Šiemet Baltijos jūros diena paminėta pirmą kartą Klaipėdoje iškeliant 120 kvadratinių metrų dydžio aitvarą-vėliavą. Virš Klaipėdos piliavietės pakeltu aitvaru norėta atkreipti dėmesį į Baltijos jūros problemas ir joms spręsti skirtą Baltijos jūros regiono strategiją.

„Aplink Baltijos jūrą išsidėsčiusios šalys susiduria su ekologiniais, socialiniais ar ekonominiais iššūkiais, kuriuos įveikti gali tik dirbdamos kartu. Baltijos jūros regiono strategija yra nukreipta į vieningą ir efektyvesnį regioninių problemų sprendimą. Dėl to Baltijos jūros diena yra puiki proga prisiminti ir atkreipti dėmesį į strategiją bei kodėl ji buvo sukurta – suburti regioną bendroms problemoms spręsti“, – sakė vienos iš renginio iniciatorių Užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius.

Renginio iniciatorių teigimu, aitvaras-vėliava, dydžiu prilygstantis dviems vidutiniams butams, simbolizuoja regiono šalių vienybę, siekiant bendrų tikslų. Todėl Baltijos jūros regiono strategijos logotipu pažymėtas aitvaras-vėliava sekmadienį pakilo kartu su Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavomis.

Aitvaro paleidimas taip pat tapo simboline Baltijos jūros regiono strategijos viešinimo kampanijos pradžia. Kampanijos metu Lietuvos gyventojai turės galimybę susipažinti su strategijos prioritetais ir įgyvendinamais projektais.

Tai jau ne pirmas Klaipėdoje organizuojamas renginys, skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į Baltijos jūros regiono problemas, pristatyti strategiją ir supažindinti su jos tikslais. Šių metų sausį Klaipėdos Šiauriniame rage buvo pristatytas netradicinis kelrodis, rodantis atstumus iki Baltijos jūros regiono valstybių sostinių.

Baltijos jūros regiono strategiją įgyvendina 8 Europos Sąjungos valstybės, tačiau įtraukiamos ir trečiosios šalys, pavyzdžiui, Norvegija ar Rusija. Bendradarbiavimas su ne Europos Sąjungos narėmis yra ypač svarbus vykdant regioninius projektus, susijusius su Baltijos jūros tarša ir transporto infrastruktūros plėtra.

Lietuva su kitomis valstybėmis koordinuoja 3 prioritetinių sričių įgyvendinimą – stiprina tvarų žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę, gerina vidaus ir išorės transporto jungtis ir siekia sumažinti tarpvalstybinio nusikalstamumo mastą ir jo daromą žalą. Be to, Lietuva koordinuoja 11 pagrindinių projektų įgyvendinimą.

Iš viso strategijoje yra 15 prioritetinių sričių ir daugiau nei 80 pagrindinių projektų. Tai energetikos, transporto, aplinkosaugos, inovacijų, mokslinių tyrimų, nusikalstamumo mažinimo, švietimo, turizmo skatinimo ir kitos sritys.

Strategija ir jos tikslai yra reguliariai atnaujinami dėl besikeičiančios aplinkos ir atsirandančių naujų iššūkių. Pastarąjį kartą toks atnaujinimas buvo atliktas šią vasarą, po kurio įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją yra siekiama 3 tikslų: išgelbėti jūrą, suvienyti regioną ir didinti jo gyventojų gerovę.

Baltijos jūros regiono strategija buvo pirmoji Europos Sąjungos vidaus regioninė strategija, apimanti Europos Sąjungai priklausančias vieno regiono valstybes. Nuo jos priėmimo 2009 m. ją įgyvendina Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Švedija.

Šis renginys yra Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos administruojamos „Baltijos jūros regiono strategijos“ pristatymo kampanijos, įgyvendinant Valdymo partnerystės susitarimą, dalis.ir finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.