BFL

Gabija SABALIAUSKAITĖ

Kai kurios aukštųjų mokyklų turinčios savivaldybės bando užtvenkti išvažiuojančių studentų srautą pinigais. Štai šiauliečiai – gerai besimokantys studentai ir abiturientai – gali pretenduoti į stipendijas, jei stoja į Šiaulių uni­versitetą. Ką gelbėja savivaldybė, įsteigusi 30 tūkst. eurų fondą – vietinį jaunimą ar konkrečią aukštąją mokyklą?

Šiaulių miesto savivaldybė, neseniai sukirtusi rankomis su regioniniu universitetu dėl stipendijų fondo įkūrimo, yra ne pirmoji kviečianti savo abiturientus ne išvykti studijuoti kitur, o verčiau gerai mokytis ir tada „ateiti ir pasiimti“ papildomų pinigų.

Papildomais pinigais Šiauliai bandys sulaikyti vietinį jaunimą, kad šis neišvyktų studijuoti į Kauną ar Vilnių.

Šiaulių miesto garbės piliečių vardinių stipendijų fonde – 30 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų, o šie pinigai bus skirti pažangiausiems Šiaulių universiteto studentams. Savivaldybė siekia paskatinti šiauliečius likti studijuoti Šiauliuose ir prisidėti prie miesto plėtros. Kitaip tariant, papildomais pinigais Šiauliai bandys sulaikyti vietinį jaunimą, kad šis neišvyktų studijuoti į Kauną ar Vilnių (šiuos miestus studijoms renkasi daugiausiai Šiaulių apskrities abiturientų) ar neemigruotų svetur.

Nors Šiauliuose yra daugiau aukštųjų mo­kyklų, kurios, matyt, irgi sulaiko jaunimą nuo išvykimo, – į skatinamąją stipendiją po šiųmečio priėmimo galės pretenduoti tik pasirinkusieji Šiaulių universitetą.

Nuostatų, kam ir už ką bus skiriamos savivaldybės stipendijos, dar nėra, tačiau Šiaulių uni­versiteto rektorius prof. dr. Donatas Jur­gaitis paaiškina, kad į fondo stipendijas bus ­galima taikyti pagal du pagrindinius kriterijus: jas galės gauti labai gerai (90–100 balų) valstybinius brandos egzaminus išlaikę ir į Šiaulių universitetą stojantys jaunuoliai bei gerai besimokantys, nusipelnę Šiaulių universiteto studentai. Beje, pernai į šį universitetą įstojo trys šimtukininkai.

Turi valstybinio brandos egzamino šimtuką – gali gauti 100 eurų per mėnesį, o jei turi du geriausius įvertinimus, suma galėtų ir padvigubėti.

Kol kas neaišku, ir į kokią stipendijos sumą bus galima „iškeisti“ šimtukus – kiek eurų per mė­nesį iš nemažos 30 tūkst. eurų sumos fondo galės tikėtis studentai. Planuojama, kad stipendijos bus skirtingo dydžio, kuris priklausys ir nuo gabių studentų skaičiaus, ir nuo jų pasiekimų.

„Sumos maždaug tokios: turi valstybinio brandos egzamino šimtuką – gali gauti 100 eurų per mėnesį, o jei turi du geriausius įvertinimus, suma galėtų ir padvigubėti. Tačiau tai bus aišku, kai matysime priėmimo rezultatus, – sako rektorius D.Jurgaitis. – Pagrindinius kriterijus turime, mokėsime tiek, kiek galėsime, o jei visos sumos išnaudoti nepavyks, tarsimės su savivaldybe, kam tuos pinigus būtų galima panaudoti kitur. Ti­kėkimės, taip nebus, be to, esame apskaičiavę, kad maždaug tokios sumos ir reikėtų geriausiems studentams stipendijomis pa­skatinti.“

Tikimasi, kad 30 tūkst. eurų, kuriuos skiria savivaldybė, nėra balandį įkurto fondo dugnas: jį galėtų papildyti ir privatūs asmenys, ir rajono verslas, juolab kad įmonės dabar apdovanoja studentus, remia universiteto renginius ir t.t.

Paklaustas, ar garbės piliečiai, kurių vardai papuoš stipendijas, prisidės ir įnašu į fondą, meras patikina, kad jų indėlis nebūtinai bus materialinis.

„Be to, šios stipendijos bus susietos su garbės piliečių vardais. Kviečiausi juos pasikalbėti jų gimtadienio dieną ir įsitikinau, kad mūsų garbės piliečiai yra kupini entuziazmo, unikalūs žmonės, dažnas klausė, kaip gali prisidėti“, – pasakoja Šiaulių miesto meras Artūras Vi­sockas.

