A.Kiškis

Kai žiniasklaidoje paviešinamas kraupus nusikaltimas ar žmogus pats tampa nusikaltimo auka, žmogiškoji reakcija būna vienoda – nusikaltėlis turi būti kuo griežčiau nubaustas. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad daug nusikaltimų padaroma ir dėl to, kad bausmės yra pernelyg švelnios, todėl jos turėtų būti dar labiau sugriežtintos. Kai kas net siūlo grąžinti mirties bausmę. Manome, jog nusikaltėlis turi atsakyti už savo veiksmus, o griežtos bausmės atgrasins nuo nusikaltimų ateityje.

Alfredas KIŠKIS, kriminologas, viktimologas, Mykolo Romerio universiteto docentas

Skirtingi įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad bausmių griežtinimas didelio sulaikomojo poveikio neturi. Vieni tyrimai atskleidžia, kad bausmių griežtinimas turi tik nežymų poveikį kai kurioms nusikalstamų veikų rūšims ar asmenims. Kiti – kad jokio sulaikomojo poveikio bausmių griežtinimas apskritai nedaro.

Žinoma, skirtingoms nusikaltimų rūšims, bausmių poveikis skiriasi. Tarkim,  nesunkių nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų ir neformalių socialinių normų pažeidimų atvejais nedidelis bausmių poveikis yra pastebimas.

Smurtinių nusikaltimų atvejais (ypač nužudymų, išžaginimų ir pan.) bausmių griežtinimas praktiškai neturi jokio poveikio. Viena iš priežasčių yra ta, kad smurtiniai nusikaltimai dažniau nei turtiniai daromi veikiant emocijoms neįvertinant visų pasekmių.

Skirtingi įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad bausmių griežtinimas didelio sulaikomojo poveikio neturi.

Apskritai bausmių už nusikaltimus griežtinimo poveikis nusikalstamumui yra nežymus arba jo iš viso nėra. Kodėl? Taip, nusikalsti linkę asmenys nėra patys sau priešai – žinodami, kad gresia griežtesnė bausmė, jie tarsi turėtų pasverti, kokią žalą jiems patiems padarytų paskirta bausmė, o tai tarsi turėtų skatinti vengti nusikalstamo elgesio. Dėl to bausmių griežtinimo efektas psichologiniu požiūriu yra laikinas. Žmogaus psichologija veikia kitaip: darydami nusikaltimą daugelis tikisi, kad… tiesiog nebus pagauti ir nubausti. Daugelis nusikaltusių žmonių net nežino, kokia bausmė jam numatyta už konkretų padarytą nusikaltimą. Ir darydami nusikaltimą jie tikrai negalvoja, ar ji dar ir sugriežtinta…

Bausmė pati savaime žmogaus nepakeičia. Svarbu, ar keičiasi žmogaus požiūris į nusikalstamą elgesį. Deja. Kalėjimo įtaka nuteistiesiems taip pat dažniausiai negatyvi, o po ilgų metų iš kalėjimo išėjusiam žmogui labai sunku integruotis į visuomenę.

Kalėjimo įtaka nuteistiesiems taip pat dažniausiai negatyvi, o po ilgų metų iš kalėjimo išėjusiam žmogui labai sunku integruotis į visuomenę.

Ką jau kalbėti apie nuteistuosius, kurių niekas nenori priimti, jų vengia. Dėl to dalis nusikaltėlių tapę visuomenės atstumtaisiais vėl daro nusikaltimus, kartais net specialiai, kad grįžtu į kalėjimą, kur yra pripratę prie kalėjimo subkultūros, gauna pavalgyti ir turi stogą virš galvos. Nusikaltimai ir bausmės jiems tampa įprasta kasdienybe, gyvenimo būdu.

Nusikalstamumo problema, priežastys slypi ne mažose ar didelėse bausmėse, o siekis mažinti nusikalstamumą bausmėmis – neracionalus ir pavojingas. Jei žmogus nedaro nusikaltimo tik dėl gresiančios bausmės, tai situacijose, kai jis tikėsis, kad jo niekas nepagaus, jis elgsis nusikalstamai. O tikimybė, kad jį pagaus ir nubaus apskritai yra labai maža. Svarbu, kad žmogus pats iš vidaus suprastų, kad taip elgtis negerai, nesvarbu, ar kas sužinos apie tai, ar ne.

