R. Ščerbausko nuotr.

Lapkričio mėnesį pasirašytas memorandumas tarp Vytauto Didžiojo, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos ir Šiaulių universitetų įgalino universitetus imtis konkrečių darbų tobulinant švietimo sistemą Lietuvoje. Įvertinę šalies regionų, didžiųjų ir mažųjų miestų išskirtinumą, klasterio nariai sieks užtikrinti aukščiausią studijų ir mokslo kokybę. „Įgyvendiname proveržį socialinių, humanitarinių, gamtos ir kitų mokslų srityse, kuriose pradėjome konkrečius darbus tobulindami studijų, mokslo ir meno sritis“, – tikina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis.

Parengta pagal vdu.lt informaciją

Vytauto Didžiojo universiteto rektoriaus teigimu, kol kiti skeptiškai vertina ir yra linkę tik skųstis prasta švietimo padėtimi Lie­tu­vo­je, jungtiniame universitetų klasteryje dalyvaujantys universitetai pirmieji drąsiai ėmėsi spręsti studentų skaičiaus mažėjimo ir lig šiol nepakankamos studijų ir mokslo kokybės bei neefektyvaus infrastruktūros išteklių panaudojimo problemas Lietuvos universitetuose.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius patikino, kad šis jungtinis universitetų klasteris yra svarbus ir sa­valaikis, o memorandumo dalyvių palaikomus, vi­suo­menėje nepelnytai nuvertinamus socialinius ir hu­ma­nitarinius mokslus valstybė taip pat rems. „Hu­ma­ni­tariniams ir socialiniams mokslams krepšelių nemažės – šie mokslai pabrėžia filosofinį, kultūrinį, istorinį ir moralinį vektorių kuriant ateities technologijų ir inovacijų ekonomiką, ugdant naujas kartas“, – konferencijoje „Lietuvos aukštojo mokslo politikos prieštaravimai“, kurios metu buvo pasirašomas memorandumas, sakė premjeras.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) rektorius akad. Algirdas Gaižutis nurodo, kad tokių klasterių yra ir JAV, ir Europoje – garsiausi pasaulio universitetai veikia tokiu principu: Harvardas, Kembridžas, Oksfordas. „Bendrai veikdami mes pasieksime daugiau sinergijos. Universitetai nėra UAB, jie neturi būti veikiami vien verslo ir pramonės“, – pabrėžia LEU rektorius ir priduria, kad klasteris padės mažinti atskirtį tarp centro ir periferijos, užtikrins ne tik žinių, bet ir fundamentinių vertybių sklaidą.

Aiškėja, kaip viskas atrodys

Paklaustas, kokie pirmieji uždaviniai sprendžiami, VDU rektorius nurodo, kad pirmiausia sprendžiami mažai studentų surenkančių, bet Lietuvai ir regionui svarbių studijų programų nerentabilumo klausimai. „Šiuo modeliu siekiama konsoliduoti materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius, kartu vykdant studijų programas šiose studijų kryptyse: sociologijos, religijos pedagogikos, filosofijos, istorijos, matematikos, aplinkotyros ir kt. Priėmimą planuojama vykdyti konkrečiose klasterio institucijose, tačiau po pirmųjų ar antrųjų studijų metų studijos bus užbaigiamos pagal klasterio narių susitarimą aukščiausios kompetencijos centru pripažintoje aukštojoje mokykloje“, – apie pokyčius pasakoja J.Augutis.

Memorandumą pasirašiusių narių teigimu, kuriamos sąlygos studentams dalį studijų (vienus ar dvejus metus) studijuoti kitoje klasterio aukštojoje mokykloje ir įgyti du diplomus (double degree).

„Priėmimas būtų vykdomas į tos pačios krypties ir suderinto turinio studijų programas atskirose institucijose, tačiau dalį studijų studentas galėtų studijuoti kitoje klasterio aukštojoje mokykloje. Įskaičius studijų rezultatus kitoje aukštojoje mokykloje, apgynęs baigiamąjį darbą ar darbus jungtinėje komisijoje studentas įgytų du diplomus“, – teigia VDU studijų prorektorius doc. Kęstutis Šidlauskas.

Jo teigimu, šiuo metu vyksta diskusijos dėl tokiu principu vykdomų studijų programų galimybių socialinės politikos, istorijos, lietuvių filologijos, anglų filologijos ir kitų užsienio kalbų studijų kryptyse.

