Birutė ŽEMAITYTĖ

Bet galima klausti ir kitaip: ar jie apskritai toliau dygs, o jei dygs – kokiu spartumu? Gal tie, kurie iki šiol nesuskubo pasirūpinti savo namais, jau pavėlavo? Arba kiek tai mums kainuos? Tokių minčių nusprendusiems modernizuoti savo daugiabučius buvo kilę pernai, kyla jų ir dabar, o neseniai Vilniaus Gedimino technikos universitete vykusioje konferencijoje „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis viešai teigė manantis, kad modernizacijos tempai per lėti. „Iki 2020 m. mums dar reikia renovuoti 22 tūkst. namų – po 7 tūkst. kiekvienais metais. Ką mes darysime?“ – klausė jis.

Per daugiau kaip dešimtmetį, praėjusį nuo 2005-ųjų, kai startavo daugiabučių modernizavimo programa, gyventojai su ja ne tik apsiprato – požiūris pasikeitė iš esmės: šiandien, užuot klausę, kam jiems to reikia, nemažai Lietuvos gyventojų klausia, kada pagaliau pastoliai išdygs prie jų namo.

Atsakydamas į savaitraščio „Veidas“ klausimą, kas jam kelia nerimą, J.Antanaitis sakė: „Po didelio šuolio, po maratono, kurį kelerius metus puikiai bėgome, šiuo metu, atrodo, daroma pertrauka. Turime daug parengtų dokumentų, Šiaulių bankas turi pinigų, tačiau nematome konkrečių darbų, nukreiptų į ateitį, o per šimtą pirmųjų šios Vyriausybės darbo dienų taip ir neišgirdome, ar daugiabučių modernizacijai bus teikiamas prioritetas.“

Proveržis yra

Negalima neigti: ilgokai buksavęs, nuo 2013-ųjų, kai buvo pradėtas taikyti naujas finansavimo modelis ir spręsti finansinius bei organizacinius klausimus patikėta savivaldybėms, daugiabučių atnaujinimas kaip reikiant įsibėgėjo. 2013–2016 m. šalyje atnaujinta per 1500 daugiabučių, kuriuose gyvena apie 50 tūkst. Lietuvos šeimų, į gyvenamųjų namų atnaujinimą per pastaruosius kelerius metus investuota per 0,5 mlrd. eurų, o įgyvendinant šiuos projektus dirba apie 300 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių. Palyginti su 479 daugiabučiais, kurie buvo atnaujinti per 2005–2012 m., tai daug.

„Iš pradžių savivaldybių atstovams butų savininkus reikėjo įkalbinėti, o vėliau, kai žmonės pamatė, kaip skiriasi atnaujinti namai nuo neatnaujintų – butuose šilčiau, o sąskaitos dėl paskolų neišaugo, gyventojai jau patys ėmė rodyti iniciatyvą“, – sako VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.

Be to, atnaujinti pastatai sutaupo gerokai daugiau šilumos energijos, negu planuota: minimalus reikalavimas, siejamas su valstybės parama iki 2020 m. atnaujinamiems pastatams, yra pasiekti C energinio efektyvumo klasę. Daugiau kaip 300 daugiabučių pasiekė B klasę, o 2015–2016 m. žiemą atlikti stebėjimai parodė, kad apie 70 proc. namų sutaupo nuo 50 iki 70 proc. energijos, kai kurie – dar daugiau.

„Visi atnaujinti namai pasiekė planuotą energinio efektyvumo klasę ir sutaupo daugiau, negu planuota rengiant investicinius planus“, – jau minėtoje konferencijoje sakė BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas.

Paminėjęs, kad atnaujinant namus naudojamos ne tik standartinės šiltinimo priemonės, bet ir modernūs pastatų šildymo būdai – saulės kolektoriai, kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai, jis pabrėžė, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pastatų atnaujinimo kokybei ir darbų atlikimo techninei priežiūrai. Pasak E.Petrausko, viena iš silpnųjų grandžių yra projekto administravimas, todėl reikėtų kelti administratorių kompetenciją, nes jiems reikalingos ne tik techninės, statybos teisės pagrindų žinios, bet ir gebėjimas bendrauti su gyventojais.

E.Petrauskas taip pat siūlė svarstyti galimybę įvesti privalomąją statinio projekto vykdymo priežiūrą, nes kai renovuojami seni namai, neretai jau įgyvendinant projektą būna smulkių pakeitimų.

