Garsiai ištrimituotos pareigūnų operacijos Gariūnuose praėjo ir nutilo, o didžiulis šešėlis tiek ten, tiek kitose turgavietėse liko. Gariūnų istorija rodo, kad mūsų valstybės institucijos vis dar bejėgės pažaboti nelegalius turgininkus. Bet jei jos neįveikia turgaus prekeivių, ko tuomet tikėtis gaudant stambesnes žuvis?

Už valstybės finansų sistemos apsaugą atsakinga Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vadovaujama tyliai ramiai dirbančio ir į skandalus nesiveliančio Kęstučio Jucevičiaus, dirba lyg ir neblogai, bet gana rutiniškai, pernelyg nestebindama rezonansiniais tyrimais. Taip FNTT veiklą praėjus beveik dvejiem vidaus tarnybos generolo K.Jucevičiaus vadovavimo metams vertina kai kurie įtakingi politikai.
Taigi apie nenugalimą šešėlį Gariūnuose, didžiausias šiandienos grėsmes valstybės finansams ir apie tai, ar FNTT nemiega žiemos miegu, – „Veido“ pokalbis su K.Jucevičiumi.

VEIDAS: FNTT yra gana svarbi institucija, nes nuo jūsų veiklos priklauso, kiek neapskaitytų lėšų sugrįžta į valstybės biudžetą. Kokie yra jūsų 2013 m. darbo rezultatai?
K.J.: Skaičius “13″ gal nėra toks geras, bet praėjusių metų rezultatai neblogi. Pernai tarnybos užregistruota 1170 nusikalstamų veikų – beveik 300 daugiau negu 2012 m. Iš jų sunkių nusikaltimų užregistruota 259, 2012 m. – 160. 2013 m. ištirtos 856 nusikalstamos veiklos, 2012 m. irgi buvo mažiau – 681. Skaičiai didėjantys, bet mes tikrai nenorime sakyti, kad tarnyba dabar pradėjo dirbti. Ir anksčiau mes dirbome, tik taip susiklostė, kad 2012 m. buvo atliekami gana stambūs tyrimai, susiję su „Snoru“, Ūkio banku, kuriems reikėjo skirti daugiau jėgų. Tad tyrimų kiekis ne visuomet atskleidžia bendrą vaizdą.
2013 m. mūsų išaiškintų nuslėptų mokesčių suma siekė 40,2 mln. Lt. Tiesa, duomenų, kokia dalis šių lėšų realiai sugrįžo į valstybės biudžetą, mes jau nebegauname. Tos lėšos grįžta tikrai ne iš karto ir tikrai ne šimtu procentų. Pvz., šiemet į valstybės biudžetą patenka pinigai iš tyrimų, kurie buvo atliekami 2009–2010 m. Be to, 2013 m. mes laikinai apribojame teises į nuosavybę, vertą 92,9 mln. Lt. Bet tai nereiškia, kad teismo sprendimu visas šis turtas yra arba konfiskuojamas, arba išieškomas valstybės naudai.
VEIDAS: Geriausiais laikais – 2008-aisiais FNTT veiklai iš valstybės biudžeto buvo skirta 29 mln. Lt, o pastaraisiais metais tarnyba mokesčių mokėtojams kainuoja apie 21 mln. Lt kasmet. Bet ar dabar jūs tikrai dirbate daug blogiau nei anuomet su daug didesniu biudžetu?
K.J.: Mes tikrai nesiskųsim ir nesakysim, kaip mums blogai, – kaip yra, taip yra, turime verstis su tuo, ką mums skyrė valstybė. Stengiamės dirbti taip pat, o lėšų buvo sumažinta turto įsigijimui, materialiniam bei techniniam aprūpinimui. Žinoma, pripažinkime, kad daug mūsų tyrimų pastaruoju metu yra tarptautiniai, dirbame kartu su latviais, lenkais ir kitų šalių atstovais, tenka daug važinėti, o kai degalų, automobilių limitai varžo, tenka save šiek tiek riboti kai kuriais klausimais.
VEIDAS: Nusikaltėliai tobulėja, o jūs su savo turimais resursais ar neatsiliekate?
K.J.: Tobulėja, bet mes nenorėtume dabar viešai pasakyti, jog ko nors neturim, kad kai kurie nusikaltėliai trintų rankomis: oi, kaip gerai, kad jie neturi. Parašykit, kad turim. Galbūt net esame aprūpinti geriau nei patys nusikaltėliai.
