ITALY-RUSSIA-PUTIN-BERLUSCONI

Libijos režimas nėra tobulas, tačiau tai nesuteikia užsienio valstybėms teisės kištis į šios šalies vidaus reikalus ar dar labiau – preteksto susidoroti su Muamaru Kadhafi (Muamaru Kadafiu), pareiškė Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas.

“Taip, tai iš esmės monarchija – iškreipta, klaidinga, kokia tik norite. Nenormali. Bet tokia”, – spaudos konferencijoje Kopenhagoje pareiškė V.Putinas.

“Ten kilo vidinių prieštaravimų, kurie peraugo į ginkluotą konfliktą. Tačiau kodėl iš šalies reikia kištis į tą ginkluotą konfliktą”, – pabrėžė V.Putinas.

Pasak Rusijos premjero, kai kurie oficialūs asmenys sako: “Taip, siekiame sunaikinti Kadhafį”.

“O kas leido tai daryti? Ką, ar įvyko teismas? Kas prisiėmė šią teisę – nužudyti žmogų, kas jis bebūtų. Ir visi tyli”, – kalbėjo Rusijos premjeras.

“Pažiūrėkite į šio regiono žemėlapį: ten vien monarchai. Ten kas, demokratija, daniško pavyzdžio? Ne. Aplinkui monarchinės valstybės, ir tai iš esmės atitinka gyventojų mentalitetą, gyvenimo sanklodą”, – pažymėjo Rusijos vyriausybės vadovas.

“Ponas Kadhafi išrado naują monarchiją – taip, kaip Napoleonas, ant revoliucijos bangos atėjęs į valdžią, pasiskelbė imperatoriumi. Palyginimas gal ir ne visai korektiškas, tačiau lyginti galima”, – pastebėjo V.Putinas.

“Negi pasaulyje maža iškreiptų režimų? Argi mes visur kišimės? Pažiūrėkite, kas daugybę metų vyksta Somalyje. Kodėl ten neįvedus tvarkos? – sakė V.Putinas.- O kitose pasaulio šalyse? Tai bombarduosime visur? Smogsime raketomis? Reikia, kad žmonės išsiaiškintų patys”.

“Sakė, kad bus uždaryta oro erdvė. Tačiau kur ta oro erdvė uždaryta, jei kiekvieną naktį apšaudomi Kadhafi rūmai. Sako: norime jį sunaikinti. Tai kam rūmus bombarduoti? Gal peles tokiu būdu nori sunaikinti? Kadhafi nėra, jis jau seniai dingo. Kur nors slėptuvėje sėdi. O civiliai gyventojai žūva”, – pareiškė V.Putinas.

Premjeras pažymėjo, kad valstybės turi vadovautis tarptautine teise, suvokti savo atsakomybę ir rūpintis civiliais gyventojais.

“Kai visa vadinamoji civilizuota bendrija su visa karine jėga užgriūva nedidelę šalį, sunaikina infrastruktūrą, kurią kūrė kartos…Nežinau, gerai tai ar ne. Man tai nepatinka”, – sakė V.Putinas.

Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) sūnus Saif al Islamas Kadhafi (Saif Islamas Kadafis) pareiškė, kad jų režimas “neįvykdė jokių nusikaltimų prieš mūsų žmones”.

38 metų Saif al Islamas, duodamas interviu JAV dienraščiui “The Washington Post”, kuris buvo paskelbtas sekmadienį, sakė, kad visi įrodymai, jog Libijos pajėgos šaudė į demonstrantus, protestuojančius prieš vyriausybę, yra suklastoti. Lyderio sūnus juo lygino su ataskaitomis, skelbtomis prieš karą Irake apie esą Bagdado režimo slepiamus masinio naikinimo ginklus (MNG).

“Viskas tiksliai kaip (ataskaitose) apie MNG, – sakė jis. – MNG, MNG, MNG, pulkite Iraką. Civiliai, civiliai, civiliai – pulkite Libiją. Viskas lygiai tas pats”, – pabrėžė Saif al Islamas.