Dar vienas svarbus klausimas svarstant bausmių, jų griežtinimo klausimą – kiek nusikaltimų išaiškinama ir kiek žmonių realiai nubaudžiami. Tai priklauso nuo nusikaltimo rūšies. Pavyzdžiui, nužudymų išaiškinimas  Lietuvoje siekia 80-100 procentų ir realios bausmės paskyrimo tikimybė yra labai didelė. Nesunkių nusikalstamų veikų atveju tikimybė būti nubaustam yra žymiai mažesnė.

Remiantis Mykolo Romerio universiteto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatais, realios bausmės neišvengė tik 1 procentas nusikalstamas veikas padariusių nusikaltėlių, o tiksliau – tik kas 120-tas nusikalstamą veiką padaręs nusikaltėlis buvo nubaustas realia bausme.

Didžiausia tikimybė neišvengti realios bausmės yra sukčiavimų atvejai (13 proc.), mažiausia – reikalavimo kyšio reikalavimas, seksualinis priekabiavimas ir neteisėtas poveikio elektroniniams duomenims atvejais (po 0,01 proc.).

Kodėl tiek mažai nusikaltėlių nubaudžiama? Apie dalį nusikalstamų veikų nukentėję asmenys nepraneša policijai, dalį praneštų veikų policija neužregistruoja, dalį neištiria, o už dalį nusikalstamų veikų teismai neskiria realios bausmės.

Ir galiausiai skaudžiausias klausimas – ar mūsų baudžiamojo teisingumo sistema atitinka nusikaltimų aukų poreikius? Įprasta manyti, kad tiesioginės nusikaltimų aukos labiausiai nori, kad nusikaltėlis būtų nubaustas. Tačiau tyrimai rodo, kad apskritai nusikaltimų aukos pirmiausia nori… žalos atlyginimo. Ir tik paskui – nusikaltėlio nubaudimo.

Išeitis yra ne bausmių, jų griežtinimo sistemos kūrimas, bet veiksmingos nusikaltimų prevencijos kūrimas.

Tad ar tinkamai išdėlioti išteklių panaudojimo prioritetai nusikalstamumo problemoms spręsti? Realią bausmę gauna apytiksliai tik 1 iš 120 nusikalstamų veikų padariusių asmenų. Nepaisant to, Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje įkalintų asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų. Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, mus aplenks ir Rusija, ir Baltarusija – jose šis rodiklis bus mažesnis.

Ką rodo ši paradoksali situacija? Kad išeitis yra ne bausmių, jų griežtinimo sistemos kūrimas, bet veiksmingos nusikaltimų prevencijos kūrimas.

Šiandien Lietuvoje nusikalstamumo prevencija yra apgailėtinos būklės – be reikiamų tyrimų, be strategijos, kaštų ir naudos analizės. Gal rimtai susimąstyti padės užsienio šalių tyrimai, pagal kuriuos nusikaltimų prevencijai išleisto 1 dolerio grąža siekia net iki 22 dolerių?

Per 1,5 mlrd. eurų arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto – maždaug tiek turtinės žalos Lietuvoje kasmet padaro nusikalstamumas.

Lietuvoje prieš porą metų veikė Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras, sukurtas remiantis pažangiausių valstybių patirtimi. Šio centro įsteigimui Jungtinių Tautų organizacija skyrė apie pusę milijono litų, o kasmet iš valstybės biudžeto jam buvo numatyta apie 400 tūkstančių litų. Per krizę 2009 metais centrui buvo nutrauktas finansavimas, ir per kelis metus jo sukurti ir plačiai naudoti produktai, kainavę milijonus, atsidūrė visuomenei nepasiekiamuose archyvuose.

Valstybė pati iš esmės sunaikino instituciją, kuri buvo atsakinga už nusikalstamumo analizę, prevencijos strategijos ir taktikos pagrindimą, prevencinių veiklų inicijavimą, organizavimą ir pagalbą. Logiška būtų kuo skubiau atkurti šio centro veiklą, numatyti finansavimą ir priskirti jam Nacionalinės nusikalstamumo prevencijos tarybos aptarnavimo funkciją.

