Justino Bieberio gerbėjai dar turi paskutinę progą praleisti su juo mažiausiai pora valandų. Naują albumą „Journals“ prieš pat Kalėdas gerbėjams pristatysiantis populiarusis dainininkas netyčia prasitarė, kad ketina „išeiti į pensiją“ ir šiuo pareiškimu šokiravo milijonus savo gerbėjų visame pasaulyje.

Tačiau iki Justino „pensijos“ dar yra šiek tiek laiko pasižiūrėti dokumentinį filmą apie šį, vos 19-os metų ir jau milijonus širdžių užkariavusį popdievaitį. Lietuvos kino teatruose dokumentinė juosta „Justin Bieber. Tikėk!“ (angl. „Justin Bieber’s Believe“) apie karjerą nuo „YouTube“ pradėjusio, žaibiškai išpopuliarėjusio ir jau ketinančio su gerbėjais atsisveikinti jaunojo dainininko gyvenimą bus rodoma tik vieną dieną – 2014 metų sausio 2-ąją.

Muzikos pasaulio vunderkindu tituluojamas 19-metis savo neįtikėtiną karjerą pradėjo „YouTube“ perdainavęs Chris Brown dainą (http://youtu.be/eQOFRZ1wNLw). Visame pasaulyje Justinas Bieberis turi milijonus gerbėjų, daugiausia – paauglių merginų, kurios tiesiog pametusios dėl jo galvas ir ne tik mintinai moka visas savo dievaičio dainas, bet ir seka kiekvieną Justino žingsnį, žino apie jo gyvenimą viską iki smulkiausių detalių.

Filmo „Justin Bieber. Tikėk!“ anonsą žiūrėkite čia: http://youtu.be/c7yWNSHCpeY

Žinoma, negali būti visų mėgiamas ir mylimas. Ne paslaptis, kad populiarusis dainininkas sulaukia ir ne itin gražius jausmus jam puoselėjančių ir ne pačios geriausios kloties linkinčiųjų pasisakymų.

„Believe“ yra Justino Bieberio 2012 metais išleisto itin sėkmingo albumo ir vėliau sekusio koncertų turo pavadinimas. Dokumentiniame filme „Justin Bieber. Tikėk!“ pamatysite jaunojo dainininko išgarsėjimo istoriją, išgirsite jo mamos ir prodiuserių, taip pat popmuzikos grandų Usher ar Ludacris pasisakymus, sužinosite naujų detalių apie milijonus širdžių užkariavusį muzikos vunderkindą, ne tik puikiai dainuojantį, bet ir grojantį įvairiais instrumentais. Dokumentiniame filme įamžintas ir naujausias Justino Bieberio koncertas, stulbinantis tiek jo metu naudotais efektais, tiek aukštu muzikiniu atlikimu.

Kaip gi be meilės. Juostoje yra ir pasakojimas apie Justino Bieberio išsiskyrimą su Selena Gomez, taip pat – istorija apie garsųjį incidentą su paparaciu.

Ateikite į pasimatymą su Justinu „Forum Cinemas“ sausio 2 dieną ir savo akimis pamatykite, kaip paprastas paauglys, patalpinęs vaizdelį „YouTube“, gali tapti pasauline žvaigžde. Patikėkite tuo, kas atrodė neįmanoma!

„Justin Bieber. Tikėk!“ yra jau antrasis filmas apie dainininko gyvenimą. Prieš pora metų kino teatruose buvo rodoma juosta „Justin Bieber: Never Say Never“.

Daugiau informacijos apie filmą – „Forum Cinemas“ interneto svetainėje: http://www.forumcinemas.lt/Event/303742/

Šeštadienį Vilniaus Antakalnio kapinėse amžino poilsio atgulė poetas, dramaturgas, vertėjas, visuomenės veikėjas Justinas Marcinkevičius.

Jis amžinai išliks tautos atmintyje, per laidotuvių ceremoniją kapinėse sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

“Šiandien užverčiame paskutinį Justino Marcinkevičiaus gyvenimo poemos puslapį. Išeidamas Amžinybėn tautos poetas amžinai lieka tautos atmintyje. Jo tūkstančiai eilučių – meilės, laisvės ir tėvynės – pasklido po Lietuvą dainomis, pavirto tautą budinančiomis žiniomis”, – kalbėjo šalies vadovė.

FB-KV179534

Pasak prezidentės, poetas savo gyvenimu teigė sąžinę ir dorą, buvo ir liko “šių vertybių pavyzdys virš sistemos, virš politikos, su žmogumi”.

“Savo dainomis poetas kalbėjo apie nesibaigiančią kelionę į laisvę, laisvę tautos ir kiekvieno mūsų vidinę. Geriau nei kas kitas suvokė, jog laisvė be atsakomybės – vienadienė, todėl taip brangino istorinę atmintį, atskleidė mums K.Donelaitį, M.Mažvydą ir Mindaugą, kad nebijotume atsakomybės prisiimti”, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

FB-SM179566

Anot jos, Lietuva prarado tėvą, brolį, draugą, žmones vienijusį laisvės šauklį, santarvės žmogų.