NATO šiuo metu įgyvendina Jungtinių Tautų (JT) mandatą, palaikydama Libijoje neskraidymo zoną, kuria siekiama apsaugoti šios šalies civilius gyventojus. Be to, Vakarų šalys pareiškė, kad keturis dešimtmečius trukęs M.Kadhafi valdymas turi būti nutrauktas.

Saif al Islamas Kadhafi, kuris kalbėjo sklandžia anglų kalba, sakė įtraukęs į Libijos vyriausybę daug reformų šalininkų. Tačiau keli iš jų perėjo į sukilėlių pusę ir užima vadovaujančius postus jų Laikinojoje Nacionalinėje Taryboje (LNT).

M.Kadhafi sūnus pareiškė, kad šį sukilimą kursto tarptautinis teroristų tinklas “al Qaeda” ir neigė JT, gydytojų, užsienio žurnalistų ir kitų pranešimus, jog Misratos mieste atakuojami ir žudomi taikūs gyventojai.

“Neketinu sutikti, kad Libijos armija žudė civilius gyventojus. To nebuvo. To niekada nebus”, – sakė jis.

Saif al Islamas pridūrė, kad Jungtinės Valstijos turėtų padėti Libijai kovoti su “al Qaeda” ir kad išvijus “teroristus” iš Misratos ir sukilėlių tvirtovės Bengazio jo tėvo vaidmuo bus sumažintas pagal naują konstituciją.

“Didžiausia problema – teroristai ir ginkluotos grupuotės, – sakė jis. – Kai mes jų atsikratysime, viskas bus išspręsta.”

Nelinkęs pasiduoti ir kumščiais grūmojantis Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) važinėjo sostinės Tripolio gatvėmis tuo metu, kai galingosios Vakarų valstybės mėgino išsaugoti savo vienybę dėl NATO vadovaujamos karinės kampanijos, kuri iki šiol nepajėgė išversti iš valdžios autoritarinio Šiaurės Afrikos šalies lyderio.

Akinius nuo saulės ir medžiotojo skrybėlę dėvintis M.Kadhafi ketvirtadienį važiavo sostinės gatvėmis atviru visureigiu ir sveikino praeivius, iškėlęs sugniaužtą kumštį.

“Dievas, Libija, Muamaras ir niekas kitas”, – jo šalininkai skandavo po ro, kai galingi sprogimai sudrebino Tripolio rajoną Bab al Aziziją, kuriame įsikūrusi M.Kadhafi rezidencija, taip pat apsistoję dauguma sostinėje dirbančių užsienio žurnalistų.

NATO iš pradžių neigė vėl bombardavusi Tripolį, tačiau Aljanso atstovas vėliau pripažino, kad buvo smogta Libijos sostinės priemiesčiams.

“Iš Libijos grįžtančių pilotų naujausi pranešimai rodo, kad buvo du papildomi smūgiai taikiniams arčiau Tripolio miesto”, – vienas anonimu pageidavęs likti NATO pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.

Vakarų šalių Aljanso viduje padidėjo įtampą, kai Vašingtonas atmetė Prancūzijos raginimus labiau prisidėti įgyvendinant Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliuciją, leidžiančią naudoti visas būtinas priemones Libijos civiliams gyventojams ginti.

Tačiau mėgindami išsaugoti vieningą frontą Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir JAV vadovas Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė bendrą straipsnį, kuriame pareiškė, jog Libijos ateitis su M.Kadhafi “neįsivaizduojama” ir kad toks scenarijus prilygtų likusios pasaulio dalies “nesąžiningai išdavystei”.

“Neįsivaizduojama, kad žmogus, bandęs žudyti savo žmones, gali atlikti vaidmenį jų būsimoje vyriausybėje, – rašoma straipsnyje, kuris buvo paskelbtas dienraščiuose “The Times”, “The Washington Post” ir “Le Figaro”.

Tuo tarpu M.Kadhafi dukra Aisha (Aiša) atsakydama pareiškė, kad raginimai jos tėvui trauktis iš valdžios yra įžeidimas visiems libiams.

