Sostinės mero Artūro Zuoko judėjimas „TAIP“ siekia sumažinti Seimo narių skaičių iki 101 nario, apriboti parlamentarų kadencijų skaičių, prailginti Seimo nario kadencijos trukmę iki penkerių metų, perkelti Seimo rinkimų datą iš rudens į pavasarį, stiprinti Seimo įstatymų leidybos kompetencijas, praneša BNS.

Tokius siekius A.Zuokas pateikė Kaune šeštadienį surengtame judėjimo visuotiniame suvažiavime pristatydamas rinkimų programos gaires.

Jose – „Seimo atgimimas“, verslo liudijimų sugrąžinimas ir lietuviško verslo globalizavimas, Darbo biržos reorganizacija į Karjeros agentūrą ir 1000 eurų vidutinė alga 2016 metais, energetinė nepriklausomybė naudojant atsinaujinančius vietos išteklius ir teisių savivaldai sugrąžinimas.

„Žmonės ir verslas

pavargo nuo mokesčių didinimo, kurį siūlo Vyriausybė bei Seimas. Yra kitas kelias – investicijų skatinimas bei efektyvesnis valstybės turto panaudojimas“, – pareiškė A.Zuokas.

Pasak jo, Lietuvoje privalu skatinti smulkųjį bei vidutinį verslą, todėl turi būti sugrąžinta verslo liudijimų sistema.

Siekiant paskatinti verslą ir padėti po krizės atsigauti gyventojams, norima įgyvendinti skirtingų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų politiką: pagrindinis PVM tarifas – 20 proc.; centralizuotam šildymui, visuomeniniam transportui, viešojo maitinimo paslaugoms, viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms – 10 proc. PVM; knygoms ir spaudai, vaistams ir sveikatinimo paslaugoms, šviežiai atšaldytai mėsai, paukštienai, žuvims – 5 proc. PVM.

„Tikroji Lietuvos energetinė yra atsinaujinančių energijos šaltinių visapusiška plėtra – biokuras, atliekų panaudojimas, saulė, geotermika, vėjas. 80 proc. dujų importo bus pakeista keisti vietos kuru ir 80 proc. lėšų už energijos išteklius liks Lietuvos ekonomikoje“, – pabrėžė A.Zuokas.

Jis taip pat pareiškė sieksiantis, kad 2016 metais vidutinis atlyginimas siektų 1000 eurų. Tam įgyvendinti esą žadama panaudoti Vilniaus miesto praktiką, kai vykdant viešuosius pirkimus konkursų dalyviai yra įpareigoti savo darbuotojams mokėti ne mažesnį atlyginimą nei Statistikos departamento apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis sostinėje.

A.Zuoko teigimu, minimalus mėnesinis atlyginimas turi būti padidintas nuo 800 iki 1000 litų, o esą neefektyvi Darbo birža – reorganizuota. Vietoj jos esą reikia kurta Ūkio ir Švietimo ministerijoms atskaitingą Karjeros agentūrą, socialinės funkcijos turėtų būti paliktos paliktos administruoti socialinės rūpybos tarnyboms.

Olgos Posaškovos nuotr.

Šiandien Seimo Spaudos konferencijų salėje pristatyta naujai kuriama organizacija, Europos federalistų sąjunga Lietuvoje (EFSL), kuri sieks suvienyti skirtingų profesijų atstovus ir įvairioms politinėms partijoms priklausančius politikus, norinčius Lietuvą matyti stiprioje ir vieningoje Europoje.

Nevyriausybinės ir visuomeniniais pagrindais veiksiančios EFSL steigėjai pasisako už politiškai ir ekonomiškai suvienytą Europą su bendra Konstitucija, viršvalstybinėmis valdymo struktūromis bei efektyvios transnacionalinės demokratijos pagrindais.

Naujos organizacijos veiklą konferencijoje pristatė EFSL steigėjai ir iniciatoriai: Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius, EFSL steigėjas Rokas Grajauskas, Seimo narys ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Egidijus Vareikis, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėjas prof. dr. Gediminas Vitkus bei Jaunųjų Europos federalistų (JEF-Europe) prezidiumo narė Vaida Česnulevičiūtė.

