Europos Komisija (EK) paskelbė ES valstybių narių ekonominės ir socialinės padėties ataskaitą. Kokią pagrindinę žinią sau turėtų joje įžvelgti Lietuva, „Veidas“ teiraujasi EK atstovybės Lietuvoje ekonomikos valdysenos pareigūno Jono RASIMO:

Viena svarbiausių naujausios šalies ataskaitos žinių yra ta, kad būsimam Lietuvos ekonominiam augimui itin didelį pavojų kelia spartus darbingo amžiaus žmonių mažėjimas. Lietuva tam turi ieškoti veiksmingo atsako. Be to, Lietuvoje mažai dedama pastangų didesniam socialiniam teisingumui užtikrinti, kad ekonominio augimo vaisiai pasiskirstytų visuomenėje tolygiau.

– Bene pirmą kartą taip pabrėžta nelygybės prob-lema Lietuvoje. Ar šiuo požiūriu smarkiai iškrintame iš kitų ES šalių konteksto? Kas tai lėmė?

– Deja, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES ir nepaliaujamai didėja nuo 2012 m. Ją lemia dideli žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo, taip pat dideli darbo užmokesčio skirtumai, ribotas mokesčių sistemos progresyvumas ir silpna minimali socialinės apsaugos sistema. 2015 m. 20 proc. didžiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų pajamos buvo 7,5 karto didesnės nei 20 proc. mažiausiai uždirbančių. Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų gali būti priskiriami prie skurdo ar socialinės atskirties rizikos grupės, o dešimtadalis daugiausiai uždirbančiųjų gauna beveik 30 proc. pajamų. Didelė pajamų nelygybė tarp miesto ir kaimiškų vietovių gyventojų.

Kitose ES šalyse mokesčių lengvatų sistemos priemonėmis nelygybė mažinama veiksmingiau negu Lietuvoje.

Didelė pajamų nelygybė yra problema ne tik socialinio teisingumo požiūriu. Ji kenkia ekonomikos augimo perspektyvoms ir makroekonominiam stabilumui. Lietuvoje ji turbūt yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių didelę emigraciją, daugiausia lemiančią spartų darbingo amžiaus žmonių mažėjimą. O juk tai yra skaudžiausia ne tik šiandienos, bet ir numatomos ateities problema.

– Praėjusios kadencijos Lietuvos Vyriausybė daugumą priemonių plano EK rekomendacijoms įgyvendinti terminų buvo numačiusi tik paskutiniams savo kadencijos mėnesiams. Deja, kaip pastebi Komisija ir ką tik paskelbtoje ataskaitoje, daugelyje sričių pažangos nedaug. Kur mes labiausiai uždelsę vykdyti reformas?

– Iš tiesų, nors Lietuvos Vyriausybės priemonių plane EK rekomendacijoms įgyvendinti dauguma terminų buvo numatyti 2016 m. pabaigai, tačiau Lietuvai pavyko padaryti tam tik-rą pažangą įgyvendinant 2016 m. šaliai skirtas rekomendacijas.

Lietuva padarė didelę pažangą įgyvendindama rekomendaciją dėl mokesčių naštos sumažinimo gaunantiesiems mažas pajamas ir tam tikrą pažangą gerindama mokestinių prievolių vykdymą. Tačiau priemonės, skirtos mokesčių perkėlimui nuo darbo jėgos kitiems, mažiau kenksmingiems ekonominiam augimui šaltiniams buvo ribotos ir padengė tik apie pusę mokestinių pajamų praradimų.

Tam tikra pažanga padaryta įgyvendinant rekomendaciją dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, aktyvios darbo rinkos politikos aprėpties ir veiksmingumo didinimo, sveikatos apsaugos rezultatų gerinimo, nedarbo išmokų ir socialinės paramos apimties ir adekvatumo, nes Lietuva ėmėsi veiksmų visose aptariamose srityse, išskyrus investicijų į žmogiškąjį kapitalą didinimą, kur buvo padaryta tik nedidelė pažanga.