“Kalbos apie Kadhafi pasitraukimą yra įžeidimas visiems libiams”, – A.Kadhafi sakė kreipdamasi į Tripolio vyriausybiniame komplekse susirinkusius šimtus jaunų jos tėvo šalininkų.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) asmeniškai kreipėsi į JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton (Hilari Klinton), prašydamas, kad Vašingtonas atnaujintų reguliarų aviacijos patruliavimą Libijoje, tačiau sakė, kad jo pageidavimas buvo atmestas.

“Pasakiau jai, jog mums reikia, kad jie sugrįžtų; kad mes norėtume, jog jie sugrįžtų”, – sakė A.Juppe, taip pat pacitavęs H.Clinton atsakymą, jog JAV lėktuvai galės būti siunčiami į konkrečius reidus.

Šiuo metu beveik 100 tūkst. karių dalyvauja sekinančiame Afganistano kare, o Vašingtonas praeitą savaitę atšaukė apie 50 karo lėktuvų iš operacijų Libijoje, kai vadovavimas šiais misijai buvo perduotas NATO. Tačiau vėliau JAV aviacija dalyvavo kai kuriuose reiduose prieš M.Kadhafi priešlėktuvinės gynybos objektus.

Vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Pentagono pajėgos Libijoje vykdo ketvirtadalį visų misijų, o būtinybės didinti šias pastangas nėra.

“Mes visada sakėme, jog norėtume, kad sąjungininkai suintensyvintų (pastangas), o mūsų indėlis mažų mažiausiai sąžiningas”, – pridūrė pareigūnas.

Tuo tarpu Tripolio režimo pajėgų apsiaustame trečiajame didžiausiame mieste Misratoje uosto rajonas buvo apšaudytas dešimtimis reaktyvinės artilerijos sistemos “Grad” raketų ir tankų sviediniais. Per šias atakas žuvo mažiausiai 13 žmonių, o 50 buvo sužeisti, pranešė vienas sukilėlių atstovas.

Kaire vykusioje tarptautinėje konferencijoje, kuriai pirmininkavo Arabų Lyga, JT vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimumas) paragino ieškoti “politinio” Libijos krizės sprendinio ir nedelsiant skelbti paliaubas, o Europos Sąjungos (AS) išorės politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) paragino M.Kadhafi nedelsiant trauktis iš valdžios.

Tuo tarpu NATO deklaracijoje sakoma, kad sąjungininkai “tvirtai palaiko” raginimus M.Kadhafi atsisakyti lyderio posto.

Šis susitikimas vyko tuo metu, kai NATO lėktuvai demonstravo savo galią – sukilėliai pranešė, jog aviacija bombardavo taikinius palei kelią, vedantį į vakarus link strategiškai svarbaus Marsa al Buraikos uostamiesčio.

Tačiau Aljanso viduje vis dar nesutariama dėl aviacijos reidų prieš pajėgas, kurios kelia pavojų gyventojams. Šiame patruliavime dalyvauja tik šešios iš 28 NATO šalių.

Sukilėliai paragino NATO suintensyvinti aviacijos smūgius, kurie iki šiol nepadėjo pasiekti persilaužimo šiame konflikte.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) pareiškė, kad trečiadienį Kataro sostinėje vykęs Libijos kontaktinės grupės susitikimas “paklojo gerą pamatą”. Šio susitikimo dalyviai pažadėjo sukilėliams suteikti finansinę paramą ir aprūpinti gynybos priemonėmis.

“Dabar tarsimės, kaip galime tęsti karinę operaciją, kuri atvestų prie sėkmingų rezultatų”, – pridūrė jis.

Pirmuosius antskrydžius Libijoje kovo 19 dieną pradėjo Didžioji Britaniją, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos, tačiau po dviejų savaičių šios misijos vairą NATO, kai buvo sumažintos Prancūzijos abejonės dėl Vakarų šalių aljanso vadovavimo kariniams veiksmams šioje Šiaurės Afrikos šalyje.

