BFL

Kazimira Prunskienė sako nesistebinti Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicija, kad ekspremjerė neturinti teisės apie Kaliningrado AE kalbėti Lietuvos vardu.

“Manęs tokia URM nuostata nestebina, nes konservatorių valdžia įpratusi susitapatinti su Lietuva, todėl bet kurio piliečio, specialisto ar Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro savarankiška nuomonė jiems yra nepriimtina. Tik užmirštama, kad valdžios institucijoms, turinčioms teisę ir kalbėti, ir veikti Lietuvos vardu, derėtų bent jau sakyti žmonėms tiesą. Nuolat peršama mintis, kad Lietuvos Vyriausybės pozicija sprendžiant gyvybiškai svarbius energetikos ir kitus klausimus šaliai yra pati naudingiausia, o iš tikrųjų tai tėra stebėtinas neveiklumas ir beviltiškas trepsenimas vietoje”, – sako K. Prunskienė.

Jai visiškai nesuprantama, kodėl ignoruojama galimybė ir siūlymai oficialiu lygiu nuodugniau susipažinti su jau pradėtos statyti atominės elektrinės saugumu, investiciniais modeliais ir jos integracijos į būsimas tarptautines elektros rinkas strategija. Tokia dabartinės valdžios “stručio” politika, K. Prunskienės nuomone, yra ne kas kita kaip nekompetencijos ir neatsakingos arogancijos apraiška.

“URM vadovai vienpusiškai tvirtina ir įvairioms tarptautinėms organizacijoms bei ES viešai perduoda savo susirūpinimą apie atominės energetikos projekto Kaliningrado srityje “neatitikimą tarptautinių konvencijų reikalavimams”, tačiau konkrečių argumentų, kuriuos patvirtintų specializuotos tarptautinės institucijos, pirmiausia – TATENA, nepateikia ir nepagrindžia. Labai stebina tai, kad URM neva pasigenda “geranoriško bendradarbiavimo”, kurį, kaip ir dalykiškumą, vertėtų taip pat ir pačiai skatinti, nes geranoriškumas paprastai nebūna vienašalis”, – sako Lietuvos liaudies partijos lyderė.

Ji teigia nesanti naujokė atominės energetikos problematikoje, ypač ekonominėje. “Kaip Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarė ir pilietė nesu ir niekada nebuvau abejinga Lietuvos ir jos žmonių ateičiai, todėl dar kartą patvirtinu tai, kuo esu įsitikinusi. Lietuvai naudinga ne deklaratyviai, o realiai domėtis kaimyninėje Rusijos Federacijos srityje statoma Baltijos atomine elektrine ir tikra situacija tiek saugumo, tiek ir investicine, statybine, energetinių pajėgumų prieaugio regione bei elektros rinkos pokyčių prasme. Juolab kad kiti kaimynai – lenkai, vokiečiai tą jau intensyviai daro. Kad tik su valstybinės valdžios “konservatoriška” arogancija ir sunkiai suvokiama, ekonominės logikos nepripažįstančia politika dar kartą nepasiliktume prie sudužusios geldos ir su brangiausia regione energija verslui ir žmonėms! O teisės kalbėti apie tai kas naudinga Lietuvai, man niekas apriboti negali”, – pareiškė ekspremjerė K. Prunskienė.

BFL

Lietuvos ekspremjerė, Lietuvos liaudies partijos pirmininkė Kazimira Prunskienė neturi teisės kalbėti Lietuvos vardu, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM), reaguodama į politikės Rusijos spaudai duotus interviu dėl Rusijos Karaliaučiaus srityje planuojamos statyti atominės elektrinės.

“Rusijos žiniasklaidai paskelbus K. Prunskienės susitikime su Kaliningrado srities valdžia išsakytus teiginius apie Lietuvos suinteresuotumą dalyvauti šioje srityje planuojamos atominės elektrinės statyboje ir eksploatacijoje, norėtume atkreipti dėmesį, kad K.Prunskienė nėra išrinkta politikė ir nedirba jokioje valstybės institucijoje, todėl negali kalbėti nei už Lietuvos valstybę, nei už jos žmones. Jos žodžiai neatspindi Lietuvos nuomonės”, – rašoma URM atsiųstame komentare BNS.

K. Prunskienė neseniai lankėsi Karaliaučiaus srityje ir apžiūrėjo atominės jėgainės (AE) statybos aikštelę.

Rusijos naujienų portalai pranešė, kad per šį vizitą K. Prunskienė pareiškė, jog Lietuva suinteresuota dalyvauti Karaliaučiaus AE statybose ir vėliau pirkti jos gaminamą energiją.