K.Šidlauskas pasakoja, kad svarstoma galimybė kurti jungtines studijų programas ir su kitais Lietuvos bei užsienio universitetais. „Konsoliduojant klasterio universitetų pajėgas ketinama rengti naujas jungtines (joint degree) studijų programas, kurios būtų vykdomos anglų kalba ir į kurias būtų galima pritraukti ir užsienio studentų“, – apie plėtrą užsimena VDU studijų prorektorius.

J.Augutis priduria, kad klasteris yra atviras ir prie jo ateityje, tikėtina, prisijungs daugiau universitetų ir mokslo institutų. O nuo 2016 m. pradės veikti lietuviškoji „Erasmus“ programa, dėl kurios studijuojantys studentai, universitetų dėstytojai ir neakademinis personalas turės galimybę tobulintis partnerinėse institucijose.

Būtina sąlyga – kelti mokslo lygį

VDU mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu klasterio universitetuose savo tematika yra labai panašių mokslo žurnalų, kuriuos planuojama sujungti ir taip padidinti jų svorį bei kokybę. „Nutarta kiekviename universitete atlikti mokslo žurnalų vertinimą, nustatyti jų lygį – sureitinguoti pagal bendrai suderintus kriterijus. Planuojama įkurti bendrą klasterio mokslo fondą, kuris klasterio universitetų tyrėjus paskatins vykdyti bendrus mokslinius tyrimus ir plėtoti tarpdalykinius tyrimus“, – pasakoja J.Kiršienė.

Jos įsitikinimu, būtina kelti leidinių, mokslo darbų kokybę ir akademinę etiką, taip pat pagerinti klasterio universitetų bendruomenių prieigą prie mokslo duomenų bazių ir tyrimų šaltinių. „Aktyviai bendradarbiaujama tarp klasterio universitetų bibliotekų, keičiamasi fondais, mokymais, sudaromos galimybės bendrose programose studijuojantiems studentams bei akademiniam personalui naudotis nuotoline prieiga prie duomenų bazių“, – teigia VDU mokslo prorektorė.

Viena iš klasterio bendradarbiavimo moksle sričių yra dalijimasis patirtimi tobulinant jau esamas doktorantūros studijas arba steigiant naujas, keliant šios studijų pakopos kokybę, suteikiant klasterio mokslininkams galimybių veikti kitų klasterio universitetų doktorantūrose. Visi keturi partneriai sėkmingai vykdo hu­manitarinių ir socialinių mokslų doktorantūros studijas.

Klaipėdos universiteto (KU) rektorius prof. Eimutis Juzeliūnas pabrėžia, kad iki šiol Lietuvoje universitetai per daug konkuravo ir per mažai bendradarbiavo. Šia­me klasteryje bus rengiami nauji bendri projektai ir ke­liamas mokslo lygis. „Tikimės aukštesnės ne tik studijų, bet ir mokslinių tyrimų kokybės. Vertiname teigiamai ir dėkojame VDU už lyderystę“, – sako KU rektorius.

Bendradarbiavimo ryšius užmezgę universitetai ryžtingai užsibrėžę ne tik gerinti mokslo ir studijų kokybę, bet ir kovoti su monopolija, atspindėti viešąjį interesą.

Lavinti protą, pajungiant visas jo veiklos sritis

Klasterio steigėjai tikisi, kad klasteris, kurio pradėtus darbus palankiai įvertino Vyriausybė bei Švietimo ir mokslo ministerija, padės bendradarbiauti įgyvendinant proveržį socialinių, humanitarinių, gamtos ir kitų mokslų srityse, kelti nacionalinį ir tarptautinį konkurencingumą, efektyvinti universitetų infrastruktūros panaudojimą, išlaikyti aukštojo mokslo prieinamumą regionuose.

Ketinama stiprinti ir laisvųjų menų (artes liberales) studijas, kurios akcentuoja visapusišką asmenybės lavinimą ir tobulėjimą skirtingose srityse. VDU rektoriaus įsitikinimu, galima ir reikia ne tik studijuoti pagrindinį stu­dijų dalyką, bet ir būti neatitrūkusiam nuo įvairių kitų sričių. „Kultūros, gamtos, menų, kalbų mokymasis – visa tai pa­deda geriau įsitvirtinti darbo rinkoje ir įgyti skirtingų kompetencijų, kurios suteikia pranašumą“, – tikina J.Au­gutis.

VDU rektoriaus teigimu, bus siekiama Lietuvoje oficialiai įteisinti artes liberales studijų sistemą.

