Lietuva baigia savo atstovavimą Jungtinių Tautų Saugumo taryboje. Ką mūsų šalis sugebėjo nuveikti per dvejus metus ten?

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba – vienas iš pagrindinių Jungtinių Tautų organų, užimantis labai svarbią vietą pasaulio saugumo architektūroje. JT Saugumo Tarybą sudaro penkios nuolatinės narės: JAV, Rusija, Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir dešimt nenuolatinių – penkios Azijos ir Afrikos šalys, viena Rytų Europos grupės šalis, dvi Lotynų Amerikos ir Karibų grupės šalys bei dvi Vakarų Europos ir kitų šalių grupės šalys. Kartu su Lietuva 2015 m., nenuolatinėmis narėmis yra Čadas, Čilė, Jordanija, Nigerija, Angola, Malaizija, Naujoji Zelandija, Ispanija ir Venesuela.

1. JT Saugumo Taryba neturi nuolatinio pirmininko – pagal abėcėlės tvarką kiekvieną mėnesį į pirmininko kėdę sėda vis kitos šalies atstovas. Per dvejus narystės metus Lietuva Saugumo Tarybai pirmininkavo dukart – 2014 m. vasarį ir 2015 m. gegužę.

2. Pirmininkavimo Tarybai metu, Lietuva į formalią Saugumo Tarybos darbotvarkę įtraukė padėties Kryme ir Ukrainoje klausimus. 2014 m. Ukrainos klausimas Saugumo Taryboje buvo aptartas 26 kartus, Lietuvos iniciatyva surengti 8 posėdžiai – tai daugiausia Saugumo Tarybos dėmesio sulaukęs klausimas 2014 metais.

Lietuvos parengtas dokumentas įpareigoja valstybes atlikti nepriklausomus ir efektyvius nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimus.

3. Lietuva buvo viena iš JT Generalinės Asamblėjos priimtos rezoliucijos dėl Ukrainos teritorinio vientisumo bendraautorių. Šimtui šalių balsavus už šią rezoliuciją ir tik 11 prieš, buvo pasiųsta aiški žinia, kad tarptautinė bendruomenė gerbia Ukrainos nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Lietuva nuolat siekė atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus Rusijos okupuotame Kryme.

Ambasadorė R.Murauskaitė

4. Lietuvos nuolatinė atstovė Jungtinėse Tautose ambasadorė Raimonda Murmokaitė 2014-2015 m. pirmininkavo sankcijų Centrinei Afrikos Respublikai (2127), Jemenui (2140) bei Kovos su terorizmu (1267/1989) komitetams.

5. Lietuva, siekdama užtikrinti sankcijų komitetų veiklos skaidrumą, 2014 m. rengė viešus komitetų veiklos pristatymus, kuriuose dalyvauti buvo kviečiamos sankcionuojamų valstybių kaimyninės šalys.

6. Lietuvos iniciatyva Saugumo Taryba pirmą kartą priėmė dokumentą, įtvirtinantį Europos Sąjungos, kaip strateginės Jungtinių Tautų partnerės, statusą. Tai dar labiau sustiprino ES ir JT bendradarbiavimą tarpininkavimo, krizių valdymo, humanitarinėje ir teisės viršenybės srityse.

7. Saugumo Taryba priėmė Lietuvos suderėtą rezoliuciją dėl ES misijos „ALTHEA” Bosnijoje ir Hercegovinoje mandato pratęsimo. Lietuva deryboms dėl rezoliucijos vadovavo kaip Kontaktinės grupės dėl Bosnijos ir Hercegovinos pirmininkė.

8. Tesėdama įsipareigojimą atlikti aktyvų ir atsakingą vaidmenį Saugumo Tarybos veikloje, Lietuva 2014 m. kėlė smurto prieš moteris ir vaikų konfliktuose, atsakomybės už nusikaltimus žmonijai ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, klausimus. Ypatingas dėmesys skirtas konfliktams Sirijoje, Sudane, Pietų Sudane ir Libijoje.

9. Lietuva drauge su kitomis 9  JTST narėmis pasirašė laišką – kreipimąsi dėl žmogaus teisių padėties Šiaurės Korėjoje įtraukimo į Saugumo Tarybos darbotvarkę.

Rezoliucijoje akcentuojama būtinybė apsaugoti nukentėjusiuosius, ypač moteris, vaikus ir kitas pažeidžiamas visuomenės grupes.