Paklaustas, ar garbės piliečiai, kurių vardai papuoš stipendijas, prisidės ir įnašu į fondą, meras patikina, kad jų indėlis nebūtinai bus ma­terialinis – nusipelniusieji savo kraštui dalysis su studentais patirtimi ir žiniomis.

Šiaulietis – pagal aukštąją mokyklą

„Mintis paprasta ir prasminga – sulaikyti jau­nimą Šiauliuose ir Lietuvoje“, – fondo idėją apibendrina Šiaulių meras.

Tik kad jaunimą Šiauliuose sulaiko ne vien universitetas. Be jo, Šiauliuose yra dar dvi aukštosios mokyklos – Šiaulių valstybinė kolegija ir privati Šiaurės Lietuvos kolegija. Šiaulių universitete mokosi 2884, kolegijoje – 2307 studentai. Va­di­nasi, abi valstybinės aukštosios mokyklos sulaiko panašiai vietinio jaunimo, abi gali turėti pa­žangių studentų, bet į savivaldybės eurais iš­reikštą paskatinimą pretenduoti gali tik vienos iš jų studentai.

Beje, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) sudaryta 2015 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas apžvalga rodo, kad Šiaulių kolegiją renkasi daugiau vietinio jaunimo nei universitetą.

Šiaulių biudžeto eilutėje „su Šiaulių universitetu bendradarbiauti“ – 48 tūkst. eurų (30 tūkst. iš jų – fondui, kiti – tyrimams).

Pernai iš įstojusiųjų į universitetus 14,5 proc. pirmakursių iš Šiaulių apskrities pasirinko ŠU (3,1 proc. mažiau nei 2014 m.), maždaug po 40 proc. jų išvyko mokytis į Kauną ir Vilnių. Šiaulių kolegiją pernai pasirinko 6,7 proc. mažiau vietinių pirmakursių, tačiau beveik pusė (46,7 proc.) iš visų Šiaulių apskrities abiturientų, įstojusių į kolegijas, rinkosi Šiaulių kolegiją.

Priežastį, kodėl stipendijos numatytos bū­tent universiteto studentams, meras A.Visockas grindžia tradicija: taip jau susiklostė, kad savivaldybė bendradarbiauja konkrečiai su universitetu ir kasmet skiria jam lėšų, o kitąmet gal bus ir kitaip.

2016 m. Šiaulių biudžeto eilutėje „su Šiaulių universitetu bendradarbiauti“ – 48 tūkst. eurų (30 tūkst. iš jų – fondui, kiti – tyrimams), 2015-ųjų – 37,6 tūkst. eurų, 2014-ųjų – 100 tūkst. litų.

„Tiksliai negaliu pasakyti, kodėl lėšos judėjo tik į universitetą, gal kitais metais bus kitaip“, – sako Šiaulių meras.

Jo aiškinimu, savivaldybė pagal bendradarbiavimo sutartį jau daug metų skiria lėšų universitetui, tad, jei kalbama apie fondą, skirtumas tik toks, kad, kaip ir kasmet skiriant pinigų, šį kartą sutarta dėl jų tikslo: „Visada reikalaujame pinigus išleisti tikslingai. Žiūrint formaliai, mes skiriame pinigus be nurodymų – pats universitetas sprendžia, kaip juos paskirstyti. Uni­versitetas juk turi autonomiją, nurodinėti negalime, bet stengiamės bendradarbiauti ir universi­tetas į tai atsižvelgia. Manau, iš to bus bendroji nauda.“

Mes taip pat sulaikome studentus mieste, jie čia dirba studijuodami, atlieka praktiką, dažnai lieka dirbti Šiauliuose ir baigę studijas, ta­čiau jie nėra matomi.

Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė dr. Natalija Šedžiuvienė sako, kad jos vadovaujama kolegija pernelyg nesisieloja, tačiau studentai nuoskaudą gali jausti. Juolab kad gabius kolegijos studentus (iš 2,3 tūkst. kolegijos studentų beveik 90 proc. yra iš Šiaulių apskrities) nuo 2009-ųjų remia beveik visi rajonai, iš kurių jie kilę, o šiauliečiai paramos iš savo savivaldybės ir toliau negaus.

