– Teko girdėti nuomonę, kad, opozicijai pavykus per interpeliaciją atstatydinti ministrą A.Sekmoką, trauktųsi ir premjeras A.Kubilius, nes tai kartu reikštų ir nepasitikėjimą jo energetine politika.

– Aš tokių kalbų negirdėjau, tad patvirtinti negaliu.

– O kaip valdantieji rengiasi atremti interpeliacijas energetikos ir aplinkos ministrams?

– Niekaip nesirengiame. Dar kai interpeliacijos tik buvo rengiamos, supratome, kad tai ne rimtas siekis nuversti ministrus, o viešųjų ryšių veiksmas, skirtas vasario mėnesį vyksiantiems savivaldybių tarybų rinkimams. Tačiau jį rengusi opozicija dirbo nekokybiškai, pamiršo pasižiūrėti į kalendorių, tad pražiopsojo terminą, kada buvo galima pateikti interpeliaciją Seimo rudens sesijoje. O dabar artimiausias Seimo posėdis vyks tik kovo 10-ąją, jau po savivaldybių rinkimų.

Manau, kad iš tų interpeliacijų apskritai nieko nebus, nes valdančiosios daugumos parlamentarai paprasčiausiai paliks salę ir nedalyvaus balsavime. O vienai opozicijai nepakaks balsų.

– Tačiau interpeliaciją ministrui A.Sekmokui parėmė ir trys valdančiosios daugumos atstovai.

– Pasitaiko tokių atvejų, kai emocijų pagauti Seimo nariai pasirašo tokius raštus, bet vėliau ramiai pasiaiškinus keičia savo nuomonę. Manau, kad tie trys mūsų parlamentarai, kurie parėmė interpeliaciją energetikos ministrui, toliau parašų padėjimo nenueis. Netgi jeigu jie nutartų dalyvauti balsavime dėl interpeliacijos, tai ir opozicija nėra vienalytė.

Jos gretose pakanka atsakingai mąstančių Seimo narių, suvokiančių, kokius svarbius energetinės nepriklausomybės klausimus sprendžia ministras, ir per slaptą balsavimą jie interpeliacijos neparems. Tad realių pavojų, kad bus atstatydintas energetikos ministras, nematau.

– O kaip dėl interpeliacijos G.Kazlauskui? Seimo narė Aurelija Stancikienė ir jos sutuoktinis, Seimo pirmininkės patarėjas Dalius seniai ir atvirai reiškia nepasitenkinimą aplinkos ministru.

– Iš tiesų, Aurelija laikosi griežtesnės linijos aplinkosaugos klausimais. Būna, kad jos ir ministro pozicijos išsiskiria. Tačiau manyčiau, kad tai – labiau darbiniai nesutarimai, kuriuos visada galima išsiaiškinti.

– Ar virtinė jau vykstančių ir dar galinčių kilti procesų dėl Seimo narių mandatų atėmimo gali turėti įtakos 2011 metų Biudžeto įstatymo priėmimui?

– Be jokios abejonės, tiek Konstitucinio Teismo nagrinėjami dalykai, tiek Etikos ir procedūrų komisijoje vykstantys televizijos projektuose dalyvaujančių Seimo narių svarstymai trukdo bendrai susitelkti ir imti rimtai svarstyti kitų metų biudžetą. Šitie nervingi, tegu ir antraeiliai, dalykai tikrai nepadeda ieškoti protingų Biudžeto įstatymo pataisų. Bet, manau, perspektyva vis dėlto gera – atėjus metui priimti įstatymą visi susitelksime ir, nepaisydami šalutinių reiškinių, balsuosime tvarkingai.

Noriu atkreipti dėmesį, kad praėjusį antradienį Biudžeto įstatymo pateikimo stadijoje valdančioji koalicija vieningai balsavo už biudžeto projektą lydinčiuosius teisės aktus, nors opozicija akivaizdžiai balsavo politiškai angažuotai pasisakydama prieš visus siūlymus. Toks vieningas valdančiosios daugumos nusistatymas teikia vilčių ateičiai. Juo labiau kad ir Valstiečių liaudininkų partijos parlamentarų laikysena duoda erdvės susitarti dėl paramos biudžetui. Įdėmiai išanalizuosime jų teikiamus siūlymus ir, tikiuosi, galėsime rasti bendrą kalbą.

– Pastarosiomis savaitėmis tiek esami įtakingų Tėvynės sąjungos politikų patarėjai, tiek buvę partijos ideologai atvirai reikalauja nedelsiant pašalinti iš posto premjerą A.Kubilių. Ar tai gali kaip nors paveikti biudžeto svarstymą?