„Tai naujas iššūkis, kuris teigiamai prisidės prie Šiaulių universiteto (ŠU) veiklos. Sieksime gilesnio ir platesnio bendradarbiavimo studijų prieinamumo ir mokslinių tyrimų srityse. Tikimės, kad tai leis efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius ir universitetų infrastruktūrą“, – lūkesčiais pasidalijo ŠU rektorius prof. Donatas Jurgaitis.

Pirmuosius bendradarbiavimo projektus tikimasi įgy­ven­dinti jau nuo 2016–2017 mokslo metų.

26-uosius mokslo metus Lietuvoje universitetai pasitinka drąsiai, pasiryžę gerinti studijų ir mokslo kokybę, laukdami pažangių mokslo centrų gėrybių ir užsienio dėstytojų. O kai kas ir be jaudulio savo tikslą rėžia tiesiai – ilgainiui atsidurti Europos lyderių gretose.

Keturių  universitetų, šiemet pritraukusių daugiausia studentų į valstybės finansuojamas studijas, rektoriai dėsto šiųmečius planus, narsto strateginius tikslus ir nė negalvoja aukoti kokybės dėl studentų kiekybės, kurios sumažėjimas šiemet nustekeno dalį kolegų.

Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas: „Vizija – atsidurti greta pirmaujančių Europos universitetų“

STUDIJOS. Pirmoji šiųmetė VU užduotis – išplėsti studijų lankstumo galimybes, pasiūlyti studentams pasirinkti labiau specializuotus studijų programos dalykus ir taip pagerinti studijų kokybę. Studentams atsivers ir didesnis gretutinių studijų pasirinkimas (44 programos). Taip pat jie galės rinktis iš 50 bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykų. Kai kuriose pagrindinėse studijų programose numatoma galimybė įgyti dvigubą kvalifikacinį laipsnį.

VU šiemet atnaujino visas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantūros programas (teorinius dalykus galima keisti praktika, specializuotis studijų moduliuose). Istorijos fakultetas perėjo prie modulinių studijų programų, orientuotų į individualius studentų poreikius (istorijos, kultūros istorijos, antropologijos, archeologijos).

KARJERA. Spalį pradeda veikti nacionalinė karjeros valdymo informacinė sistema (KVIS). 25 Lietuvos aukštųjų mokyklų sukurtą Karjera.lt administruoja VU.

„Ji padės aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams pasiruošti sklandžiau integruotis į darbo rinką, leis aukštosioms mokykloms ne tik stebėti absolventų karjerą, bet ir teikti studento ar absolvento įsidarbinimui svarbių kompetencijų įsivertinimo bei konsultavimo paslaugas“, – naujo įrankio reikšmę apžvelgia VU rektorius prof. A.Žukauskas.

MOKYMOSI APLINKA. Gamtos mokslų fakultete atnaujintos mokomosios mikrobiologijos ir genetikos laboratorijos. Per rudens semestrą biologinės fakulteto katedros bus perkeltos į naująjį Jungtinį gyvybės mokslų centrą Saulėtekyje.

Filosofijos fakultete atsirado per milijoną eurų kainavusi žmogaus elgesiui ir raidai tyrinėti skirta įranga. Kartu su Gamtos mokslų fakultetu įkurta mokslinių tyrimų infrastruktūra „Žmogaus gerovė ir raida“ (HUMRE), kuri įsitraukė į Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją mokslinių tyrimų infrastruktūrą.

Komunikacijos fakultete įrengtame Medijų centre studentai dirbs vienose moderniausių Lietuvoje radijo ir televizijos studijose su mokomosiomis auditorijomis.

TARPTAUTIŠKUMAS. VU studijuoja per 900 užsieniečių studentų.

„Užsienio studentų skaičiai auga ne taip greitai, kaip norėtųsi, – sako VU rektorius. – Tad nenuostabu, kad vienas svarbiausių mūsų universiteto strateginių uždavinių yra sukurti tarptautinio lygio studijų sistemą.“

MOKSLAS. Dar šiemet VU planuoja užbaigti du mokslinius centrus – Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą (NFTMC) ir Jungtinį gyvybės mokslų centrą (JGMC).