Per 1,5 mlrd. eurų arba 5 proc. bendrojo vidaus produkto – maždaug tiek turtinės žalos Lietuvoje kasmet padaro nusikalstamumas. 2018 metais planuojame 2 procentus nuo BVP skirti krašto apsaugos finansavimui, ką esame įsipareigoję NATO.  Nusikalstamumo turtinė žala – per 5 procentus nuo BVP. Kokia didelė erdvė jos mažinimui, išmintingiems, racionaliems, pagrįstiems sprendimams ir naudai iš to!

Scanpix

Miniai užpuolus Jungtinių Tautų (JT) būstines, JT iškėlė visą savo tarptautinį personalą iš Libijos sostinės Tripolio į Tunisą, praneša BBC.

Įpykusi minia puolė JT pastatus ir kai kurias užsienio operacijas po to, kai buvo pranešta, kad per NATO antpuolį nužudytas Muamaro Kadafio (Muammar Gaddafi) sūnus.

Buvo užpulta Britanijos ambasada Libijoje, dėl to Britanija iš šalies išsiuntė Libijos ambasadorių. BBC reporteriai Tripolyje pranešė, kad Britanijos ambasada visiškai sudeginta, vis dar rusena liepsnos, o aplink mėtosi dokumentai ir nuolaužos. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Viljamas Hagas (William Hague) pareiškė, kad Libijos ambasadorius Omaras Jelbanas (Omar Jelban) per 24 valandas turi išvykti iš šalies.

Negindamas diplomatinių misijų, M. Kadafio režimas “ir vėl nesilaikė tarptautinių įsipareigojimų ir pareigų”, kalbėjo V. Hagas. “Dėl atakų prieš diplomatines misijas mes nekeisime sprendimo saugoti Libijos civilius gyventojus”, – pridūrė jis.

Italijos užsienio reikalų ministras kalbėjo apie “vandalizmo aktus” prieš Italijos ambasadą ir sakė, kad jie “grėsmingi ir niekšiški”. Italija savo ambasadą uždarė kovo mėnesį, ir dabar šaliai atstovauja neseniai prie NATO misijos Libijoje prisijungusi Turkija.

JT pareigūnai informuoja, kad Libijos vyriausybė atsiprašė už išpuolius ir dėl padarytos žalos kaltino įpykusią minią.

Dauguma Vakarų vyriausybių evakavo savo personalą iš Tripolio, kai prieš kelias savaites tarptautinė koalicija Libijoje pradėjo oro puolimą.

Libijos vyriausybė pažadėjo užtikrinti Jungtinių Tautų (JT) darbuotojams “saugų kelią” į sukilėlių kontroliuojamą Misratos miestą, kurį apsiautusios šalies lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafi) pajėgos vis dar bombarduoja jį raketomis ir artilerijos sviediniais.

JT nurodė norinčios įvertinti humanitarinę padėtį Misratoje, kurią Tripolio režimo pajėgos stengiasi užimti per pastarąsias šešias savaites vykstančias įnirtingas kovas. Pasak vieno gydytojo, šie mūšiai jau nusinešė daugiau nei tūkstančio žmonių, daugiausiai civilių gyventojų, gyvybes.

Tūkstančiams žmonių mėginant ištrūkti iš šio uostamiesčio, esančio už maždaug 215 kilometrų į rytus nuo Tripolio, Didžiosio Britanijos vyriausybė paskelbė, kad jos išnuomoti laivai išgabens iki 5 000 migrantų darbininkų. Pirmadienį vienas keltas iš Misratos išplukdė beveik tūkstantį žmonių.

JT atstovas Farhanas Haqas (Farhanas Hakas) sakė, jog sąlyga dėl saugumo užtikrinimo buvo įtraukta į praeitą sekmadienį Tripolyje sudarytą susitarimą su Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų vadove Valerie Amos (Valeri Eimos) dėl tarptautinių pareigūnų lankymosi Libijos sostinėje ir kituose šalies miestuose.

M.Kadhafi vyriausybė taip pat sutiko leisti JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro misijai patekti į Misratą, sakė šios tarnybos atstovė Stephanie Bunker (Stefani Banker).

“Norime savo akimis įvertinti padėtį ir nustatyti, kokie yra poreikiai”, – S.Bunker sakė naujienų agentūrai AFP.