„Mes taip pat sulaikome studentus mieste, jie čia dirba studijuodami, atlieka praktiką, dažnai lieka dirbti Šiauliuose ir baigę studijas, ta­čiau jie nėra matomi, – sako kolegijos direktorė. – Nuo 2009 m. turime sutartis su visomis Šiau­lių apskrities savivaldybėmis, beveik visos jos remia pas mus studijuojančius, gerai besimo­­kančius savo studentus. Po semestro skel­bia­­me konkursą ir kelių geriausių studentų kandidatūras pateikiame konkrečiai savivaldybei. Stipendija nėra didelė, apie 30 eurų per mėnesį, bet studentas gali gauti ir kitą paramą, skatina­mąsias stipendijas.“

Pagal šias sutartis pažangius savo rajono studentus remia Kelmė, Pakruojis, Joniškis, Rad­vil­iškis, Šiaulių rajonas.

Pavyzdžiui, Kelmės rajono savivaldybė kelmiškius remia konkrečiose aukštosiose mokyklose: sutartys kol kas sudarytos su dviem aukštosiomis mo­kyk­lomis – Šiaulių valstybine kolegija ir Šiaulių uni­­versitetu. Tačiau jei savivaldybės taryba nu­spręs, gali būti, kad vienkartines išmokas už tam tikrus darbus, rajonui reikalingus tyrimus iš Kelmės biudžeto galės gauti dviejose Šiaulių aukštosiose mokyklose studijuojantys ir kitų ra­jonų studentai.

„Šiaulių universitetas ir Šiaulių valstybinė kolegija patys kreipėsi į savivaldybę dėl bendradarbiavimo, – sako Kelmės rajono savivaldybės So­cialinės paramos skyriaus vedėja Reda Kaž­dailienė. – Taip pat remiame paskutinių dviejų kursų studentus, kurie būtų reikalingi mūsų rajonui – dirbtų mūsų įstaigose, ir medicinos re­zidentus, kad baigę mokslus trejus metus dirbtų Kelmėje, tačiau šiuo metu tokių studentų neturime.“

Rimta paskata rajonuose – ir 30 eurų

Kad paskatintų jaunimą likti savo rajone, studijų rėmimo fondą dar prieš kelerius metus įsteigė ir Marijampolės savivaldybė: pirmąsias savivaldybės stipendijas keturi Marijampolės kolegijos studentai gavo jau 2013–2014 mokslo metų pavasario semestrą. Tad Šiauliai – ne pirmoji savivaldybė, nusprendusi paskatinti vietinius studentus, tačiau Marijampolės fondo su­ma nėra tokia solidi.

Marijampolės kolegijos studentams skiriamos stipendijos dydis – 1,5 bazinės mėnesinės algos, maždaug 53 eurai per mėnesį, o per pusmetį ją gauna 5–6 studentai. Fondo tikslas – remti Marijampolės jaunuolius, studijuojančius šios savivaldybės teritorijoje esančių aukštųjų mokyklų nuolatinių studijų skyriuose.

Dar vienas skirtumas: Marijampolė, nuostatuose mininti „aukštąsias mokyklas“, tik vieną tokią – Marijampolės kolegiją ir teturi, bet, ne­paisant to, taisyklėse nesukonkretina stipendijos gavėjų mokslo įstaigos iki vienintelės savivaldybėje aukštosios mokyklos pavadinimo, o Šiauliai turi tris aukštąsias, bet renkasi vieną.

„Su savivaldybe sutariama, kokią sumą ji gali skirti mūsų krašto jaunimui skatinti, o tada darbą atlieka kolegijos stipendijų skyrimo ko­misija – pasitaria su fakultetų vadovybe, ka­tedromis ir atrenka kelis labiausiai nusipelniusius studentus. Atsižvelgiama į tai, kad tie studentai gerai mokytųsi, būtų aktyvūs visuomeninėje ar kitoje veikloje“, – paaiškina Ma­ri­jam­po­lės kolegijos direktorius dr. Vaidotas Viliūnas.

Kita sąlyga – studento gyvenamoji vieta turi būti deklaruota Marijampolės savivaldybėje.

Marijampolės kolegijos direktorius, pats įkal­­binėjęs merą skatinti studentus, sako, kad sa­vivaldybės skiriama suma stipendijoms per kelerius metus nesumažėjo, greičiau priešingai – augo. „Norime paskatinti geriausius jaunuolius ir todėl, kad jie jaustų moralinę pareigą sa­vo miestui“, – teigia V.Viliūnas.

Nors Marijampolės studentai stipendijas gauna nebe pirmus metus, išsiaiškinti, ar papildomi pinigai motyvuoja abiturientus likti savame mieste studijuoti, vargiai pavyktų.