– Nesu linkęs sureikšminti įvairių politikos apžvalgininkų išsakomų nuomonių. Tokių dalykų ne kartą būdavo ir anksčiau, tad tikrai neskubu daryti kokių nors kategoriškų išvadų. Visus tokius viešus pasisakymus priimame kaip nuomonių reiškimą, o Lietuvoje kiekvienas turi teisę turėti ir laisvai išsakyti savo nuomonę. Esame politikoje ne pirmus metus, pripratome. Nesu pastebėjęs, kad pasigirstantys reikalavimai keisti partijos pirmininką ir ministrą pirmininką A.Kubilių į kurį kitą, labiau populiarų, politiką būtų sukėlę kokį nors rezonansą partijoje ir jos frakcijoje Seime.

Prasidėjus Seimo rudens sesijai, valdančiąją koaliciją galia papildyti 2-3 parlamentarai, sako valdančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Seimo frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

“Aiškinomės, ar yra kokių nors galimybių koaliciją papildyti, pastiprinti. Tam tikros kuklios galimybės veikti ta kryptimi išlieka. Artimiausia ateitis parodys, kaip čia prasidėjus Seimo sesijai, ar bus vieno kito Seimo nario tam tikra migracija”, – po koalicijos partnerių susitikimo trečiadienį žurnalistams sakė J.Razma.

Jis teigė negalintis skelbti, kurie Seimo nariai “migruos”, tačiau esą jų turėtų būti 2-3.

“Detalių negaliu skelbti, kai tai liečia ne koalicijos dalyvių migracijas. (…) Kokių nors didelių skaičių niekas negali prognozuoti, kalbama apie keletą Seimo narių – 2-3 gal”, – sakė konservatorius.

Parlamentaras svarstė, jog šie “migruosiantys” parlamentarai gali prisidėti ir ne prie koalicijos, o prie Mišrios Seimo narių grupės.

“Mes taip įsivaizduojame, tai būtų link koalicijos, kad ir ne visiškai, sakykime, į ją ateinant, bet galimi tokie veiksmai pereinant atskirų Seimo narių į Mišrią grupę”, – teigė J.Razma.

Valdančiąją koaliciją sudaro Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Tautos prisikėlimo partija bei Liberalų ir centro sąjunga. Formaliai ji turi 70 balsų. Tris atstovus Seime turintys valstiečiai liaudininkai su Permainų koalicija yra pasirašę bendradarbiavimo sutartį ir pažadėję neparemti interpeliacijų Seime.

Šiuo metu galioja Darbo bei “Tvarkos ir teisingumo” frakcijų bei valstiečių liaudininkų pasirašyta koalicinė opozicijos sutartis, už borto paliekanti didžiausią opozicinę Socialdemokratų partijos frakciją bei iš valdančiųjų pasitraukusią Krikščionių partijos frakciją.

Šią savaitę visos opozicinės frakcijos planavo pasirašyti naują susitarimą dėl bendradarbiavimo, bet “Tvarkos ir teisingumo” frakcija pirmadienį pranešė neketinanti to daryti.

Paaiškėjus, kad Seimo nario, socialdemokrato Andriaus Šedžiaus tėvui Alvydui Šedžiui Specialiųjų tyrimų tarnyba paskelbė įtarimus ėmus stambų kyšį, naujoje šviesoje atsiskleidžia A. Šedžiaus šių metų birželio 10 dieną paskelbta iniciatyva STT panaikinti. Komentuoja TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma:

„Iškart po keisto socialdemokrato Seimo nario siūlymo kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimai neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veikas ištirti pirmininką Julių Sabatauską, prašydamas įvertinti Andriaus Šedžiaus viešus siūlymus naikinti Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Iš paaiškėjusių naujų faktų, rodančių, kad į STT akiratį patekusiam Andriaus Šedžiaus tėvui pareikšti įtarimai, darau aiškią išvadą: spėjimai dėl parlamentaro darytos įtakos teisėsaugai yra vis labiau paremti faktais. A. Šedžiaus išpuolis prieš STT – tikrai neatsitiktinis.”

– Jūsų vertinimu, kokios valdančiosios koalicijos perspektyvos? Pagal ankstesnius planus ji turėjo būti praplėsta iki Seimo sesijos pabaigos.

– Yra dvi galimybės: pirmoji – dirbti koalicijoje taip, kaip dirbame iki šiol. Dėl gana kuklaus koalicijos turimų Seimo narių kiekio (70 formalių narių ir trys remiantys valstiečiai liaudininkai) tai daro Vyriausybės darbą gana įtemptą; antroji – rasti būdą prisikviesti į koaliciją dar vieną politinę jėgą arba grupę atskirų Seimo narių.

Kuri iš šių dviejų galimybių bus realizuota, kol kas dar negalėčiau atsakyti, nes tai ne vien nuo mūsų priklauso. Jei opozicinės partijos laikysis tylaus susitarimo neiti į valdžią ir neprisiimti atsakomybės tol, kol baigsis sunkmetis, nes nesant valdžioje jų reitingai savaime kyla, tai oficialios plėtros nebus. O štai su keliais Seimo nariais kalbamės gana produktyviai.

