Tomo Alksnio nuotr.

Jonas OKMANAS

Ši vasara bus gausi šalies aviatorių renginių, tarp kurių net keturi reikšmingi tarptautiniai aviacijos sporto čempionatai.

Liepos 31 – rugpjūčio 14 d. Pociūnuose, Prienų rajone vyks 34 -tasis Pasaulio vyrų sklandymo čempionatas standartinėje, klubinėje ir 20 m klasėse. Jame dalyvaus 136 pilotai iš 29 pasaulio šalių. Lietuvai atstovaus šeši Kauno klubo sklandytojai. Čempionate pirmą kartą po ilgos pertraukos dalyvaus visų trijų Baltijos šalių atstovai bei sklandytojai iš Baltarusijos. Sklandytuvus į orą kels visi (apie 15) Lietuvos klubuose esantys lėktuvai „Vilga“ bei vienas iš Estijos. Į varžybas susirinks apie 400 žmonių, tai – dalyviai, ir jų pagalbininkai, teisėjai ir kitas personalas.

Liepos 4 – 10 dienomis Birštone vyksiantį II Pasaulio moterų karšto oro balionų čempionatą, kuriame dalyvaus per 50 piločių iš 21 šalies. Lietuvai atstovaus šešios pilotės.
Birželio 28 – liepos 4 d. Marijampolėje vyks Pasaulio jaunimo (iki 26 metų) karšto oro balionų čempionatas, kuriame varžysis 36 pilotai, atvykę iš 17 šalių. Kaip pasakojo Lietuvos karšto oro balionų čempionas ir pasaulio jaunimo vicečempionas bei šių varžybų dalyvis Rokas Kostiuškevičius, organizaciniai klausimai jau išspręsti, lieka tikėtis gero oro.
Liepos 10 – 17 dienomis Paluknio aerodrome vyks V Europos parasparnių tikslaus nusileidimo čempionatas. Pasak būsimų varžybų direktorės Violetos Masteikienės, planuojama, kad dalyvaus 80 pilotų ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio. Tikslaus nusileidimo varžybose vertinamas piloto tiksliausias nusileidimas į 5 arba 10 metrų taikinį. Tokios varžybos yra patrauklios žiūrovams – pilotai kyla į nedidelį aukštį ir leidžiasi šalia jų.

T. Alksnio nuotr.

Vos prieš mėnesį naujuoju Lietuvos aeroklubo prezidentu išrinktas teisininkas Gintaras Kalinauskas pasakoja, kad aviacijoje jis  yra naujokas, skraido vos dvejus metus ir ore yra išbuvęs tik apie 100 valandų. Tačiau naujasis prezidentas yra kupinas ryžto ir entuziazmo. Pirmiausia svarbu, pasak jo, sklandžiau susikalbėti visoms dvylikai šios srities vienijamų federacijų, kad būtų išspręsti aerodromų bei klubų turtiniai klausimai. Pirmieji išbandymas ir bus šios vasaros tarptautiniai aviacijos sporto renginiai.

Ką turime šiandien?

Tarpukario Lietuva prisimenama kaip aviacijos valstybė, kurią pašlovino S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą. Ikikarinė Lietuva Europoje buvo vertinama ir kaip karo aviacijos valstybė, turėjusi nuosavos konstrukcijos lėktuvus ANBO.

Dabar lėktuvų neturime, nuosavų avialinijų taip pat. Beliko tik mėgėjiška aviacija, pagardinama įvairių sričių aviacijos sporto renginiais, kurie laukia žiūrovų ir šią vasarą. Šalyje dabar veikia 15 valstybės bendrosios aviacijos civilinių aerodromų, prie jų ką tik buvo priskaičiuota Nidos lėktuvų nusileidimo aikštelė. Aerodromus valdo įvairios valstybinės struktūros, tačiau valdžios koridoriuose gimęs planas – juos atiduoti savivaldybėms. Bet savivaldybių funkcija – ne aviacijos, juo labiau šio sporto reikalais rūpintis.