„Kadangi stipendijos nedidelės ir ne tiek daug studentų jomis apdovanojama, tyrimų sta­tistinis patikimumas, ko gero, būtų nelabai pa­grįstas, tačiau kiekviena panaši priemonė at­kreipia studentų dėmesį, nes jiems reikia pa­galbos – pusė besimokančiųjų moka už mokslą pa­tys arba už jį moka jų tėvai, kiti ieško galimybių kuo greičiau derinti studijas ir darbą“, – teigia Marijampolės kolegijos vadovas.

V.Viliūnas ir jo kolegos kituose rajonuose ne­abejoja, kad bet koks piniginis paskatinimas geriausiems studentams – tik į naudą. Juolab kad neretai abiturientai neišvažiuoja studijuoti į didmiesčius būtent dėl ribotų finansinių galimybių.

„Reikia remti ir palaikyti liekančiuosius studijuoti gimtajame mieste, pirmiausia, žinoma, dėl patriotizmo, skatinančio kurti pridėtinę vertę sa­vo miestui. Juk studentai ją kuria dar nė ne­pra­dėję dirbti, o studijų metais – atlikdami prak­tiką, rašydami kursinius, baigiamuosius darbus, – įsitikinusi Alytaus kolegijos direktorė Da­nutė Remeikienė. – Dauguma jaunuolių iš sa­vo miesto neišvyksta kaip tik dėl sunkios ma­terialinės pa­dėties. Yra daug šeimų, kuriose tik vienas iš tė­vų dirba ar, tarkime, turi neįgalumą, tad negali išlaikyti studento. Taip pat studijuoti savo mieste likę jaunuoliai neretai dar prižiūri ir sergančius senelius. Taigi geriausiems studentams, likusiems gimtajame mieste, finansinis paskatinimas gy­vybiškai svarbus, net jei ta suma ir nėra didelė.“

Alytaus miesto savivaldybė, kaip ir rajonas, skatinamąsias stipendijas skiria ne tik alytiškiams, studijuojantiems Alytuje. Stipendijas pagal gerus studijų rezultatus, aktyvią visuomeninę veiklą iš savo savivaldybių gali gauti besimokantieji profesinėse mokyklose, kolegijose, universitetuose bet kuriame Lietuvos mieste.

„Taip pat kasmet savivaldybės skatinamosiomis stipendijomis apdovanojame geriausių baigiamųjų diplominių darbų autorius“, – apie 300 eurų siekiančias premijas pasakoja Alytaus kolegijos direktorė ir priduria, kad visi baigiamieji darbai yra studentų indėlis miestui, nes tai – konkretūs produktai ar tyrimai, atlikti pagal miesto įmonės ar savivaldybės užsakymus.

Gali būti, kad Šiaulių savivaldybės stipendiją (beje, irgi papildomą, nes studentai galės pretenduoti į kitą paramą – valstybės finansuojamą studijų vietą, skatinamąją ar socialinę stipendiją) galės gauti ne tik iš Šiaulių kilę Šiaulių universiteto studentai. Rektorius D.Jurgaitis svarsto, kad pretenduoti į mėnesines šio fondo stipendijas galės ir iš kitų rajonų atvykę studentai: „Mano nuomone, jeigu jaunuolis jau pasiryžo atvykti studijuoti į mūsų universitetą, tai jau mūsų, universiteto, reikalas studijų, praktikų metu jam įrodyti, kad ir po studijų jis galėtų ir norėtų likti Šiauliuose. Tad manau, kad nevertinsime studentų tik pagal geografiją. Pa­vyz­džiui, rudenį ga­li­me sulaukti pirmakursės, kuri dabar mokosi Vil­niuje ir planuoja atvažiuoti pas mus studijuoti specialiosios pedagogikos, nes susidomėjo kon­krečiai mūsų universiteto studijų programa.“

Tačiau Šiaulių miesto meras A.Visockas planuoja priešingai: į stipendiją galės pretenduoti tik šiauliečiai. „Tiksliai atsakyti negaliu, bet ma­nau, kad šios stipendijos skirtos šiauliečiams. Mano nuomone, tai gera pamoka univer­sitetui, kaip jis turi veikti. Ką daro Europos aukštosios mokyklos? Jos nelaukia egzaminų, o po pirmo pusmečio priima gabiausius mokinius. Kodėl mes negalime daryti panašiai – at­kreipti dėmesį į abiturientus, kurie gerais pa­žymiais baigė pusmetį, ir su jais bendradarbiauti? Turime grynuolių panosėje, bet nieko nedarome. Tai milžiniška klaida, nes vėliau juos su­geba nuvilioti nebūtinai geriausios kokybės universitetas ar koledžas iš tolimos šalies“, – siūlo Šiaulių meras.

