Permainos. Mados pasaulyje perversmą sukėlusios išmaniosios technologijos ir jų sintezė su įvairiomis mokslo industrijomis artimiausiais dešimtmečiais itin stipriai keis šiandienos gaminių veidą: jie ne tik puoš, šildys, bet ir gebės transformuotis bei prisitaikyti prie žmogaus kūno, atliks ne vieną šiandien dar, atrodytų, neįprastą funkciją.

Specialūs gaminių pluoštai, prisodrinti vitaminų ar antibakterinių medžiagų (atsižvelgiant į geografines platumas), pasižymintys gydomosiomis savybėmis: kaip antai specialūs drabužiai, skirti sergantiems diabetu (nuolat papildomi insulino atsargomis), susižeidusiems kare (patrynus audinį, šis išskiria antibakterinių medžiagų) ar norintiems masažuojamojo (anticeliulitinio) audinio paviršiaus, nėra futuristinė pasaka suaugusiems. Kur kas labiau už Lietuvą tekstilės pramonėje pažengusios šalys, tarkime, JAV, jau ne vienus metus gamina tai, apie ką daugelio šalių pramonės ir dizaino atstovai dar tik svajoja.

Taigi prasidėjus gimdymui gimdyvė sulaukia skambučio iš ją prižiūrinčios medicinos įstaigos.

KTU Tekstilės inžinerijos profesoriaus Rimvydo Milašiaus vertinimu, Europa nuo  JAV atsiliko prieš gerą dešimtmetį pareiškusi, kad jai tekstilė nereikalinga. „Deja, šiandien Amerika pažengusi taip toli, kad vargiai bepasivysime“, – apgailestauja profesorius, kaip mokslo ir tekstilės pramonės produkto rezultatą pateikiantis JAV itin išpopuliarėjusį ir kone 10–15 metų medicinos pramonėje naudojamą besilaukiančiai moteriai skirtą diržą. Juo informacija apie artėjantį gimdymą nuolat skenuojama ir siunčiama į medicinos įstaigą. Taigi prasidėjus gimdymui gimdyvė sulaukia skambučio iš ją prižiūrinčios medicinos įstaigos.

Ne tik medicinos, be ir karo pramonėje naudojama speciali inžinerinė tekstilė, funkcionuojanti kaip imtuvas ir siųstuvas (šiuo atveju veikianti kaip radaras), JAV gaminama jau ne vienus metus. Pasidomėjus, ar senos Lietuvoje šios tekstilės tradicijos, mokslininkas mini 1980 metus, kai pradėti gaminti kompozitai kosmoso programai.

„Šiandien be techninės tekstilės, kuri naudojama tiek karo, tiek automobilių ar medicinos pramonėje, – nė iš vietos. Atrodo, kad ir ateityje šių gaminių poreikis tik didės“, – prognozuoja R.Milašius.

O VDA Kostiumo dizaino katedros lektorė Genovaitė Snukiškytė sako, kad Lietuvoje susiklostė gana nepalankios sąlygos inovacijoms ateiti į madą: „Dėl minimalios mokslinių atradimų sklaidos šioje srityje mokslininkų sukurti nauji pluoštai tiesiog pasimeta. Taigi suradę tarpinę grandį galėtume judėti į priekį kur kas sparčiau.“

Nanotechnologijas savo gaminiams naudojanti Lietuvos įmonė „Garlita“ jau šiandien gamina inovatyvius drabužius, pasižyminčius termoreguliacinėmis savybėmis: atsparius ugniai, drėgmei ir purvui.

Paklausta, ką galėtume vadinti ES tekstilės lyderiais, KTU Inžinerijos katedros docentė Daiva Mikučionienė mini italus ir vokiečius. Tarkime, pagal tekstilės pramonės apyvartą vienam gyventojui Italija lenkia visus ir yra neginčijama masinės mados diktuotoja (ji gamina įrangą besiūliams gaminiams ir juos pačius). Vokietija garsėja kaip funkcinės tekstilės gamintoja, itin glaudžiai bendradarbiaujanti su mokslo ir pramonės sektoriumi. Taip pat vokiečiai yra sukūrę sunkiai įsivaizduojamą futuristinę technologiją, kuri jau taikoma praktikoje (pvz., JAE statant milžiniškus dangoraižius tokios technologijos naudojamos konstrukcijoms lengvinti).

