Scanpix

Šeštadienį Kaune, Santakos parke, buvo atidengtas ir pašventintas palaimintojo Jono Pauliaus II paminklas. Iškilmių metu buvo aukojamos Padėkos už beatifikaciją Mišios.

“Palaimintas popiežius Jonas Paulius II buvo ne tik didelis Lietuvos bičiulis, bet buvo didelis viso pasaulio laivės ištroškusiųjų lyderis”, – kalbėjo ceremonijoje dalyvavęs premjeras Andrius Kubilius.

Pasak ministro pirmininko, Jonas Paulius II buvo vienas iš tų XX amžiaus antros pusės lyderių, kurio žodžiai ir tikėjimas laisve sugriovė “baimės ir nelaisvės imperiją”.

“Jonas Paulius II tikrai buvo didelis Lietuvos bičiulis (…) Jis buvo lenkas ir labai gerai supranto kam ir kokiomis bėdomis ir nelaimėmis mes turėjome rūpintis tik išsivadavę ir tapę laisvi”, – sakė A.Kubilius.

Jono Pauliaus II paminklo pašventinimui ir Eucharistijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, drauge koncelebriavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis, Minsko arkivyskupas Tadas Kondrusevičius.

Paminklo autorius – Lenkijos skulptorius, Krokuvos dailės akademijos prof. Česlavas Dzvigajus.

Gegužės 1-ąją popiežius Benediktas XVI per Atvelykio mišias Vatikano Šv.Petro aikštėje, kuriose dalyvavo apie pusantro milijono žmonių, oficialiai paskelbė savo pirmtaką Joną Paulių II palaimintuoju. Šis statusas yra paskutinis žingsnis prieš žmogaus paskelbimą šventuoju.

Jono Pauliaus II beatifikacija tapo įmanoma Vatikanui po ne vienus metus trukusio tyrimo patvirtinus šio popiežiaus užtarimui priskiriamą stebuklą – prancūzų vienuolės sesers Mari Simon-Pjer išgijimą nuo Parkinsono ligos.

Jonas Paulius II popiežiumi tapo 1978 metais. Jis buvo pirmasis popiežius ne italas per daugiau kaip keturis šimtmečius. Jis pagarsėjo gausiais užsienio vizitais ir suteikė naujos jėgos Bažnyčiai, kol liga nepakirto jo sveikatos.

Jis mirė 2005 metų balandžio 2-ąją, kentėdamas nuo sunkios Parkinsono ligos.

PAP

Į istorinę Lenkijos sostinę Krokuvą, kurioje savo ganytojišką kelią pradėjo kardinolas Karolis Wojtylo (Karolis Voityla), vėliau tapęs popiežiumi Jonu Pauliumi II, atvežtos palaimintojo relikvijos, informuoja Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Tai popiežiaus kryžiaus formos pastoralas arba, kitaip sakant, ganytojiška lazda ir antkapinė marmuro lenta nuo jo kapo Vatikane.

Buvęs asmeninis popiežiaus Jono Pauliaus II sekretorius, dabar Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislawas Dziwiszas (Stanislavas Dzivišas) sako, kad pastoralas – tai labai „iškalbi relikvija”, kadangi jį žino gerai viso pasaulio tikintieji, nes Šventasis Tėvas niekada su juo nesiskirdavo.

Ganytojo kryžius ir antkapinė lenta bus perduota Jono Pauliaus II centre statomai šventovei Krokuvos Lagevnikuose.

Kardinolas taip pat išsidavė, kad šiomis dienomis gavo dar ir Jono Pauliaus II dantį, kurį gydytojai atsitiktinai išmušė, gelbėdami palaimintojo gyvybę po pasikėsinimo 1981 metais.

S.Dziwiszas taip pat saugoja sutaną, kurią popiežius vilkėjo pasikėsinimo metu. Krokuvoje saugomos ir dvi ampulės su Jono Pauliaus II krauju.

"Veido" archyvas

Jonas Paulius II yra sakęs, kad niekas jam neteikia tiek džiaugsmo, kaip švęsti kasdienines mišias bei tarnauti žmonėms, ir šito niekas negali pakeisti, net buvimas popiežiumi

Popiežius Jonas Paulius II vadinamas pirmuoju pasaulio vadovu, Didžiuoju pontifiku, kurio daugelis darbų tapo istoriniai, rekordiniai ir atlikti pirmą kartą. Jo pontifikatas – vienas ilgiausių ir ryškiausių Bažnyčios istorijoje.