Tik nedidelė pažanga padaryta ir įgyvendinant rekomendaciją dėl priemonių našumui didinti, naujų technologijų diegimui ir įsisavinimui visuose ekonomikos sektoriuose gerinti. Nedaug padaryta gerinant inovacijų politikos koordinavimą ir, be ES lėšomis finansuojamų programų, nesiimta papildomų priemonių našumo augimui stiprinti. Lietuva padarė tam tikrą pažangą skatindama alternatyvius finansavimo šaltinius, bet čia vis dar labai mažai privačių investicijų, o juk reikia galvoti apie ilgesnę perspektyvą, kas bus po 2020 m.

– Esama pažanga Lietuvos ne tik neartina, bet ją net tolina nuo tokių šalių, kaip Airija, Švedija, ką jau kalbėti apie Liuksemburgą, rezultatų. Ar besivejančiai valstybei užtenka daryti tik „tam tikrą“, o ne didžiulę pažangą?

– Žinoma, ilgalaikis Lietuvos interesas – artėti prie pažangiausių šalių, bet visų pirma dar reikia pasiekti ES vidurkį. Tam turime gerų galimybių, nes šiuo metu Lietuvos ekonomikos našumo atotrūkis nuo Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkio yra apie 30 proc. ir šiek tiek mažesnis – nuo ES šalių vidurkio. Pasiekus vidurkį bus galima toliau vytis pažangiausias šalis, bet svarbiausia – neįstrigti vidutinių pajamų spąstuose: jei ekonominio augimo tempai sulėtės, kaip tai buvo pastaruosius dvejus metus, konvergencijai iš tiesų kils grėsmė.

– Kaip Europos Komisija rekomenduoja spręsti darbo jėgos mažėjimo problemas ir su tuo susijusį galimą Lietuvos konkurencingumo mažėjimą?

– Pernai gegužę Komisijos pasiūlytose rekomendacijose Lietuvai buvo įvardytos sritys, kuriose reikėtų neatidėliotinai veikti sprendžiant spartaus darbingo amžiaus žmonių mažėjimo keliamas problemas.

Kadangi giluminius demografinius pokyčius politika gali paveikti tik labai ribotai, Komisija, viena vertus, rekomendavo imtis priemonių ekonomikos našumui didinti daugiau investuojant į žmogiškąjį kapitalą. Kelti esamos darbo jėgos kvalifikaciją, rūpintis, kad švietimo sistema atitiktų ateities poreikius, gerinti sveikatos apsaugos sistemos veikimą, kad darbo nuostoliai būtų kuo mažesni dėl sergamumo ir ankstyvo mirtingumo.

Komisija taip pat rekomendavo padidinti naujų technologijų diegimą ir įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, nes juk būtent tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių vienoje šalyje darbuotojai sukuria daugiau pridėtinės vertės ir uždirba daugiau negu kitoje. Galiausiai Komisija rekomendavo mažinti darbo jėgos mokestinę naštą ir didinti socialinę apsaugą – tai turėtų prisidėti prie nelygybės mažėjimo. Tolesnis mokestinių prievolių vykdymo gerinimas duotų daugiau galimybių gerinti viešųjų paslaugų finansavimą, jų aprėptį ir kokybę, o tai išplėstų galimybes Lietuvoje gauti geresnį išsilavinimą, įgyti paklausią profesiją, susirasti pageidaujamą darbą ir gauti didesnį darbo užmokestį. Deja, šalies ataskaitoje pažymima, kad aktyvios darbo rinkos politikos aprėptis yra nepakankama, o tai reiškia, jog per mažai žemos kvalifikacijos darbuotojų turi galimybę pasinaudoti reikiamais mokymais.

Kadangi Lietuvos augimas vis labiau priklausys nuo žiniomis grindžiamos veiklos, siekiant pakelti gyvenimo lygį bus itin svarbu užtikrinti kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą. Tačiau Lietuvos švietimo sistemos rezultatai prastėja, o pati sistema veikia neefektyviai. Lietuvos rezultatai pagal Tarptautinio moksleivių vertinimo programą prastesni negu kitų Baltijos šalių, o prastai besimokančiųjų dalis per keletą pastarųjų metų labai išaugo. Nepaisant didelės aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų dalies, turimais duomenimis, aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas didėja.