VEIDAS: Kovo mėnesį sukaks dveji metai, kai vadovaujate FNTT. Kas pasikeitė tarnyboje jums atėjus, ar matote kurioje nors srityje pasiektą proveržį?
K.J.: Ne viskas priklauso nuo mūsų tarnybos rezultatų, mes sunkiai galime daryti įtaką ekonominiams, makroekonominiams procesams. Prevenciškai, aišku, daug dirbame, kad nesąžiningas verslas žinotų, jog mes lipam jiems ant kulnų, ir tai atgrasytų nuo nusikaltimų darymo ar grobstymo. O sakyti, kas pasikeitė… Pastaruoju metu dar labiau vystosi vadinamasis karuselinis sukčiavimas, tačiau kuriasi jau nebe Lietuvos mastu, o pagal tarptautines schemas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje veikiančios grupuotės. Jas išaiškinti daug sudėtingiau, nes į tas schemas įtraukiami ūkio subjektai, registruoti kitose valstybėse. Ši tendencija darosi vis aktualesnė tiek Lietuvai, tiek visai Europai.
VEIDAS: Kokia veikla sukčių dabar laikoma pelningiausia?
K.J.: Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymas. Taip pat manome, kad bus bandymų neteisėtai įsisavinti Lietuvai skiriamą ES paramą 2014–2020 m. – mūsų šaliai bus skirta 44 mlrd. Lt. Jau steigiamos įmonės, įmonių grupės, kurios bus naudojamos paramai įsisavinti, ir mūsų pareiga užtikrinti, kad tai būtų daroma skaidriai.
VEIDAS: Kai FNTT prieš keletą metų krėtė Gariūnus, visuomenė jūsų tarnybai už tai parašė didelį pliusą: visi kalbėjo, kad pagaliau pareigūnai pakrutino Gariūnus, kurių lig tol niekas nedrįso liesti. Tačiau tai jau praeitis, o pastaruoju metu apie rezonansinius FNTT tyrimus tarsi nebegirdėti. Ar jūsų tarnyba miega žiemos miegu?
K.J.: Negalima sakyti, kad miega. Galbūt tautai aktualiau, kai mūsų tyrimai būna susiję su tokiais žemiškais dalykais, kaip Gariūnai, kur visi lankosi ir mato, kad ten tikrai daug netvarkos, jokių čekių nėra ir t.t. Vos ne kiekvienas Lietuvos pilietis, apsilankęs Gariūnuose, gali pasakyti, kad va čia tai tikras šešėlis.
Nuėjus į kokį prekybos centrą šešėlio tarsi ir nematyti, čekiai ten išduodami ir viskas atrodo gražu. Kaip parodė pernai mūsų atliktas tyrimas, kurio metu išaiškinta organizuota PVM sukčiautojų grupė, prekiavusi buitine technika ir tiekusi ją tiek Gariūnams, tiek didiesiems prekybos centrams (spalį atliekant šį tyrimą sulaikytas 21 asmuo, o jų slaptame bunkeryje rasta daugiau nei 0,5 mln. Lt grynųjų pinigų – pirminiais duomenimis, nusikalstamai veiklai buvo naudojamos 27 Lietuvoje ir devynios užsienyje registruotos įmonės – G.B.), yra kuriamos daug profesionalesnės sukčiavimo schemos ir jų nusikalstama veikla dažnai būna nematoma. Gariūnai, aišku, yra mūsų darbo sferoje, bet labiau orientuojamės į stambųjį verslą.
VEIDAS: Tačiau šešėlis tebeklesti ir Gariūnuose, ir kitose turgavietėse.
K.J.: Pripažinkim visi sąžiningai: taip, klesti.
VEIDAS: Tad ar galite čia ką nors padaryti?
K.J.: Esmė ta, kad ne per vieną dieną turgus susikūrė, ne per dieną ir ta problema atsirado, bet pamažu reikalai taisosi, mokesčių surinkimas turgų sektoriuje gerėja.
Padėtis tokia, kad ateina mokesčių inspektorius, ir prekeivis kasos čekį išduoda, bet kai jis nueina, ir vėl galima čekio neduoti. Kai aš nueinu į turgų, man čekį tikrai duoda, tiesiog prašo paimti. Kartais net juokingai atrodo, nes prieš tai pirkusiam žmogui čekio taip nesiūlė. Ir mokesčių inspekcijos darbuotojai sako, kad juos kai kuriuose turguose puikiai pažįsta. Be to, praktika rodo, kad baudimo sistema turgų sektoriuje nėra labai efektyvi. Susimoka baudas ir toliau tą patį daro. Kasos aparatų įvedimas buvo lyg ir sveikintinas dalykas, bet susidūrėme su kita problema – ar tie kasos čekiai yra išduodami. O tai kontroliuoti dar sudėtingiau.