Tačiau Raudonojo Pusmėnulio vadovas Misratoje skeptiškai vertino galimybę, kad Tripolio režimas tesės savo pažadą, nes mieste iki šiol sėja paniką smaiperiai, kasetinės bombos ir intensyvus artilerijos apšaudymas.

“Kadhafi kalba daug nesąmonių, – sakė Raudonojo Pusmėnulio pareigūnas Omaras Abu Zaidas. – Be abejo, labai norėtume padėti žmonėms Misratoje. Tačiau mes nepasitikime Kadhafi”.

Pirmadienį šiame mieste driokstelėjo du galingi sprogimai – veikiausiai raketų, paleistų į jūrų uostą, kur į padangę pakilo dūmų stulpai.

Kovos iki sutemų taip pat vyko az Zavijos mieste, esančiame už maždaug 15 kilometrų į pietvakarius nuo Misratos centro. M.Kadhafi pajėgų artilerija smarkiai apšaudė šio miesto gyvenamąjį rajoną, pranešė vienas AFP žurnalistas.

Izraelis sekmadienį pareikalavo, kad Jungtinės Tautos (JT) išmestų į istorijos šiukšlyną ataskaitą, kurioje kritiškai vertinamas kruvinas 2008-2009 metų puolimas Gazos Ruože, nes jos autorius pareiškė, jog suklydo sakydamas, kad tos izraeliečių operacijos taikinys buvo civiliai gyventojai.

“Atėjo laikas išmesti tą pranešimą į istorijos šiukšlyną”, – pareiškė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus). Jo žodžius cituoja laikraštis “The Jerusalem Post”.

Buvęs teisėjas iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) Richardas Goldstone’as (Ričardas Goldstonas) tuo laiku Izraelyje buvo labai smarkiai kritikuojamas dėl tos ataskaitos, kurioje potencialiais karo nusikaltimais to 22 dienas trukusio konflikto metu kaltinami ir Izraelis, ir Gazos Ruožą valdantis “Hamas”.

Tačiau šį šeštadienį R.Goldstone’as netikėtai pasakė, jog vėliau jo gauta informacija rodo, kad Izraelis tyčia nesitaikė į civilius gyventojus, nors tai buvo vienas svarbiausių kaltinimų minimoje ataskaitoje.

Pasak R.Goldstone’o, jo vertinimas taip pat pasikeitė – dėl to, kad Izraelis nuodugniai ištyrė jo komisijos susirūpinimą kėlusius klausimus, o “Hamas” to nepadarė.

“Jeigu būčiau žinojęs tai, ką žinau dabar, Goldstone’o ataskaita būtų buvęs kitoks dokumentas”, – rašė jis komentare laikraščiui “The Washington Post”.

Pranešime buvo pateikta kaltinimų galimais karo nusikaltimais abiem konflikto šalims – Izraeliui ir radikaliam palestiniečių judėjimui “Hamas”. Pasak R.Goldstone’o, tolesnio tyrimo, kurį atliko JT ekspertai, rezultatai keičia poziciją dėl Izraelio.

Ekspertai priėjo prie išvados, jog Izraelis dėjo daug pastangų, kad būtų ištirti 400 numanomų pareiginių nusikaltimų, padarytų vykstant kovos veiksmams. Tuo tarpu “Hamas” iš viso netyrė aplinkybių, kuriomis Palestinos kovotojai apšaudė raketomis Izraelio teritoriją.

Pasak R.Goldstone’o, nėra jokių abejonių, kad palestiniečių kovotojai sąmoningai apšaudė taikius gyventojus. Drauge buvęs teisėjas pripažįsta, kad Izraelio armijos smūgiai į civilinius taikinius Gazos Ruože nebuvo iš anksto apgalvoti.

Kaip pavyzdį R.Goldstone’as pateikė 29 palestiniečių, kurie žuvo per artilerijos smūgį, atvejį. Tas apšaudymas buvo neteisingos duomenų, gautų iš žvalgybos lėktuvo, interpretacijos išdava. Izraelio karininkas, įsakęs smogti smūgį, yra tardomas.