“Mes įsitikinome šios jėgainės perspektyvumu ir patikimumu, kas mums labai svarbu kaip kaimynams. Taip pat svarbu, kad tada, kai jėgainė bus pastatyta, Baltijos regionas, taigi ir Lietuva, būtų aprūpinta pigia ir patikima energija”, – naujienų portalas “RIA novosti” cituoja K. Prunskienę.

URM atremia, kad priešingai, tokie K. Prunskienės teiginiai prasilenkia su oficialia Lietuvos pozicija, nes “Lietuva ne kartą Rusijos atstovams, įvairioms tarptautinėms organizacijoms ir ES perdavė savo susirūpinimą ir informavo apie projekto Kaliningrado srityje neatitikimą tarptautinių konvencijų reikalavimams dėl informacijos kaimyninei šaliai pateikimo, visuomenės supažindinimo ir geranoriško bendradarbiavimo”.

Oficiali Lietuvos valdžia kritikuoja Rusijos planus Karaliaučiuje, greta Lietuvos sienos, statyti atominę elektrinę, sakydama, kad nėra laikomasi tinkamų saugumo reikalavimų. Oficialusis Vilnius taip pat sako, kad projektas nėra ekonomiškai pagrįstas.

K. Prunskienės vadovaujamos neįtakingos Lietuvos liaudies partijos programinėse nuostatose skelbiama, kad “būtina liautis demonstruoti priešiškumą svarbioms mūsų ekonominėms partnerėms – Rusijai ir Baltarusijai”. Šios partijos renginiuose dažnai lankosi Rusijos politikai.

BFL

Buvusi Lietuvos premjerė, neįtakingos Lietuvos liaudies partijos vadovė Kazimira Prunskienė vyko į Rusijos Karaliaučiaus sritį apžiūrėti planuojamos atominės elektrinės aikštelės, BNS trečiadienį sakė politikė.

“Buvo gubernatoriaus Cukanovo kvietimas, buvo suderinimas tokio atvažiavimo ir su “Rosatom” vadovybe”, – BNS sakė K. Prunskienė.

Pasak politikės, kartu su ja važiavo statybų bendrovės “Vėtrūna” atstovai, buvo surengtas susitikimas su gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu. K. Prunskienės teigimu, statybų aikštelėje vyksta intensyvūs darbai, o Lietuvos statybininkai galėtų prisidėti prie energetikų miestelio statybos.

Oficiali Lietuvos valdžia kritikuoja Rusijos planus Karaliaučiuje greta Lietuvos sienos statyti atominę elektrinę, sakydama, kad nėra laikomasi tinkamų saugumo reikalavimų. Oficialusis Vilnius taip pat sako, kad projektas nėra ekonomiškai pagrįstas.

K. Prunskienės vadovaujamos Lietuvos liaudies partijos programinėse nuostatose skelbiama, kad “būtina liautis demonstruoti priešiškumą svarbioms mūsų ekonominėms partnerėms – Rusijai ir Baltarusijai”. Šios partijos renginiuose dažnai lankosi Rusijos politikai.

Paskutiniai vietos valdžios rinkimai partijai nebuvo sėkmingi – ji iškovojo septynis mandatus, o iš viso šalyje išrinkti 1526 tarybų nariai.

BFL

Lietuvos liaudies partijos lyderė prof. Kazimiera Prunskienė mano, kad kasos aparatų įvedimas turguose yra dar vienas valdžios fiasko. Jos teigimu, socialinių pašalpų neprašantys, sunkiai dirbantys, save ir šeimas aprūpinantys žmonės atsidūrė valdžios taikiklyje.

“Nors nuo gegužės 1-osios, kuomet kasos aparatai tapo privalomi, praėjo pusantros savaitės, tendencijos jau šiandien daugiau nei akivaizdžios. Vietoj šurmuliuojančio turgaus – tuščios vitrinos. Smulkioji prekyba, išlikusi visais amžiais, atlaikiusi okupacijų ir modernybės iššūkius, sulaukė bene rimčiausio smūgio”, – mano K. Prunskienė.

Jos pastebėjimais, merdėjančio turgaus vaizdas staigmena galėjo tapti nebent valdžiai – prekeiviai visiškai atvirai perspėjo, kad, neatšaukus sprendimo, tūkstančiai jų rinksis emigraciją ar pradės varstyti darbo biržos duris.

“Papildoma našta apskaitai galutinai sužlugdys mūsų verslą – tvirtino žmonės. Tačiau valdžia ir toliau skaičiavo menamus milijonus, absoliučiai ignoruodama smulkiųjų verslininkų pasisakymus. Ant to paties grėblio lipama jau daugybę kartų – kabinetuose gimusios idėjos stumiamos be socialinio dialogo”, – sako K. Prunskienė.