VEIDAS: Išeitų, nelegalūs prekeiviai gali gyventi ramiai: teko sutikti netgi tokių, kurie namus su baseinais iš prekybos turguje pasistatė…
K.J.: Visko yra, neįmanoma taip paprastai pasakyti: štai dabar turguje padarysim tvarką. Kartais tas tvarkos padarymas gali kainuoti brangiau nei galutinis rezultatas. Mes žinome, kad Gariūnai yra problema, bet nors tie mūsų tyrimai, kurie ten buvo pradėti, tikrai rezonansiniai, tačiau sumos, sugrįžusios į valstybės biudžetą, nėra didelės. O sąnaudos buvo labai didelės.
VEIDAS: Mūsų šaltiniai sako ir dabar susiduriantys su atvejais, kai FNTT pareigūnai į kokią įmonę atsiunčiami aiškiu politiniu nurodymu. Ar išties tarnyba dar vykdo politinius užsakymus?
K.J: Geras klausimas – „dar vykdo“. Jūs pasakykit, o kada vykdė? Na ne, nevykdo. Galiu atsakingai pareikšti, kad man niekas jokių įsakymų neduoda, o jei ir duotų, nevykdytume mes jų.
VEIDAS: Tai jūs tvirtinate, kad niekuomet nesulaukiate skambučių ar iš politikų, ar iš kitų įtakingų veikėjų, kurie jums sako: generole, reikia paspausti vieną tokią įmonę?
K.J.: Kol kas to nebuvo ir, tikiuosi, nebus. Stengiamės neužsiimti politika, kad mūsų rankomis kažkas nežarstytų žarijų.
Tokie kaltinimai metami ne vien mūsų tarnybai ir tai atrodo logiška, nes tos įmonės, kurias mes tikriname, gali būti susijusios su kokiomis nors politinėmis partijomis, kurias galbūt yra parėmusios, ir t.t. Tad iš karto imama gintis: tai politinis užsakymas.
VEIDAS: Vis dėlto sunku patikėti, kad net ir tada, kai užkliudote kokią stambią žuvį, nesulaukiate raginimų iš viršaus to ir ano geriau neliesti…
K.J.: Kai jau pakliudai, vėlu sakyti. O kodėl neliesti? Manau, politikui daryti tokius dalykus būtų savižudybė, nes tai bet kada gali iškilti į viešumą. Buvęs tarnybos vadovas, dabar Seimo narys (po skandalo iš pareigų atleistas ankstesnis FNTT direktorius Vitalijus Gailius – G.B.) yra sakęs, kad jam spaudimas buvo daromas, tad galbūt tokie jo vieši pasisakymai kaip tik ir atgrasė kitus nuo tokių veiksmų, jei taip tikrai buvo, – šito aš nežinau. O gal čia buvo politinių reitingų dalykas.
VEIDAS: Kaip jums po skandalo sekasi dirbti su į FNTT grąžintu pavaduotoju Vytautu Giržadu?
K.J.: Iš šalies žiūrint gal ir keistai atrodo: kaip jūs čia dabar dirbate. O kodėl ne? Tiesiog dirbame savo darbą, ir būtų keista, jei būtų kitaip. Ir apskritai reikia žiūrėti į priekį, o ne kas buvo vakar. Turim vienytis, o ne skaldyti save iš vidaus, nors šito daug kas norėtų. Taip sakant, šluota dirba tiktai surišta.
VEIDAS: Jūsų veiklą stebintys politikai sako, kad jūs dirbate neblogai, bet “prie Gailiaus”, kad ir kaip būtų, buvo pajudinami rimtesni tyrimai. Kad ir tie patys Gariūnai buvo užkabinti…
K.J.: Vienas Gariūnų tyrimas buvo prie jo, kitas – jau prie manęs. Aš jums štai ką dėl Gariūnų pasakysiu: čia iš tikrųjų toks smulkus tyrimas… Tik garsiai ištrimituotas. Iš tikrųjų tai kioskų lygis, bet Andriaus Kubiliaus vadovavimo Vyriausybei laikais turguose buvo įvedinėjami kasos aparatai ir dėl to tai buvo labai aktualu. O iš tiesų tyrimas buvo vienas paprastesnių.