Vyšnių festivaliu garsėjančioje Žagarėje, kuri šiemet paskelbta Lietuvos kultūros sostine, prasideda visus metus truksianti kultūrinių renginių programa. Ja ketinama įrodyti, kad ne visi maži miesteliai Lietuvoje nyksta ir merdi.

Visi svarbiausi kultūrinai renginiai Joniškio rajone šiemet bus organizuojami viename seniausių Lietuvos miestų – Žagarėje. Tarp jų – Europos kaimiškųjų bendruomenių chartijos didysis susitikimas, kuriame dalyvaus 28 šalių atstovai, tarptautinis meno festivalis „Žagarė fringe festival“, respublikinė medžioklės trofėjų paroda grafui Naryškinui priklausiusioje medžioklės rezidencijoje, žydų kultūros dienos, sunkiosios muzikos festivalis „Kilkim žaibu“, lėlių teatrų festivalis „Žagarės vyšniuko gimtadienis“ ir daugelis kitų.

Miestelio svečių laukia sutvarkyta Žagarės dvaro sodyba su rūmais ir parku bei išpuošta miesto aikštė, kurioje ir vyks daugelis kultūrinės programos renginių. Miestelis taip pat garsėja vyšnių sodus sergstinčiomis kaliausėmis bei ypatingomis Šiaurės Lietuvos lėlėmis.

Lietuvos kultūros sostinės projektą pirmą kartą įgyvendins ne kultūros įstaiga, o regioninis parkas. Pasak Žagarės regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno, norima sugriauti mitą, kad saugomos teritorijos yra savotiški uždari rezervatai, kuriuose nieko negalima daryti, kurti ir pristatyti visuomenei.

Šalies kultūros sostine nuo 2008 m. jau yra buvę Zarasai, Plungė, Ramygala, Šilutė, Anykščiai, Palanga ir Panevėžys. Kitąmet šis vardas bus suteiktas Žemaitijos sostinei Telšiams. Lietuvos kultūros sostinės projektu siekiama skatinti Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, mažinti jo atotrūkį. Kultūros sostine gali tapti visi miestai ar miesteliai, išskyrus Vilnių.

Joniškio rajono savivaldybė, pastaraisiais metais profesionaliai įgyvendinusi milijoninės vertės projektus, iš esmės pakeitė Joniškio veidą ir toliau ryžtingai veržiasi į priekį.

Joniškio rajono kontūras Lietuvos šiaurėje primena širdį, todėl joniškiečiai savo rajoną vadina šiaurės Lietuvos širdimi. Šio krašto žmonės didžiuojasi sparčiai besikeičiančiu rajonu. Vien per 2013-uosius savivaldybės iniciatyva Europos sąjungos, valstybės, savivaldybės lėšomis įvykdyta investicinių projektų, vertinamų 24,7 mln. Lt. Rajonas tapo dar jaukesnis, saugesnis gyventojams, patrauklesnis privačiam verslui ir turizmui. Investiciniai projektai toliau tęsiami, pradedami nauji.

Atnaujinta erdvė traukia žmonės

Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis neabejoja, kad labiausiai Joniškio veidą pakeitė Žemaičių gatvės atkarpų, aikštės šalia Martyno Mažvydo akligatvio ir Joniškio miesto parko pritaikymo gyventojų ir verslo poreikiams, kultūrinei veiklai, laisvalaikiui projektai. Tai buvo 6,1 mln. Lt ES struktūrinių fondų, valstybės, Joniškio rajono savivaldybės biudžeto investicija.

„Galime pasidžiaugti, kad centrinę miesto gatvę ir kultūros centrą jungianti Žemaičių gatvė tapo lankomiausia joniškiečių ir miesto svečių vieta tiek renginių, tiek laisvalaikio metu“, – sako rajono vadovas.

Įgyvendinus šį projektą Žemaičių gatvės važiuojamoji dalis ir šaligatviai iškloti nauja danga, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, lietaus nuotekų sistema. Miesto centrinė dalis pasipuošė mažosios architektūros elementais, želdiniais. Praeivių akį traukia liepaitės, granitiniai rieduliai, išskirtinio dizaino šiukšliadėžės.

