Apie 2015 m. vykusius ryškiausius pokyčius Lietuvos verslo teisės srityje ir apie tai, ko galime tikėtis ateinančiais metais Lietuvos verslui svarbiais klausimais, kalbamės su advokatu, vienu žinomiausių Lietuvoje bylinėjimosi, arbitražo, viešojo sektoriaus ir Europos Sąjungos teisės ekspertų, advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ partneriu Gintaru Balčiūnu.
Justina Karinauskaitė
– Kokius ryškiausius praėjusių metų pokyčius ir procesus verslo teisės srityje galėtumėte išskirti?
– Džiugu, kad Lietuva toliau sėkmingai eina į priekį ir pastaraisiais metais tarptautiniuose reitinguose pavyksta pagerinti savo pozicijas. Žinoma, kartais sprendimus politikai priim dėl reitingų, tačiau tiems, kurie dirba praktikoje, versle, svarbiau ne reitingų lentelės, bet tikri verslo aplinką lengvinantys pokyčiai.
Jei kalbame apie praėjusius metus, matyt, vienas didžiausių ir garsiausiai nuskambėjusių teisinių įvykių yra Darbo kodekso projekto rengimas ir svarstymas. Darbo santykių socialinis modelis, nors ir šiek tiek modifikuotas, yra viena iš nedaugelio teisės sričių Lietuvoje, kurią galima pavadinti praėjusio amžiaus palikimu. Toks darbo teisinių santykių reguliavimas koks yra šiuo metu, be abejo, toliau egzistuoti negali ir yra aiškus įvairių procesų stabdis.
– Kaip manote, kodėl užsitęsė naujo socialinio modelio svarstymas?
– Šio projekto rengėjai ir jo derintojai nepadarė visų namų darbų taip, kaip turėjo padaryti. Norint, kad naujasis Darbo kodeksas būtų legitimus, būtina platesnė, atviresnė, kantresnė diskusija ir jo suderinimas su valdžio institucijomis bei darbuotojų ir darbdavių atstovais.
Žinoma, toks svarbus ir milžiniškas darbas nėra įveikiamas taip greitai, kaip norėtųsi. Terminai, kurie buvo nustatyti šio jautraus ir svarbaus projekto suderinimui, man atrodo, nebuvo pakankami, juk svarbiau, kad sprendimas būtų priimtas ne tik greitai, bet ir teisingai.
Darbo santykių pakeitimus sunkina ir maži atlyginimai, kurie Lietuvoje šiuo metu vieni mažiausių Europos Sąjungoje, bei didelė socialinė žmonių atskirtis. Jautriausios socialinės grupės ir jų interesai Lietuvoje ne visada tinkamai atstovaujami, todėl suprantama baiminamasi, kad priimtas naujasis projektas gali dar labiau nuskriauti mažas pajamas gaunančius asmenis bei atimti iš jų ir taip menkas socialines garantijas.
Deja, Lietuvoje kol kas pasigendu požiūrio, kuris skatintų stengtis ne daugiau taupyti, bet daugiau uždirbti ir išleisti, taip sukuriant didesnę gerovę visiems. Nereklamuokime Lietuvos kaip „pigios šalies“, o jos darbuotojų kaip „pigios darbo jėgos“, tai akivaizdžiai neteisinga ir atgyvenusi politinė Lietuvos kryptis.
Nors esamas Darbo kodeksas yra viena didžiausių problemų Lietuvos teisinio reguliavimo srityje, sunku tikėtis, kad jis bus priimtas ateinančiais metais.
– Ar praėjusiais metais buvo realių teigiamų pokyčių, veikiančių verslo aplinką Lietuvoje?
– Ryškėja vis didesnio integravimosi į ES teisės aplinką tendencijos. Mūsų teismuose vis dažniau taikoma Europos Teisingumo Teismo praktika bei nagrinėjm kitų ES valstybių teismų praktika, suformuota konkrečiose bylose. Visa tai didina Lietuvos teismų praktikos stabilumą, sudaro prielaidas priimti mažiau atsitiktinių sprendimų.
Toliau sėkmingai plėtojamas e. teismo projektas. Vis daugiau bylų sprendžiama elektroninėje terpėje, tai gerokai supaprastina, pagreitina ir atpigina procesus tiek proceso dalyviams, tiek teismams. Tikiuosi 2016 metais jau ir dalis baudžiamojo proceso bylų bus perkelta į e. formatą, toliau vystant e. teismo sistemą.
Reikia pažymėti, kd toliau dekriminalizuojamos tam tikros veiklos, t.y. tai, kad anksčiau buvo laikoma nusikaltimu, išbraukiama iš nusikaltimų sąrašo. 2015 metais pagaliau Lietuvoje buvo dekriminalizuota įžeidimo sudėtis, tai reiškia, kad tai nebėra nusikaltimas. Įžeidimo atveju asmuo savo teises gali ginti civiline tvarka, prašydamas žalos atlyginimo bei ginti savo teises ir įstatymo saugomus interesus kitais, įstatyme nustatytais būdais.
– Betarpiškai dalyvaujate verslo valdymo veikloje, esate vieno iš didžiausių Lietuvoje koncerno „Achema grupė“ valdybos pirmininko pavaduotojas, kitų svarbių įmonių ir asociacijų valdybos narys, taigi jums tenka tiesiogiai susidurti su verslu ir jo valdymu, atstovauti verslo interesams valstybės institucijose ne tik teismuose. Kaip vertinate stambaus verslo pasirinkimą perkelti kapitalą iš Lietuvos į kitas ES šalis?
Verslas Lietuvoje kol kas vis susiduria su įstatymų neapibrėžtumu, neaiškiu mokesčių reguliavimu, dažnu jų keitimu. Papildomų mokesčių, tokių kaip SGDT ar VIAP įvedimas, neaiškumas ir neskaidrumas jų taikymo tarifuose apsunkina verslo padėtį, todėl jam sunku konkuruoti su kitų šalių verslu, o Lietuvai su kaimyninėmis šalimis.
Lietuvai šiuo metu reikalingas saugumas, tačiau buvo nueita lengviausiu keliu, energetinio saugumo naštą didžiąja dalimi uždedant ant verslo ir taip sudarant jam sunkesnes sąlygas konkuruoti. Nepavyksta išvengti ir kuriozų, – VIAP mokestis 2016 metams nustatytas taip, kad, įmonės pačios gaminančios elektros energiją jo sumokės daugiau, nei jos negaminančios. Tai mano įsitikinimu, akivaizdžiai neigiamai veikia Lietuvos ūkį ir neskatina gamybos.
Kapitalas ES viduje turi teisę ir gali judėti ten, kur jam sudaromos geresnės sąlygos, todėl ne paslaptis, kad kai kurios didelės Lietuvos įmonės ir įmonių grupės iškelia kapitalą į Estiją, Olandiją ir kitas palankesnes verslui ir stabilesnes jurisdikcijas.