

Tačiau Saudo Arabija dabar yra teisiųjų pusėje ir telkia pajėgas kovai su husiais, o tam jau pasiryžo Kataras, Kuveitas, Bahreinas, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE), Jordanija, Sudanas, taip pat Egiptas, Marokas, Pakistanas.

Kitaip sakant, Jemene, kuriame gyvena 23 mln. gyventojų, o aktyvus armijos personalas sudaro 450 tūkstančių, karinį perversmą įvykdė husiai, kurių yra šiek tiek daugiau nei šimtas tūkstančių, o jiems nuversti į pagalbą kviečiamas kone visas arabų (ir ne vien arabų) pasaulis.

Geriausią regione kariuomenę turinti Saudo Arabija pasiuntė į Jemeną karo lėktuvų. Į Saudo Arabijos pusę stojo ir visos Persijos įlankos monarchijos. Be to, Egiptas į Jemeną pasiuntė karo laivų, o didesnę ar mažesnę paramą žada ir kai kurios ne arabų valstybės, nuo Turkijos iki Pakistano, žadančios atsiųsti net sausumos pajėgų.

Bet ar visa tai dėl to, kad husiai – tikrai tokie grėsmingi?

Jemeno prezidentui – gal ir taip. Dar 2012-aisiais Hadi įvardijo husius kaip trečią didžiausią grėsmę jo šalyje po „Al Qaedos“ ir pakrantėse siautėjančių piratų. Tačiau kodėl husiai tokie grėsmingi atrodo kitoms valstybėms?

„Al Jazeera“ teigimu, atsakymas susijęs su Iranu. Kaip tvirtina Irano reikalų specialistė Fatima Alsmadi, Saudo Arabijos karinė operacija prieš husių maištininkus Jemene verčia manyti, kad šioje šalyje prasideda ne karas su maištininkais ir net ne sunitiško islamo pasaulio susirėmimas su šiitiškuoju, o Irano ir Saudo Arabijos kova dėl įtakos regione.

„Kai kurie Saudo Arabijos žiniasklaidos kanalai mėgsta konfliktą apibūdinti kaip konfliktą tarp sunitų ir šiitų, kad įgytų sunitiškos Saudo Arabijos visuomenės palankumą ir palaikymą. Šis konfliktas yra politinis galios ir įtakos regione tarp Irano ir Saudo Arabijos konfliktas“, – aiškina F.Alsmadi.

Kad tai ne (vien) sunitų ir šiitų akistata, liudija ir Vašingtono veiksmai. Mat dabar JAV aiškiai remia sunitišką Saudo Arabiją, nors kituose regiono konfliktuose – Irake bei Sirijoje – Vašingtonas kaip tik remia šiitiškas valstybes.

Nors pats Iranas neigia paramą husiams, būtent tokia prielaida yra pagrindinė konfliktą įsiūbavusi priežastis.

Iranas, būdamas įtakingiausia šiitų jėga Vidurio Rytuose, reguliariai teikia paramą daugeliui kitų šiitų grupuočių, įskaitant „Hezbollah“ Libane ir Irako vyriausybę, tad lyg ir akivaizdu, kad jo paramos turėtų sulaukti ir husiai.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Scanpix

Pietinėje Jemeno provincijoje vėl prasidėjo žiaurūs susirėmimai tarp valdžios pareigūnų ir “Al Qaeda” kovotojų, praneša CNN.

Protestuotojai gatvėse reikalavo naujos valdžios, kuri kontroliuotų šalies politinę padėtį pereinamuoju laikotarpiu.

21 “Al Qaeda” kovotojas ir dešimt Jemeno kariškių žuvo Abjano provincijoje, kurioje šeštadienį prasidėjo žiaurios kovos, pranešė Jemeno valstybinė agentūra.

Susirėmimai tarp saugumo pajėgų ir kovotojų prasidėjo Lavdaro, Zinžibaro miestuose bei Abjano teritorijoje, kurią kontroliuoja kovotojai ir kurioje yra įsitvirtinusi “Al Qaeda”.

18 “Al Qaeda” kovotojų ir devyni kariškiai žuvo Zinžibaro mieste, trys kovotojai ir vienas kariškis – Lavdaro mieste, daugybė žmonių buvo sužeista.

Jemeno saugumo pajėgų atstovas sakė CNN, kad valdžia vykdė antskrydžius Lavdaro mieste, kurį, kaip manoma, kontroliuoja “Al Qaeda”.

Vyriausybės pajėgos susirėmė su islamo kovotojais, kurie užėmė Zinžibaro miestą. Visame mieste buvo girdėti šūviai ir sprogimai, virš jo skraidė lėktuvai, kurie bombardavo teritoriją, pasakojo liudininkai.

Neramumai Jemene tęsiasi jau mėnesius, protestuotojai reikalauja prezidento Ali Abdulos Saleho (Ali Abdulla Saleh) pasitraukimo iš valdžios.