Prieš mėnesį buvo minimos paskutinės Jono Pauliaus II (Karolio Jozefo Wojtylos) mirties metinės. Praėjus šešeriems metams po pontifiko išėjimo iš šio pasaulio, gegužės 1 dieną jis paskelbtas palaimintuoju ir nuo šiol popiežiaus mirties diena vadinama gimimo dangui metinėmis.

Jono Pauliaus II beatifikacija (skelbimo palaimintuoju ceremonija), vykusi Vatikane, yra ypatingas įvykis viso pasaulio tikintiesiems. Į palaimintuosius iškeltas mūsų epochos žmogus, kurį gyvai kalbantį girdėjo ir matė apie 250 mln. žmonių. Popiežius aplankė 129 šalis – daugiausiai už visus savo pirmtakus. Jis buvo pirmasis istorijoje popiežius, įžengęs į evangelikų bažnyčią, sinagogą ir mečetę. Daug prisidėjo prie komunistinio režimo žlugimo ir geležinės uždangos sugriovimo. Prieš totalitarinius režimus pirmasis popiežius iš Rytų Europos kovojo šventumu, inteligentiškumu ir filosofinės minties galia. Jonas Paulius II ypač buvo mėgstamas jaunų žmonių, jiems tapo moralės ir aukštų gyvenimo idealų pavyzdžiu.

Jau popiežiaus laidotuvių dieną keli milijonai žmonių, atvykusių išlydėti amžinybėn vieno iš XX a. pasaulio lyderių, skandavo “Santo subito!” (“Tuoj pat šventuoju!”). Jau tada tikintieji neabejojo šio žmogaus darbų išskirtinumu, nepaprastomis Jono Pauliaus II asmeninėmis ypatybėmis, atsidavimu Dievui ir žmonėms. Tai patvirtino ir kanoninę bylą nagrinėjusi Šventųjų skelbimo kongregacija.

Sukūrė naują popiežiaus bendravimo stilių

Pagal Bažnyčios kanonus, palaimintuoju gali būti paskelbtas miręs asmuo, kai oficialiai pripažįstama, kad velioniui užtariant prieš Dievą įvyko stebuklas, kurio nepajėgia paaiškinti mokslas.

Toks stebuklas, dėl kurio Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju, yra Parkinsono liga sergančios prancūzės vienuolės Marie Simon-Pierre išgijimas, kurio moksliškai paaiškinti negalėjo nei jį tyrusi Mokslo ir medicinos taryba, nei Teologų komisija.

M.Simon-Pierre progresuojanti Parkinsono liga buvo diagnozuota 2001 m. Mirus Jonui Pauliui II, kuris taip pat sirgo šia liga, vienuolės sveikata labai pablogėjo. Tad jos artimieji ir vienuolės pradėjo kiekvieną dieną melsti Jono Pauliaus II užtarimo, kad sesuo pasveiktų. Moteris visiškai išgijo per vieną naktį, praėjus dviem mėnesiams po popiežiaus mirties. Liovėsi ją kankinę traukuliai, nustojo drebėti rankos, vienuolė galėjo vaikščioti. M.Simon-Pierre prisimena, jog kai kitą dieną apsilankė pas gydytoją, jis nustebęs patvirtino, kad neliko jokių ligos simptomų. Atlikus tyrimus taip pat paaiškėjo, kad liga nepaaiškinamai pasitraukė.

Jeigu bus pripažintas antras stebuklas, įvykęs po Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju, net 26 metus Bažnyčiai vadovavęs pontifikas gali būti paskelbtas šventuoju.

Kad Jonas Paulius II to vertas, jau seniai neabejoja artimai su popiežiumi bendravę ir asmeniškai jį pažinoję bažnyčios tarnai ir pasauliečiai. Jono Pauliaus II kanonizacijos postulatorius monsinjoras Slawomiras Oderis knygoje “Kodėl jis šventas?” apie popiežiaus kelionę į Meksiką 1979 m. rašo: “Ten jis aplankė bažnyčią, kurioje vos tilpo sergantys ir neįgalūs žmonės. Jis sustojo prie kiekvieno, glostė visų galvas, stengėsi suprasti, ką jie kalba. Susidarė įspūdis, kad garbina kiekvieną ligonį.”

