Scanpix

Šimtai tūkstančių maldininkų savaitgalį užplūs Romą, kad pamatytų kaip palaimintuoju paskelbiamas prieš šešerius metus miręs Katalikų Bažnyčios vadovas Jonas Paulius II, pramintas pirmuoju “pasauliniu popiežiumi”.

Artėjant iškilmingos beatifikacijos ceremonijos dienai, fotogeniškasis lenkas Karolis Wojtyla (Karolis Voityla), kuris Katalikų Bažnyčiai vadovavo ilgiau nei ketvirtį šimtmečio, šypsodamasis žvelgia iš plakatų ant Romos viešojo transporto autobusų, taip pat ant Italijos sostinės istorinių pastatų.

Prieš šešerius metus per šio popiežiaus laidotuves Vatikano Šv.Petro aikštėje susirinkę žmonės šaukė “Santo subito!” (Šventuoju dabar!), reikalaudami, kad Bažnyčia nedelsdama kanonizuotų Šventąjį Tėvą, kuris 104 kartus lankė tikinčiuosius užsienyje.

Entuziazmas, susijęs su žiniasklaidos nevengusiu pontifiku, kuris modernizavo Bažnyčios įvaizdį, įtikino jo įpėdinį Benediktą XVI jau 2005 birželį pradėti Jono Pauliaus II paskelbimo šventuoju bylą.

Šis procesas dar labiau paspartėjo, rekordiškai greitai – šių metų sausį – priėmus sprendimą dėl velionio pontifiko paskelbimo palaimintuoju. “Pirmojo pasaulinio popiežiaus”, kaip jį praminė vienas kardinolas, gerbėjus šis sprendimas labai nudžiugino.

Atrodo, kad lenko popiežiaus kritika dėl konservatyvios doktrinos laikymosi ir nepakankamo dėmesio Bažnyčios negerovėms – nuo korupcijos iki kunigų pedofilijos – turi gerokai mažesnį svorį, palyginus su jo gerbėjų susižavėjimu.

Kad Jonas Paulius II būtų paskelbtas palaimintuoju, Vatikanas turėjo patvirtinti, jog jam padedant yra įvykęs bent vienas stebuklas. Toks stebuklas buvo rastas, kai mokslas nesugebėjo paaiškinti vienos prancūzės vienuolės išgijimo nuo Parkinsono ligos, kai ši pasimeldė velioniui pontifikui.

Dar vieno stebuklo reikia, kad popiežius būtų paskelbtas šventuoju.

Tūkstančiai katalikų Vatikanui išsiuntė laiškus, tikindami, kad velionis Jonas Paulius II padėjo jiems stebuklingai išgyti. 270 numanomų stebuklų liudijimų jau atrinkti išsamesniam tyrimui.

Šeštadienio vakarą kai kurie Jonui Pauliui II artimi asmenys, tarp jų asmeninis popiežiaus sekretorius Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas), pasakos savo istorijas per budėjimą Romos istoriniame centre. Šio miesto bažnyčios liks atidarytos visą naktį.

Sekmadienį beatifikacijos mišias Šv.Petro aikštėje aukos popiežius Benediktas XVI. Per šią ceremoniją taip pat bus parodyta ampulė su Jono Pauliaus II krauju, paimtu paskutinėmis jo gyvenimo dienomis.

Aikštėje ceremoniją galės stebėti iki 80 tūkst. žmonių. Tikėtina, jog dar tūkstančiai tikinčiųjų susirinks plačiame prospekte, vedančiame į Vatikaną, kiti galės stebėti ceremoniją dideliuose lauko ekranuose.

Ekskursijų gidų ir piligrimystės asociacijos prognozuoja, kad sekmadienį į Romą atvyks 300-500 tūkst. žmonių. Apie 40 tūkst. piligrimų turėtų atskristi užsakomaisiais lėktuvų reisais, dar kiti važiuos autobusais arba atplauks laivais.

Parduotuvėms suteiktas specialus leidimas dirbti sekmadienį. Taip pat buvo išspausdinta 500 tūkst. viešojo transporto bilietų, kuriuose pavaizduotas besimeldžiantis K.Wojtyla.

Kad nereikėtų mokėti astronomines sumas už nakvynę viešbučiuose, daug piligrimų tikriausiai atvyks į Romą sekmadienį paryčiais ir išvyks tuojau po ceremonijos Vatikane.

Planuojama, kad į iškilmes atvyks apie 50 valstybių ir vyriausybių vadovų, tarp jų Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis), Meksikos vadovas Felipe Calderonas (Felipė Kalderonas), Belgijos karalius Albertas II ir karalienė Paola, Prancūzijos premjeras Francois Fillonas (Fransua Fijonas).