Laukiama jubiliejaus

Mažiau nei po metų civilinei aviacijai pradžią davęs Lietuvos aeroklubas minės 90 metų sukaktį. 1927 m. balandžio 28 d. Kaune susirinkusi grupė aviacijos karininkų, tarp kurių buvo ir S.Darius, apsvarstė Lietuvos aeroklubo statutą ir jį priėmė. Statutas skelbė: „Klubo tikslas – ruošti visų oreivystės sričių specialistus, vienyti juos žinių ir prityrimo gilinimui ir visaip remti skraidymo mokslą Lietuvoje, propaguoti oro sportą, dominti visuomenę oreivyste.“

Per gana trumpą laiką LAK ne tik pavyko sukurti ir išplėtoti aviacijos infrastruktūrą, bet ir sudominti visuomenę, burti aviacijos specialistus, rengti varžybas, ruošti lakūnus keleivinei ir transporto aviacijai ir t.t. Visų tarpukario aviatorių darbo vaisius – sukurta karo aviacijos valstybė ir okupavus šalį sovietų perimti 117 lėktuvų.

Tempia pramoginė aviacija

O ką turime šiuo metu? Vieną kitą stiprų aviatorių, sugebantį iš savo talento šiaip taip išsilaikyti. Dar veikia gana stipriai išplėtota pramoginė aviacija – pagrindinė aerodromų ir aeroklubų maitintoja.Vien per praėjusius metus aviacijos sporto atstovai aukščiausio rango Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojo 14 trijų spalvų medalių. Tarp jų – ir oro žaidynių auksas bei bronza.

Nepriklausomybės pradžioje, apie 1990-uosius, aviacijos sportininkų buvo per 20 tūkst., o dabar – 3 tūkst. 1989 m. atkūrus Lietuvos aeroklubą jame dirbo 400 žmonių, dabar beliko du etatiniai darbuotojai. Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas sako, kad viskas laikosi tik ant entuziastų, nes nėra normalios valstybės politikos.

Aviacijos sportas iš valstybės remiamas per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą. Kitas pinigų šaltinis – komercinės pajamos  iš pramoginės veiklos. Šiais metais dvylika sporto federacijų vienijančiam Lietuvos aeroklubui iš KKSRF atseikėta beveik 200 tūkst. eurų. Suma pakenčiama, bet sklandytuvą, oro balioną ar parašiutą įsigyti – tai ne kamuolį ar lazdą nusipirkti.

Turtas „skraido“ iš rankų į rankas

1990 m., nebelikus DOSAAF organizacijos (savanoriškos draugijos armijai, aviacijai ir laivynui remti), tikėta, kad pavyks sukurti savą lietuvišką sistemą, bet tai nepavyko. Maskvos upėms išsekus, aeroklubų turėtas turtas, aerodromų infrastruktūra ir statiniai imti iš vienų rankų į kitas perdavinėti, kol galiausiai civilinės aviacijos sritis perduota KKSD. Istoriškai susiklostė remti krepšinį, futbolą, kai kurias kitas sporto šakas, o aviacijos – ne. Tai irgi istoriškai dėsninga, nes aviatoriai nuo bendro lietuviško sporto visada būdavo atskirai.

„Valstybės institucijoms didelio džiaugsmo aerodromų ir jų turimo turto priežiūra bei administravimas nesuteikia. Techniką reikia drausti, inventorizuoti, o valdžios funkcijos – ne turto administratoriaus“, – sako sporto funkcionieriai.

Taigi, regis, artėja naujas aviatorių priklausomybės kam nors laikotarpis – penktasis skaičiuojant nuo atsikūrimo pradžios. Aviacijai tai ne į gera. Tik entuziastų privatus kapitalas šiuo metu įstengia vieną kitą lėktuvą ar kitokią skraidymo techniką įpirkti. O jeigu aeroklubai nevykdytų veiklos, kuri padeda užsidirbti pinigų, aviacijos sportui valstybės skiriamų eurų užtektų tik dulkėms nuo lėktuvų nuvalyti…

Ateities istorijos paraštės

“1933 m. liepos 15 d. S.Darius ir S.Girėnas per 37 val. ir 11 min. lėktuvu „Lituanica“ perskrido Atlantą, bet nepasiekę galutinio tikslo žuvo šiaurės vakarų Lenkijos Soldino apylinkėse. 1935 m. rugpjūčio 21–22 d. Amerikos lietuvis Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lituanica II“ iš Niujorko sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną. Pergalę aukščiausio lygio akrobatinio skraidymo pasaulio „Grand Prix“ varžybose pasiekė ir Pasaulio taurę 2000-aisiais laimėjo lietuvis Jurgis Kairys. Naujų jurgių kairiukų nespėjo užaugti, nes nebuvo jiems nei kuo, nei iš kur mokytis pakilti… “

Tai būsimas įrašas paskutiniame Lietuvos aviacijos istorijos skyriaus puslapyje.