G.Čepulis džiaugiasi, kad sutvarkius šią miesto viešąją erdvę joje mieliau ėmė burtis jaunimas, kurtis privatus verslas. Jaunuoliai čia bendrauja, užsuka į atsinaujinusias parduotuves, kavines. Šeimos, senjorai mėgsta pasivaikščioti, prisėsti ant suoliukų po medžiais. Su malonumu naujais Žemaičių gatvės šaligatviais važiuoja dviratininkai. Ši vieta gyvybinga ir tamsiu paros metu, nes jaukumo ir saugumo suteikia nauji šviestuvai. Saugumą sustiprina čia įrengtos stebėjimo kameros.

„Įgyvendinant projektą greta Žemaičių gatvės įkurta elegantiška lauko estrada. Į sceną su pasididžiavimu galime pakviesti meno mėgėjus ir profesionalus iš Lietuvos bei užsienio. Renginiuose lankomasi kur kas gausiau, nes estradoje žiūrovai gali jaustis lyg nedideliame amfiteatre“, – pasakoja meras.

Savivaldybės pastangos įvertintos konkurse „Darni aplinka 2013“, kurio pagrindinis organizatorius – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija. Merui G.Čepuliui įteikta padėka ir statulėlė už kompleksinį, menišką Joniškio miesto centro atnaujinimą, viešųjų erdvių pagyvinimą ir dėmesį gyventojų užimtumui. Joniškio miesto Žemaičių gatvė ir viešoji erdvė nugalėtoja tapo gatvių su žaliosiomis zonomis kategorijoje.

Miesto pažiba – sinagogų kompleksas

Joniškio centrinė dalis yra unikali dėl išlikusio Baltosios ir Raudonosios sinagogų komplekso. Tai valstybės saugoma kultūros paveldo vertybė.

Prieš keletą metų kompleksas buvo avarinės būklės, todėl Joniškio rajono savivaldybė, pasitelkusi įvairius paramos fondus, nusprendė jį restauruoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams.

Raudonoji sinagoga tvarkoma nuo 2007-ųjų. Pirmiausia buvo pašalinta avarinė grėsmė, sutvirtintos sienos. Vėliau įgyvendintas projektas „Joniškio Raudonosios sinagogos išsaugojimas ir pritaikymas visuomenės reikmėms“, kurio vertė – beveik du milijonai litų ES, valstybės, savivaldybės lėšų. Restauruoti sinagogos pamatai, fasadų mūras, atkurta nuogrinda, sutvarkytos perdangos, stogas, sumontuoti langai, durys. Langai, durys, plytos gaminti pagal specialų užsakymą, siekiant atkurti kiek įmanoma autentišką pastato vaizdą.

Patalpose numatoma ekspozicija – tai ratu išdėlioti vertybių stulpai, simbolizuojantys tam tikrą žiemgaliams būdingą vertybę: etniškumą, kovingumą, verslumą, racionalumą, bendruomeniškumą.

Prieš mėnesį baigti Raudonosios sinagogos interjero darbai. Investicija – 382 tūkst. Lt valstybės, savivaldybės lėšų. Atkurtas originalus dekoras, ornamentai. Restauruota švenčiausia sinagogos vieta – aron kodešas, kuriame atkurta žydų žvaigždė, skliautai, kolonos, raižiniai, lipdiniai, kitos detalės.

Baltoji sinagoga tvarkoma nuo 2001-ųjų. Atstatyti šoniniai frontonai, atidengtos sovietmečiu užmūrytos durų, langų angos, sutvarkytas mūras, pamatai, atlikti archeologiniai tyrinėjimai. Įstatyti langai, nutinkuoti fasadai. Šie darbai kainavo apie 1,5 mln. Lt.

Iki 2016 m. balandžio Baltąją sinagogą planuojama pritaikyti visuomenės poreikiams. Bendra šio projekto vertė – daugiau kaip 1,3 mln. Lt. Bus įrengtos pagalbinės patalpos, grindys, lubos, vidaus inžineriniai tinklai, sutvarkytos sienos, atlikti apdailos darbai. Įsigijus baldų, sceninę ir apšvietimo įrangą, pastatas bus pritaikytas visuomenės poreikiams. Ši sinagoga taps svarbiu rajono kultūriniu, reprezentaciniu centru, miesto bendruomenės ir tarptautinių renginių vieta. Čia vyks koncertai, spektakliai, tarptautinės konferencijos, seminarai, menininkų kūrybos pristatymai, reikšmingoms istorinėms sukaktims skirti iškilmingi renginiai, įvairios šventės ir festivaliai. Sinagogoje bus galima eksponuoti Lietuvos ir užsienio muziejų kilnojamąsias parodas.