VEIDAS: Ar jūs sakote, kad tai tebuvo viešųjų ryšių projektas?
K.J.: Tikrai, tai buvo labai geras viešųjų ryšių projektas: o, Gariūnus užkliudė! Kioskininkus užkliudė.

Trys klausimai Finansinių nusikaltimų tarnybos direktoriui (FNTT) Kęstučiui Jucevičiui

VEIDAS: Niekas neskelbia, kokia yra plačiai nuskambėjusių kratų Gariūnų turgavietėje atomazga.
K.J.: FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje šiuo metu atliekami trys ikiteisminiai tyrimai, susiję su Gariūnų turgaviete. Atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose pranešimai apie įtarimus dėl sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo įteikti 90 asmenų, iš jų 13 yra nuteisti. Per tyrimus nustatyta valstybei padaryta žala siekia 1,4 mln. Lt, o iki šios dienos valstybei atlyginta 270 tūkst. Lt.
VEIDAS: Kokie yra jūsų vadovaujamos tarnybos praėjusių metų rezultatai: kiek FNTT pareigūnai atskleidė nusikaltimų, kokią išaiškino nuslėptų mokesčių sumą?
K.J.: Praėjusiais metais FNTT buvo užregistruotos 872 nusikalstamos veikos, iš jų 160 sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bei ištirta 681 nusikalstama veika. Iš viso praėjusiais metais atskleistų nuslėptų mokesčių suma siekia daugiau nei 42 mln. Lt. 2012 m. prioritetinis FNTT dėmesys buvo sutelktas į atskleidimą nusikalstamų veikų, kurios daro didžiausią žalą valstybės biudžetui ir labiausiai kenkia Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui: tai nusikalstamos veikos, susijusios su pridėtinės vertės mokesčio įgijimu iš valstybės biudžeto ar jo išvengimu apgaule, Europos Sąjungos paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu, neteisėtu praturtėjimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu.
VEIDAS: Pareigūnai yra ne kartą minėję, kad finansiniai nusikaltimai sudėtingėja, bet nedatalizuoja kaip. Tad kaip jie sudėtingėja ir kokie yra įmantriausi būdai, pridarantys daugiausiai nuostolių valstybei?
K.J.: Tarnybos atskleistos nusikalstamos veikos yra daugiaepizodės, jas vykdo organizuotos grupės, neretai susijusios su kitų valstybių nusikalstamomis grupuotėmis. Tokie sudėtingi tyrimai dažniausiai būna susiję su sukčiavimu bei turto pasisavinimu, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu. Tokie nusikaltimai ir padaro didžiausią žalą valstybės finansų sistemai.

Jau keturiasdešimt metų slidžių žygius „Snaigė“ Vilniuje organizuojantis Algimantas Jucevičius džiaugiasi, kad jo akyse užaugo ištisos žygio dalyvių kartos.

Užsukusi į žiemos savaitgaliais sostinės miškuose rengiamus „Snaigės“ žygius, kaskart negaliu atsistebėti vienoje vietoje matydama tiek daug sportuojančių žmonių. Jei sniego daug, daugiau nei tūkstantis įvairiausio amžiaus vilniečių nepabūgsta nei pūgos, nei keliolikos laipsnių šalčio. Po žygio su garuojančiais arbatos puodeliais rankose įspūdžiais dalijasi besišypsančių studentų ir senjorų kompanijos, šeimos su nedidukais vaikais, jaunos poros, viena kita moksleivių grupelė. Jei jau kartą sudalyvavai „Snaigės“ žygyje, veikiausiai daugiau nebesugebėsi atsispirti jo traukai. Dvi tris valandas tyliame miške pasisukinėjęs tarp vaikystės pasakas primenančių apsnigtų eglių, įveikęs smagius kalniukus ar pasigrožėjęs nuo kalno atsiveriančia panorama, namo grįžti pamiršęs neramias mintis ir rūpesčius.