Jono Pauliaus II šiltas bendravimas su įvairių tikėjimų, tautybių ir socialinių sluoksnių žmonėmis iki šiol vadinamas fenomenu. Jis sukūrė naują popiežiaus elgesio stilių, pagrįstą paprastumu ir nuoširdumu. Iki tol buvo stengiamasi išlaikyti kuo didesnį atstumą tarp popiežiaus ir žmonių, taip pabrėžiant pagarbą jam. Jonas Paulius II mėgo sakyti, kad “ne žmonės laikui, bet laikas žmonėms”, todėl pabendrauti su pasauliečiais jam buvo svarbu.

1993 m. viešėdamas Lietuvoje jis kelis kartus išėjo iš Vilniaus nunciatūros, kur buvo apsistojęs, kad pasikalbėtų su žmonėmis, nors tai nebuvo įtraukta į dienotvarkę. Eidamas pro minią popiežius visada spausdavo rankas, sveikindavosi, glostydavo galvas.

Popiežius drąsino nebijoti permainų

Ir istorikai, ir didžiųjų valstybių vadovai pripažįsta neeilinį Jono Pauliaus II vaidmenį kovojant su komunistiniu režimu. 1980 m. popiežius kreipėsi į Lenkijos katalikų bažnyčios vadovus reikalaudamas, kad šie palaikytų besikuriantį “Solidarumo” judėjimą, kuris ėmė griauti komunistinės sistemos pamatus. Vėliau nusiuntė laišką tuometiniam SSRS komunistų partijos generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui, primindamas apie Helsinkyje 1975 m. pasirašytą susitarimą nesikišti į kitų valstybių vidaus reikalus.

Popiežius kritikavo ir Persijos įlankos karą 1991 m., oro antpuolius priešSerbiją Kosovo krizės metu 1999 m., karą Irake 2003 m. Tai sukeldavo įtampą tarp Vatikano ir Vašingtono, tačiau jis vis tiek ragino siekti taikos, gynė žmogaus teises.
Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kuriam teko bendrauti su Jonu Pauliumi II, mano, kad tai buvo drąsi asmenybė. “Jis nebijojo išsakyti savo nuomonės, tačiau visuomet tai darė korektiškai. Popiežius mėgo kartoti: “Nebijokite! Nebijokite tikėti, išpažinti, liudyti, džiūgauti, nes prisikėlęs Kristus yra su mumis.” Iki šiol man šie žodžiai skamba kaip paspirtis, padrąsinimas sunkiais momentais”, – sako R.Norvila.

Vyskupas žavisi ir Jono Pauliaus II giliu tikėjimu, pamaldumu, kuris ir suformavo popiežių kaip asmenybę. “Zakopanėje jam buvo įrengti keli kambariai, kad atvykęs į gimtąją Lenkiją galėtų kelias dienas pailsėti, pabūti vienas.

Tačiau jis visą tą laiką praleisdavo melsdamasis. Koplyčioje priimdavo ir visus svarbiausius sprendimus”, – tvirtina R.Norvila ir priduria, kad tai buvo stiprios dvasios žmogus, skleidžiantis ypatingą, žodžiais sunkiai nusakomą galią.

Jis dažnai prisimindavo žydų žudymą, lenkų naikinimą, tačiau niekam nejautė pykčio. Atleido net turkui Mehmetui Ali Agcai, kuris 1981 m. gegužės 13 d. šovė į popiežių, važiuojantį per Šv. Petro aikštę atviru automobiliu. Jonas Paulius II buvo sunkiai sužeistas, kulka pataikė į pilvą ir sužalojo žarnyną, tačiau popiežius po kelių metų aplankė užpuoliką kalėjime ir jam atleido. Pontifikas tikėjo, kad gyvybę jam išgelbėjo Fatimos Mergelė Marija.

Iki šiol tiksliai nežinoma, kodėl M.A.Agca šovė į Joną Paulių II. Kardinolas Stanislawas Dziwiszas, keturiasdešimt metų dirbęs asmeniniu popiežiaus sekretoriumi, įsitikinęs, jog pasikėsinimą surengė Sovietų Sąjungos slaptosios tarnybos, kad pašalintų įtakingą komunizmo priešininką.