– Ar tiesa, kad “Tvarkos ir teisingumo” partijos atstovai, užėjus kalbai apie galimą jų dalyvavimą koalicijoje, užsiprašė Seimo pirmininko ir iki keturių ministrų postų?

– Tokie įspūdingi skaičiai man nežinomi. Logiška, kad kiekvienas koalicijos dalyvis nori postų valdžioje proporcingai savo vietų Seime skaičiui, bet jūsų minimu atveju tai būtų visiškai neproporcingi norai. Gal tiesiog kas nors prabėgdamas Seimo koridoriumi tokius norus išsakė? Rimtų derybų dėl koalicijos išplėtimo nė su viena Seimo frakcija nebuvo.

– Premjeras daro užuominas, kad galima sėkmingai bendradarbiauti su dalimi Socialdemokratų frakcijos narių.

– Premjeras iš tiesų turėjo ne vieną pokalbį su socialdemokratų lyderiais ir atskirais nariais. Gal tų pokalbių turinys ir leidžia jam daryti tokią prielaidą? Vis dėlto socialdemokratai, kaip ne kartą valdžioje buvusi partija, geriau supranta Vyriausybės padėtį ir tam tikrais klausimais gali suteikti paramą. Juoba turi prieš akis Tėvynės sąjungos, 2006-aisiais nutarusios paremti jų Vyriausybę, pavyzdį. Antrą kartą tai padaryti daug lengviau.

Nors klausimas dėl bendradarbiavimo su socialdemokratais lieka atviras. Kita vertus, socialdemokratai negali nesuprasti, kad jokio kito politinio branduolio, galinčio pakeisti dabartinę valdančiąją koaliciją, šiame Seime nėra ir nenusimato. Tad elgtis destruktyviai paprasčiausiai nelogiška.

– Kokia ateitis laukia valdančiosios koalicijos, jei vienos iš ją sudarančių partijų pirmininkas Arūnas Valinskas kelia ultimatumą – arba jis gauna kultūros ministro portfelį, arba rengia interpeliaciją premjerui?

– Aišku, kad padėtis tampa sudėtinga. Vis dėlto nenoriu prarasti vilties, kad tokio kategoriško požiūrio bus laikomasi ne iki begalybės. Gali būti, jog A.Valinskas šiuo metu mato galimybę, kad jo reikalavimai išsispręs teigiamai. Mes esame kantrūs, palauksim. Esame pripratę. Žinoma, geriausia būtų, jeigu tokie įvykiai neapsunkintų koalicijos darbo, nes valstybėje yra daug opių spręstinų problemų.

– Kaip manote, ar šis A.Valinsko išsišokimas galėjo būti suderintas su opozicija, kuri šiuo metu rengia interpeliaciją susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui?

– Nemėgstu reikšti kaltinimų, neturėdamas aiškių įrodymų. Žiūrint grynai teoriškai, nieko keista, kad vienas valdančiųjų partijų vadovų nori užimti ministro postą. Bet gavę signalų apie neigiamą prezidentės poziciją šiuo klausimu tikėjomės, kad A.Valinskas priims protingesnį sprendimą.

Manau, dabar nedaug berastume žmonių, kurie įsivaizduotų, kad A.Valinskas dar turi kokių nors galimybių tapti ministru. Jeigu jis savo pasisakyme būtų išvengęs prezidentę įžeidžiančių frazių, tai dar būtų buvę galima svarstyti, ar premjeras turi oficialiai teikti jo kandidatūrą į kultūros ministrus, ar ne. Tačiau dabar jokių abejonių nebeliko.
Jeigu A.Valinsko įžeidimai valstybės vadovės adresu liks be kitų koaliciją sudarančių partijų reakcijos, tai kils klausimas dėl visos koalicijos santykių su prezidente. Premjeras Andrius Kubilius taip pat neišvengiamai turės į tai reaguoti.

– Bet jeigu koalicijos partijos pasmerks A.Valinską, jis gali sugriauti koaliciją. Kas tuomet?

– Dramos nebus. Yra ne viena galimybė praplėsti koalicijos sudėtį. Svarstant teoriškai, pirmiausia ieškotume sąjungininkų tarp mažųjų frakcijų, tam nepavykus tektų iš esmė performuoti koaliciją. Tuomet neatmestina ir plačiosios koalicijos su socialdemokratais galimybė, bet tai jau būtų sudėtingesnis variantas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų labai tvirti santykiai su Liberalų sąjūdžiu, kartu paėmus turime Seime 56 balsus. Tad sunku įsivaizduoti, kad būtų įmanoma bet kokia nauja koalicija be mūsų. Svarbiausia, kad visi koalicijos sudėtį liečiantys klausimai būtų išspręsti iki balsavimo dėl interpeliacijos susisiekimo ministrui.