BFL

Jonas OKMANAS

Grynuosius pinigus išmokantys bankomatai – masalas vagišiams, kurie bando į juos įsilaužti pačiais įvairiausiais būdais. Šiuo metu Lietuvoje veikia 1250 bankomatų, todėl policininko prie kiekvieno iš jų nepastatysi.

Norėdamas užtikrinti kuo didesnį bankomatų saugumą, SEB bankas, valdantis beveik 400 bankomatų tinklą, investavo 3,5 mln. eurų į bankomatų tinklo modernizavimą ir toliau diegia šiuolaikiškas saugumo sistemas. Viena jų – sprogstančios rašalo kasetės, suliesiančios visus bankomate esančius grynuosius pinigus, jei bus bandoma į jį įsilaužti.

Panašias sistemas diegia ir kiti bankomatus turintys šalies komerciniai bankai. Pasaulyje rašalo kasetės naudojamos jau apie 15 metų.

Bankomatų plėšikai išradingi

„Bankomatai Lietuvoje veikia jau du dešimtmečius. Per šį laikotarpį sparčiai tobulėjo technologijos ir keitėsi būdai, kuriais vagišiai bandė pasiekti patrauklų masalą – bankomate esančius grynuosius pinigus. Atsižvelgdami į pasaulines tendencijas, SEB bankomatuose Lietuvoje diegiame apsaugos sistemas, kurios užtikrins dar didesnį mūsų klientų finansinių operacijų saugumą“, – sako SEB banko Prevencijos departamen­to direktorius Audrius Šapola.

Į SEB bankomatus per metus mėginama įsilaužti vieną du kartus.

Pasak jo, įsilaužimai į bankomatus – gana reti: į SEB bankomatus per metus mėginama įsilaužti vieną du kartus. Nors dėl šių įsilaužimų klientai tiesiogiai nenukenčia, tai jiems sukelia nepatogumų, nes kurį laiką iš bankomato negalima pasiimti grynųjų pinigų. Be to, vagišiai prie angos, į kurią dedama mokėjimo kortelė, gali pritaisyti elektroninį prietaisą, nuskaitantį kortelės duomenis, arba įtaisyti grynųjų pinigų gaudyklę, kuri neleidžia klientui pasiimti iš sąskaitos lėšų.

Nuskaitę duomenis, nusikaltėliai gamina kortelių dublikatus ir jais naudojasi kaip teisėta banko kortele, dažniausiai užsienyje. Paprastai klientų sąskaitos ištuštinamos labai greitai. O kai įtaisoma pinigų gaudyklė (ją gana nelengva pastebėti), atlikus transakciją pinigus bankomatas išduoda, bet jie prilimpa prie vidinės gaudyklės dalies ir žmogus banknotų negauna. Jam nuėjus gaudyklė su pinigais žaibiškai nuimama.

Tiesa, tokie atvejai Lietuvoje kol kas labai reti, o patiriami nuostoliai palyginti nedideli.

Saugumo priemonių – ne viena

Bankomatus prižiūrinčios ir specialius programinius sprendimus kuriančios bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) direktoriaus pavaduotojo Tomo Au­gu­ce­vičiaus teigimu, bankininkai puikiai žino ir supranta, kiek nuostolių pridaro įsilaužimai į bankomatus, todėl stengiasi rinktis kur kas modernesnes apsaugos priemones. Specialisto teigimu, šiuolaikiniame bankomate įdiegta iki dešimties saugumo sprendimų, apie kai kuriuos nepriimta viešai kalbėti.

Reaguodamos į nenumatytą fizinį poveikį (smūgį, dujas, temperatūrą), jos bankomate esančius pinigus apipurškia specialiu rašalu.

