Nuo gegužės veikiančio Kauno „Ryšių kiemelyje 837“ laukia neeilinis penktadienis. Priešpaskutinį vasaros savaitgalį čia pradės Andriaus Mamontovo koncertas. Neabejojama, kad rugpjūčio 24-ąją bus užpildyti visi laisvi Rotušės aikštėje esančio Ryšių istorijos muziejaus kiemo kvadratiniai centimetrai.

Šią vasarą leidžiantis didžiuosiuose šalies festivaliuose – „Tamsta Muzika“, „Roko Naktys“, „Karklė Live Music Beach“ – ir į pagrindines jų scenas svarbiausiu laiku kopiantis Andrius Mamontovas – pristatymo nebereikalaujanti Lietuvos muzikos ir meno pasaulio figūra. Dar 1983-aisiais, būdamas moksleivis, jis subūrė grupę „Sunki muzika“, vėliau pervadintą „Foje“ ir tapusią bene populiariausiu visų laikų lietuviško roko kolektyvu. 1997-aisiais, grupei surengus paskutinį grandiozinį koncertų turą, A. Mamontovas nusprendė tęsti jau anksčiau albumu „Pabėgimas“ pradėtą solinę karjerą, ir savo veiklos neapribojo tik muzika.

Ne vienu apdovanojimu kaip atlikėjas ir dainų kūrėjas įvertintas A. Mamontovas, pernai išleidęs kol kas paskutinį studijinį darbą „Elektroninis dievas“, aktyviai darbuojasi ir teatro bei kino sferoje. Teatro režisierius Eimuntas Nekrošius jam patikėjo Hamleto vaidmenį, kino režisierius Maris Martinsons – roles filmuose „Nereikalingi žmonės“ bei „Amaya“. Taip pat A. Mamontovas – už Lietuvos ribų jau išplitusios iniciatyvos „Gatvės muzikos diena“ iniciatorius ir daugelio kitų projektų sumanytojas bei palaikytojas.

45-ąjį gimtadienį šią savaitę minintis kūrėjas jubiliejų švenčia ten, kur jaučiasi geriausiai – koncertuodamas. Ketvirtadienį tikrąją gimimo datą paminėjęs koncerte Vilniaus „Vasaros terasoje“ rugpjūčio 24-ąją gerbėjų jis lauks Kaune. Nemokamo koncerto organizatoriai pusiau juokaudami primena, kad visi, nuo 19 val. užėję į „Ryšių kiemelį 837“, turėtų atsinešti ir dovaną A. Mamontovui. Gal taip bus pasiektas sveikinimų rekordas?

Liepos 14 d. sukanka lygiai dvidešimt metų nuo vieno didžiausių nepriklausomos Lietuvos energetinių projektų – Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) – darbo pradžios. 1992 m. liepos 14 d. buvo užpildytas aukštutinis Kauno marių baseinas. Vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse leido Lietuvai pagerinti elektros tiekimo kokybę bei apsisaugoti nuo energijos deficito.

„Švenčiame datą, kuri žymi itin svarbaus etapo Lietuvos energetikos sistemoje pradžią. Prieš dvi dešimtis metų mūsų šalies gyventojai įgavo garantiją, kad elektros energijos tiekimas bus nepertraukiamas, stabilus ir užtikrintas net nutikus blogiausiems dalykams. Tokios garantijos simboliu Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė išlieka ir dabar“, – sako elektrinę valdančios Lietuvos energija, AB generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Anot jo, didžiausias KHAE indėlis į energetinę sistemą yra elektros energijos gamybos ir vartojimo balansavimas. „Jo reikšmė yra didžiulė. Juk energija tai nėra malkos, kurias šiltuoju metų laiku galima susidėti į sandėlį. Elektros poreikis nuolat svyruoja. Pavyzdžiui, naktį jos sunaudojama mažiau, tad atsiranda energijos perteklius, kurį elektrinės agregatai, keldami vandenį iš Kauno marių į dirbtinį aukštutinį baseiną, paverčia vandens potencine energija. Dienos metu, esant didesniam poreikiui, ši vėl paverčiama elektros energija“, – KHAE darbo principus aiškina D. Misiūnas.

Nors KHAE beveik visą darbo laikotarpį daugiausiai balansavo Ignalinos atominės elektrinės gaminamą elektros energiją, tačiau ir sustabdžius atominės elektrinės veiklą, KHAE toliau atlieka ryškų vaidmenį. Apie jos svarbą liudija faktas, kad Kruonyje šiuo metu užtikrinama net 94 proc. būtino avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo.

