"Veido" archyvas

Ar jūs dažnai juokiatės? Kada pastarąjį kartą skaniai kvatojotės? Ar sugebate juoktis, kai visai nejuokinga? Ar žinote, kad pakankama priežastis juoktis yra ta, jog norite juoktis!

Teigiamą juoko įtaką virškinimui, kraujotakai ir imuninei sistemai nenuginčijamai patvirtina ir mokslas. Juokas padeda malšinti skausmą, mažina stresą, padeda įveikti depresiją, juokiantis pagilėja kvėpavimas, sąveikauja įvairios smegenų sritys ir išskiriami laimės hormonai.

Nors ir žinodami, kad juokas mus labai gerai veikia, dauguma žmonių tiesiog neranda iš ko juoktis. Tuo viskas ir pasibaigia.

Patikimiausias tiltas tarp žmonių

Didina gebėjimą neįsitempti, nesusikaustyti patekus į netikėtą situaciją; Veikia tarsi savotiškas socialinis tepalas – išsklaido nepažįstamų žmonių baimę; Nuteikia užmegzti kontaktą; sukelia simpatiją, žmogus tampa patrauklus; Padeda pažvelgti į problemą iš šalies, todėl lengviau įžvelgti sprendimą.

Taigi juokas ypač tinka sunkiose situacijose (šeimos krizė, skyrybos ir pan.) atsidūrusiems žmonėms.

• Juokiantis organizmas išskiria į opiatus panašias medžiagas, kurios malšina skausmą ir stimuliuoja.

• Juokas didina imuninės sistemos komponentų (gama interferono, antikūnų) gamybą, šios medžiagos kovoja su ligų sukėlėjais.

• Padidėja baltųjų kraujo kūnelių (granulocitų ir leukocitų) kiekis.

• Juokiantis dvigubai sumažėja imuniteto blokatoriaus kortizolio, kurio nuolat patiriant stresą organizme yra per daug, kiekis.

• Juokdamiesi silpniau jaučiame skausmą.

• Juokiantis treniruojama 80 raumenų.

• Intensyviai juda ir masažuojama diafragma bei saulės rezginys.

• Pagilėja kvėpavimas.

• Kraujas intensyviai prisotinamas deguonies, neutralizuojami laisvieji radikalai.

• Išskiriama labai daug vadinamųjų laimės hormonų – juokiantis patirtas pasitenkinimas toks pat stiprus, kaip po gero sekso, pavartojus alkoholio ar kitokių kvaišalų.

• Juoko rezultatas – visas organizmas gerai aprūpinamas krauju, o tai būtina geros sveikatos sąlyga. Minutė juoko sveikatai duoda tiek, kiek 10 minučių bėgimo ristele arba 30 minučių atsipalaidavimo pratimų.

Kur ieškoti juoko kauliuko

Priminkite sau, kad kartkartėmis reikia tiesiog šiaip sau nusišypsoti. Net tada, kai to visai nesinori. Minutę sąmoningai šypsokitės. Iš pradžių tai bus tik grimasa, bet pati pastebėsite, kad labai greit imsite šypsotis iš tikrųjų. Pasak psichologų, nebloga treniruotė – išilgai dantų sukąsti pieštuką. Šypsena, kad ir dirbtinė, stimuliuoja tuos veido nervus, kurie smegenims perduoda signalą “malonu arba smagu”.

Specialiai ieškokite juokingų dalykų. Humoras toks pat įvairus, kaip ir mes, žmonės. Kiekvienam juokinga kas nors kita. Kol jūsų humoras nieko neįžeidžia, puoselėkite ir penėkite jį.

• Ieškokite smagių knygų. Per dieną perskaitykite bent vieną anekdotą. Raskite progą pasiklausyti, ką smagaus ar juokingo pasakoja kiti.

• Žiūrėkite juokingus filmus. Beje, tai daryti stenkitės sąmoningai, pavyzdžiui, atidžiai peržvelkite TV programas ar kartą per savaitę išsinuomokite “skanią” komediją.

• Kaupkite juoko atsargas. Juokingus dalykus (karikatūras, nuotraukas, posakius…) galima rinkti ir palaikyti juos “sunkiems laikams”. Iškarpas susiklijuokite į individualią juoko knygą.

• Išmokite juoktis iš savęs. Sugebant juoktis iš savęs ne tik visada bus iš ko juoktis, bet ir apskritai bus lengviau gyventi. Pirmiausia reikia tarsi žengti žingsnį į šalį nuo savęs. Pažvelkite į save geranoriško stebėtojo akimis. Toks žvilgsnis netruks atskleisti, kad daug kas, ką darome, atrodo tikrai juokingai.