Konkuruoti su išsivysčiusiomis šalimis tekstilės srityje šiandien gali ir čekai, taip pat ir kai kurios Lietuvos įmonės, taikančios naujausias technologijas aprangos gamybos srityje. Nanotechnologijas savo gaminiams naudojanti Lietuvos įmonė „Garlita“ jau šiandien gamina inovatyvius drabužius, pasižyminčius termoreguliacinėmis savybėmis: atsparius ugniai, drėgmei ir purvui.

Tokios inovatyvios technologijos vartotojus pasiekia keliais etapais. Pirmiausia drabužiai kuriami prioritetinių sričių atstovams, kosmoso tyrėjams, gelbėjimo ir saugos darbuotojams, jėgos struktūrų atstovams, o vėliau pereinama ir prie masinės gamybos.

D.Mikučionienės teigimu, ši produkcija tokia gera ir paklausi, kad Lietuvos rinkoje jos tiesiog nelieka: „Visi gaminiai eksportuojami į užsienio šalis, be to, Lietuvos vartotojams pagal pragyvenimo lygį jie gerokai per brangūs.“

Didžiausia naujiena galime vadinti mezgimo pramonėje pritaikytą durpių pluoštą, pasižymintį itin geromis kompleksinėmis savybėmis.

Iš Lietuvos įmonių naujųjų technologijų srityje gana sparčiai pažengęs ir „Audimas“, siuvantis laisvalaikio bei sporto drabužius iš naujoviškų audinių, kurie itin efektyviai sugeria ir išgarina drėgmę, yra pralaidūs orui ir padeda kūnui išlikti sausam. Šie pavyzdžiai rodo, kad išmaniosios technologijos iš esmės keičia drabužių pobūdį.

Tarkime, elektrai laidūs pluoštai leidžia numegzti išmanius ir apie žmogaus organizmo pulso pokyčius informuojančius gaminius, kurie praneša apie sveikatos sutrikimus ir tuo pačiu metu saugo nuo žalingo aplinkos poveikio.

Jau šiandien rinkoje itin pageidaujami pluoštai iš atsinaujinančių išteklių: kanapių, dilgėlių (pastarasis jau naudotas Napaleono armijos karių aprangoje) ir pan. Didžiausia naujiena galime vadinti mezgimo pramonėje pritaikytą durpių pluoštą, pasižymintį itin geromis kompleksinėmis savybėmis.

„Iki šiol rinkoje daugiau buvome žinomi kaip medvilninių apatinių drabužių gamintojai, tačiau jau daugiau nei trečdalį mūsų produkcijos sudaro kitos medžiagos: vilna, vilna su šilku, modalas, kanapių pluoštas, tencelis, poliesteris ir pan.“, – vardija Inga Prievelienė, AB „Utenos trikotažas“ technologijų ir investicijų skyriaus vadovė.

Per metus Utenoje sukuriama apie 50 inovatyvių medžiagų, panaudojant arba naują pluoštą, arba specialų mezgimą. Tačiau pati naujausia įmonėje sukurta medžiaga – kanapių pluoštas, sumaišytas su ekologiška medvilne. „Kanapės garsėja antimikrobinėmis savybėmis, yra atsparios grybeliams, nesukelia alergijos ir labai tinka jautrią odą turintiems žmonėms. Žiemą šis pluoštas šildo, o vasarą vėsina“, – apie ekologišką produkciją, pasiekiančią vartotojus, pasakoja I.Prievelienė.