Buvęs Lietuvos Vyriausiasis derybininkas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) parlamentaras Petras Auštrevičius pabrėžė, kad šiandien naujus iššūkius pasitinkančioje ES svarbu deramai ginti Lietuvos interesus. „Mes tikimės likti vieningos Europos branduolyje, norime matyti ES valstybes į priekį užtikrintai judančias kartu, o ne atskirai. Žinoma, tam prireiks labai aiškios bendros politinės valios, vienybės ir solidarumo“, – konferencijoje teigė P. Auštrevičius.

Kalbėdamas apie organizacijos tikslus, vienas EFSL įkūrėjų R. Grajauskas akcentavo, kad federacinė Europa pirmiausia atitinka Lietuvos piliečių interesus, o ilgalaikis Lietuvos saugumas ir gerovė tiesiogiai priklauso nuo ES gyvybingumo.

„Federacinė ES Lietuvai naudinga visais atžvilgiais. Ekonominiu požiūriu, kuo daugiau pinigų bus bendrame ES biudžete, tuo daugiau gaus ir Lietuva, nes mes dar ilgą laiką daugiau gausime iš ES biudžeto, nei į jį įnešime. Ne mažiau svarbus ir saugumo aspektas. Juk sunku tikėtis, kad amerikiečiai amžinai bus įsipareigoję Lietuvos ir viso mūsų regiono saugumui. Todėl atsiradusį saugumo vakuumą ilgalaikėje perspektyvoje turėtų užpildyti efektyvios Europos karinės pajėgos“, – kalbėjo R. Grajauskas.

Konservatorių partijos atstovas Egidijus Vareikis atkreipė dėmesį, kad federalizmas yra vaistas, o ne nesėkmių priežastis, o dabartinė krizė kilo būtent dėl federalizmo stokos. Anot E. Vareikio, euro sunkumų priežastis yra ne pats euras, o jo naudojimo taisyklių nesilaikymas. Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį, kad tautiškumas neprieštarauja federalizmui. „Tautiškumas – gerai, užriestanosis nacionalizmas blogai”, – tikino E. Vareikis.

Judėjimo įkūrėjai žada efektyvinti visuomenės informavimą apie suvienytos Europos svarbą ir eurofederalizmo idėjas bei pateikti alternatyvą nepagrįstam anti-europietiškui populizmui.

Europos federalistus vienijančios organizacijos veikia 18-oje Europos valstybių, kurioms iš viso priklauso daugiau nei 50 tūkst. narių. EFSL yra pirmoji tokia organizacija Baltijos šalyse.

Kitų spaudos konferencijoje dalyvavusių EFSL steigėjų mintys:

Gediminas Vitkus: „EFSL steigimo mūsų šalyje iniciatyva šiandien ypač reikšminga. Manau, EFSL prisidės prie politinio diskurso, politinės retorikos ES atžvilgiu subalansavimo. Regis, šiandien ES kritikuoja visi, kas gali. Tačiau tuo pat metu dauguma tų, kurie prognozuoja ES pabaigą, net nesusimąsto, kaip atrodytų Europa be Europos Sąjungos, nepasiūlo kitų išeičių”.

Vaida Česnulevičiūtė: „Lietuvos visuomenė palankiai vertina Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, tačiau iki šiol daugiau pasyviai stebi procesus, vykstančius Europoje, nei bando juos paveikti, pakreipti sprendimus jai palankia linkme, taigi yra ES vartotojai, o ne kūrėjai. 2013-aisias metais Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl susidomėjimas klausimais, sprendžiamais Europos mastu ženkliai padidės. Tačiau, kaip šiam svarbiam įvykiui ruošiasi valstybė, taip turėtų ruoštis ir visuomenė. Pirmiausia diskusijomis apie Europos ateitį ir kitus aktualius klausimus – energetinį nepriklausomumą, ekonomiką, užsienio politiką”.