Eruditas ir intelektualas

Beje, Jonas Paulius II išsiskyrė ne tik kaip stipri asmenybė, bet ir intelektualumu. Jis mokėjo aštuonias užsienio kalbas. Be to, nuo vaikystės domėjosi poezija ir filosofija, pats kūrė, nors gyvenimas jo nelepino. Būdamas vos devynerių neteko mamos, po kelerių metų mirė brolis, o kai Karoliui buvo 21-eri, amžinybėn iškeliavo ir tėvas. 1941 m. vokiečiams okupavus Lenkiją vaikinas dirbo akmenų skaldykloje, tačiau vakarais pogrindyje su bendraminčiais vaidino ir skaitė eiles. Jis buvo talentingas aktorius, todėl dramos studijos draugai nustebo, kad Karolis įstojo į pogrindžio kunigų seminariją. Pasibaigus karui jis buvo įšventintas į kunigus ir išvyko studijuoti į Romą. Vos 38 metų K.Wojtyla tapo vyskupu, po penkerių metų arkivyskupu, 47-erių jau ėjo kardinolo pareigas, o 58-erių paskelbiamas popiežiumi.

Nors Jonas Paulius II užėmė aukštą postą, tačiau visą gyvenimą išlaikė glaudų ryšį su intelektualais ir mokslininkais. Būdamas Krokuvos vyskupu net buvo vadinamas mokslo mecenatu, nes universitete, kuriame dėstė, subūrė intelektualus ir su jais diskutuodavo įvairiomis temomis. Vėliau organizavo mokslinius simpoziumus, į kuriuos rinkdavosi įvairių sričių specialistai, bažnyčioje jaunimui skaitydavo paskaitas filosofinėmis temomis.

Vyskupas R.Norvila prisimena labai nustebęs, kai iš savo studijų Romoje draugo, kuris dirbo pas popiežių, sužinojo, kad visų viešų kalbų pagrindines mintis Jonas Paulius II sudėliodavo pats. O jų per dieną pasakydavo po tris keturias.
Popiežiaus kalbos, kurios sutraukdavo minias, žavėjo erudicija ir diplomatija. Jis kalbėdavo su humoru, nuoširdžiai, bet drąsiai, todėl į Bažnyčios istoriją Jonas Paulius II įėjo kaip vienas didžiųjų ir ryžtingųjų popiežių. Jam pavyko savo tarnystę atlikti taip, kad daugelio tikinčiųjų prisiminimuose liks kaip ištikimybės Dievui ir jo principams pavyzdys.

Pagrindine
Jonas Paulius II yra sakęs, kad niekas jam neteikia tiek daug džiaugsmo, kaip švęsti kasdienines mišias bei tarnauti žmonėms, ir šito niekas negali pakeisti, net buvimas popiežiumi

1. Į kunigus K.Wojtyla įšventintas Krokuvoje 1946 m.
2. Jono Pauliaus II pontifikatas truko 26 metus
3. 1981 m. Romoje M.A.Agca šovė į popiežių ir sunkiai jį sužeidė
4. 1993 m. vizito Lietuvoje metu popiežius aplankė Kryžių kalną
5. Po Jono Paulio II mirties popiežiumi išrinktas Benediktas XVI

Įkarta
Vyskupas R.Norvila: “Jonas Paulius II buvo stiprios dvasios žmogus, skleidžiantis ypatingą, žodžiais sunkiai nusakomą galią.”

BFL

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 3 dieną atidarys kunigo, ilgamečio Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje studijų prefekto, Popiežiaus Jono Pauliaus II lietuvių kalbos mokytojo Stasio Žilio tapybos darbų parodą.

S.Žilys yra nupiešęs ir nutapęs šimtus darbų, kurie dėl kunigo dosnumo yra išdovanoti po visą pasaulį. Parodoje eksponuojamus darbus autorius dovanojo Telšių vyskupijai.

Parodos atidaryme Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje dalyvaus Telšių vyskupas Jonas Boruta.

S. Žilys gimė 1924 metais Dargaliuose, netoli Šilalės. 1943 metais jis įstojo į Telšių kunigų seminariją, 1944-1945 metais dėl sovietų okupacijos mokslus tęsė Eichštete, Vokietijoje, 1946-1949 metais – Grigaliaus universitete Romoje.