Kalbant apie artimiausio dešimtmečio tendencijas, kurių sieks Europa ir visas pasaulis, „Veido“ ekspertų nuomone, reikėtų akcentuoti perėjimą nuo greitosios prie ilgalaikės, tvarios mados, pabrėžiant ekologiją.

Manau, po poros dešimtmečių drabužiai iš 3D spausdintuvo bus prieinami masiniam vartojimui.

KTU profesorius dizaineris Kęstutis Lekeckas sutinka, kad nors dizaineriai ir skatinami vertinti ekologiškumą, dažnoje jų kolekcijoje tebevyrauja greitoji mada (įsigytas drabužis nešiojamas trumpą laiką ir netrukus keičiamas nauju). Naujos kartos drabužius kaip kūrinius, pasižyminčius maksimaliomis išmaniosiomis galimybėmis, apibūdinantis pašnekovas mano, kad lūžis madoje įvyks utilizavimo technologijoms pasiekus tokį pat išsivystymo lygį, kokį šiandien yra pasiekusi drabužių gamyba: „Jei iš 3D spausdintuvo ištrauktą suknelę bus įmanoma paversti spausdinimo medžiaga, utilizacijos progresas pajudės tokiu greičiu, kokiu šiandien vystosi gamyba. Ilgainiui mums užteks vieno drabužio, kuris bus labai įvairialypis. Manau, po poros dešimtmečių drabužiai iš 3D spausdintuvo bus prieinami masiniam vartojimui. Deja, šiandien ši paslauga dar labai brangi. Vieno drabužio išspausdinimas atsieina panašiai 3 tūkst. eurų, o ir pačiam audiniui dar trūksta medžiagiškumo (plastikas nėra dėvėti itin patogi medžiaga, tačiau gaminių prototipams ji tinka).“

Ateities mados estetika, dizainerio teigimu, neatsiejama nuo futuristinių sprendimų, netikėtų ir dar nematytų formų bei medicinos ir biomedicinos įtakos. Kitas momentas – išmaniajai tekstilei gali būti suteikta begalės naujų funkcijų: drabužis gali reaguoti į žmogaus nuotaiką, kūno temperatūrą (prireikus šildo arba vėsina), šviesą, sveikatą, išmatuoti kūno skysčių cheminį lygį ir atlikti daug kitų funkcijų. Taigi tikėtina, kad po keleto dešimtmečių namie išsispausdinta maža juoda suknelė kaskart atrodys vis kitaip ir pasižymės daugiau nei viena funkcija.

Tarkime, pasitelkus nanotechnologijas Japonijoje jau šiandien gaminami apatiniai drabužiai, turintys sidabro ar aukso dalelių, kurios masažuoja odą ir tonizuoja organizmą. Tokią prekę už nemenką sumą galima įsigyti ir Lietuvoje. Labai tikėtina, kad ateityje šios prekės taps kur kas labiau prieinamos masiniam vartotojui.

Pasaulio mokslinėse laboratorijose jau kuris laikas ieškoma inovatyvių mados sprendimų, kaip pritaikyti naująsias technologijas kuriant modelius, diegiamus į masinę drabužių gamybą. Kaip pavyzdį galima paminėti moderniosiomis biotechnologijomis sukurtą vadinamąją biotekstilę, kuri savo plastiškumu panaši į silikoną, bet užauginama iš bakterijų.

Mados prognozavimo agentūros neabejoja, kad inovatyvūs sprendimai lems mados ateitį. Tiesa, kaip smarkiai, šiandien nuspėti dar sudėtinga, nes rinkoje esama jau itin netradicinių mėginimų. Kaip vieną tokių galima paminėti iš žmogaus ir išmaniosios odos gimstančius hibridus – kūno papuošalus visam gyvenimui. Pasak K.Lekecko, tai viena įdomiausių išmaniųjų medžiagų iš biomedicinos srities.

Pasitelkus išmaniąsias technologijas jau šiandien galima užsiauginti ant piršto savo ir savo partnerio odos hibrido žiedą.