Minimoje ataskaitoje padarytos išvados nustatė toną kritikai Izraelio atžvilgiu, kurią tarptautinė bendrija reiškė dėl izraeliečių karinės operacijos “Išlydytas švinas” prieš “Hamas” valdomą Gazos Ruožą. To konflikto metu žuvo daugiau kaip 1,4 tūkst. žmonių, didžioji dauguma – palestiniečiai.

Izraelio pareigūnai sakė, kad Jungtinėms Tautoms dabar reikia ištaisyti klaidą.

“Tai itin svarbus pokytis ir šiuo metu mes intensyviname savo pajėgas, kad ši ataskaita būtų anuliuota”, – sekmadienį armijos radijui sakė gynybos ministras Ehudas Barakas.

Savo ruožtu B.Netanyahu pabrėžė, kad Izraelio armija nesmogė iš anksto apgalvotų smūgių taikiems gyventojams, tuo tarpu “Hamas” apšaudė taikius gyventojus ir po to nemėgino tirti šių faktų.

Prancūzija, Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos paragino Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą ketvirtadienį surengti balsavimą dėl neskraidymo zonos paskelbimo Libijoje.

Vakarų valstybės viliasi, kad paskelbus oro erdvę virš Libijos teritorijos neskraidymo zona, bus sustabdytas Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) lojalių pajėgų puolimas prieš sukilėlius.

Nors Kinija, Rusija, Vokietija ir kai kurios kitos penkiolika narių turinčios Saugumo Tarybos šalys pareiškė nepritarimą bet kokiems kariniams veiksmams Libijoje ar išsakė abejonių šiuo klausimu, Jungtinės Valstijos nurodė, kad šioje Šiaurės Afrikos valstybėje gali tekti imtis griežtesnių priemonių už neskraidymo zonos paskelbimą.

Didžioji Britanija, Prancūzija ir JAV pateikė balsavimui rezoliucijos projektą dėl neskraidymo zonos Libijoje paskelbimo, kad “paspaustų Tarybą greitai ir ryžtingai veikti”, sakė vienas diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Prieš ambasadorių balsavimą dar bus surengtos galutinės derybos ir rezoliucijos projekte dar gali būti padaryta pakeitimų, nurodė diplomatai iš trijų minėtų valstybių, tokiu būdu iš esmės patvirtindami, kad diplomatinis mūšis dėl JT veiksmų Libijoje dar nesibaigė.

Rusija pateikė priešpriešinį pasiūlymą priimti rezoliuciją dėl ugnies nutraukimo kaip laikiną priemonę, kol bus patvirtintas visas sankcijų paketas, žurnalistams nurodė ambasadorius Vitalijus Čiurkinas. Tačiau Rusijai nepavyko užsitikrinti pakankamai paramos, kad dėl šio siūlymo būtų surengtas balsavimas.

Spaudimas JT Saugumo Tarybai padidėjo, kai Libijos ambasadoriaus pavaduotojas Ibrahimas Dabbashi (Ibrahimas Dabašis) pareiškė, jog “tarptautinė bendrija per artimiausias dešimt valandų turi imtis veiksmų”, kad būtų užkirstas kelias “genocidui”.

Diplomatas sakė turintis informacijos, kad M.Kadhafi pajėgos su šimtais samdinių iš Kongo Demokratinės Respublikos, Ugandos, Burundžio ir Čado rengiasi didelio masto puolimams Libijos rytuose ir vakaruose.

JAV ambasadorė prie JT Susan Rice (Siuzan Rais) nurodė, kad Saugumo Taryba svarsto “visą kompleksą veiksmų”, tarp jų neskraidymo zonos paskelbimą.

Tačiau diplomatė pridūrė: “Turime būti pasirengę apgalvoti žingsnius, kurie būtų susiję, bet galbūt didesnio masto už neskraidymo zonos (paskelbimą)”, nes “neskraidymo zona neišvengiamai turi tam tikrų trūkumų kalbant apie civilių žmonių, kuriems iškilo pavojus, apsaugą”.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba šeštadienį dar kartą tarsis dėl sankcijų Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimui, siekiant nutraukti jo kruvinus išpuolius prieš opozicijos protestuotojus.

Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos sudarė rezoliucijos projektą, kuriame sakoma, kad išpuoliai prieš civilius gyventojus gali būti prilyginami nusikaltimams žmoniškumui. Dokumente taip pat raginama paskelbti ginklų pardavimo Libijai embargą ir įšaldyti M.Kadhafi bei jo režimo narių sąskaitas užsienyje.

Tačiau prognozuojama, kad per Saugumo Tarybos posėdį vyks intensyvios derybos, nes kai kurios šalys išsakė abejonių dėl dalies siūlomų poveikio priemonių.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) nurodė, kad Libijoje per pastarąją neramumų bangą žuvo jau daugiau nei tūkstantis žmonių. Libijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas anksčiau sakė, kad jo šalyje tikriausiai žuvo keli tūkstančiai gyventojų.

Penktadienį Ban Ki-Moonas informavo Saugumo Tarybą, kuriai priklauso 15 šalių, apie pranešimus, jog Libijos pajėgos ligoninėse žudo sužeistus opozicijos šalininkus, taip pat vykdomos egzekucijos kariams, atsisakiusiems šaudyti į civilius gyventojus.

“Žmonės negali palikti savo namų, bijodami, kad bus nušauti vyriausybės pajėgų arba sukarintų grupuočių, – sakė jis. – Saugumo Tarybai laikas apsvarstyti konkrečius veiksmus.”

“Ateinančios valandos ir dienos bus lemiamos libiams ir jų šaliai, taip pat atneš vienodai svarbių padarinių platesniam regionui, – pridūrė JT vadovas. – Esant šioms aplinkybėms, sugaištas laikas reiškia daugiau prarastų gyvybių.”

Libijos ambasadorius prie JT ir buvęs užsienio reikalų ministras Abdurrahmanas Mohammedas Shalghamas (Abdurahmanas Mohamedas Šalgamas), kuris vaikystėje buvo M.Kadhafi draugas, tačiau dabar atsiribojo nuo jo režimo, taip pat prašė Saugumo Tarybos imtis veiksmų, siekiant nutraukti Tripolio režimo “žiaurumus”.

Jis priminė, kaip nacių lyderis Adolfas Hitleris nepaisė Vokietijos žmonių aukų, kai įsakė pulti Sovietų Sąjungą, taip pat panašius raudonųjų khmerų tirono Pol Poto ir Sovietų Sąjungos diktatoriaus Josifo Stalino veiksmus.

Dabar M.Kadhafi taip pat sako savo žmonėms: “arba aš jus valdysiu, arba išžudysiu ir sunaikinsiu”, aiškino ambasadorius.

“Prašau Jungtinių Tautų, gelbėkite Libiją. Kad nebebūtų liejamas kraujas, nebūtų žudomi nekalti žmonės. Mes norime ryžtingos, greitos ir drąsios rezoliucijos”, – kalbėjo jis JT Saugumo Taryboje.

Libijos ambasadoriaus pavaduotojas Ibrahimas Dabbashi (Ibrahimas Dabašis) sėdėjo už savo viršininko apsipylęs ašaromis, o po šios kalbos Ban Ki-Moonas ir keli Saugumo Tarybos pasiuntiniai vėliau priėjo prie A.Shalghamo ir jį apkabino.

Vėliau JT vadovas ir kiti ambasadoriai šią akimirką vadino istoriniu momentu, kuris iš esmės pakeitė Saugumo Tarybos veiksmus dėl Libijos.

Prancūzijos pasiuntinys Gerardas Araud (Žeraras Aro) sakė: “Manau, tai buvo labai įsimintina akimirka.”

“Tai padarė labai rimtą poveikį”, – pridūrė JAV delegacijos atstovas Markas Kornblau.

G.Araud sakė esantis įsitikinęs, kad rezoliucija dėl Libijos bus priimta šeštadienį.

Diplomatas pripažino, kad buvo užduota “klausimų” dėl kreipimosi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT), kad jis ištirtų galimai Libijoje įvykdytus nusikaltimus žmoniškumui. Tačiau G.Araud pridūrė, kad Prancūzija atkakliai sieks, kad šis prašymas būtų įtrauktas į rezoliuciją.

Rezoliucijos projekte kalbama, kad “plataus masto ir sistemingos atakos prieš civilius gyventojus, šiuo metus vykstančios Libijoje, gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui”.