Nors ir būta parodomųjų “nacionalinių susitarimų”, su nuoširdžiu noru tartis, politikės vertinimu, tai turi mažai ką bendro.

“Juolab kad klaidingi sprendimai neturi jokių neigiamų pasekmių pačiam Premjerui ir jį supančiai aplinkai. Atlyginimai dėl to nebraukiami, postai taip pat išlieka. Na, o realiai situacijai maskuoti visada pasitelkiamos Ostapo Benderio vertos idėjos ir užmojai. Nėra darbo smulkiajam verslui? Ne bėda, tapsime pasauliniu technologijų centru! Nežinia dėl energetikos? Nieko tokio, “sėkmingai vyksta derybos su strateginiais investuotojais”. Tiktai – kur jie? Neturite ką valgyti, bet užtat šviesolaidinio interneto prieiga pas mus plačiausia!”- pastebi K. Prunskienė.

Nors smulkusis verslas atsidūrė ant žlugimo ribos, politikę stebina tai, kad valdžios trubadūrai šaukia: “Krizė baigėsi!”

“Žmonių atsakymas – dar vienas bilietas į Airiją, Angliją, o dabar jau ir Vokietiją. Nelygi kova, kurioje pralaimi Lietuva”, – įsitikinusi ekspremjerė.

BFL

Gegužės 9-ąją pasaulis švenčia Taikos pergalę prieš karą ir vieno pačių agresyviausių reiškinių – hitlerinio nacizmo – pralaimėjimą. Antrojo pasaulinio karo pabaiga sustabdė daugelyje į karą įtrauktų teritorijų masinį žudymą ir kančias bei žmonijos sukurtų vertybių niokojimą.

Todėl ši diena yra svarbi visiems, nors daugeliui tautų, tarp jų ir Baltijos šalims, ji neatnešė laisvės ir nesustabdė žudymo ir tremčių, o nugalėjusi šalis – Rusija dar nešventė pergalės prieš stalinizmą ir išsivadavimo iš savojo diktatoriaus.

Tai įvyko gerokai vėliau. Nacizmo sutriuškinimas neduoda pagrindo reabilituoti stalinizmą, lygiai kaip ir stalinizmo pasmerkimas nesumažina nacių padarytų nusikaltimų prieš žmoniją. Jei matysime tik vieną anos epochos nusikaltimų šaltinį, nutylėdami apie kitą, paskatinsime naujų grėsmių stiprėjimą.

Šiandien jau negalime nepastebėti naujų nacizmo išsišokimų platinant tautinę nesantaiką kurstančius plakatus, nukreiptus pieš daugiausiai nuo nacių nukentėjusią žydų tautą. Lygiai taip pat neturime pagrindo politiškai užsipuldinėti kaimyninių šalių, Rusijos, vis dar ieškant joje stalinizmo ar kaltinant už diktatoriaus nusikaltimus prieš Baltijos tautas nuo jo nemažiau nukentėjusią visą rusų tautą. Istorinis teisingumas negali būti vienpusiškas, o jo siekimas – atsietas nuo atsakomybės už ateitį – už taiką ir stabilumą, už geros kaimynystės ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo su kaimynais puoselėjimą.

Naujos tradicijos pažymint Europos dieną kartu su pergalės prieš nacius minėjimu vienija dešimtmečius ar net šimtmečius kariavusias tautas taikos siekimui ir stiprina bendradarbiavimo galimybes. Kai Europos dienos minėjimo renginiuose susitinka įvairų žemynų atstovai, o stačiatikių šventovėje Vilniuje gegužės 8-ąją, sekmadienį, su žvakutėmis stovi ir kartu meldžiasi įvairių religijų atstovai – dvasininkija ir tikintieji, daugelio šalių diplomatai ir politikai – stiprėja supratimas, kad taikingas pasaulis vienijasi prieš smurtą ir terorizmą.

Natūralu, kad pažymint Gegužės 9-ąją pasaulio tautos nevienodai akcentuoja skirtingas jos prasmes. Liūdime kiekvienas dėl savų netekčių ir džiaugiamės dėl pasiektos taikos visiems, dėl galimybės gyventi, kurti, saugoti tautines ir žmogiškąsias vertybes, bendrauti tarpusavyje ir su išorinių pasauliu. Svarbiausia, kad švenčių akcentai visada būtų nukreipti į bendrą žmonijos tikslą – taikos, stabilumo ir gerovės siekimą visoje planetoje, kad nesukeltų nesantaikos ir naujų grėsmių. Tame glūdi ir kiekvienos tautos, kiekvieno iš mūsų bei būsimų kartų sėkmingos ateities prielaidos. Stiprinkime jas!