1948 metais S. Žilys įšventintas į kunigus. 1951-1957 metais jis dirbo Amos vyskupijoje Kanadoje kurijos sekretoriumi, vicekancleriu. 1959 metais Grigaliaus universitete kunigas apgynė teologijos daktaro disertaciją. Nuo 1962 iki 1992 metų jis dirbo Šventojo Sosto Rytų bažnyčių kongregacijos archyvistu. S. Žilys 1959 m. buvo paskirtas Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje studijų prefektu.

Apaštalinis protonotaras S. Žilys lietuvių kalba yra išspausdinęs teologines knygas „Gyvenimo šaltiniai“ ir „Gyvoji liturgija“, kurios į sovietų okupuotą Lietuvą būdavo gabenamos ir platinamos slaptai. Kunigas rašo eilėraščius, kurie publikuojami išeivijos spaudoje.

S. Žilys taip pat mokė Popiežių Joną Paulių II lietuvių kalbos, vertė jo kalbas bei homilijas į lietuvių kalbą. Prelatas daug prisidėjo prie Jono Pauliaus II vizito į Lietuvą parengimo 1993 metais.

Piešimą ir tapybą S. Žilys studijavo pas Romos dailės akademijos profesorių Karolį D’Aloisio da Vasto.

Dvasininko paveikslai Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje bus eksponuojami iki gegužės 23 dienos.

AFP

Sekmadienio vakarą Vilniuje Katedros aikštėje pristatomas miuziklas apie palaimintuoju skelbiamą velionį popiežių Joną Paulių II.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kardinolas Audrys Juozas Bačkis sako tikįs, kad šis miuziklas tikrai prisidės prie visų piliečių, o ypač prie jaunosios kartos, dorinio ir pilietinio ugdymo.

“Miuziklas (…) dar kartą primins, kaip Šventojo Tėvo paraginti nebijoti, išdrįsome patikėti savo laisvės galimybe ir perspektyva”, – pranešime spaudai sakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Jono Pauliaus II vaidmenį atliks Liudas Mikalauskas. Miuzikle taip pat pasirodys dainininkai Egidijus Bavikinas, Tomas Ladyga, aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis “Žilvitis”.

Miuziklo “Karolis” režisierius Nerijus Petrokas BNS sakė, kad miuziklas”Karolis” pasakos apie jo kelią į kunigystę ir vėlesnę pontifiko veiklą, sako miuziklo režisierius.

“Mes kalbame apie Karolį Vojtylą, kuris tapo popiežiumi, jo kelią į kunigystę, į pasišventimą. Miuzikle bus ištraukų ir fragmentų iš jo knygos “Pašaukė mane”, jo dienoraščių, jo maldų, kad nebūtų vien apie jį, bet ir jo paties. Spektaklio metu bus skaitovas, lyg iš šalies komentuojantis įvykius”, – BNS sakė Nerijus Petrokas.

Po mėnesio, birželio 4 dieną, kūrinys bus atliekamas Kauno Santakos parke, kur 1993 metais Lietuvoje lankęsis Jonas Paulius II šimtatūkstantinei žmonių miniai aukojo Šv. Mišias.

Lenkų ir lietuvių šiltai prisimenamas velionis popiežius palaimintuoju bus paskelbtas sekmadienį, gegužės 1 dieną. Šis vardas jam bus suteiktas, nes Katalikų Bažnyčia pripažino, jog dėl maldų popiežiui stebuklingai išgijo prancūzų vienuolė.

Iškilmėse Vatikane Lietuvai atstovaus premjeras Andrius Kubilius.

Kad Jonas Paulius II galėtų būti paskelbtas šventuoju, Bažnyčia turėtų pripažinti antrą stebuklą, kuris būtų įvykęs po velionio paskelbimo palaimintuoju ir jam užtariant.

1993 metais Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Šiluvoje apsilankęs popiežius Jonas Paulius II yra vienintelis Katalikų bažnyčios vadovas, viešėjęs Lietuvoje. Ši viešnagė buvo ypač svarbus įvykis neseniai nepriklausomybę atkūrusiai valstybei.

"Veido" archyvas

Didžiulį lietuvių susidomėjimą keliančio miuziklo „Karolis“ premjera Vilniaus Katedros aikštėje įvyks jau šį sekmadienį. Pagrindinį kūrinio herojų – Joną Paulių II – miuzikle įkūnijantis atlikėjas Liudas Mikalauskas šį vaidmenį vadina pačiu sudėtingiausiu iššūkiu jo karjeroje.