„NFTMC po vienu stogu sutelks milžinišką tiksliųjų mokslų arsenalą, jame bus aktyviai plėtojami lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos bei susiję moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai, – su dar dviem moksliniais centrais supažindina VU rektorius. – JGMC suburs gyvybės mokslų tyrimų ir studijų centrą, skirtą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms.“

STRATEGIJA. Šiemet VU pradeda diegti strateginę valdyseną, kuria siekiama įgyvendinti universiteto viziją – atsidurti tarp pirmaujančių Europos universitetų.

„Pirmas žingsnis šia kryptimi jau žengtas – universitetas priimtas į prestižinių universitetų tinklą, Koimbros grupę. Tai svarbus tarptautinis universiteto autoriteto pripažinimas“, – sako VU rektorius ir priduria, kad šiemet patikslintos VU strateginio plano kryptys: „Novatoriškas mokslas“, „Tarptautinio lygio studijos“, „Aktyvi partnerystė“, „Atvira ir atsakinga universiteto bendruomenė“ ir „Efektyvus valdymas“.

VU stiprina mokslinių tyrimų vadybą, ypač socialiniuose moksluose: identifikuojami ekscelencijos centrai, kuriuose VU vykdys tarpdalykinius tyrimus. Taip pat ruošiamasi modulinės studijų ir studijų kokybės valdymo sistemų diegimui, stiprinamas pedagogų rengimas. Metų pabaigoje planuojama įsteigti VU neliečiamojo kapitalo fondą.

„Pradedame optimizuoti universiteto struktūrą, kuri būtų palanki mūsų siekiams įgyvendinti. Pirmasis uždavinys – įsteigti moderniai valdomą Gyvybės mokslų fakultetą. Be to, laukia ir naujos statybos – Matematikos ir informatikos fakultetas Visoriuose ir Medicinos fakultetas Santariškėse“, – ateities planus dėlioja VU rektorius A.Žukauskas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas: „Inžinerijos, vadybos ir menų sinergija“

STUDIJOS. Populiariausia iš kelių kasmet VGTU siūlomų studijų programų šiemet buvo magistrantūros studijų programa – statinio informacinis modeliavimas.

„Pradėjome naują studijų etapą įtraukdami informacines technologijas. Toks technologijų pritaikymas yra ne vien statybų, bet ir kitų sričių ateitis“, – įsitikinęs VGTU rektorius prof. A.Daniūnas.

MOKSLAS / MOKYMOSI APLINKA. Rugsėjo pabaigoje VGTU planuoja atidaryti pirmąjį Lietuvoje produktų dizaino, kūrybinių industrijų ir inovacijų centrą „LINK MENŲ fabrikas“.

„Jo idėja yra suteikti naujas galimybes studentams, atskleisti jų kūrybiškumą, su verslo atstovais įgyvendinant baigiamuosius darbus, konsultuojantis, ugdyti ir studentų verslumą. Tad šiame centre bus ir studijų, ir mokslo, ir verslo, o tris sritis įgyvendinsime sujungdami inžineriją, vadybą ir menus. Taip norime realizuoti tarpkryptiškumą, kurio galimybėmis pasinaudos ne tik tarpdisciplininių programų studentai, bet ir besigilinantieji į konkrečias mokslų sritis. Daugiafunkcis centras po vienu stogu bus erdvė susitelkti studentams, galimybė pristatyti ir jų kūrybos rezultatus – rengti parodas, startuoliams – kurti įmones. Norime įgyvendinti kelių sričių sinergiją, kad skirtingų fakultetų studentai susivienytų bendriems darbams. „LINK MENŲ fabrike“ tikimės populiarinti mokslą ir studijas ne tik VGTU studentams, bet ir mokiniams“, – projektą pristato VGTU rektorius.

TARPTAUTIŠKUMAS. 2015–2016 mokslo metams VGTU gavo didžiausią paramą vykdyti studentų mainus pagal programą „Erasmus +“. Dalinių studijų užsienyje žemėlapis papildytas 23 ne Europos Sąjungos šalimis nuo Japonijos iki Malaizijos.

„Pastaraisiais metais gerokai sustiprinome bendradarbiavimą su partneriais Azijos šalyse“, – sako A.Daniūnas.

Šiemet į VGTU atvyks per 50 užsienio dėstytojų iš JAV, Pietų Korėjos ir kitų šalių universitetų. „Jau ne pirmus metus stengiamės pakviesti užsienio specialistų. Tačiau norime, kad atvyktų aukšto lygio ekspertai. Tai padaryti gana sudėtinga. Žinoma, nemažai dėstytojų važinėja po kitų šalių universitetus, tačiau neretai jie nėra kuo nors ypatingi ir negali pasirodyti geriau nei mūsiškiai. Tad svarbiausia pakviesti tarptautinei mokslo bendruomenei žinomus dėstytojus“, – komentuoja VGTU rektorius.