Prancūzija ir Didžioji Britanija sutiko sustiprinti karinį spaudimą Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimui po to, kai galingosios šalys per susitikimą Dohoje pažadėjo paremti šios Šiaurės Afrikos sukilėlius pinigais ir gynybos priemonėmis.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sutiko sustiprinti karinį spaudimą per darbinius pietus Paryžiuje prieš ketvirtadienį prasidėsiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Berlyne, pranešė vienas Eliziejaus rūmų šaltinis.

“Visos priemonės turi būti padarytos prieinamomis” kovoje prieš M.Kadhafi, nurodė šaltinis, Londonui ir Paryžiui stengiantis stiprinti spaudimą NATO sąjungininkėms prisidėti prie Libijos režimo sutriuškinimo.

Šių diplomatinių manevrų buvo imtasi didėjant įtampai Aljanso viduje dėl oro patruliavimo misijos Libijoje, kuri iki šiol nepadėjo pakeisti jėgų pusiausvyros šioje šalyje.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton), atvykusi į Berlyne ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančius susitikimus, paskelbė pranešimą, kuriame smerkiamos nesiliaujančios M.Kadhafi pajėgų atakos prieš civilius gyventojus.

“Pastarosiomis dienomis gavome nerimą keliančių pranešimų apie atsinaujinusius Kadhafi pajėgų žiaurumus”, – nurodė ji.

Tuo tarpu Libijos užsienio reikalų viceministras Khaledas Kaimas (Chaledas Kaimas) trečiadienį pareiškė, kad sukilėliams šalies rytuose padeda Libano islamistų judėjimo “Hizbollah” kovotojai.

Pasak jo, Kataras pasiuntė į Libiją savo karinius instruktorius ir aprūpina sukilėlius Prancūzijoje pagamintomis prieštankinėmis raketomis “Milan”.

Tuo tarpu Dohoje tarptautinė kontaktinė grupė per trečiadienį vykusį susitikimą nusprendė įkurti “laikiną finansinį mechanizmą”, kuris teiktų paramą sukilėliams, siekiantiems nuversti M.Kadhafi.

Kontaktinė grupė “patvirtino, kad Kadhafi režimas prarado bet kokį legitimumą ir kad (lyderis) turėtų išvykti bei leisti Libijos žmonėms patiems spręsti savo ateitį”.

Nors visi susitikimo dalyviai pritarė, kad M.Kadhafi privalo pasitraukti iš valdžios, kilo nesutarimų dėl sukilėlių apginklavimo.

Sukilėlių vadovybė socialiniame tinkle “Tweeter” paskelbė žinutę: “Tariamės dėl ginklų pirkimo sutarčių su šalimis, kurios oficialiai pripažįsta (opozicijos) Tarybą; gauname teigiamų atsakymų.”

Šio susitikimo galutiniame pranešime sakoma, jog “kontaktinės grupės dalyviai susitarė toliau teikti palaikymą (Libijos) opozicijai, įskaitant materialinę pagalbą”.

Kataro ministras pirmininkas Hamadas bin Jassemas al Thani (Hamadas bin Džasemas Sanis) sakė žurnalistams, jog tai reiškia “humanitarines, taip pat gynybos priemones. Tai reiškia, kad Libijos žmonės turėtų gauti priemonių, kurių jiems reikia, kad apsigintų.”

Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) pareiškė: “Arba sudarykime galimybę šiems žmonėms apsiginti, arba atsiribokime nuo savo įsipareigojimo padėti ginti Libijos gyventojus.”

Jungtinių Tautų rezoliucija “nedraudžia tiekti ginklų… savigynai”, pažymėjo F.Frattini.

Tačiau Belgija pareiškė nepritarianti sukilėlių apginklavimui, o Vokietija tvirtino, kad negali būti “jokio karinio sprendinio”.