“Tegul Lietuvos žemė jo taip mylėta ir godota priglaudžią kaip motina tegali priglausti savo mylimą sūnų. Atminkime J.Marcinkevičių ir būkime jo verti”, – sakė prezidentė.

Literatūros kritikas Valentinas Sventickas teigė, kad J.Marcinkevičius buvo visus Lietuvos žmones siejantis ryšys.

FB-SM179560

“Broliai ir seserys, jo broliai ir sesrys, ir vaikai. J.Marcinkevičius padarė viską, kad dar galėtume kreiptis vieni į kitus šiandienėje Lietuvoje ir šiandieniniame pasaulyje. Per šias dienas patyrėme, kad kiekvienas užkalbintas žmogus turi ką apsakyti apie J.Marcinkevčių ir save”, – kalbėjo V.Sventickas.

FB-KV179542

Laidotuvėse dalyvavo premjeras Andrius Kubilius su žmona Rasa, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, europarlamentaras Vytautas Landsbergis, Vilniaus meras Raimundas Alekna, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, parlamentarai, signatarai, buvę Sąjūdžio iniciatyvinės grupės naria ir šimtai paprastų žmonių.

FB-SM179620

Poeto karstas iš Mokslų akademijos išneštas skambant Vilniaus arkikatedros varpams. Vežant karstą į kapines, jis buvo uždengtas trispalve.

Kapinėse trispalvę premjeras perdavė poeto našlei Genovaitei Marcinkevičienei.

FB-SM179627

J.Marcinkevičius palaidotas netoli Sausio 13-osios aukoms skirto memorialo. Laidotuvių apeigas atliko kunigas Gintaras Petronis.

Poetas mirė Vilniaus ligoninėje trečiadienio rytą, neatsigavęs po gruodžio pradžioje namų laiptinėje patirtos traumos. Kovo 10-ąją jam būtų sukakę 81-eri metai.

Ateities kartoms išsaugoti Gedimino kalną Vilniuje, Kristijono Donelaičio muziejų Tolminkiemyje, lietuvių kalbą išlaikyti valstybine – tai paskutiniai poeto Justino Marcinkevičiaus norai, sako literatūrologė Viktorija Daujotytė Pakerienė.

“Paskutiniai poeto norai, išsakyti 2010 metų lapkričio 23 dieną čia, Lietuvos mokslų akademijos salėje, yra trys: kad būtų sustabdytas Gedimino kalno irimas, kad būtų išsaugotas lietuvių kalbos valstybingumas, kad būtų apgintas Tolminkiemis”, – šeštadienį kalbėdama prie trečiadienį mirusio poeto karsto sakė V.Daujotytė Pakerienė.

Anot jos, tai norai, “kuriuos šiandien suvokiame kaip testamentą”.

V.Daujotytės Pakerienės teigimu, J.Marcinkevičiaus kūryba yra didžio pasitikėjimo žmogumi kūryba.

“Tai, kuo poetas buvo išbandytas gyvenimo, ir tai, ką patyrė ir ką liūdnai ir skaudžiai išsakė savo paskutinėje viešoje kalboje, ir tai kilo iš didžios vilties, kad bus išgirstas, kad kelsis Lietuvoje jaunos kilnios pajėgos, kad kils jauna poezija, kad viskas eis į gerą. Juk neišnyksta nei šviesa, nei meilė, nei dvasia”, – tvirtino kalbėtoja.

Jos teigimu, J.Marcinkevičius – fenomenalus XX amžiaus antrosios pusės ir šio amžiaus pradžios kultūros reiškinys, intensyviai veikęs tautinį ir pilietinį orumą ir tada, kai apie tai viešai nekalbėta.

“Atsisveikiname su nacionaliniu Lietuvos poetu. Justinui Marcinkevičiui dera šis vardas. Jis uždėjo ranką ant pačios Lietuvos širdies”, – sakė V.Daujotytė Pakerienė.

Pasak jos, J.Marcinkevičius pajuto “mentalinį tautos pasaulėvokos centrą, parašė himniškų giesmių, ir pirmines liaudies dainos intencijas atitinkančių dainų, iškėlė istorinius tautos herojus ir pasilenkė prie mažo, menko, kasdienio”.

Su poetu draugavusi literatūrologė pabrėžė, kad jo gyvenimas buvo garbingo gyvenimo pavyzdys, moralinė atrama – net sunkiausiais gyvenimo metais J.Marcinkevičius “į nieką nemetė akmens, net mesto į jį nesviedė atgal”.

“Aiškino save ir laiką rašydamas”, – sakė ji.

Poetas, dramaturgas, vertėjas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys J.Marcinkevičius mirė Vilniaus ligoninėje trečiadienio rytą, neatsigavęs po gruodžio pradžioje namų laiptinėje patirtos traumos. Kovo 10-ąją jam būtų sukakę 81-eri metai.

Šeštadienį Vilniuje rengiamos J.Marcinkevičiaus laidotuvės.