KHAE agregatai užtikrina ypač greitą rezervinę galią – visu pajėgumu į tinklą sugeba įsijungti per mažiau nei dvi minutes. „Nors rimtų incidentų Lietuvos energetikoje nebuvo įvykę, pasitaiko situacijų, kai svarbiausios energetinių sistemų linijos persikrauna. Tačiau vartotojai energijos stygiaus nepajunta, kadangi tuomet automatiškai pasileidžia KHAE agregatai. Per metus elektrinė įsijungia vidutiniškai daugiau nei tūkstantį kartų“, – teigia D. Misiūnas.

KHAE taip pat pasitelkiama plečiant šalyje elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių. „Tokia gamyba labai priklausoma nuo besikeičiančių gamtos sąlygų, pavyzdžiui, vėjo, o balansuojantis hidroelektrinės darbas padeda išlaikyti tolygų jos funkcionavimą. Didėjant elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių, hidroakumuliacinė elektrinė taps vis svarbesnė. Be to, ir pačioje elektrinėje diegiamos technologijos, padedančios taupyti išteklius“, – sako D. Misiūnas

Planuojama, kad hidroelektrinė taps svarbiu koziriu sprendžiant Lietuvos energetinio saugumo ir nepriklausomybės klausimus, taip pat integruojant šalies energetikos sistemą į Europos rinką. „Lietuvai prisijungus prie Lenkijos ir Skandinavijos elektros tinklų, turėdami vienintelę tokio tipo elektrinę Baltijos šalyse, galėsime aktyviau dalyvauti atlikdami rezervavimo ar tinklo balansavimo paslaugas šiaurės vakarų energetinėje sistemoje. Tikimės, kad elektrinės galimybės netolimoje ateityje dar labiau išsiplės, įgyvendinus jos plėtros strategiją ir įdiegus naujas technologijas“, – pažymi Lietuvos energija, AB generalinis direktorius.

Faktai apie KHAE:

Oficialiai elektrinė Kruonyje buvo pradėta statyti 1978 m. Statybos truko 22 metus.

Per savo darbo metus KHAE agregatai iš Kauno marių į viršutinį baseiną perpumpavo 3224,3 mln. kub. m. vandens, tai prilygsta 7 Kauno marių tūriui.

Vienu KHAE esančiu vamzdžiu, kuriuo užpildomas viršutinis baseinas, prateka beveik toks pat kiekis vandens, kiek ir Nemuno upėje (vidutinis metinis Nemuno debitas yra 280 m³/s). KHAE vandenį pumpuoja keturiais vamzdžiais.

Vidutiniškai per metus KHAE įsijungia apie 1200 kartų.

KHAE galia šiuo metu siekia 900 MW, elektrinėje veikia keturi agregatai, kurių vieno galingumas – 225 MW.

2011 m. KHAE pagamino 0,534 TWh elektros energijos.

Aukštutinio baseino plotas sudaro 303 ha, tiek užima beveik 42 futbolo aikštės.

Šiemet sukanka 60 metų, kai Anglijai vadovauja karalienė Elizabeth II.

„Daugiau nei 500 žirgų ir per 800 dalyvių iš užsienio atvyks į Vindzoro pilį ir tris dienas – gegužės 10, 11 ir 13 dalyvaus prašmatnioje karalienės valdymo šešiasdešimtmečiui skirtoje šventėje“, – skelbiama karališkosios šeimos tinklalapyje, mirgančiame žinutėmis apie įvairiausius šiai sukakčiai numatytus renginius.
Jau sausį karalienės vizitais į monarchijai priklausančias Tautų Sandraugos šalis prasidėję jos deimantinio jubiliejaus renginiai tęsis visą vasarą, o kulminacija įvyks pirmąjį birželio savaitgalį, kada ir sukaks lygiai 60 metų nuo akimirkos, kai 1952-aisiais mirė karalius Jurgis VI (George VI), o jo 27 metų duktė Elizabeth Alexandra Mary automatiškai tapo Anglijos karaliene Elizabeth II, Lietuvoje dažnai vadinama Elžbietos Antrosios vardu.
Deimantinio jubiliejaus proga karalienės garbei tą savaitgalį Temzės upe praplauks tūkstančio laivų flotilė, kurios priešakyje barža plukdys ir pačią Elizabeth II. Visą savaitgalį Londone ir kituose miestuose vyks įspūdingi renginiai, o britai šią šventę kviečiami paminėti jei ne gatvėse ir aikštėse, tai bent namų aplinkoje.