„Tačiau apie vieną naujovę reikėtų žinoti visiems – tiek doriems piliečiams, tiek ilgapirščiams, – sako T.Augucevičius. – Nuo šiol į bankomatus dedamos specialios rašalo kasetės. Reaguodamos į nenumatytą fizinį poveikį (smūgį, dujas, temperatūrą), jos bankomate esančius pinigus apipurškia specialiu rašalu. Nepadės ir viso bankomato nusivežimas – jį pajudinus iš vietos rašalo kasetė taip pat sprogs.“

Dažytų pinigų nepanaudosi

Tai itin patikima apsaugos priemonė – nudažytų banknotų nebeįmanoma panaudoti, todėl vagims dingsta noras laužtis į bankomatą. Kita vertus, nusikaltėliai neturi jokių šansų nudažytų pinigų nuplauti – rašalo ne tik kad nenuplausi, bet ir neištirpinsi nei benzine, nei spirite, nei terpentine. Rašalas gali būti įvairių spalvų, bet dažniausiai naudojamos žalios, raudonos ir mėlynos kasetės.

Jei vis dėlto į rankas pakliuvo toks banknotas, reikėtų iš karto kreiptis į policiją, nes tai yra galimos nusikalstamos veikos įrodymas.

T.Augucevičius pasidžiaugė, kad bankomatų plėšimai Lietuvoje tėra vienetiniai atvejai, tačiau, ekspertų teigimu, ateityje tokių nusikaltimų gali daugėti. „Todėl prevenciškai bankai ir imasi kuo modernesnių saugumo priemonių. Geriau apsisaugoti jau dabar. Galime prisiminti ir Švediją, kurioje prieš septynerius metus buvo fiksuojama po 160–170 bankomatų plėšimų per metus. Įdiegus papildomas apsaugos priemones plėšimų sumažėjo šimtais kartų, o pernai jų tebuvo vos keli“, – pasakoja T.Au­gu­ce­vi­čius.

Apyvarta neleistina

SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus teigimu, gavęs tokiu rašalu sulietą banknotą asmuo negali jo panaudoti, nes tokių kupiūrų ne­priima ir nekeičia nei komerciniai bankai, nei Lie­tuvos bankas. Nepriims jų ir nė vienas bankomatas. Jei vis dėlto į rankas pakliuvo toks banknotas, reikėtų iš karto kreiptis į policiją, nes tai yra galimos nusikalstamos veikos įrodymas. Nudažytų pinigų apyvarta laikoma nusikalstama veika.

Niekada negalima bandyti atsiskaityti sulietais banknotais nei prekybos vietose, nei mokant už paslaugas.

Jonas OKMANAS

Ar tikrai pradėjus tiesiogiai rinkti merus jie įgijo daugiau galios? Gal tai kol kas lieka tik vizijose? Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas įsitikinęs, kad realių galių padaugėjo simboliškai,  neadekvačiai padidėjusiai atsakomybei.

„Kita vertus, mero postas tapo mažiau pri­­­­klausomas nuo politinės konjunktūros, o tai suteikia galimybę tvirčiau ginti sa­­vo programines nuostatas, kurias per rin­kimus tie­siogiai palaikė dauguma miesto gy­ventojų, – ne­­slepia R.Račkauskas. – Su adminis­tracijos va­do­­­vais vieningai nusprendėme restruktūrizuoti sa­vivaldybės ad­mi­nis­t­raciją. Numatyta mažinti 10 proc. eta­tų, su­jungti skyrius, dubliuojančius vie­nas kito funkcijas – iš 27 paliekama 17 skyrių.“

Su meru R.Račkausku ir bandėme aptarti pir­muosius metus Panevėžio miesto mero poste.

– Praėjo metai po merų rinkimų Lietuvoje. Laikotarpis nėra didelis, tačiau kas vis dėlto spėta per tą laiką nuveikti gero Panevėžyje?

– Šie metai – įsibėgėjimo, naujos pradžios metai. Džiugina, kad politinė miesto valdžia ir administracijos vadovai dirba kaip viena ko­manda – sprendimus priimame kolegialiai, girdime ir suprantame vieni kitų argumentus. No­riu tikėti, kad būsime atsparūs artėjančių Sei­mo rinkimų įtampai ir politines intrigas paliksime nuošalyje, prioritetu matydami miesto, o ne siaurus partinius interesus.

E.Ivanausko nuotr.

Sėkmingas komandos darbas leido įgyvendinti svarbius projektus. Pastatytas Dailės galerijos keramikos paviljonas (nuotr.), rekonstruotas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį. Įgyvendinti 36 projektai, įsisa­­vinta 10,2 mln. eurų ES paramos. Atnaujinta 12 daugiabučių namų įvažų, išasfaltuotos 7 gatvės, pagerinta 9 gatvių danga, suremontuota 1,5 tūkst. kv. m šaligatvių, rekonstruota Pro­jek­tuo­tojų gatvė, penkių gatvių apšvietimo tinklai.