"Veido" archyvas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko idėją, kad visai Karaliaučiaus sričiai būtų taikomas supaprastintą pasienio gyventojų judėjimą leidžiantis režimas, sakė šalies vadovės atstovas spaudai Linas Balsys.

Penktadienį po D.Grybauskaitės susitikimo su Vilniuje viešinčiu Karaliaučiaus gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu prezidentės atstovas teigė neįžvelgiantis jokių Lietuvos pozicijos pasikeitimų šiuo atžvilgiu.

“Lietuva pritaria, kad ta vadinamoji Šengeno galimybė supaprastintai kirsti sieną abiejų šalių pasienio gyventojams būtų taikoma visai Kaliningrado sričiai. Kad ta problema būtų išspręsta, kuri yra iš Lietuvos pusės taikant Šengeno 50 kilometrų taisyklę ir iš Lenkijos taikant tą pačią taisyklę, atsiranda tam tikra Kaliningrado srities teritorija, kuri lyg ir negalėtų pretenduoti į tą privilegiją”, – kalbėjo L.Balsys.

Anot jo, ir Lenkija, ir Lietuva sutaria ir siūlo Europos Komisijai bei Šengeno šalims susitarti, kad supaprastinto sienos kirtimo privilegija būtų taikoma visai Karaliaučiaus sričiai.

“Taip, prezidentė palaikė šitą idėja ir pažadėjo, kad bus tariamasi, kad Šengeno susitarimas būtų modifikuotas būtent šiuo atveju, kad Kaliningrado sritis visa būtų traktuojama kaip Lenkijos ir Lietuvos kaimyninė zona”, – dėstė šalies vadovės patarėjas.

Anksčiau Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų sieną su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų kirsti tik pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos.

Paklaustas, kodėl šiuo klausimu pasikeitė Lietuvos pozicija, L.Balsys atsakė, kad “nebuvo niekada ypatingo prieštaravimo”.

“Lietuva visą laiką pasisakė, kad kaimyninės šalys ir Baltarusija, ir Kaliningrado sritis turėtų tokią teisę. Tas variantas, kad visa Karaliaučiaus sritis patektų yra logiškas, natūralus ir neįmanoma kažkaip išskirti vieną lopinėlį, kuris tos teisės staiga neturėtų. Aš nematau, kad čia būtų koks nors didelis pokytis”, – sakė patarėjas.

Dar praėjusių metų vasarą Lietuvos deklaravo poziciją viešai neremti Rusijos ir Lenkijos iškeltos iniciatyvos įtraukti visą Karaliaučiaus sritį į programą, kuri leistų supaprastintą gyventojų judėjimą per sieną – pareigūnai aiškino, kad pirmiausia reikia tartis ES viduje, o viešus kreipimusis vadino viešųjų ryšių akcija.

“Dabar naujos iniciatyvos, kurias mes girdėjome, yra visiškai nederintos europiniame lygmenyje. Prieš metus pati Rusija kategoriškai prieštaravo, kad tai būtų tik Kaliningrado sričiai, ji norėjo, kad tai būtų visai Rusijai. Manome, kad čia truputį yra viešųjų ryšių žaidimo, visiškai nepatikrinto”, – tuomet sakė prezidentė.

Paprašytas pakomentuoti, ar prezidentės pozicija pasikeitė, L.Balsys penktadienį sakė: “Čia kažkas yra painiojama, aš negalėčiau to komentuoti”.

Lietuva kartu su Rusija ir Baltarusija derėjosi dėl susitarimų, kurie leistų pasienio gyventojams, gyvenantiems iki 30 ar 50 kilometrų nuo sienos, ją kirsti su specialiais ilgalaikiais leidimais nereikalaujant vizų.

Tačiau Rusijos toks būdas ilgainiui ėmė nebetenkinti ir ji kartu su Lenkija Europos Sąjungos narėms bei institucijoms ėmė siūlyti supaprastinto bevizio judėjimo tvarką taikyti visam Karaliaučiaus kraštui.