BFL

Lietuvos liaudies partijos (LLP) pirmininkė prof. Kazimira Prunskienė kviečia visus Motinos dienos išvakarėse, balandžio 30-ąją, dalyvauti visuotinėje akcijoje – sodinti gėles, medelius, dekoratyvinius augalus.
“Talkos “Darom” metu gerokai apsitvarkėme, tačiau tai tik pirmas žingsnis gražinant Lietuvą. Prasminga, jog švarūs miestai, miesteliai, kaimai pasipuoštų žiedais”, – kalbėjo K. Prunskienė.

Pasak LLP lyderės, tokia akcija rengiama jau ne pirmą kartą.

“Ir anksčiau kviesdavau savo politinius bendražygius, bičiulius, rėmėjus puošti Lietuvą, tačiau šiais metais tikimės gerokai daugiau bendraminčių. Žmonės jau įsitikino, kiek daug gali nuveikti susivieniję gražiems darbams. Supratome – labai daug priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, svarbu nelikti abejingiems”, – pabrėžė profesorė.

K. Prunskienės teigimu, nors akciją visoje Lietuvoje koordinuos Lietuvos liaudies partijos skyriai, joje dalyvauti bus kviečiami visi, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ar kitų įsitikinimų.

“Tie tikslai, kuriuos sau keliame – žalesnė, gražesnė, žydinti Lietuva pranoksta partiškumo ribas, tai nacionalinė idėja, – kalbėjo “Papuoškime Lietuvą Motinos dienai” sumanytoja prof. K. Prunskienė. – Tęsiame seną mūsų Mamų ir Močiučių tradiciją – sodinti ir puoselėti darželius, gausinti grožį savo aplinkoje ir krašte”.

Akcijos organizatorių teigimu, reiktų iki balandžio 30 dienos kreiptis į artimiausią Lietuvos liaudies partijos skyrių arba patiems pasirinkti, kuriose vietose sodinti gėles ar medelius. Palaikantys akcijos idėją raginami savarankiškai organizuotis su kaimynais, bendradarbiais, bičiuliais ir puošti arčiausiai namų esančius gėlynus, skverus, parkus, aikštes.

“Nutarę pažiūrėti, kas dedasi opozicijos mitinge, nespėjus išeiti iš viešbučio iš karto papuolėm į “Omono” pajėgų apsuptį. Nesiskaitė nei su vienu, ar tai buvo moteris, ar vaikas, ar vyresnio amžiaus žmogus, visus stūmė skydais, mušė guminėm lazdom”, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė vienas rinkimų stebėtojų, Seimo narys Andrius Šedžius.

Jo teigimu, stebėtojai specialiųjų pajėgų nebuvo sumušti tik dėl to, jog juos saugojo Baltarusijos milicija.

“Pamačiau mūsų ambasadorių Edminą Bagdoną, kuris puolė ginti tris merginas. Iš tikrųjų jas mušė guminėm lazdom, bet buvo nustumtas specialiųjų pajėgų. (…) Ambasadorius šaukė, kad čia diplomatai, parlamentarai, niekas į tai nekreipė dėmesio, nežiūrėjo į tarptautinio stebėtojo pažymėjimus. Turbūt vienintelis, kas mus išgelbėjo nuo to žiauraus sumušimo, kad milicijos pareigūnai neleido omonininkams mūsų mušt”, – pasakojo Seimo narys.

Įvykių sūkuryje prie to paties viešbučio parlamentarai susidūrė su Baltarusijoje viešėjusia ekspremjere Kazimira Danute Prunskiene, kuri Baltarusijos televizijos laidoje pareiškė rinkimus buvus gerai organizuotus.

“Kada mus mušė, nes mušė ne tik tas studentes, bet ir mus, tuo tarpu prie viešbučio privažiavo “mersedesas”, ir iš jo išlipo mūsų gerai žinoma ekspremjerė K.Prunskienė. E.Bagdonas pradėjo šaukti: “Premjere, žiūrėkit, jūsų demokratija!”, ir ji nė neatsisukdama bėgo į viešbutį, o prieš tai sėdėjo visą dieną televizijoj ir aiškino, kokia demokratiška šalis yra Baltarusija”, – pasakojo A.Šedžius.

Baltarusijos milicija ir specialiųjų pajėgų kariai sekmadienio vakarą panaudojo jėgą, kad išvaikytų didelę demonstraciją prieš A.Lukašenkos perrinkimą, ir suėmė šimtus protestuotojų bei septynis opozicijos iškeltus kandidatus.

Lietuva pareiškė susirūpinimą dėl smurto prieš demonstrantus ir teigė nepritarianti neproporcingiems Baltarusijos jėgos struktūrų veiksmams.

A.Lukašenka sekmadienį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai. Oficialių pareigūnų teigimu, už jį balsavo daugiau nei trys ketvirtadaliai rinkėjų.