AP

JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija suintensyvino aviacijos smūgius prieš įtariamus kovotojus islamistus Jemene, siekdama neleisti jiems susivienyti tuo metu, kai susvyravo Sanos vyriausybė, trečiadienį pranešė dienraštis “The New York Times”.

Vienas JAV pareigūnas naujienų agentūrai “Reuters” patvirtino, kad praeitą penktadienį per JAV pajėgų smūgį žuvo tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” vidutinio rango lyderis Abu Ali al Harithi (Abu Alis Harisis).

Ši ataka įvyko po praeitą mėnesį surengto mėginimo nukauti Anwarą al Awlaki (Anvarą Aulakį), vadovaujantį Arabijos pusiasalio “al Qaeda” (AQAP).

Remdamasis JAV pareigūnų informacija, “The New York Times” rašo, kad šioje Amerikos kampanijoje naudojami ginkluoti bepiločiai lėktuvai ir pilotuojami naikintuvai pastarosiomis savaitėmis suintensyvino veiksmus.

Vašingtono pareigūnai mano, kad šie smūgiai yra viena iš nedaugelio priemonių, kurios gali padėti pažaboti AQAP.

Šias operacija apsunkina faktas, kad “al Qaeda” nariai palaiko glaudžius ryšius su kitais kovotojais ir prieš vyriausybę kovojančiais sukilėliais, dienraštis citavo vieną aukšto rango Pentagono pareigūną.

Scanpix

Jemenui gresia pilietinis karas, kadangi prezidentas Ali Abdula Salehas (Ali Abdullah Saleh) ir toliau nepaklūsta opozicijos ir pasaulio lyderių prašymui atsistatydinti.

Daugiau nei 40 civilių žuvo ketvirtadienį per vykusias kovas Sanoje, praėjus keturioms dienoms po A. A. Saleho atsisakymo pasirašyti valdžios perdavimo susitarimą, kuriam vadovavo Persijos įlankos šalių atstovai.

Tradiciškai kiekvieną penktadienį po pamaldų vyksta protestų demonstracijos, kuriomis opozicija reikalauja nutraukti 33 metus trunkantį A. A. Saleho režimą.

Susirėmimai tarp saugumo pajėgų ir hašidų genčių buvo žiauriausi iš visų protestų, prasidėjusių sausio mėnesį Jemene.

Nuo sekmadienio įvykusios kovos tarp opozicijos ir kariškių pasiglemžė daugiau nei 80 gyvybių. Protestuotojai nesiruošia nuleisti rankų. Jie ir toliau ryžtingai kovoja už Jemeno prezidento valdžios nuvertimą.

REUTERS

Jemeno saugumo pajėgos šaudė į protestuotojus šalies sostinėje Sanoje ir sužeidė mažiausiai aštuonis žmones, skelbia BBC.

Įvykio liudytojai ir gydytojai praneša, kad dar dešimtys žmonių per šaudymą sužeista.

Dieną prieš konfliktą Jemeno vyriausybė ir opozicija susitarė netrukus pasirašyti sutartį, pagal kurią prezidentas Ali Abdula Salehas (Ali Abdullah Saleh) po 30 dienų turės atsistatydinti. Dauguma žmonių Jemene pyksta dėl to, kad pagal šią sutartį prezidentas įgaus neliečiamybę.

Pasak liudininkų, Jemeno kariai ir civiliais apsirengę policininkai pradėjo šaudyti, kai protestuotojai mėgino išeiti už rajono, kuriame buvo apsistoję kelias savaites, ribų. Vietos medikas sakė, kad dauguma žuvusiųjų ir sužeistųjų pašauti į galvą ir liemenį.

Daugiau nei 130 žmonių žuvo per saugumo pajėgų ir prezidento A. A. Saleho rėmėjų veiksmus prieš protestuotojus nuo protestų prieš vyriausybę pradžios sausį.

Scanpix

Jemeno prezidentas Ali Abdula Salehas (Ali Abdullah Saleh) sutiko atsistatydinti, praneša BBC.

Oficialūs valdžios atstovai patvirtino, kad šalies vyriausybė pritarė Persijos įlankos šalių pateiktam taikos planui ir sutiko su 30 dienų pereinamuoju laikotarpiu, po kurio baigsis 32 metus trukęs A. A. Saleho valdymas.

A. A. Salehas perduos savo įgaliojimus viceprezidentui praėjus vienam mėnesiui po sutarties su opozicija pasirašymo, o mainais už tai bus atleistas nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

Per du mėnesius trukusius protestus, kurių metu buvo reikalaujama prezidento atsistatydinimo, žuvo mažiausiai 120 žmonių.

Jungtinės Valstijos džiugiai pasitiko naujienas ir paragino visas partijas greitai įgyvendinti taikų valdžios perdavimą.