10. 2015 m. gegužės 22 d. Saugumo Taryba priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės, kurios pagrindinis akcentas – neteisėtos prekybos šiais ginklais poveikis žmonėms. Rezoliucijoje akcentuojama būtinybė apsaugoti nukentėjusiuosius, ypač moteris, vaikus ir kitas pažeidžiamas visuomenės grupes bei ypatingas dėmesys skiriamas kovai su ginklų patekimu į teroristų, ginkluotų grupių ir nusikalstamų struktūrų rankas.

11. 2015 m. gegužės 27 d. Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė Lietuvos pateiktą rezoliuciją dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose, kurios vienas pagrindinių tikslų – sutelkti pasaulio bendruomenės pastangas užtikrinant žurnalistų ir kitų žiniasklaidos atstovų saugumą. Lietuvos parengtas dokumentas įpareigoja valstybes atlikti nepriklausomus ir efektyvius nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimus, kovoti su nebaudžiamumu, o valstybės raginamos dėti visas pastangas, kad būtų užkirstas kelias tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams.

Pirmą kartą Saugumo Tarybos istorijoje šiuo klausimu diskutavo Vidaus reikalų ministrai.

12. Lietuva taip pat surengė Ministrų lygio susitikimą, skirtą JT Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl užsienio teroristų kovotojų (Foreign Terrorist Fighters) praktinio įgyvendinimo iššūkiams aptarti. Pirmą kartą Saugumo Tarybos istorijoje šiuo klausimu diskutavo Vidaus reikalų ministrai. Susitikimo metu priimtas Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimas dėl užsienio teroristų kovotojų, kuriame šalys raginamos imtis visų būtiniausių priemonių, įskaitant nacionalinių teisės aktų pritaikymą, sienų apsaugos didinimą, geresnį tarptautinį koordinavimąsi bei informacijos kaitą, siekiant stabdyti užsienio teroristų kovotojų srautus į konfliktų zonas.

13. 2015 m. Lietuva JT Saugumo Taryboje toliau kėlė smurto prieš moteris ir vaikų konfliktuose, atsakomybės už nusikaltimus žmonijai ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, klausimus, ypatingą dėmesį skirdama Ukrainai, konfliktams Artimuosiuose Rytuose, Sirijoje, Jemene, Libijoje.

Daugiau informacijos čia

"Veido" archyvas

Prezidentės patarėjas Darius Semaška teigia, kad Dalia Grybauskaitė remia Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją dėl Libijos, leidusią vykdyti karinius veiksmus šios šalies oro erdvėje. Tokią poziciją jis išdėstė praėjus beveik mėnesiui po to, kai šalies vadovė užsienio žiniasklaidai kritikavo NATO karinę operaciją Libijoje kaip peržengusią JT suteiktą mandatą.

“Prezidentė, be abejo, remia JT Saugumo tarybos rezoliuciją šiuo klausimu ir labai aktyviai dalyvavo ir vadovavo Lietuvai prisijungiant prie NATO sprendimo įgyvendinant šią rezoliuciją”, – interviu Žinių radijui antradienį sakė D. Semaška.

Balandį interviu Austrijos dienraščiui “Die Presse” D. Grybauskaitė pareiškė, kad NATO karinės operacijos Libijoje “akivaizdžiai peržengė JT mandatą”. Pasak D. Semaškos, prezidentė taip norėjo pasakyti, kad siekiant išvengti civilių gyventojų aukų būtinos ne tik karinės priemonės.

“Ką pažymėjo prezidentė – kad tikslas JT Saugumo Tarybos rezoliucijos ir NATO veiksmų buvo užtikrinti civilių gyventojų apsaugą ir NATO priėmė sprendimą uždrausti skrydžius virš Libijos režimo oro pajėgų ir taip pat išvengti civilių gyventojų žūčių. Deja, kaip matome, karinių veiksmų nepakanka. Civiliai žūsta abiejose konfliktuojančiose pusėse Libijoje, ir todėl prezidentė mano, jog būtinos ne tik karinės, bet ir humanitarinės, politinės ir diplomatinės priemonės”, – kalbėjo patarėjas.

Apie tai, kad Lietuva pritaria JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms dėl Libijos ir remia jų įgyvendinimą, po D. Grybauskaitės pareiškimo apie peržengtą mandatą pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pasak D. Semaškos, ministerijos teiginiai neprieštaravo prezidentės pasisakymui.