Po krizės investicijų ir našumo augimo rodik-liai į prieškrizinį lygį negrįžo. Lietuvai turtėjant, jos ekonomikos našumo rezultatus neigiamai veikia prasti mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatai, vidutiniška švietimo kokybė ir neveiksmingos suaugusiųjų mokymosi programos. Šie veiksniai yra būsimo augimo kliūtys. Galimybių padidinti našumą suteiktų geresnis viešojo sektoriaus investicijų planavimas, didesnis skaidrumas ir konkurencija viešųjų pirkimų srityje, geresnis mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos koordinavimas bei įgyvendinimas, švietimo kokybės gerinimas.

Neigiamą poveikį darbo jėgai ir Lietuvos ekonomikos konkurencingumui daro ir prasti sveikatos priežiūros rezultatai. Pagerinti sveikatos priežiūros rezultatus galėtų padėti aktyvesnė ligų prevencija ir sveikatos ugdymo politika. Sveikatos priežiūros sistemai trūksta teisingumo, nes visuomenėje plačiai paplitęs įsitikinimas, kad kokybiškas paslaugas galima gauti tik papildomai sumokėjus iš savos kišenės, galiausiai esama didelių sveikatos priežiūros paslaugų regioninių skirtumų.

– EK nebe pirmąkart pabrėžia švietimo kokybės svarbą. Kokios problemos įvardytos naujoje EK ataskaitoje?

– Lietuvos švietimo sistema sunkiai prisitaiko prie sparčiai mažėjančio moksleivių ir studentų skaičiaus, todėl joje per daug darbuotojų ir ją slegia infrastruktūros, kuri per didelė jos poreikiams, išlaikymas. Be to, maži atlyginimai ir ribotos kvalifikacijos tobulinimo galimybės trukdo mokykloms pritraukti talentingų absolventų, kurie galėtų pakeisti į pensiją išeinančius mokytojus. Aukštajam mokslui kenkia žemi kokybės standartai ir finansinės paskatos, kuriomis skatinamas neefektyvumas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-9-2017-m

Konkurencijos tarybos pirmininkas prašo stiprinti Konkurencijos tarybos galias ir nori, kad politikai nesikištų į jos veiklą.

“Svarbiausias arba vienas veiksmingiausių būdų būtų stiprinti Konkurencijos tarybos galias, nedaryti jokio politinio spaudimo, leisti tirti draudžiamus susitarimus, ir tokiu būdu Konkurencijos taryba sugebės vykdyti savo funkcijas”, – antradienį atsakydamas į parlamentarų klausimus dėl maisto ir degalų kainų augimo, Seime sakė Jonas Rasimas.

“Mums didžiausią meškos paslaugą daro politikai, lenktyniaujantys, kuris pirmas paskelbs apie galimą kartelį ir klausia, ką veikia Konkurencijos taryba. Bent kiek protaujantys ūkio subjektai gali manyti: ryt ar poryt, ar užporyt taryba ateis. Tokioje situacijoje protingiausias sprendimas būtų palaukti, o tada kitiems atrodo, kad Konkurencijos taryba nieko neveikia. Štai tokia politikų įtaka yra labai dažnai”, – Seime kalbėjo tarybos vadovas.

Jis priekaištavo politikams, kad tarybai paskyrus baudas, jie ima advokatauti verslininkams, kurie priekaištauja Konkurencijos tarybai, kad ji tikrina “taip sunkiai dirbančius verslininkus”.

“Pasigirsta įvairiausios aimanos, kad Konkurencijos taryba baudžia už įprastą verslo praktiką, kuri galbūt yra draudžiami susitarimai”, – aiškino J.Rasimas.

Konkurencijos tarybos vadovas mano, kad leidimas prekybos centrams “tokiu mastu kurtis ir kurtis miestuose – politikų netoliaregiškumo problema”.

“Reikėjo pasižiūrėti, kas darosi kitose šalyse, gal būtų buvę protingesni sprendimai”, – pareiškė J.Rasimas.