JAV lietuvio išrastą losartaną kraujo spaudimui mažinti renkasi ir chemikai Nobelio premijos laureatai.

Aušra Lėka

Naują vaistą išrasti taip sunku, kad retai būna, jog mokslininkas gali pasigirti kelių vaistų išradimu. O JAV lietuvį dr. Joną Dunčią kolegos, sveikindami su vienu iš daugelio jo pelnytų apdovanojimų, net pavadino fenomenaliu vaistų medžiotoju.

Mokslininkas, visą gyvenimą dirbantis farmacijos įmonėje, neslepia, kad toks įvertinimas jam malonus, bet priduria: „Prisipažįstu, kad didžiąja dalimi išradimai priklauso ne nuo manęs. Yra labai daug dalykų, kurių mokslininkai dar nesupranta. Labai sunku ieškoti vaistų nuo ligos, jeigu nėra tiksliai žinoma ligos priežastis ir vystymasis molekuliniu lygiu. Taigi yra daug klaidžiojimų. Kaip sako mano padėjėjas, su kuriuo kartu dirbu per tris dešimtmečius, ir aš su juo sutinku, jei žinotume, ką darome laboratorijoje, tai kiekvienos laboratorijos lentyna būtų nukrauta naujai išrastais vaistais.“

Vis dėlto J.Dunčios išradimų lentyna tikrai verta ne tik mokslininko gautų įvertinimų, bet ir milijonų pacientų dėkingumo.

Losartanas jau padeda milijonams visame pasaulyje

Revoliucingu, etapiniu vaistu širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti vadinamas J.Dunčios su nedidele komanda kolegų sukurtas losartanas (vaisto komercinis pavadinimas „Cozaar“) jau padeda milijonams žmonių visame pasaulyje gydytis nuo per didelio kraujospūdžio. Lietuvis chemikas su kolegomis išrado dar keletą junginių, bet kol jie neišėjo į rinką, dėl konfidencialumo reikalavimų minėti jų neleidžiama. Dabar mokslininkas dirba imunologijos srityje.

Kurti vaistą nuo aukšto kraujospūdžio J.Dunčia ėmėsi dar būdamas jaunas chemijos mokslų daktaras. Garsi „DuPont Pharmaceuticals“ firma, kurioje jis įsidarbino, kaip tik buvo užsibrėžusi tikslą tokį vaistą sukurti. Nedidelė mokslininkų komanda ėmėsi ieškoti vaisto, kuris sumažintų kraujo spaudimą, blokuodamas angiotenzino receptorius (angiotenzinas – tai hormonas, sutraukiantis kraujagysles; dėl tokio jo veikimo ir pakyla kraujo spaudimas).

Metai intensyvaus darbo, antri, tačiau siekiamo rezultato nepavyksta pasiekti. Tada mokslinėje literatūroje jie rado japonų firmos „Takeda“ patentą, kuriame minimas japonų surastas, bet silpnai kraujo spaudimą mažinantis cheminis junginys. Japonams to junginio veikimo patobulinti nepavyko, tad savo išradimą jie užpatentavo ir tą tyrinėjimo sritį apleido.

„Žiūrėdamas į mūsų sukurtą angiotenzino modelį kompiuteryje mačiau, kad prie „Takedos“ junginio pridėjus dar vieną rūgšties grupę naujas produktas taptų panašus į angiotenziną. Tą pačią savaitę, prijungęs rūgšties grupę prie „Takedos“ junginio, gavau naują junginį, kuris veikė dešimt kartų stipriau nei „Takedos“ firmos junginys. Po kelių mėnesių sukūriau junginį, kuris buvo dar dešimtkart stipresnio aktyvumo. Mano kolegai pasisekė dar labiau patobulinti mūsų junginį, bet vis tiek jo veikimas buvo per silpnas, kad būtų galima vartoti kaip vaistą. Prireikė laiko, bet tai buvo vainikuota losartano išradimu“, – pasakoja J.Dunčia.

Išrastas naujas cheminis junginys tapo pirmuoju pasaulyje vaistu, blokuojančiu patį hormoną angiotenziną II, kuris kūne siaurina kraujagysles ir taip aukština kraujospūdį. Losartanas kūne yra stebuklingai metabolizuojamas į junginį, kurio poveikis sustiprėja dar dešimtkart, kas yra 10 tūkst. kartų stipriau nei „Takedos“ sukurtas junginys.

„Bet aš šito negalėjau sugalvoti. Vieni sakys, kad šio vaisto išradimas – tik malonių sutapimų seka. Tačiau esu įsitikinęs, kad tai Dievas stebuklingai panaudojo mane pagalbai sergantiems žmonėms suteikti“, – sako religingas chemikas, prisimindamas, kad įsidarbinęs farmacijos bendrovėje dėkodamas Dievui už gautą įdomų darbą pirmą kartą gyvenime paaukojo nemažą sumą pinigų krikščioniškai labdaros organizacijai, šelpiančiai alkstančius žmones visame pasaulyje, paskui aukojo dar keliskart, ir kaskart po aukos pasisekdavo pasiekti ženklų postūmį kuriant vaistą.

Beje, vėliau mokslininkai pastebėjo, kad losartanas ne tik padeda nuo aukšto kraujo spaudimo, bet ir apsaugo nuo insulto, padeda žmonėms, sergantiems Marfano sindromu (įgimta jungiamojo audinio liga), Vakarų Nilo encefalitu, plaučių fibroze (liga, kuriai būdingas plaučių audinio pažeidimas, dėl kurio jis ima randėti), gal net padės sergant SARS (sunkus ūminis respiracinis sindromas) virusu. „Tai tikrai nuostabi Dievo dovana žmonijai“, – džiaugiasi J.Dunčia.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.