“Užsienio reikalų ministerijos pranešime nebuvo prieštaraujama prezidentės pasisakymui – tame pranešime buvo plačiau Lietuvos žmonės informuojami ir žiniasklaida informuojama apie tai, kas yra pasakyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje šiuo klausimu, taip pat kokio vaidmens ėmėsi NATO ir koks yra santykis tarp NATO veiksmų ir JT rezoliucijos”, – kalbėjo jis.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba kovo mėnesį paskelbė neskraidymo zoną virš Libijos. Sprendimas priimtas po to, kai šios šalies diktatoriaus Moamaro Kadhafi (Moamaro Kadafio) režimo pajėgos pasitelkė sunkiąją ginkluotę prieš sukilėlius. Netrukus po to kai kurios Vakarų šalys surengė oro antpuolius šioje Šiaurės Afrikos šalyje.

FB-SB186964

Libija antradienį paragino skubiai surengti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, pranešė valstybinė Libijos naujienų agentūra “Jana”.

Anksčiau Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas kritikavo Vakarų koaliciją dėl to, kaip palaikomas neskraidymo zonos virš Libijos režimas, ir pareiškė, jog tokie veiksmai neatitinka JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, kuria siekiama apginti civilius gyventojus.

Libijos režimas nėra tobulas, tačiau tai nesuteikia užsienio valstybėms teisės kištis į šios šalies vidaus reikalus ar dar labiau – preteksto susidoroti su Muamaru Kadhafi (Muamaru Kadafiu), pareiškė Rusijos premjeras V.Putinas.

“Taip, tai iš esmės monarchija – iškreipta, klaidinga, kokia tik norite. Nenormali. Bet tokia”, – spaudos konferencijoje Kopenhagoje pareiškė V.Putinas.

“Ten kilo vidinių prieštaravimų, kurie peraugo į ginkluotą konfliktą. Tačiau kodėl iš šalies reikia kištis į tą ginkluotą konfliktą”, – pabrėžė V.Putinas.

Pasak Rusijos premjero, kai kurie oficialūs asmenys sako: “Taip, siekiame sunaikinti Kadhafį”.

“O kas leido tai daryti? Ką, ar įvyko teismas? Kas prisiėmė šią teisę – nužudyti žmogų, kas jis bebūtų. Ir visi tyli”, – kalbėjo Rusijos premjeras.

“Pažiūrėkite į šio regiono žemėlapį: ten vien monarchai. Ten kas, demokratija, daniško pavyzdžio? Ne. Aplinkui monarchinės valstybės, ir tai iš esmės atitinka gyventojų mentalitetą, gyvenimo sanklodą”, – pažymėjo Rusijos vyriausybės vadovas.

“Ponas Kadhafi išrado naują monarchiją – taip, kaip Napoleonas, ant revoliucijos bangos atėjęs į valdžią, pasiskelbė imperatoriumi. Palyginimas gal ir ne visai korektiškas, tačiau lyginti galima”, – pastebėjo V.Putinas.

“Negi pasaulyje maža iškreiptų režimų? Argi mes visur kišimės? Pažiūrėkite, kas daugybę metų vyksta Somalyje. Kodėl ten neįvedus tvarkos? – sakė V.Putinas.- O kitose pasaulio šalyse? Tai bombarduosime visur? Smogsime raketomis? Reikia, kad žmonės išsiaiškintų patys”.

“Sakė, kad bus uždaryta oro erdvė. Tačiau kur ta oro erdvė uždaryta, jei kiekvieną naktį apšaudomi Kadhafi rūmai. Sako: norime jį sunaikinti. Tai kam rūmus bombarduoti? Gal peles tokiu būdu nori sunaikinti? Kadhafi nėra, jis jau seniai dingo. Kur nors slėptuvėje sėdi. O civiliai gyventojai žūva”, – pareiškė V.Putinas.

Premjeras pažymėjo, kad valstybės turi vadovautis tarptautine teise, suvokti savo atsakomybę ir rūpintis civiliais gyventojais.

“Kai visa vadinamoji civilizuota bendrija su visa karine jėga užgriūva nedidelę šalį, sunaikina infrastruktūrą, kurią kūrė kartos…Nežinau, gerai tai ar ne. Man tai nepatinka”, – sakė V.Putinas.