Kontaktinės grupės galutiniame komunikate sakoma, kad šalys susitarė “įkurti laikiną finansinį mechanizmą, kuris padėtų Laikinajai Nacionalinei Tarybai ir tarptautinei bendruomenei valdyti pagalbos lėšas ir užtikrinti trumpalaikius finansinius poreikius”. Šio fondo dydis nebuvo paskelbtas.

Sukilėlių atstovas Mahmudas Shammamas (Mahmudas Šamamas) sakė, kad “šių pinigų visiškai nenaudosime ginklams pirkti; jie bus naudojami esminiams Libijos žmonių poreikiams patenkinti”.

Libijos sukilėliai, siekiantys tarptautinio pripažinimo, per trečiadienį Dohoje vyksiantį galingųjų valstybių susitikimą ketina pareikšti, kad jų šalies krizė gali būti išspręsta tik pasitraukus iš valdžios lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui).

Tarptautinės kontaktinės grupės pirmojo susitikimo išvakarėse sukilėlių Laikinosios Nacionalinės Tarybos (LNT) atstovas sakė, jog ji nesutiks su jokiu kitu sprendimu, išskyrus M.Kadhafi ir jo sūnų tremtį iš Libijos.

Atstovas Mahmudas Shammamas (Mahmudas Šamamas), kurio institucija siekia būti pripažinta teisėta Libijos vyriausybe, taip pat pabrėžė: “Norime pereiti nuo Tarybos faktinio pripažinimo prie tarptautiniu mastu pripažįstamo legitimumo”.

Toks pripažinimas LNT atvertų kelią perimti milijardus dolerių, įšaldytų Libijos sąskaitose Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje, taip pat suteiktų teisę skolintis iš užsienio kaip suverenioms vyriausybėms.

Laikinoji Nacionalinė Taryba šiuo metu veikia sukilėlių tvirtovėje Bengazyje – Libijos antrajame didžiausiame mieste. Jos legitimumą iki šiol yra pripažinusi tik Prancūzija, Italija ir Kataras.

LNT atstovams nebuvo leista dalyvauti Londone kovo 29 dieną vykusios tarptautinės ministrų lygio konferencijos plenarinėje sesijoje, tačiau jie dalyvavo dvišalėse derybose su keliomis įtakingomis valstybėmis.

Prancūzijos URM atstovas Bernardas Valero (Bernaras Valero) akcentavo LNT dalyvavimą vieną dieną vyksiančiame susitikime, kuriam pirmininkaus Kataras ir Didžioji Britanija.

“Jie ne vien ten bus. Tai dar reikia suderinti su Kataru, tačiau kitaip negu Londone, kur jie buvo (tik) kuluaruose, (šįkart) jie stos priešais kontaktinę grupę”, – sakė B.Valero.

Tuo metu, kai LNT delegacija pristatys savo poziciją Dohoje, kiti Tarybos atstovai taip pat stengiasi užmegzti ryšius su kitomis Europos šalimis, sakė LNT atstovas spaudai Mustafa Gheriani (Mustafa Gerianis).

Antradienį Liuksemburge vykusios derybos, kuriose dalyvavo LNT pareigūnas Mahmoudas Jibrilas (Mahmudo Džibrilo), buvo pirmasis susitikimas, kuriame Europos Sąjunga (ES) oficialiai bendravo su Libijos sukilėlių taryba.

Kontaktinės grupės susitikimas Dohoje, dėl kurio buvo susitarta per Jungtinės Karalystės sostinėje vykusią konferenciją, turėtų sustiprinti NATO vadovaujamų aviacijos smūgių prieš M.Kadhafi pajėgas politinį ir diplomatinį pagrindą.

Prancūzija ir Didžioji Britanija antradienį skundėsi, kad jiems tenka didžiausia bombardavimo misijų našta, siekiant padėti sukilėliams atsilaikyti prieš geriau ginkluotą ir apmokytą M.Kadhafi armiją.

M.Kadhafi ištikimos pajėgos per mūšius Libijoje nukovė apie 10 tūkst. žmonių, dar apie 20 tūkst. buvo pasigesta, o 30 tūkst. buvo sužeisti, iš jų ketvirtadalis – sunkiai, vienas sukilėlių pareigūnas antradienį sakė žurnalistam Liuksemburge.