Karalienė – pinigais neįkainojama
Kai kurių ekspertų vertinimu, deimantinis jubiliejus savo pompastika ir reikšme nė kiek nenusileis Londone vyksiančioms olimpinėms žaidynėms, o jubiliejui skirtiems karališkiesiems renginiams per vieną savaitgalį bus išleista įspūdinga suma – per 30 mln. svarų sterlingų.
Beje, kai kalbama apie karališkąją šeimą, pinigai domina ką tik nori, bet ne pačius britus. Štai žurnalas „Forbes“ pernai suskaičiavo karalienės ir visos karališkosios šeimos turtus, kuriuos drąsiai galima vadinti pasakiškais, bet britų tai nei jaudina, nei piktina. Dabar jau 85-erių sulaukusi Elizabeth II turi asmeninio turto, vertinamo 500 mln. JAV dolerių, kurį sudaro Balmoralo pilis Šiaurės Škotijoje, po visą šalį išsibarsčiusios karalienei nuosavybės teise priklausančios žemės ir vaismedžių plantacijos, ką jau kalbėti apie išskirtinį papuošalų ir brangakmenių lobyną bei vieną didžiausių pasaulyje pašto ženklų kolekciją, priklausiusią karalienės seneliui.
Į šią sumą neįskaičiuota niekas, kuo Elizabeth II kasdien mėgaujasi ne kaip savininkė, o kaip karalienė. Pavyzdžiui, karalystei priklausantys Bakingamo rūmai vertinami 5 mlrd. dolerių, viso kito nekilnojamojo turto vertė siekia dar 10 mlrd. dolerių. Be to, karalienė kasmet gauna 12,9 mln. dolerių siekiančią vyriausybės „stipendiją“. Na, o karališkoji meno dirbinių kolekcija ir Temzėje plaukiojančios gulbės, kurios karališkajai šeimai priklauso nuo XII a. (gulbių mėsa tada laikyta delikatesu ir karalius paskelbė, kad visos upėje gyvenančios gulbės priklauso jam), apskritai neįkainojamos.
Neįkainojama britams ir pati valdovė. Nors skaičiuojama, kad vienam šalies gyventojui monarchija per metus atsieina apie vieną svarą sterlingų, karalystei daugelis būtų pasiryžę paaukoti ir daugiau. „Tai garbės, pasididžiavimo, patriotizmo, ištikimybės karalienei, Anglijai, savo tautai klausimas. Karališkoji šeima simbolizuoja britiškąsias vertybes ir tautos vienybę“, – su gyvenimo karalystėje nepatyrusiems keistai skambančiu užsidegimu dėsto Britanijos Imperijos 2-ojo laipsnio ordino kavalieriumi tapęs muzikantas ir atlikėjas Gordonas Sumneris, geriau žinomas Stingo vardu.
Jam ir daugybei kitų britų – žodžiais sunkiai nusakoma garbė priklaupti prieš karalienę ir būti petin palytėtam kalaviju, o vėliau didžiuotis prie vardo pridedamu sero titulu.

Imperijos simbolis

Vis dėlto Elizabeth II reputacija per visą jos karaliavimo šešiasdešimtmetį retsykiais sušlubuodavo – prie to buvo prisidėję ir politiniai klausimai, ir karališkosios šeimos peripetijos.
Ordino (tiesa, kitokio), kurį iš karalienės nuolankiai priėmė Stingas, 1962-aisiais dėl Airijos bombardavimo skandalingai atsisakė režisierius Alfredas Hitchcockas, po septynerių metų monarchės pasiūlyto titulo nepanoro priimti ir grupės „The Beatles“ legenda Johnas Lennonas, neabejotinai turėjęs didžiulę įtaką visų britų nuomonei. Laiške karalienei, kuris buvo paskelbtas tik praėjusių metų pabaigoje, jis parašė vos kelis sakinius, puikiai atspindinčius to meto visuomenės nuotaikas: „Jūsų prakilnybe, grąžinu jums ordiną kaip ženklą protesto prieš Britanijos dalyvavimą Nigerijos civiliniame kare, prieš paramą Amerikai Vietname ir dar dėl to, kad mažėja kūrinio „Cold Turkey“ populiarumas šalies topuose. Su meile, Johnas Lennonas iš Bago.“
Beje, nors karalienė tikrai menkai domisi popkultūra (sukvietusi į priėmimą populiariausius šalies atlikėjus ar aktorius, Elizabeth II ima ir prisipažįsta, kad nė vieno iš jų muzikos kūrinio ar filmo nėra mačiusi ir girdėjusi), apie politiką ar finansus to nepasakysi. Nepaisant to, kad dalis britų norėtų karalienę matyti tik kaip angliškumo, manierų ir imperijos simbolį, ji nevengia pakomentuoti vieno ar kito politinio įvykio, pavyzdžiui, vyriausybės sprendimo pradėti griežtą taupymo programą. Dabar ji pašiepiama, kad 2004-aisiais kunigaikščio vardą suteikė vėliau aferomis apkaltintam „The Royal Bank of Scotland“ vadovui serui Fredui Goodwinui, tačiau gerbiama už aštrius pasisakymus po teroristinio išpuolio Londono metro ar sprendimą karališkuosiuose rūmuose paisyti ekologijos principų (jų uoliausias propaguotojas yra princas Charlesas, skrupulingai žiūrintis, tarkime, kad visi nauji statiniai būtų pasyvieji).
Karalienės įtaka politikai neapsiriboja vien viešais pareiškimais. Pavyzdžiui, apie ką ji kas savaitę (paprastai trečiadienį pusę septynių vakaro) už uždarų durų kalbasi su premjeru, niekas nenutuokia, bet vyriausybės vadovas pas monarchę neretai eina nuo kaktos šluostydamasis prakaitą.
Be to, kasdien pusę aštuonių Elizabeth II raudonoje dėžutėje įteikiama vyriausybės per dieną nuveiktų darbų ataskaita, kurią karalienė visuomet nedelsdama perskaito.
Galiausiai skaičiuojama, kad per metus jos darbotvarkėje būna apie 430 susitikimų, tarp kurių ir užsienio politikų vizitai, ir jos pačios kelionės po šalį ar užsienyje.