Juoko joga

Juoktis specialiai? Būtinai! Deja, nemažai žmonių sąmoningai atsiriboja nuo dingsčių juoktis. Tiesiog per daug save kontroliuojame. Norint iš naujo išmokti juoktis reikia vėl atrasti savyje vidinį vaiką. O tiksliau – nuo mokėjimo atsipalaiduoti.

• Kvatojimas – universali kalba. Metodas, padedantis išmokti juoktis be priežasties, vadinamas juoko joga. Ji veikia ir nesijuokiančius iš principo, ir tuos, kurių gyvenimo situacija tikrai nepavydėtina, tarkime, sunkius ligonius.   Prieš gerą dešimtį metų indų gydytojas Madanas Kataria pradėjo  taikyti šį linksmą metodą ir per trumpą laiką juoku užkrėtė žmones visame pasaulyje. Juoko jogos poveikis įveikia visus kalbos barjerus ir socialinių sluoksnių ribas. Atrodo, kad juokas – tai archajiška universali kalba, kurios nesunkiai išmoksta kiekvienas. O grupėje tai ypač linksma. Indijoje parkuose ir aikštėse žmonės specialiai susirenka į juoko treniruotes.  Daugelyje Europos šalių juoko jogos judėjimas paskatino steigti specialius klubus. Juose nepasakojami anekdotai, nežiūrimos komedijos – žmonės susirenka pasijuokti tiesiog šiaip sau, be žodžių…

• Kaip tai veikia. Juoko joga veikia tris lygmenis – protinį, motorinį ir emocinį. Vaizduojame, kad juokiamės, kol iš tiesų suima juokas. Tai tarsi lengva fizinė treniruotė: sužadinama visa medžiagų apykaita, širdies ir kraujagyslių sistemos veikla bei limfos sistema, masažuojami vidaus organai. Iš dalies tai primena kalbos mokymąsi. Iš pradžių reikia kartoti ir repetuoti. Bet netrukus žmogus ima suprasti ir susišnekėti. Svarbiausia – apgalvotas ritmiškas mišinys. Labai svarbus vaidmuo tenka kvėpavimui.  Tikros juoko jogos technikos gali išmokyti tik medicininį išsilavinimą turintis specialistas. O savamoksliams pravartu įsigyti bent pusvalandžio

Suaugęs žmogus per dieną nusišypso vidutiniškai 15 kartų, tuo tarpu vaikai – net 400 kartų. Vadinasi, augdami prarandame šį nuostabų gebėjimą. Seniai žinoma apie stebuklingą juoko galią: tas, kuris dažniau juokiasi, ilgiau gyvena. Viešųjų ryšių specialistė Erika Umbrasaitė ne kartą pabrėžė, kad nugalėti krūties vėžį jai labai padėjo gera nuotaika ir juokas. O širdies chirurgai pastebi, kad optimistai po operacijų pasveiksta greičiau nei pesimistai.

Psichologai antrina, kad minutė nuoširdaus juoko lygi 40 min. gilios relaksacijos. Dėl to, patekus į keblią situaciją, verčiau ne pulti į neviltį, o pasijuokti. Ir dažnai juokas būna vienintelė racionali išeitis, nes taip lengviau susitaikome su tuo, kas nepakeičiama. Ir mokslininkai įrodė kodėl: juokas stiprina imunitetą, stabdo streso hormonų gamybą ir didina endorfinų, mažinančių skausmą, suteikiančių euforiją, kiekį.

Įdomu tai, kad juoko jėga vis plačiau įdarbinama. Tarkime, Vakarų šalyse kaip ant mielių auga juoko terapijos centrai, kuriuose taikomos naujo mokslo gelotologijos (gr. “gelos” – juokas) žinios. Šio mokslo pradininkas amerikietis Normanas Kazinsas prieš keturiasdešimt metų, kaip pats teigia, išsigydė nuo sunkios ligos žiūrėdamas komedijas. Žiūrėti komedijas savo pacientams siūlo ir šiuolaikiniai gelotologai. Ir ne tik žiūrėti, bet įsidėmėti juokingus epizodus ir dažnai juos prisiminti.

Lietuvoje bendrųjų gebėjimų konsultantas Stepas Šafranauskas yra įgijęs gana keistą profesiją – jis yra juoko jogos treneris ir ją mielai taiko savo darbe. per grupines pratybas žmonėms iš pradžių juokas sukeliamas dirbtinai, vėliau jie ima juoktis natūraliai. Galutinis tikslas – juoko meditacija, kai prasideda juokas be priežasties. “Tai unikali būsena, duodanti žmogui daug naudos”, – tikina S.Šafranauskas.