Lietuvoje labai išaugus nedarbui tenka girdėti, kad kai kurioms šeimoms vaiko gimimas padeda išspręsti laikinas finansines problemas. Jei sprendimas turėti vaikų priimamas tik iš finansinių paskatų, jis yra ydingas, kadangi tariama finansinė nauda – labai trumpalaikė.

Yra apskaičiuota, kad vos gimus vaikui šeimos išlaidos padidėja maždaug 20 proc. Tai palyginti nedidelis procentas, kadangi kūdikio poreikiai dar nedideli, o bendrosios išlaidos, tokios kaip būsto šildymas, dažniau priklauso nuo šildomo ploto, nei nuo jame gyvenančių šeimos narių skaičiaus. Be to, šeimos, auginančios vaikus, sparčiai išaugamų drabužių, batų, baldų, žaislų problemą kur kas dažniau nei kitos šeimos sprendžia mainais, dalybomis ar už mažesnę kainą pirkdamos jau panaudotus daiktus.

Tačiau nereikia pamiršti, kad vaikui augant išlaidos jam išlaikyti nuolat didėja. Skaičiuojama, kad vidutinės išlaidos vaikui iki 14 metų siekia pusę vidutinių išlaidų suaugusiam šeimos nariui. Nuo 14 metų – jau tiek pat kaip ir suaugusiajam. Remiantis šia prielaida galima suskaičiuoti, kiek kainuoja užauginti vaiką iki 18 metų. Šios dienos kainomis tai būtų vidutiniškai apie 130 tūkst. Lt.

Be to, motinystės (tėvystės) išmokos mokamos ribotą laiką. O kur dar tėvų noras sukaupti lėšų vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai?

Taigi vaikai jokiu būdu negali tapti “finansiniu projektu”. Kur kas labiau suprantamas rūpestis, ką aš galėsiu duoti savo vaikui, o ne kokią naudą iš jo gausiu.

Vakarų Europos šalyse į klausimą, ką galėsiu duoti savo vaikui, padeda atsakyti ir valstybė, suteikdama įvairių garantijų ir galimybių. Mūsų šalyje valstybė taip pat remia vaikus – jiems suteikiamas sveikatos draudimas, užtikrinamas nemokamas ugdymas mokykloje, mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams mokamos išmokos, kad ir simbolinės. Tačiau ir tėvams lieka dar nemažai rūpesčių, kurie reikalauja papildomų finansų: tai ir ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūra, vyresniųjų popamokinė veikla, tolesnis atžalų išsilavinimas ir netgi jų išlaikymas iki jie pradės dirbti. Taigi, kalbant apie siekį didinti gimstamumą, nereikėtų apsiriboti tik diskusijomis dėl motinystės pašalpų dydžio.