Sušvelnino tradicijas

Visa tai neabejotinai didina jos populiarumą tiek šalyje, tiek užsienyje, tačiau paradoksalu, kad, nepaisant aplinkybių, jos populiarumas per apklausas niekada nėra buvęs mažesnis nei 65 proc. ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir kitose Tautų Sandraugos šalyse, kurių dalis Elizabeth II pripažįsta savo karaliene.
Kai J.Lennonas prieš 40 metų subtiliai angliškai juokavo, kad dėl mažėjančio jo kūrinių populiarumo kalta karalienė, jis nenumanė, kad XXI a. britams labiausiai su Anglija siejamų dalykų sąraše „The Beatles“ jau seniai nebus likę, o karalienės vardas ir toliau puikuosis pirmajame dešimtuke, nusileisdamas tik tokioms neapčiuopiamoms angliškoms vertybėms, kaip puodelis arbatos ar žirgų lenktynės.
Apskritai šiuo metu monarchiją, „YouGov“ duomenimis, teigiamai vertina 71 proc. britų, o kitos agentūros ICM apklausa rodo, kad 61 proc. šalies gyventojų neabejoja, jog be karalystės Didžioji Britanija būtų mažiau gerbiama kitose šalyse.
Pačią karalienę bitai myli labiau nei kitus karališkosios šeimos narius, nors pastaruoju metu itin palankiai vertinamas ir jaunasis princas Williamas, ir anksčau ne itin mėgtas jo bei jaunesnio brolio Harry tėvas princas Charlesas.
Vis dėlto pripažįstama, kad politinė karalienės įtaka per šešis dešimtmečius ne padidėjo, o sumažėjo, kaip ir apskritai monarchijos vaidmuo kasdieniame gyvenime. Elizabeth II neprieštaravo karališkosios šeimos vaidmens kaitai, ir nors jos nuopelnu (ko gero, pačiu didžiausiu) laikomas Anglosaksų bažnyčios suvienijimas, ne ką mažiau ji gerbiama kaip tik už tai, kad nesilaikė įsikibusi tėvo Jurgio VI nubrėžtos griežtos ir bekompromisės karaliavimo linijos.
„Ji sušvelnino tradicijas, įnešė daugiau laisvumo, leido karališkajai šeimai modernėti kartu su visuomene. Į karalienę jau nebūtina kreiptis „Jūsų prakilnybe“, ir nors daugelis iki šiol taip daro, Elizabeth II mielai atsako ir į tuos laiškus, kuriuose į ją kreipiamasi tiesiog vardu“, – pokyčius komentuoja karališkųjų rūmų atstovai.
Jos asmenybė imponuoja ir Kanados, Naujosios Zelandijos, Papua Naujosios Gvinėjos gyventojams. Australijoje ji apskritai beveik dievinama, o kas kartą ten apsilankiusi būna apipilama gėlėmis ir padėkomis. Beje, Australijoje, kuri turi visišką sprendimų priėmimo laisvę, prieš dešimt metų vyko referendumas dėl to, ar ir toliau priklausyti monarchijai, tačiau australai nepanoro „nukarūnuoti“ Elizabeth II. Naujas referendumas bus surengtas po jos mirties, sostą perėmus įpėdiniui, ir Australijos politikai spėja, kad šį kartą rezultatai bus kitokie.
„Australai nepaprastai gerbia Elizabeth II ir buvusio balsavimo rezultatus daugiausia lėmė jos asmenybė, o ne monarchija apskritai. Tikėtina, kad kitas Didžiosios Britanijos karalius Australijoje bus nuvainikuotas“, – prognozuoja Australijos premjerė Julia Gillard.