„Kai kurie asmenys tokias mados naujoves įvardija kaip artėjančios pasaulio pabaigos nuojautą. Nežinia, kas labiau šokiruoja ir sukrečia: vizualinė tokių kūrinių pusė ar mintis, kad tai gimė iš žmogaus kūno odos. Tik įsivaizduokite, kokias galimybes tai atveria: pasitelkus išmaniąsias technologijas jau šiandien galima užsiauginti ant piršto savo ir savo partnerio odos hibrido žiedą (kažkas panašaus į gana išpopuliarėjusį „pirsingą“) visam gyvenimui“, – karščiausiomis mados užkulisių naujienomis dalijasi dizaineris.

Jis neabejoja, kad per artimiausius metus mados pasaulis kardinaliai keisis, ir kaip įrodymą mini aukštosios mados savaitėje iš 3D spausdintuvo gimusią Prancūzijos dizainerės Iris van Herpen kolekciją. Pastaruoju metu panašiu būdu dienos šviesą ant podiumų išvysta daugelis aksesuarų, batų ir kitų aprangos elementų.

Matyt, vienu futuristinės mados įkvėpėjų ir kelrodžių šiandien galima vadinti jau mirusį ekscentriškąjį britų dizainerį Alexanderį McQueeną. Neabejojama, kad būtent jo kūrinių formos ir siluetai įkvėpė palengva įsibėgėjančią 3D pramonę.

Žinoma, viena yra tai, ką prognozuoja mados profesionalai, ir visai kas kita, kas iš tiesų prigyja visuomenėje. Būtent tai, ar kūrėjo idėjos randa atgarsį gatvėje, ir lemia tolesnį jo kūrinių gyvenimą. Antimada (ne nuo podiumų, o iš gatvės gimusi), pasauliniai neramumai, įsiplieskę kariniai konfliktai ir globalizacija šiandien formuoja tikrąjį mados veidą.

Dar aštuntajame dešimtmetyje mados diktatą pamiršęs pasaulis užleido vietą stiliui, kurį kiekvienas mūsų interpretuoja kitaip.

Taigi nepaisant to, kad kiekviena šalis turi nacionalinius savo pluoštus (šilką, medvilnę, liną ir pan.), tenka pripažinti, jog tradicinių žaliavų naudojimas pramonėje palengva mažėja, nes sukuriama vis daugiau naujų pakaitalų. Tarkime, amerikiečiai, išskyrę voro DNR ir įterpę jį į šilkverpio vikšro genomą, jau šiandien gamina šilką, pasižymintį ypač geromis savybėmis.

Kokių dar netikėtumų šioje srityje pažers artimiausi dešimtmečiai, nuspėti nelengva, tačiau „Veido“ pašnekovai sutaria, kad ateities mada dar bręsta inovatyviose mokslo ir dizaino laboratorijose, kurios ir lems būsimus pokyčius.

Aktualusis interviu

Į „Veido“ klausimus atsako dizainerė, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Kostiumo dizaino katedros profesorė Jolanta Talaikytė.

VEIDAS: Kaip artimiausi 25 metai mados pasaulyje pakoreguos esamą padėtį? Ką tokio turėsime ir naudosime, ko galbūt šiandien dar nėra?

J.T.: Žinant, jog mada pagal savo prigimtį yra ne menas, o grynų gryniausias verslas, pasitelkiantis naujausius technologinius atradimus, padedančius prekiauti abstrakčia grožio idėja, nesunku suprasti, kad jos tikslas – pasiūlyti visuomenei geriausią grožio išraišką, atspindinčią laikmečio dvasią.