Miestai gražės kvartalais

Kalbėdamas apie daugiabučių atnaujinimo perspektyvas E.Petrauskas pabrėžė, kad tai galėtų būti kvartalinė renovacija. Birštono, Utenos ir Šiaulių miesto savivaldybės vokiečiams padedant įgyvendina demonstracinius kvartalų modernizavimo projektus ir ketina atnaujinti ne tik daugiabučius, bet ir visuomeninius pastatus, ir kiemus su visu jų turtu, pradedant vietomis automobiliams statyti bei apšvietimu ir baigiant vaikų žaidimų aikštelėmis bei poilsio zonomis.

„Pavyzdžiui, Utenoje Aukštakalnio kvartale, 8 ha plote, kur yra 41 daugiabutis, vaikų darželis, apšvietimo tinklai, 34 namai jau davė sutikimą renovacijai. Projektą planuojama baigti 2022 m. ir numatoma sutaupyti 50 proc. šilumos energijos“, – sakė E.Petrauskas, pridurdamas, kad turėtų pasiteisinti ir inovatyvūs šilumos taupymo, šildymo mažomis temperatūromis projektai.

Kalbėdamas apie laukiančius darbus, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas pasakoja, kad jau šiemet ketinama modernizuoti 16 pirmųjų daugiabučių: „Šeši namai pasirengę pradėti darbus, prie keturių jau stovi pastoliai, o dar su šešiais dirbame. Gyventojai modernizacijai pritarė, tad mūsų darbas yra parengti investicinius projektus, pateikti juos gyventojams, o kai šie pritars – sudaryti sutartis su jais ir bankais. Po to ir ten kils pastoliai. Esame palyginę šalia esančius neatnaujintus ir modernizuotus namus, ir pasirodė, kad pastarųjų gyventojai už šildymą moka 2,3–2,5 karto mažiau. Todėl tikimės, kad ir kitų daugiabučių gyventojai pritars modernizacijai, ir kitais metais gavę finansavimą tęsime darbus iki pat 2022-ųjų, kol modernizuosime visą kvartalą.“

J.Slapšinsko teigimu, Utena būtent šį kvartalą pasirinko dėl to, kad čia požeminės komunikacijos jau atnaujintos, todėl modernizavus daugiabučius ir visuomeninės paskirties pastatą bus galima sutvarkyti aplinką – platinti pravažiavimus, įrengti naują apšvietimą kiemuose, vaikų žaidimo aikšteles, automobilių parkavimo 
 vietas, šaligatvius, žaliąsias zonas ir net vietas, kur galės susiburti ir pabendrauti vyresnio amžiaus žmonės.

„Daugiabučius modernizuojame pagal standartinę schemą: gausime numatytą valstybės paramą daugiabučiams atnaujinti, o aplinkai sutvarkyti ieškosime galimybių gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų, kaip tai darėme kitame gyvenamųjų namų rajone Dauniškyje. Jeigu nepavyks, ieškosime kitų galimybių, lėšų savivaldybės biudžete, bet darbus vis tiek atliksime“, – sako J.Slapšinskas.

Uteniškiai kartu su vokiečiais, kurie žada paremti lėšomis, tikisi ant visuomeninės paskirties pastato stogo sumontuoti saulės energiją gaminančią įrangą, o susipažinę su Danijos patirtimi svarsto galimybę įdiegti atnaujintuose namuose naujus patobulinimus, kad būtų taupoma dar daugiau energijos.

„Modernizuotuose namuose norime atnaujinti šilumos mazgus, kad iki jų atėjęs 40 laipsnių temperatūros vanduo iš centralizuotos šilumos tiekimo sistemos toliau būtų šildomas vietoje, nes techninės galimybės jau leidžia įrengti juose geoterminio šildymo sistemas. Taip pat norime pasinaudoti danų patirtimi ir vasarą visai atjungti centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, o vandenį modernizuotų daugiabučių reikmėms šildyti vietoje, pasitelkiant alternatyvius energijos šaltinius. Tada mažiau kuro reikės katilinėms, gyventojai už šildymą mokės dar mažiau, sumažės anglies dioksido išskyrimas į aplinką“, – ateities planus atskleidžia J.Slapšinskas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas” arba pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2017-m