Karalienės diena

Ryte Elizabeth II peržvelgia spaudą, tada imasi skaityti ir atsakinėti į laiškus, kurių per dieną gauna apie 200–300, bei dirbti su dokumentais.
Vėliau prasideda susitikimų metas – karalienė priima ambasadorius, politikus arba pati vyksta į susitikimus, renginius, konferencijas ar net naujos ligoninės, mokyklos, parodos atidarymą.
Kartais ji išvyksta visai dienai, o jei susitikimas laukia anksti ryte, netgi važiuoja naktiniu karališkuoju traukiniu.
Kas savaitę vakare karalienė susitinka su premjeru, kasdien perskaito vyriausybės dienos ataskaitą.
Vakare karalienė vyksta į filmų premjeras, koncertus, labdaros renginius ar priėmimus.

Tautų Sandrauga vienija 16 šalių, kurioms vadovauja Anglijos monarchas. Šios šalys iš viso užima 18,8 mln. kv. km plotą, jose gyvena 135 mln. gyventojų.

Šį antradienį 17.30 val. Rašytojų klube vyks prozininko ir kino scenaristo Rimanto Šavelio jubiliejinis vakaras. Septyniasdešimtmetį pasitinkantį rašytoją, televizijos serialo „Tadas Blinda“ scenarijaus autorių, sveikins kolegos Alma Karosaitė, Romas Sadauskas, literatūrologai Petras Bražėnas ir Valentinas Sventickas. Jubiliato kūrybos ištraukas skaitys aktorius Vladas Radvilavičius.

Dabartinis Latvijos prezidentas Valdis Zatleris prieš 25 metus buvo pasiųstas į Černobylio atominės elektrinės avarijos, kuri laikoma iki šiol didžiausiu branduolinės energetikos incidentu, likvidavimo operacija; ten patirti įspūdžiai tebėra giliai įsirėžę į šalies vadovo atmintį.

Tačiau šis gydytojas, vėliau tapęs politiku, tebėra atominės energetikos šalininkas. Jo nuomonės nepakeitė Japoniją ištikusi branduolinė krizė, kai žemės drebėjimas ir cunamis nuniokojo Fukušimos 1-ąją atominę jėgainę – V.Zatleris teigia, jog abu atvejai labai skirtingi.

“Turime suprasti, kad pasitaiko techninių gedimų dėl atominės jėgainės technologijų (kaip Černobylyje) arba dėl gamtinės katastrofos – kaip Fukušimoje”, – V.Zatleris sakė interviu naujienų agentūrai AFP.

V.Zatleris, kuriam dabar 56 metai, buvo vienas iš šimtų tūkstančių gelbėtojų, pasiųstų į Ukrainoje esantį Černobylį, kai šioje jėgainėje 1986 metų balandžio 26 dieną sprogo vienas iš reaktorių.

Sovietų Sąjunga iš pradžių mėgino nuslėpti šią katastrofą nuo pasaulio; buvo sutelktos visos šalies pajėgas, kad būtų likviduoti jos padariniai.

1986 metų gegužės 8 dieną V.Zatleris kartu su kitais gydytojais buvo iškviestas kariškių, kurie juos pasiuntė į Černobylį. Būsimasis prezidentas nelaimės zonoje dirbo 60 dienų.

“Šis 60 dienų universitetas buvo svarbiausias iš mano baigtų, – sakė jis. – Mūsų užduotis nebuvo realistinė – reikėjo išvalyti zoną 30 kilometrų spinduliu (aplink elektrinę).”

Medicinos darbuotojams buvo pavesta rūpintis darbų sauga, taip pat šalinti teršalus iš avarijos zonos ir perspėti žmones nevalgyti radioaktyvaus vietinio maisto.

Daugelio Černobylyje dirbusių “likvidatorių” sveikata pašlijo, kai kuriems išsivystė vėžys, tačiau V.Zatleris sako iki šiol nejaučiantis jokių padarinių.