Šį sekmadienį net 27 metus Katalikų Bažnyčiai vadovavęs Jonas Paulius II popiežiaus Benedikto XVI dekretu bus paskelbtas palaimintuoju. Kartu su visu pasauliu šį neeilinį įvykį švęs ir lietuviai. Pagrindiniu iškilmių Lietuvoje akcentu taps Vilniaus Katedros aikštėje 21 val. įvyksianti garsaus Italijos kompozitoriaus Sandro Di Stefano miuziklo „Karolis“ premjera. Šį įstabų kūrinį visi norintys galės išvysti nemokamai.

Pagrindinis apie Jono Pauliaus II (tikrasis vardas – Karolis Vojtyla) gyvenimą bei įtaką pasaulio istorijai pasakojančio miuziklo vaidmuo buvo patikėtas garsiam atlikėjui L.Mikalauskui. Pastarąsias dvi savaites intensyvių repeticijų ritmu gyvenantis Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas neslėpė, jog šis vaidmuo jam taps didžiausiu išbandymu karjeroje.

„Vaidinti tokį žmogų pirmiausia yra didžiulė atsakomybė. Ruošdamasis šiam vaidmeniui peržiūrėjau ne vieną filmą apie Joną Paulių II, perskaičiau daug jo parašytų straipsnių ir recenzijų. Bandau gilintis ne tik į tekstą, bet ir į jo gyvenimą, į jo ėjimą popiežystės link, – prieš kūrinio premjerą pasakojo L.Mikalauskas. – Šiame miuzikle yra parinkti tokie Karolio Vojtylos tekstai, kuriuos ne taip paprasta išmokti. O ir išmokimas – dar ne viskas. Juos dar reikia suprasti ir sugebėti perteikti taip, kad ir kitas žmogus suprastų. Dabar daugiausiai dėmesio skiriu tam, kaip pasakyti Jono Pauliaus II žodžius, kad žmonės iš mano lūpų suprastų juos taip, kaip suprasdavo ir juos girdėdami iš popiežiaus lūpų. Tai yra sunkiausia. Nes Jonas Paulius II savyje turėjo daug energijos, daug temperamento, daug vidinės charizmos ir vienu žodžiu mokėdavo nupasakoti didžiules pastraipas“.

Miuzikle „Karolis“ atskleidžiamas kitoks iš pradžių apie teatro sceną svajojusio, tačiau vėliau pašaukimą tarnauti Dievui bei žmonėms pajautusio Karolio Vojtylos veidas. Ryškiausia XX a. Pasaulio asmenybe laikomą Joną Paulių II miuzikle įkūnijantis L.Mikalauskas prisipažino, jog šis vaidmuo jau spėjo paliesti giliausias jo sielos kerteles.

„Aš niekada gyvenime nebuvau praleidęs Didžiosios savaitės taip, kaip aš ją praleidau šį kartą. Besiruošdamas šiam vaidmeniui aš Didžiąją savaitę praleidau bažnyčioje, maldoje, susikaupime, kažko ieškodamas, – atviravo atlikėjas. Aš tikiuosi, kad į miuziklą ateidami žmonės atsineš vidinį susikaupimą ir sugebės atvira širdimi priimti Kristaus žodį, perteikiamą per Karolio Voitylos prizmę. Šiame kūrinyje bus daug apmąstymo, daug šventumo ir daug meilės žmogui“.

Miuzikle be L.Mikalausko taip pat pasirodys dainininkai Egidijus Bavikinas, Tomas Ladiga, Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė, aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“ ir kiti atlikėjai. Miuziklo „Karolis“ režisierius – Nerijus Petrokas. Iš italų kalbos vertė s.Liucija Grybaitė FMA. Projektą organizuoja viešoji įstaiga „Šou imperija“. Prodiuseriai – Aušra Vyšniauskienė ir Valdas Latoža.

Projektą globoja – kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Kazys Starkevičius. Projektą remia Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybės.

Po premjeros Vilniuje, miuziklą „Karolis“ birželio 4 dieną galės išvysti ir kauniečiai. Kūrinys bus atliekamas Kauno Santakos parke, kur 1993 m. Lietuvoje lankęsis Jonas Paulius II šimtatūkstantinei žmonių miniai aukojo Šv. Mišias.

Miuziklo „Karolis“ premjera Vilniaus Katedros aikštėje įvyks sekmadienį, gegužės 1 d., 21 val.