Už visas tas geras emocijas, kurias kiekvieną savaitgalį patiria daugiau nei tūkstantis vilniečių, atsakingas Vilniaus keliautojų klubo pirmininkas 70-metis Algimantas Jucevičius. Jau keturiasdešimt metų kiekvieną žiemos šeštadienį, jei tik yra sniego, A.Jucevičius stoja ant slidžių ir su dar dviem trimis bendraminčiais iki sutemų viename iš sostinės miškų rengia vilniečiams slidinėjimo trasas.  O sekmadienį jo violetinė striukė iš tolo traukia akį žygio dalyvių minioje prie finišo. Iki pat vakaro įveikusius trasą slidininkus jis pasitinka su žygio regalijomis: puodeliu karštos arbatos ir lipduku.
Savaitgalį A.Jucevičius, be jokios abejonės, tampa vienu populiariausių sostinės gyventojų, dėl jo dėmesio varžosi daugelis žygio dalyvių: vieni nori bent vienu kitu žodeliu persimesti, kiti – bent akių kontaktą užmegzti.

Keturiasdešimt metų nepraleido nė vieno „Snaigės“ žygio

Kai kitą rytą po sekmadienį Vingio parke vykusio „Snaigės“ žygio susitinkame su A.Jucevičiumi jo darbovietėje – asociacijos „Sportas visiems“ kabinete, ilgametis žygių organizatorius atsidūsta, kad iš darbo jo niekaip nenori paleisti. Ir pasvajoja, kad išėjęs į pensiją dar daugiau laiko galėtų skirti širdžiai mielai veiklai – žygių organizavimui.
Štai Vingio parke prieš dieną pasiektas dalyvių skaičiaus rekordas – žygyje dalyvavo 1283 žmonės. „O prieš savaitę Antakalnyje trasas įveikė 1546 žmonės. Tai šių laikų rekordai. Esminis skirtumas, palyginti su sovietiniais laikais, kad tada daugelis buvo varu varomi, o dabar atsirado žmonių, kurie pajuto poreikį judėti gamtoje, ir ateina savanoriškai“, – paaiškina A.Jucevičius.
Sovietmečiu dalyvauti „Snaigėje“ įmonių kolektyvus organizuodavo profsąjungos, ateidavo ištisos mokinių klasės, vėliau, nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, slidžių žygio populiarumas nuslūgo, o dabar vėl išgyvena pakilimą – dalyvių kasmet vis daugėja.
Pirmą kartą „Snaigės“ žygyje A.Jucevičius dalyvavo prieš penkiasdešimt metų Kaune – dar būdamas moksleivis. O persikraustęs į Vilnių nuo 1973 m. pats ėmė organizuoti „Snaigės“ žygius. „Pirmąjį žygį surengiau Sapieginėje. Atvažiavęs iš Kauno, kur daugiau lygių vietų, ir radęs kokį kalnelį stengiesi jį išnaudoti, kad paįvairintum trasą, čia penkias dienas ruošiau maršrutą, kad kas nors sprando nenusisuktų“, – pasinėręs į prisiminimus šypteli A.Jucevičius.
„Snaigės“ organizatorius nė vienais metais nedarė pertraukos. O ir kaip tu ją darysi, jei jau užaugo ištisos „Snaigės“ žygių dalyvių kartos: jauniausiam slidininkui žygyje Vingio parke buvo treji, o vyriausiam – 84 metai. „Per šiuos dešimtmečius mano akyse išaugo visos šeimos – ateidavo tėveliai su vaikais, o dabar tie vaikai užaugo, todėl ateina anūkai, tėveliai bei seneliai, – džiaugiasi A.Jucevičius. – Pabandyk dabar nedaryti „Snaigės“ – tuoj pasipila skambučiai, klausimai. Jau niekas neklausia, ar bus „Snaigė“, visi klausia, kada ir kur.“
Kiekvieną sniegingą žiemos savaitgalį rengti trasas ir laukti jas išbandžiusių dalyvių A.Jucevičiui nesutrukdo nei šeimos šventės, nei gimtadieniai, nei noras pailsėti. Paklaustas, kiek „Snaigės“ žygių yra praleidęs, A.Jucevičius nustemba: „Kaip tai praleidęs? Na, nesu praleidęs. Per tuos 40 metų, kai pats esu organizatorius, ačiū Dievui, nepasitaikė ligų ar traumų. O švenčių ir gimtadienių? Ne ne. Gali pasitaikyti, kad rengiant trasas nedalyvauju dėl kokių reikalų, bet kad visiškai nebūčiau „Snaigėje“, taip nėra buvę.“ O paklaustas, ar nesulaukia priekaištų iš žmonos, atsako, kad ir žmona dažniausiai šliuožia „Snaigės“ žygiuose.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-5-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.