2008 metais, kai V.Zatleris buvo išrinktas 2,2 mln. gyventojų turinčios Latvijos prezidentu, jis vėl apsilankė Černobylyje.

“Įspūdingiausias buvo mano vizitas į tą pačią vietą po 22 metų. Taip pat siurrealistinis šios atominės jėgainės vaizdas. Jis tebėra toks pats, kaip prieš dešimtmečius. Apleista žemė. Aiškios ateities nenumatoma artimiausius 300 metų”, – pridūrė šalies vadovas.

Nors susidūrė su apokaliptiniais vaizdais ir sužinojo apie Fukušimos krizę, V.Zatleris sako tebetikintis atominės energetikos ateitimis.

“Branduolinės katastrofos, tokios kaip Černobylio ir Fukušimos, veikia viso pasaulio visuomenę dėl savo masto ir ilgalaikės žalos aplinkai, tačiau naujos jėgainės bus statomos, kai baimė praeis”, – pabrėžė jis.

Rusijoje antradienį vyks daug iškilmingų renginių, skirtų pagerbti pirmajam į kosmosą pakilusiam žmogui Jurijui Gagarinui, kurio istorinis skrydis iki šiol yra vienas iš svarbiausių šios šalies kosminės programos laimėjimų bei nacionalinio pasididžiavimo šaltinis.

Rusijos pareigūnai rūpinasi, kad jokie nesklandumai nesutrukdytų paminėti 1961 metų balandžio 12 dieną įvykusio J.Gagarino istorinio skrydžio 50-ąsias metines, nors dabartinę Maskvos kosminę programą neseniai ištiko kelios nesėkmės.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį vyks į Pamaskvėje esantį kosminių skrydžių valdymo centrą ir televizijos ryšiu kalbėsis su Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgula, sakė vienas Kremliaus pareigūnas.

Vėliau šalies vadovas įteiks apdovanojimus kosmonautams ir kosmoso veteranams, taip pat pasakys kalbą Kremliaus Didžiojoje palatoje.

Tuo tarpu antrasis valdančiojo tandemo narys – premjeras Vladimiras Putinas – planuoja susitikti su rusais ir ukrainiečiais kosmonautais Ukrainoje, kur jis taip pat dalyvaus derybose su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir premjeru Mykola Azarovu.

“Tą dieną šios temos nepavyks išvengti”, – pareiškė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą buvo viena iš didžiausių Sovietų Sąjungos psichologinių pergalių Šaltojo karo metais vykusiose neoficialiose kosminėse lenktynėse su Jungtinėmis Valstijomis. Šis pasiekimas ir 1957 metais paleistas pirmasis dirbtinis Žemės palydovas “Sputnik 1″ buvo vieni iš svarbiausių tarybinės kosmoso programos pasiekimų.

Rusijos kosmoso agentūra “Roskosmos” pakvietė apie 40 kitų šalių kosminių programų vadovų ir atstovų, taip pat Rusijos ir Sovietų Sąjungos kosmonautus bei užsienio kosmoso pionierius dalyvauti iškilmėse, kurios pirmadienį vyks Maskvoje veikiančiame Kosmonautikos memorialiniame muziejuje.

“Pakvietėme visus pirmuosius astronautus iš visų šalių, kurie kada nors yra skridę (kosminiais laivais) “Sojuz”, – “Roskosmos” atstovas Aleksandras Vorobjovas sakė naujienų agentūrai AFP.

Rusijos kosminiai laivai “Sojuz” vėliau šiais metais taps vieninteliais aparatais, galinčiais skraidinti žmones į TKS, kai JAV Nacionalinė kosmoso ir aeronautikos administracija nurašys savo paskutinį tebenaudojamą “Space Shuttle” klasės erdvėlaivį. Po jo paskutinio skrydžio Jungtinių Valstijų pilotuojamų skrydžių programa taps visiškai priklausoma nuo Rusijos.

Kitaip nei kitos šalys, Rusija anksčiau nesuteikdavo specialių vardų savo kosminiams laivams, tačiau šiai tradicijai buvo nusižengta – J.Gagarino vardas buvo suteiktas “Sojuz” kapsulei, praeitą ketvirtadienį atskraidinusiai tris naujus įgulos narius į TKS.

“Neabejotina, jog taip išreiškiama pagarba žmogaus, kuris pakeitė pasaulį, žygdarbiui”, – V.Putinas sakė praeitą savaitę, turėdamas omenyje visoje šalyje vyksiančias iškilmes.