Šiuo metu tvarkoma Joniškio miesto centrinė dalis, apimanti šio unikalaus valstybės paveldo teritoriją.

Patogus poilsis miesto pakraštyje

Savivaldybei svarbus ne tik miesto centras, bet ir erdvė miesto pakraštyje, gamtos prieglobstyje. Joniškio miesto poilsio zona „Sidabra“ visada buvo mėgstama dėl dviejų tvenkinių, šalia esančio stadiono, paplūdimio tinklinio aikštelės, tačiau baigus įgyvendinti viešosios turizmo infrastruktūros projektus poilsio zona dar labiau traukia žmones.

„Siekdama skatinti turizmą, suteikti gyventojams patogią poilsio vietą, projektą savivaldybė įgyvendino žaibiškai – per metus. Poilsio zonoje mažieji joniškiečiai jau džiaugiasi vaikų žaidimo aikštele su buomu ir čiuožykla. Žmonės gali vaikščioti naujai nutiestais pėsčiųjų takais, užlipti ant prieplaukos, palei taką prisėsti ant naujų medinių suolų ar įsitaisyti medinėse pavėsinėse. Mediniais laiptais galima užkopti į kalną, kur įrengta laužavietė, atsiveria vaizdas į tvenkinį“, – projekto rezultatus vardija meras.

Investicijų į poilsio zoną „Sidabra“ vertė –  310 tūkst. Lt.

Gerėjo gyventojų buities sąlygos

Kaip ir visoje Lietuvoje, Joniškio rajono savivaldybėje vyko daugiabučių namų renovacija. Per praėjusius metus Joniškyje jų renovuota devyniolika. Pasak mero, gyventojai jau įvertino energiją taupančių priemonių efektyvumą. Planuojama, kad per šiuos ir ateinančius metus bus atnaujinti dar 38 daugiabučiai namai.

„Neužmiršti ir individualių namų ūkiai. Įgyvendinus vandentvarkos projektus beveik visiems Joniškio ir Žagarės gyventojams buvo sudarytos sąlygos gauti kokybiškas vandens tiekimo ir buitinių nuotekų surinkimo bei valymo paslaugas,“ – teigia rajono vadovas.

Baigtas Joniškio vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektas. Vyksta projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Žagarėje“ įgyvendinimo darbai. Vandentvarkos ir nuotekų šalinimo darbai  pasieks ne tik Žagarę, bet ir aplinkines vietoves.

Vandentvarka – viena prioritetinių savivaldybės sričių. Vien per 2013-uosius tam panaudota 11,7 mln. Lt. Iki 2013 m. įrengtų tinklų vertė – 25,2 mln. Lt.

Šviesios ateities ženklai

Meras žada, kad Joniškio rajonas toliau keisis. Joniškio centrinėje aikštėje jau atlikti archeologiniai kasinėjimai, klojami šaligatviai. Bus sutvarkyta teritorija aplink sinagogų kompleksą. Netoliese atsiras dvi naujos automobilių stovėjimo aikštelės. Aikštėje žaliuos veja, medžiai, krūmai, žydės gėlynai. Bus įrengtas fontanas, suoliukai, dviračių stovai. Šie darbai planuojami baigti iki 2015 m. Projekto vertė – daugiau kaip 3 mln. Lt.

Šiuo metu rekonstruojama Žagarės aikštė, jos prieigos ir Žagarės kultūros centras. Investicijos į šį projektą siekia daugiau kaip 6,5 mln. Lt ES fondų, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų. Bus pakloti vamzdynai ir šuliniai lietaus nuotekų sistemos šuliniai, įrengta apšvietimo sistema, paklota granitinė danga, apsėta veja, pastatyti suoliukai, dviračių stovai, vėliavų stiebai, šiukšliadėžės, gėlinės, informaciniai stendai.

Rajone modernizuojamos mokyklos, darželiai, kultūros centrai. Europos Sąjungos, savivaldybės biudžeto finansuojamus projektus aktyviai įgyvendina kaimų bendruomenės – kaimai tampa jaukesni, patogesni žmonių susibūrimams, kultūrinei saviraiškai, aktyviam laisvalaikiui.

„Šiaurės Lietuvos širdis – Joniškis – gali pasigirti ne vien derlingomis žemėmis, bet ir aktyviais žmonėmis, kurie nuolat puoselėja savo kraštą. Puikus to įrodymas – jau įgyvendinti ir nauji projektai, sutvarkytose erdvėse laiką leidžiantys gyventojai ir svečiai“, – atgimstančiu rajonu džiaugiasi meras G.Čepulis.