Jei kalbame apie utopinį žvilgsnį į ateitį, manau, kad mada dar labiau globalizuosis, o individai vis panašės vieni į kitus. Taigi didžiulė globalizacija graso unikalumo praradimu, mada tampa universali: tas pats drabužis gali tapti skraiste, galvos apdangalu – atsiveria begalinės improvizacijos galimybės. Iš kitos pusės, ji įgyja vis daugiau potencialo: vartotojas pats kuria sau drabužius, naudodamasis naujosiomis technologijomis (kalbu apie 3D ir 4D spausdintuvus). Jau šiandien matome tokių eksperimentų pavyzdžius – drabužius, kuriuose integruotas apšvietimas, šiluma ir pan. Labiau išsivysčiusios valstybės tai jau naudoja nanotechnologijų ir karinėje pramonėje.

VEIDAS: Britų dizainerė Suzanne Lee įrodė, kad drabužius galima tiesiog užsiauginti (jai pakako žaliosios arbatos, cukraus ir bakterijų, iš kurių ir užderėjo celiuliozė). Panašūs pavyzdžiai vis dar skamba kaip iš fantastikos srities, bet gal ateityje tuo nebesistebėsime?

J.T.: Mokslas nestovi vietoje, o ypač biotechnologijų srityje. Šiandien inžinieriai technologai, biologai ir dizaineriai dirba išvien, taigi ši sritis vystosi ypač greitai. Jei per artimiausius dešimtmečius neįvyks pasaulinio lygio sukrėtimų, neabejoju, kad biotechnologijos užkariaus pasaulį. Tarkime, Kinija nuo senų laikų garsėja šilkverpių siūlais, tačiau šiandien jau yra mėginimų naudoti voro austus siūlus. Žmonija, sujungusi seniausius pasiekimus su šiandienos technologijomis, gali pasiekti dar neregėtų perspektyvų. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo nesuderinama (maisto, biotechninių industrijų pramonė ir mada), netolimoje perspektyvoje gali pateikti labai įdomių sprendimų.

VEIDAS: Teigiate, kad nebėra nė vienos srities, kuri būtų atsieta nuo kitos. Įsivyrauja visagalis tarpdiscipliniškumas?

J.T.: Šiandienos pasaulis tuo ir žavus: jei kokia naujovė atsiranda vienoje srityje, netrukus ją adaptuoja ir pritaiko kita. Dar ne taip seniai neįsivaizdavome, kad chemikas, karo pramonės atstovas ir dizaineris rastų bendrą kalbą, o šiandien disciplinų persidengimas – viena būtinų šiuolaikiškumo ir novatoriškumo sąlygų. Taigi ir mada suvokiama jau ne tik kaip drabužis, bet ir kaip komunikacijos bei socializacijos priemonė, kurią itin papildo ir praplečia subkultūros bei etnokultūros elementai.

VEIDAS: Kaip apibūdintumėte rytdienos mados tendencijas?

J.T.: Ilgalaikės tendencijos su mada neturi nieko bendro – tai kultūros ir laikmečio atspindys, o trumpalaikės tendencijos yra visiškai nesusijusios su kultūra, istorija, religija ir žmonėmis. Mada – gyvenimo būdo vizija, ateinanti kartu su socialine sąvoka. Taigi pirmiausia kalbame apie socialinį žmonių gyvenimą. Jei jis gerėja, atitinkamai klesti ir technologijos, jų vystymasis ir pažanga.

Kaip ateities tendencijas apibūdinčiau virtualumą, universalumą, naujausias technologijas, socializaciją ir ekologiškumą. Žinant, kad kasmet išmetame milijonus tonų drabužių, iš kurių perdirbame tik apie 16 proc., nesunku suvokti, kaip smarkiai žalojame aplinką. Šiandien dar mažai kas žino, kad bene labiausiai užteršta medžiaga yra medvilnė (dėl itin gausiai šioje pramonėje naudojamų pesticidų). Deja, dažnas vartotojas iki šiol tebelaiko ją vienu ekologiškiausių audinių. Galbūt pasitelkus naujausius atradimus pavyks sumažinti ar visai išvengti pesticidų naudojimo šioje pramonėje.

Taigi labai svarbu ne tik gerai atrodyti, bet ir būti socialiai atsakingam. Neturėtume pamiršti, kad mada – vienas brangiausių verslų, antras po naftos išgavimo pramonės, ir turėtume stengti būti etiški vartotojai.