Šiuo metu Rusija moka nuomą Kazachstanui už naudojimąsi jo teritorijoje esančiu kosmodromu, iš kurio 1961 metais startavo ir J.Gagarino rakete, tačiau šiemet Maskva pradėjo statytis kitą kosmodromą Tolimuosiuose Rytuose, netoli sienos su Kinija.

V.Putinas pernai liepą sakė, kad vyriausybė naujojo kosmodromo “Vostočnij” (Rytinis) statybos pradiniam etapui numačiusi skirti 800 mln. JAV dolerių, o pirmasis pilotuojamas kosminis laivas iš jo turėtų startuoti 2018 metais.

Tačiau šalies dabartinė kosminėje programoje pastaruoju metu iškilo kai kurių kliuvinių.

Pernai gruodį Rusiją ištiko viena iš apmaudžiausių kosminių nesėkmių – raketa “Proton M”, turėjusi iškelti į orbitą tris navigacinės sistemos palydovus, tuojau po starto nukrito į Ramųjį vandenyną. Tuo tarpu pastarasis “Sojuz” skrydis į TKS buvo savaitei atidėtas dėl techninės problemos.

“Roskosmos” vadovas Anatolijus Perminovas dėl šių trikdžių spaudžiamas atsistatydinti ir tikriausiai paliks postą, pasibaigus J.Gagarino skrydžio metinių iškilmėms.

Nors pasitaikė kai kurių rimtų nesėkmių, V.Putinas praeitą savaitę sakė savo vyriausybei, kad Rusija turėtų išlaikyti lyderės vaidmenį kosmoso tyrimų srityje. Premjeras nurodė, kad vėliau šiais metais bus paleistas kosminis zondas, kuris tirs Fobą – vieną iš dviejų Marso palydovų.

V.Putinas pabrėžė, kad Rusija po ilgokos pertraukos planuoja atnaujinti tarpplanetinius tyrimus, taip pat paragino TKS projekto partneres suvienyti jėgas tiriant Mėnulį, Marsą ir kitas planetas.

“Turime padidinti savo dalyvavimą pasaulinėje kosmoso rinkoje, kuri nuo 2003 metų išaugo 2,5 karto ir šiuo metu siekia apie 200 mlrd. JAV dolerių”, – pridūrė premjeras.

Minint menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines, prastos būklės jo memorialinio muziejaus Druskininkuose rekonstrukcijai neskirta nė lito.

Šįmet balandžio 10-ąją sukaks 100 metų, kai mirė garsus Lietuvos dailininkas ir kompozitorius M.K.Čiurlionis. Reikšmingai datai paminėti parengta valstybinė minėjimo programa, joje numatytiems įvairiems projektams ir renginiams skirta keli milijonai litų. Tačiau Druskininkuose esančio M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus keturių nedidelių medinių pastatų rekonstrukcijai nenumatyta nė lito, rašo “Lietuvos žinios”.

Čia prabėgo menininko vaikystė. tėvų namuose Druskininkuose M.K.Čiurlionis dažnai gyveno ir paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį.

Kultūros ministro įsakymu reikšmingos sukakties programos renginiams skirta beveik 4 mln. litų. Didžioji dalis pinigų – 3 mln. litų – numatyta Kauno nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, kuriame saugomas menininko kūrybinis palikimas, rekonstrukcijai.

Tačiau šio muziejaus filialui – M.K.Čiurlionio memorialiniam muziejui Druskininkuose – lėšų neskirta, nors apgailėtinos būklės medinių pastatų rekonstrukcijai prašyta 300 tūkst. litų. Tokios pinigų sumos būtų užtekę prakiurusiems medinėmis lentutėmis dengtiems stogams sutvarkyti, langams ir seniems ekspozicijų stendams pakeisti, kad jie atitiktų šiuolaikinius standartus, bei prieš dešimtmetį dažytiems pastatams atnaujinti.

Kauno nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui skirtų 3 mln. litų pakaks įsigyti bibliotekos įrangai ir senojo muziejaus pastato rekonstrukcijos pradžiai. Visai rekonstrukcijai reiktų daugiau nei trigubai didesnės sumos.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis sako, kad kai ką dar galima pakeisti. Esą ieškoma galimybių, kad Druskininkuose esančio M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus rekonstrukcijai reikalingų lėšų būtų galima atseikėti iš sukakties paminėjimo programai skirtų pinigų.

“Jeigu gautume pinigų, Druskininkuose esančio muziejaus rekonstrukciją galėtume atlikti per porą mėnesių”, – tikino O.Daugelis.