STUDENTŲ PATOGUMUI. Atnaujinta informacinė sistema „Mano VGTU“: per vienus internetinius vartus (naudojant bet kokį išmanųjį prietaisą) galima pasiekti visus universiteto naudojamus informacijos šaltinius – el. paštą, biblioteką, informacinę sistemą ir kitus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis: „Galutinio taško artes liberales studijose nėra ir negali būti“

STUDIJOS. VDU studentai, be pagrindinės studijų programos, nemokamai gali rinktis iš 48 gretutinių studijų programų ir studijuoti ją jau nuo pirmojo semestro.

„Šiandien švietimo sistemoje susiduriame su iššūkiu, kaip visuomenėje įtvirtinti mokymosi visą gyvenimą idėją. Artes liberales pagrindinis bruožas yra tai, kad baigęs studijas žmogus lieka atviras mokslui ir išėjęs iš universiteto turi toliau ieškoti, kurti ir niekada nesustoti tobulėjęs. Tuo ir skiriasi artes liberales studijos nuo siaurų specialybės studijų, kuriose taškas padedamas sulig paskutiniu egzaminu. Galutinio taško artes liberales studijose nėra ir negali būti“, – universiteto misiją apžvelgia VDU rektorius prof. J.Augutis.

Šiemet VDU bus atnaujinta Collegium Artes Liberales veikla. Kolegijos pagrindinis tikslas –  stiprinti liberaliųjų menų studijų modelį ir galiausiai įsteigti artes liberales koledžą.

„Sėkminga Izraelio patirtis rodo, kad didžiausias turtas yra išsilavinusi, mokslo naujoves diktuojanti žinių visuomenė. Ne tik gamybininkai, bet ir idėjų generatoriai mums yra gyvybiškai svarbūs. Todėl VDU dar labiau sieksime suteikti vienodas galimybes siekiantiems tiek ekspertinio žinojimo, tiek platesnio profilio. Taip parodysime dėmesį gabiausiems, imliems inovacijoms ir siekiantiems įgyti platesnį išsilavinimą jaunuoliams. Modelis, kai universitetų viduje veikia koledžai labiausiai motyvuotiems studentams, yra taikomas tokiuose pripažintuose ir senas tradicijas turinčiuose pasaulio universitetuose, kaip Harvardas ar Oksfordas. Studijoms juose paprastai taikomi ypač aukštų standartų studijų kriterijai. Taip bus ir VDU, kur priėmimas bus organizuojamas atskira tvarka, bus surinkta viena geriausių Lietuvos ir tarptautinė profesūra“, – apie Collegium Artes Liberales veiklą ir reikšmę pasakoja VDU rektorius.

MOKYMOSI APLINKA / MOKSLAS Universiteto akademinė bendruomenė jau dabar gali dirbti naujausiose multimedijų, biotechnologijų, aplinkos tyrimų laboratorijose, nauja ir profesionalia įranga naudojasi ir tarptautinių mados dizaino bei muzikos produkcijos programų studentai.

Kitąmet VDU bus įrengtos modernia technika aprūpintos garso studijos.

TARPTAUTIŠKUMAS. Pagal mainų programas studentai dalinių studijų gali išvykti į 378 universitetus 50-yje šalių. Galima rinktis iš 4 dvigubo diplomo studijų programų, taip pat yra 4 jungtinės studijų programos.

STRATEGIJA. VDU tikslas – stiprinti mokslo vaidmenį šalies darniajai plėtrai sprendžiant švietimo, demokratijos, aplinkosaugos, darnios ir tvarios plėtros, transporto, ekonomikos, energijos ir kūrybingos visuomenės klausimus.

„Pirmas žingsnis yra sukurti Lietuvoje du stiprius socialinių ir humanitarinių mokslų centrus. Vienas jų jau yra Vilniaus universitetas, kitu galėtų tapti VDU, kuriame sutelkta kita dalis geriausių šių sričių mokslininkų, – sako rektorius J.Augutis. – Pamažu Lietuvoje gimsta suvokimas apie tai, ką VDU bando įdiegti jau 26 metus ir kodėl yra taip svarbu siekti plataus profilio išsilavinimo, o ne tik specialybės.“