Scanpix

Vatikane nerimaujama, kad Jono Pauliaus II beatifikacijos ceremoniją, numatytą gegužės 1 dieną, gali užtemdyti karališkosios vestuvės Londone, rašo laikraštis “The Wall Street Journal”.

Balandžio 29 dieną princo Viljamo (William) ir jo sužadėtinės Keit Midlton (Kate Middleton) vestuvės, vyksiančios dviem dienom anksčiau, tapo dominuojančia naujiena viso pasaulio žiniasklaidoje, kiek apribojančia velioniui popiežiui skiriamą dėmesį ir laiką.

Sausį, kai Vatikanas paskelbė beatifikacijos datą, kardinolas Chosė Saraiva Martinas (Jose Saraiva Martins), ankstesnis Vatikano kongregacijos departamento vadovas, prognozavo, kad renginyje dalyvaus daugiau nei du milijonai tikinčiųjų. Remdamosi šiomis prognozėmis, Vatikano ir Italijos kelionių agentūros užsakė visus Romos ir jos apylinkėse įsikūrusius viešbučius.

Bet princo Viljamo ir K. Midlton vestuvių data jau buvo paskelbta keliais mėnesiais anksčiau, ir kovą Vatikanas sumažino savo prognozes. Už uždarų durų Vatikano atstovai nurodė miesto renginių organizatoriams Romoje ruoštis sutikti 150 tūkst. žmonių, tarp kurių tikimasi sulaukti vos kelių aukšto rango svečių, kalbėjo vienas iš renginio organizatorių.

Šiuo metu Vatikano renginių planuotojai neatrodo tokie užtikrinti.

“Iš tikrųjų pastebėjau, kad karališkosios tuoktuvės sulaukia labai daug dėmesio”, – sakė Vatikano piligrimų organizacijos “Opera Romana Pellegrinaggi” (ORP) vadovas tėvas Cezaris Atuiras (Casesaras Atuire), pridurdamas, kad Romoje “vis dar labai daug neužsakytų nakvynės vietų”. “Šiai jaunuolių porai linkiu viso geriausio gyvenime… tačiau tai skirtingo lygio renginiai”.

Vatikanas visomis išgalėmis siekia padaryti renginį kuo populiaresnį, pasitelkdamas į pagalbą internetą, socialinius tinklus “Facebook”, “Twitter”, skaitmenines komunikacines priemones.

Tačiau, nepaisant visų rinkodaros pastangų, televizijos kanalai nesiruošia skirti viso savo dėmesio popiežiui Jonui Pauliui II, kaip jie tą darydavo anksčiau, skelbia Vatikano apžvalgininkai.

“Naujienoms apie beatifikaciją nebus skirta daug vietos, nes visas dėmesys bus sutelktas į Angliją”, – sakė Italijoje dirbanti CBS televizijos žurnalistė Sabina Kastelfranko (Sabina Castelfranco).

Monsinjoras Slavomiras Oderis (Slawomir Oder), Bažnyčios atstovas, atsakingas už Jono Pauliaus II kanonizacijos bylą, skundėsi dėl karališkosioms vestuvėms skiriamo dėmesio, pridurdamas, kad “šių dienų pasaulyje žinios kuriamos iš paskalų, kurios sutraukia daugiau žiūrovų”.

S. Oderio pastebėjimu, kardinolas Stanislavas Dzivišas (Stanislaw Dziwisz), Krokuvos arkivyskupas, buvęs Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius, primygtinai reikalavo, kad beatifikacija sutaptų su gegužės 1 dieną minimos Tarptautinės darbo dienos savaitgaliu, kad piligrimai iš velionio popiežiaus gimtosios Lenkijos turėtų pakankamai laiko atvykti į Romą.

Tai jau nebe pirmas kartas, kai Vatikanui dėmesį tenka dalytis su Didžiosios Britanijos karališkąja šeima. 2005 metais pasaulio dėmesys buvo sutelktas į Romą – aukšto rango asmenys ir 4 mln. piligrimų suplūdo į Romą, Jono Pauliaus II laidotuves, tačiau po kelių dienų žiniasklaidos dėmesys nukrypo į Bakingamo rūmus, kur vyko princo Čarlzo (Charles) ir Kamilos Parker Bouls (Camilla Parker Bowles) vestuvės.