Pagerbiant vieną iš iškiliausių Lietuvos menininkų, šiemet 692 tūkst. litų bus skirti Tarptautiniam M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui, 70 tūkst. litų leidiniui “Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laiškai” lietuvių ir lenkų kalbomis išleidimui, 9,4 tūkst. litų renginiui užsienyje “Prof. Vytautas Landsbergis pristato M.K.Čiurlionį”.

Ketvirtadienio vakarą prie parlamento rūmų Vilniuje, kaip ir prieš 20 metų, liepsnojo laužai, stovėjo žmonės su trispalvėmis rankose, skambėjo patriotinės dainos.

“Man taip džiugu matyti tiek daug naujų žmonių, kurių mano laikais nebuvo”, – sveikinamas visus su Laisvės gynėjų diena buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis atkreipė dėmesį į Nepriklausomybės aikštėje buvusius moksleivius, studentus, šeimas su mažais vaikais.

Minint tragiškus Sausio įvykius ketvirtadienio vakarą į Nepriklausomybės aikštę susirinko per tūkstantis žmonių.

Koncerto klausėsi daug jaunų žmonių, nuo Lietuvos radijo ir televizijos pastato iki Seimo rūmų atėjusių Laisvės liepsnos keliu – su liepsnelėmis rankose.

Krečiant šlapdribai daugelis vaišinosi karšta arba ir kareiviška koše.

V.Landsbergis tvirtino, kad ši aikštė ir parlamento rūmai 1991-aisiais buvo svarbiausia vieta ką tik nepriklausomybę atkūrusioje valstybėje.

“Europos istorija, geografija, žemėlapiai būtų kitokie, jeigu Aukščiausioji Taryba, žmonės, kurie patikėję, kad galima gyventi kitaip, būtų išsibėgioję, parlamentas būtų kapituliavęs”, – sakė jis.

Anot buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, dėl tą naktį Lietuvos iškovotos pergalės “pradėjo keistis pasaulis ir šioje Europos dalyje”.

“Susivokime, kad mes šio to verti, kad Lietuva ne iš kelmo spirta”, – pabrėžė V.Landsbergis.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.

Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.

Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Kitąmet dvidešimties metų jubiliejų švęsianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šventei ir renginiams ketina skirti apie 350 tūkst. litų, rašo “Verslo žinios”.

Renginių organizatoriai svarsto, kad pastaruoju metu tai išties didelė valstybinės įmonės renginiams skiriama suma. Praėjusios Jūros šventės išlaidos siekė apie 0,5 mln. litų ir per tris dienas įvyko apie 100 renginių.

„Verslo žinios“ rašo:

“Kitąmet dvidešimties metų jubiliejų švęsianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šventei ir renginiams ketina plačiai atverti piniginę.

Uosto direkcija yra paskelbusi supaprastintą jubiliejaus renginių ir šventės koncepcijos kūrimo bei įgyvendinimo paslaugos konkursą, jo vokai bus atplėšti šio mėnesio pabaigoje. Uosto direkcija pageidauja, kad nuo ateinančių metų sausio iki birželio pabaigos vyktų masinių pažintinių ir jūrinių pramoginių renginių,tarp jų – nuotraukų, filmo demonstravimas skirtinguose Lietuvos miestuose, uosto apžvalgos laivu, kanojų varžybos, koncertas ir kt. Taip pat turėtų būti renginių kviestiniams svečiams ir uosto direkcijos darbuotojams su šeimomis. Tam uosto direkcija ketina skirti iki 350.000 Lt.

Anot “Verslo žinių”, renginių organizatoriai svarsto, kad pastaruoju metu tai išties didelė valstybinės įmonės renginiams skiriama suma. Praėjusios „Jūros šventės“ išlaidos siekė apie 0,5 mln. Lt ir per tris dienas įvyko apie 100 renginių. Ankstesniais metais šios šventės sąmata sudarydavo 1 mln. Lt ir daugiau.

„Kiekvienas išleidžiamas viešas litas turi būti adekvačiai įvertintas. Per brangu ar ne – nežinau. Šiandien tokiam reikalui pinigų turime ir jų stengiamės neišmesti į balą“, – teigia Eugenijus Gentvilas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius.

„Ir dabar matome, kad Klaipėdos uostas yra nepakankamai žinomas ir suprantamas. Tuo dvidešimtmečiu norime pasinaudoti, kad uostą propaguotume“, – aiškina p. Gentvilas.
Arūnas Štaras, susisiekimo viceministras, sako nemanąs, kad uosto direkcijos jubiliejaus šventė ir renginiai yra valstybinės įmonės pinigų švaistymas, ir nurodo, kad būtent šių metų uosto rezultatai bus geriausi per visą uosto istoriją”.