VEIDAS: Kas mados pramonėje diktuoja gaires?

J.T.: Pasaulinės reikšmės mados krypčių ir tendencijų prognozavimo agentūros. Kaip vienas garsiausių galima paminėti Niujorke esančią WGSN („Worth Global Style Network“), taip pat prancūziškąsias: „Carlin“, „Nelly Rodi“, „Fashion Snoops“, „Fashion Vignette“ ir pan. Jos konsultuoja daugelį pasaulio įmonių, mados ir verslo dizaino kūrėjų, juos įkvepia ir nukreipia. Tai didžiulis verslas, ir jame nieko atsitiktinio nėra. Atkreipkite dėmesį: jei mados pramonė pasigauna vieną spalvą ar siluetą, propaguos tai pradedant kosmetikos ir audinių, baigiant kvepalų pramone (bent kaspinėlį tos spalvos užriš).

VEIDAS: Būti vizionieriumi rinkos priešakyje ir nuolat pataikyti, savęs klausiant, ko gi šiemet pirkėjas norės, užsiėmimas ne iš lengvųjų?

J.T.: Su mada dirbančiam dizaineriui ar verslininkui būtina gera nuojauta: mėginti nuspėti, kas karaliaus ant podiumų, ir duoti vartotojams užuominą, ko jie galėtų norėti. Žmonės, dirbantys šioje srityje, turi tarsi atspėti, ko gi vartotojas galėtų norėti. Taip formuojamos mados tendencijos, nukreipiančios pirkėją norima linkme. Žinoma, dar reikia visą tai tinkamai ištransliuoti, pasirūpinti, kad patektų į vitrinas ir pan. Nors ir nežinome, kas bus ateityje, galime nuspėti mados kryptį. Dizaineris visuomet yra mados verslo priešakyje ir geba aprėpti naujoves iš pačių įvairiausių sričių: tekstilės, naujausių technologijų, meno, architektūros, mokslo.

VEIDAS: Kuria kryptimi, jūsų nuomone, juda šiandienos mada? Kada galime tikėtis masiniam vartotojui prieinamos 3D drabužių produkcijos?

J.T.: Naujosios technologijos į madą integruojasi nepaprastu greičiu, jau šiandien ant pasaulio podiumų demonstruojami 3D spausdintuvu sukurti aksesuarai ir drabužiai, medicinos pramonėje – implantai, klausos aparatai, labai sparčiai sporto ir karo pramonėje vystosi robotizacija. Naujausioms technologijos atėjus į madą drabužiai šviečia, juda, šildo, padeda judėti, pagal komandą sutrumpėja ar pailgėja, išsiskleidžia. 3D spausdintuvai jau šiandien gali užauginti trūkstamą medžiagą ar galūnę, taip pat gali integruoti tai į žmogaus kūną, pasitelkus 4D vaizdas pagilinamas. Kol kas šios naujovės prieinamos tik itin technologiškai išsivysčiusioms šalims, bet laikui bėgant tai gali tapti ir masinio vartojimo produktais.

VEIDAS: Ką įprastai pasitelkia mados sektoriuje dirbantys profesionalai, siekdami išsigryninti būsimas sezono tendencijas?

J.T.: Kalbant bendrąja prasme prognozės, ant kurių konstruojamos mados tendencijos, būtų etnokultūra (atsigręžiame į savo kultūrinį paveldą), istorizmas (momentai, kurie svarbūs mūsų istorijai: karališkųjų dinastijų atgarsiai, karo nuojauta, ankstesnių karų patirtys ir pan.), gatvės mada (šiandien kūrėjai vis dažniau ieško įkvėpimo miestų gatvėse), androgeniškumas (skirtingų lyčių niveliavimasis) ir seksualumas.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

Straipsnis pirmą kartą publikuotas 2015 m. sausio mėnesį savaitraštyje “Veidas”