Prekybos tinklai „Rimi“ ir „Iki“ gali susijungti. Švedijos bendrovė „ICA Gruppen“, valdanti mažmeninės prekybos tinklą „Rimi“, domisi galimybe įsigyti Lietuvos įmonę „Palink“, kuriai priklauso „Iki“. Šią informaciją, kurią praėjusią savaitę paskelbė „Verslo žinios“, patvirtino „ICA Gruppen“. Švedijos mažmeninės prekybos grupės atstovų teigimu, kol kas nėra pasiekta jokių susitarimų, nėra garantijų ir kad sandoris įvyks. „ICA Gruppen“ priklauso per 1,3 tūkst. parduotuvių, 260 jų – Baltijos šalyse, 50 – Lietuvoje.

 

Lietuvos bibliotekos, savo veiklą siekdamos dar labiau pritaikyti prie lankytojų poreikių, pasitelks savanorius, kuriems bus suteikta proga realizuoti savo idėjas. 363 bibliotekos prisijungė prie VšĮ „Europos informacijos centras“ paskelbto Europos savanorystės maratono. Gyventojai bus skatinami padėti bibliotekininkams kasdienėje veikloje: nuo knygų ir spaudos rūšiavimo, renginių organizavimo iki pagalbos apmokant gyventojus kompiuterinio raštingumo. Tikimasi, kad iki metų pabaigos šalies bibliotekos pritrauks per 3000 savanorių.

 

„Savanorystė nėra tik pagalba vargšams, senukams, vaikams ar neįgaliesiems, ji apima daug platesnes sferas, kurios mūsų visuomenėje dar nėra plačiai žinomos. Pavyzdžiui, bibliotekas dažnai įsivaizduojame kaip tylias, oficialias sales, tačiau jose yra daugiau nei tik knygos ar internetas. Vyksta renginiai, suteikiantys kultūrinę ir informacinę vertę, įvairios akcijos, mokymai, bendruomenių susirinkimai ir pan. Čia atsiveria daug erdvės savanoriškai veiklai“, – sakė savanorystės bibliotekose akciją inicijavusio projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Kęstutis Juškevičius.

 

Į savanorystės veiklą įsijungusios bibliotekos bus aprūpintos Europos savanorių pasais ir specialiais ženkliukais – ši atributika bus dalijama įsitrauksiantiems savanoriams. Metų pabaigoje aktyviausi bibliotekų savanoriai bus apdovanoti paskatinamaisiais prizais.

 

Bibliotekų savanorystės akcija yra dešimties Europos informacijos centrų – Europe Direct inicijuoto „Europos savanorystės maratono 2011“ dalis. Jo metu gyventojai skatinami įsitraukti į savanorišką veiklą netradiciniu būdu – dalyvaujant varžytuvėse.

 

Anot Europos informacijos centro atstovės Dianos Stravinskienės, savanorystė yra geras ir šiuolaikiškas būdas ne tik padėti, bet ir tobulėti pačiam, mokytis naujų, įdomių dalykų, susipažinti su naujais žmonėmis, įgyvendinti savo idėjas: „Norint atlikti gerus darbus, nebūtina lėkti į tolimus kraštus. Savanoriauti galima ir šalia namų, pvz., bibliotekoje. Daugelis nustebtų, kokios galimybės čia atsiveria patirti jausmą, jog esi reikalingas, padėti kitam ir gauti atpildą – kieno nors dėkingumą ir pasitenkinimą savimi“.

 

Apie tai, kad savanoriai bibliotekose suranda daug įdomios veiklos, liudija kai kuriose bibliotekose jau veikiantys savanorių klubai. Kaip teigė Kauno apskrities viešojoje bibliotekos Kultūrinės veiklos vadybininkė Ugnė Daubaraitė, biblioteka organizuoja daugiausiai renginių, prie kurių prisideda savanoriai. Jie padeda skleisti informaciją apie renginius, išnešioja ir kabina plakatus, prižiūri tvarką, konsultuoja renginių dalyvius. Bibliotekoje savanoriai taip pat padeda organizuoti stalo žaidimų vakarus.

 

Bibliotekoje kūrybos džiaugsmą vaikams atskleidžia animacinių filmų kūrėjas Rokas Subačius, surengęs 11 animacijos pamokų. „Iš savo patirties galiu pasakyti, jog savanoriai praturtina biblioteką nauja veikla, „atšviežina “, paįvairina, užkrečia jaunimą savanoryste“, – sakė bibliotekos vaikų ir jaunimo aptarnavimo sk. vedėja Nijolė Raiskienė.

 

Savanorystės akcija Lietuvos bibliotekose vyks iki gruodžio 5 dienos, tačiau tikimasi, kad jog bibliotekų ir savanorių bendradarbiavimas peraugs į ilgalaikę partnerystę bei tęsis ir kitais metais. Prisijungę prie akcijos, savanoriai už savo veiklą bibliotekose rinks įrašus, surinkę daugiausiai jie bus apdovanoti specialiais prizais. Savanoriška veikla vertinama valandomis ir negali būti trumpesnė nei 3 val. nepertraukiamos veiklos tą pačią dieną. Bus paskatintos ir daugiausia savanorių pritrauksiančios bibliotekos.