Kinija ir Rusija būna tradiciškai nusistačiusios prieš sankcijas, kurias jos laiko kišimusi į valstybių vidaus reikalu, todėl tikėtina, kad šios šalys priešinsis kai kuriems planuojamos rezoliucijos punktams, sako diplomatai.

Tačiau Brazilijos, kuri vasarį pirmininkauja Saugumo Tarybai, ambasadorė Maria Luiza Ribeiro (Marija Luisa Ribeiro) nurodė, kad visus Tarybos narius suvienijo jausmas, jog būtina skubiai nutraukti žudynes Libijoje.

Ji sakė, kad konkrečių rezultatų galima tikėtis šeštadienį.

“Pietų Afrikos Respublika padirbės su Tarybos nariais, siekiant užtikrinti, kad būtų padaryta viskas, siekiant priversti Libijos valdžią sustabdyti smurtą prieš Libijos žmones”, – sakė PAR ambasadorius Baso Sangqu (Basas Sangku).

Diplomatai pasiūlė pašalinti Libiją iš Ženevoje įsikūrusios JT Žmogaus Teisių Tarybos (HRC), o šis klausimas ateinančią savaitę bus svarstomas JT būstinėje Niujorke. Pirmadienį dėl jo gali vykti JT Generalinės Asamblėjos balsavimas, o šis sprendimas įsigaliotų, jeigu už jį balsuotų du trečdaliai Asamblėjos narių.

JAV centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) prašė savo šalies diplomatų rinkti informaciją apie Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Ban Ki-mooną (Ban Kimuną) ir kitus aukštus JT pareigūnus, ketvirtadienį pranešė britų dienraštis “The Guardian”.

Slapto diplomatinio susirašinėjimo dokumentai, kuriuos paviešino tinklalapis “WikiLeaks”, rodo, kad JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) prašė Jungtinėse Tautose dirbančių diplomatų rinkti informaciją apie Ban Ki-moono poziciją dėl Irano ir Artimųjų Rytų.

Pernai liepos 31 dieną išsiųstame viename pranešime taip pat prašoma informacijos apie JT generalinio sekretoriaus “vadovavimo ir sprendimų priėmimo stilių”.

Kai rašo britų dienraštis, “pageidaujamos informacijos” sąrašą sudarė CŽV, kuri jį perdavė Valstybės departamentui.

Vėliau Valstybės departamentas išplatino žvalgybos agentūros paruoštus klausimus įvairiose šalyse dirbantiems JAV diplomatams, sakoma “The Guardian” straipsnyje.

Šį CŽV dominančių temų sąrašą kasmet sudaro Žmogiškųjų išteklių žvalgybos tarnybos (“Humanint”) vadovas. Šis postas, turintis padėti žvalgybos veiksmų koordinavimą, buvo įkurtas 2005 metais tuomečio JAV prezidento George’o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijos, nurodė dienraštis.

“WikiLeaks” nutekintame dokumente taip pat sakoma, kad JAV vyriausybė prašė diplomatų išsiaiškinti JT lyderių kredito kortelių numerius, elektroninio pašto adresus, telefonų, faksų ir pranešimų gaviklių numerius ir netgi jų lojalumo abonementų oro bendrovėse numerius.

Vienas aukšto rango JAV žvalgybos pareigūnas teisino šią informacijos rinkimo praktiką.

“Nieko neturėtų stebinti, kad Jungtinėse Tautose dirbantys JAV pareigūnai siekia gauti informacijos apie tai, kaip kitos šalys žvelgia į abipusiai rūpimas temas, – sakė jis. – Niekas neturėtų laikyti Amerikos diplomatų šnipais. Tačiau mūsų diplomatai iš tikrųjų padeda gausinti mūsų šalies žinias. Tai logiška ir visiškai tinkama, o jie tai daro griežtai laikydamiesi JAV įstatymų”.

Šio pareigūno komentarai atitiko anksčiau ketvirtadienį JAV Valstybės departamento atstovo spaudai Philipo Crowley (Filipo Kraulio) išsakytą nuomonę.

“Jie yra diplomatai, o ne žvalgybininkai, – sakė Ph.Crowley. – Jie renka informaciją, kuri formuoja mūsų priemones ir veiksmus… Valstybės sekretorė neliepia savo diplomatams būti šnipais”.