Apie atgimstantį Joniškį

• Per 2013 m. Joniškyje 10,3 proc. pagausėjo gimusių vaikų.
• Per 2012–2013 m. gerėjo antro ir trečio vaiko gimimo šeimose rodiklis.
• Atvykstančiųjų į Joniškį daugėjo nuo 2009 m. 87 proc. buvo grįžtantys iš emigracijos Lietuvos piliečiai.
• Joniškio rajono dirvožemiai yra tinkamiausi žemės ūkiui Lietuvoje. Rajone paplitę aukščiausiai 45–50 našumo balais įvertinti dirvožemiai.
• Per 2010–2013 m. didėjo verslo subjektų skaičius.
• Materialinės investicijos, palyginti su 2010 m., Joniškio rajono savivaldybėje padidėjo beveik dvigubai.
• Joniškio rajone daugėja kultūros renginių lankytojų.

Vasario 9 d., ketvirtadienį, 18.00 val. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į knygos „Lietuvos sakralinė dailė“, t. II: „Šiaulių vyskupija“, d. 1: „Joniškio dekanatas“ pristatymą.

Renginyje dalyvaus istorikė doc. dr. Irena Vaišvilaitė, istorikas doc. dr. Eligijus Raila, dailėtyrininkė dr. Aistė Paliušytė ir knygos autoriai.

Joniškio parapija nuo jos įkūrimo XVI a. buvo vienas svarbiausių Žemaičių vyskupijos bažnytinių centrų. Gerai aprūpinta Joniškio klebono vieta iki pat XX a. buvo geidžiama aukštesniųjų dvasininkų. Didelėje ir turtingoje parapijoje veikė itin daug koplyčių, o parapinė bažnyčia visuomet išsiskyrė turtingai išpuoštu interjeru ir gausiu liturginių reikmenų rinkiniu. XVII a. Joniškis tapo reikšminga Žemaitijos globėjo šv. Martinijono kulto vieta: čia gerbtos jo relikvijos, altoriuje lig šiol tebesaugomas XVII a. nutapytas, aptaisais papuoštas kankinio atvaizdas. Vyskupas Jurgis Tiškevičius 1636 m. įsteigė Joniškio dekanatą. Pagal dabartinį administracinį suskirstymą jame yra devynios bažnyčios (Joniškio, Gasčiūnų, Juodeikių, Kriukų, Rudiškių, Skaistgirio, Žukančių bei dvi šventovės Žagarėje) ir tiek pat koplyčių.

Joniškio dekanato dailę ir jo parapijų istoriją pristatanti knyga parengta Lietuvos kultūros tyrimų instituto Sakralinio meno paveldo skyriuje. Instituto mokslininkai nuo 1996 m. leidžia tęstinį veikalą „Lietuvos sakralinė dailė“, kurio I-ojo tomo septynios knygos buvo skirtos Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių menui. Vyskupui Eugenijui Bartuliui pritarus 2009 m. buvo pradėti darbai kitame Lietuvos krašte – Šiaulių vyskupijoje.

Tomas „Šiaulių vyskupija“ pagal dekanatus bus suskaidytas į dalis. Joniškio dekanatui skirtąją dalį sudarys trys atskiros knygos. Medžiaga čia išdėstoma abėcėlės tvarka pagal vietovardžius. Tomą pradedanti knyga nagrinėja Gasčiūnų ir Joniškio bažnyčių istoriją, sakralinę dailę ir architektūrą, taip pat Balkaičių, Ivoškių, Jakiškių, Jauneikių koplyčių meninį paveldą. Publikuojama maždaug 300 meno objektų– sakralinių pastatų, altorių, bažnytinės įrangos elementų, paveikslų, skulptūrų, liturginių indų ir rūbų bei įvairios paskirties apeiginių reikmenų, varpų, antkapinių paminklų. Kūriniai pristatomi metrika, iliustracine medžiaga ir objekto istoriją, ikonografiją ir vertę nagrinėjančiu straipsniu. Leidinio autoriai: dr. prof. Aleksandra Aleksandravičiūtė, dr. doc. Rasa Butvilaitė, dr. Asta Giniūnienė, dr. Liudas Jovaiša, dr. Gražina Marija Martinaitienė, dr. Girėnas Povilionis, dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, dr. Regimanta Stankevičienė, dr. Gabija Surdokaitė, dr. Dalia Vasiliūnienė. Knygos rengimą ir leidybą finansavo Kultūros paveldo departamentas ir Lietuvos mokslo taryba.