 

2011 m. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrui „Vilmorus“ atlikus reprezentatyvią apklausą paaiškėjo, jog visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje nuolat auga. 1998 m. tik 5 proc. apklaustųjų nurodė dalyvaujantys savanoriškoje veikloje, o pagrindinėmis nedalyvavimo priežastimis nurodė nepalankią gyventojų nuomonę apie savanorius bei tai, kad jų niekas savanoriauti nepakvietė. 2007 m. į savanorišką veiklą jau buvo įsitraukę 11 proc. šalies gyventojų, o pagal šiemet atliktą gyventojų apklausą šis skaičius yra 3 kartus didesnis. 2011-ieji Europoje paskelbti savanoriškos veiklos metais.

Naujoji Sąjunga (socialliberalai) ir Darbo partija nusprendė jungtis, šeštadienį patvirtino šių dviejų partijų lyderiai.

“Priėmėme sprendimą jungti jėgas”, – per vykusią spaudos konferenciją kalbėjo Naujosios sąjungos pirmininkas Artūras Paulauskas.

Jis tvirtino, kad partija nėra patenkinta nuveiktu darbu tarp Seimo ir savivaldos rinkimų, todėl buvo priimtas sprendimas konsoliduotis. Pasak socialliberalų vadovo, dėl noro jungtis kreiptasi į “darbiečių” pirmininką V.Uspaskichą, pats Naujosios sąjungos vadovas dabar turi teisę pradėti derybas su “darbiečiais”.

“Noriu pasveikinti Artūrą ir Naująją Sąjungą su brandžiu sprendimu, nes tai yra sprendimas reikalingas, laiku padarytas”, – tvirtino Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.

“Mus džiugina šitas sprendimas, nes mes galvojame, kad apsijungus dviems partijoms, mes pasieksime ir sinergijos efektą (…) Aš galvoju, kad nesikirs nei interesai, nei ideologijos, nei žmonių požiūris”, – tvirtino “darbiečių” pirmininkas.

Abiejų partijų lyderiai sakė, kad jungimosi procesas turėtų būti neilgas, politinės jėgos turėtų susijungti jau artimiausiu metu, nes artėja Seimo rinkimai. Anot A.Paulausko, naujasis junginys turėtų vadintis Darbo partija.

“Mes manome, kad Darbo partijos pavadinimas yra tikrai geras, jis žinomas yra rinkėjams, ne kartą dalyvavęs su tuo pavadinimu partijos junginys Seimo rinkimuose (…) Pavadinimas, manau, turėtų būti Darbo partija”, – sakė A.Paulauskas.

“Darbiečiai” Seime turi dešimt atstovų, socialliberalai – vieną. Per vasario pabaigoje vykusios savivaldos rinkimus Darbo partija iškovojo 165 mandatus, Naujoji sąjunga – 52.

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį nusprendė prisijungti prie vadinamojo “Pakto eurui”, dėl kurio sutarė eurą turinčios šalys, nors užsienio reikalų ministras ir sukritikavo prisijungimo sąlygas kaip “arogantiškas”.

“Pritarėme “Paktui eurui plius”, manome, kad jis atitinka Lietuvos ilgalaikę strategiją tapti euro zonos nare”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

“Metodas, kuriuo buvo jis pasiūlytas ne euro zonos narėms, sakyčiau, yra šiek tiek aroganiškas, nes buvo pasiūlyta – “take it or leave it” – paimkit viską arba nieko. Bet kadangi nesame euro zonos nariai, tai ir neturėjome galimybės diskutuoti ir kreipti į vieną ar kitą pusę”, – sakė ministras.

Vokietijos ir Prancūzijos inicijuotu dokumentu, kuris dar vadinamas konkurencingumo paktu, tikimasi ES nares paskatinti riboti valstybės skolą ir biudžeto deficitą. Paktą šią savaitę Briuselyje turėtų patvirtinti ES šalių vadovai.

Dėl pakto neseniai susitarė euro zonos šalys, tačiau prie jo pakviestos prisijungti ir bendros valiutos neturinčios ES valstybės. Šios grupės šalys priėmė skirtingus sprendimus – Lenkijos, Latvijos, Danijos vadovai sako esantys už paktą, tačiau Vengrija pranešė atsisakanti jungtis, nes nori išsaugoti nepriklausomą mokesčių politiką.

A.Ažubalis savo ruožtu pabrėžė, kad dokumente nekalbama apie privalomą mokesčių harmonizavimą.

“Šitame dokumente nėra tiesioginės referencijos arba nurodymo apie privalomą mokesčių harmonizavimą. Mes išlaikome savo mokesčius, reguliuodami patys”, – žurnalistams sakė ministras.

ES vadovybė teigia, kad pakto nuostatos leis glaudžiau koordinuoti ekonominę politiką euro zonoje. Tikimasi, kad tai sustiprins euro zonos konkurencingumą, o valstybėms narėms bus paprasčiau spręsti problemas dėl viešųjų finansų ir išvengti krizių, kurias sukelia didelis biudžeto deficitas.