– Geri darbai yra aiškūs. O ko nepavyko įgyvendinti iš jūsų savivaldybės užsibrėžtų tikslų per šį trumpą laiką?

– Negaliu išskirti konkretaus neatlikto darbo ar projekto. Ko gero, labiausiai nuvilia nepakankamai greitas sprendimų įgyvendinimas, tačiau tam yra objektyvių priežasčių – griozdiškos viešųjų pirkimų procedūros, ilgi derinimo terminai, kitos biurokratinės kliūtys. Kita vertus, matome erdvės trumpinti sprendimų įgyvendinimo laiką, ir tikiu, kad ilgainiui pasieksime mak­simaliai gerų rezultatų.

– Nemažą dalį problemų teko paveldėti iš ankstesnės valdžios. Ar per metus daug ką pavyko pa­keisti, pavyzdžiui, ar sumažėjo miesto skolos?

– 2015 m. skolų sumažinome net 6,06 mln. eurų, 7 milijonais viršijome suplanuotą biudžetą. Iš tiesų problemų paveldėjome daug. Radome kone sužlugdytą keramikos paviljono projektą, buvo „prasnausta“ galimybė turėti „Rail Baltica“ krovinių terminalą. Abu projektus išgelbėjome – galerijos priestatas jau džiugina panevėžiečius ir miesto svečius, užtikrinome galimybę turėti logistinį terminalą.

No­riu tikėti, kad būsime atsparūs artėjančių Sei­mo rinkimų įtampai ir politines intrigas paliksime nuošalyje, prioritetu matydami miesto, o ne siaurus partinius interesus.

Kur kas didesni iššūkiai – paveldėtos sisteminės problemos: struktūriškai ir veiklos požiūriu nepakankamai efektyvi administracija, realijų ne­atitinkantis švietimo įstaigų tinklas. Džiau­giuosi pakankamai sukoncentruota politine valia spręsti šias ne vieną kadenciją vilkintas problemas: pradėjome administracijos pertvarką, mokyklų tinklo optimizavimą, eilėje laukia savivaldybės įmonės, kultūros įstaigos ir kt.

– Vienas pagrindinių savivaldos uždavinių yra ne tik viešųjų paslaugų gyventojams teikimas, bet ir komunalinis ūkis bei jo priežiūra. O čia nemenkos įtakos turi ir miesto infrastruktūros plėtra. Kas daroma ją gerinant?

– Infrastruktūros gerinimas – vienas iš mūsų prioritetų. Siekiame efektyvesnio ir ekonomiškesnio gatvių apšvietimo – Panevėžys dalyvauja projekte ELENA. Tam gauta 200 tūkst. eurų, parengus dokumentus, bus atrinkta gatvių apšvietimą rekonstruosianti įmonė.

Opi miesto problema – pasenusi lietaus nuotekų sistema, tvinstančios gatvės. Ją vėlgi tikimės spręsti ES lėšomis. Lietaus nuotakynui atnaujinti miestas ketina gauti 3,5 mln. eurų. Planuojame, kad probleminės vietos bus sut­varkytos, liūčių metu nebetvins centrinė miesto dalis.

Šiemet vėlgi atnaujinsime gatvių infrastruktūrą. Greitai bus pradėti 9 gatvių ar jų atkarpų tvar­kymo darbai, atnaujinsime 13 daugiabučių na­mų įvažų. Tam iš miesto biudžeto skirta 2,34 mln. eurų.

– Ne paslaptis, kad vienas pagrindinių savivaldos infrastruktūros finansavimo šaltinių yra ES lėšos. Kaip jūsų miestui sekasi įsitraukti į ES 2014–2020 m. investicinę programą? Ar pati savivaldybė daug prisideda?

– Ši programa – didelė paspirtis Panevėžiui. Pagal ITI ir URBAN programas ruošiamės įgyvendinti 86 projektus. Kaip aktualiausius išskirčiau autobusų stoties teritorijos konversiją ir prieigų sutvarkymą, centrinės Laisvės aikštės ir prieigų sutvarkymą, miesto parkų modernizavimą. Vien URBAN projektams įgyvendinti skirta apie 19 mln. eurų ES lėšų. Savivaldybė turės kofinansuoti 7–15 proc. visų projektų vertės.

Užs. Nr. VPL1041