Šių teiginių negali patvirtinti nepriklausomi šaltiniai.

Dauguma Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos ir Italijos gyventojų mano, jog Vakarų šalys turi siekti nuversti Libijos lyderį Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį), tačiau susirūpinimas dėl NATO karinės misijos šioje šalyje kaštų, tikslų ir galimų padarinių pabrėžia prieštaravimus Aljanso viduje.

Naujienų agentūros “Reuters” užsakymu viešosios nuomonės tyrimų centro “Ipsos MORI” atlikta apklausa rodo, jog dauguma britų, italų ir amerikiečių mano, jog jų šalims ši karinė misija per brangiai kainuoja.

Be to, visose tirtose šalyse, išskyrus Prancūziją, dauguma respondentų įsitikinę, jog NATO misija Libijoje neturi aiškiai nustatytų uždavinių.

Aljanso karo lėktuvai surengė per 1 700 reidų šioje Šiaurės Afrikos šalyje, kai NATO perėmė vadovavimą iš koalicijos, kuriai vadovavo Prancūzija, JAV ir Didžioji Britanija, įgyvendinant Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją, įpareigojančią ginti civilius Libijos gyventojus nuo Kadhafi pajėgų.

Praeitą savaitę atlikta rodo, kad 63 proc. britų, 71 proc. amerikiečių, 67 proc. prancūzų ir 76 proc. italų pageidauja, kad Vakarų šalys padėtų Libijos žmonėms nuversti M.Kadhafi, tačiau jų nuomonės dėl NATO misijos buvo gana skirtingos.

Karinius veiksmus Libijoje palaiko tik pusė britų, 55 proc. amerikiečių ir 40 proc. italų. Tuo tarpu Prancūzijoje, kuri ragino panaudoti jėgą Libijoje, karinę intervenciją palaikė daugiau respondentų – 63 procentai.

Dauguma Vakarų šalių smarkiai sumažino išlaidas gynybai, siekdamos suvaldyti sparčiai didėjančius biudžetų deficitus. 79 proc. britų, 74 proc. amerikiečių ir 62 proc. italų mano, kad jų šalys negali sau leisti karinių veiksmų Libijoje.

Pusei prancūzų respondentų šios misijos kaštai atrodo priimtini, tačiau 65 proc. įsitikinę, kad turėtų būti nustatyti aiškūs jos uždaviniai. Panašiai mano tik 49 proc. britų, 44 proc. amerikiečių ir 44 proc. italų.

Taip pat nesutariama dėl Vakarų šalių karinės intervencijos tikėtinų pasekmių: dauguma respondentų mano, kad Libijoje bus pasiekta pato padėtis arba bus suformuota nauja demokratiškai išrinkta vyriausybė.

Vienas JAV generolas ketvirtadienį pareiškė manantis, kad Libijos sukilėlių pajėgoms tikriausiai nepavyks nuversti šalies lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio), pridūręs, kad šis konfliktas ritasi į aklavietę.

Generolas Carteris Hamas (Karteris Hamas), vadovavęs tarptautinės koalicijos aviacijos reidų Libijoje pirmajam etapui, sakė, jog šie bombardavimai dauguma atvejų sėkmingai padėjo apsaugoti civilius gyventojus, tačiau M.Kadhafi režimo karinėmis priemonėmis nuversti tikriausiai nepavyks.

Per posėdį Senate paklaustas, kokia tikimybė, kad opozicija gali “kova prasiskinti kelią” į Tripolį ir pakeisti M.Kadhafi, C.Hamas atsakė: “Pone, manyčiau, jog tai mažai tikėtina”.

Respublikono senatoriaus Johno McCaino (Džono Makeino) primygtinai paklaustas, ar dabartinė padėtis Libijoje iš esmės yra patas arba “besiklostantis patas”, generolas atsakė: “Senatoriau, sutikčiau, jog dabartinė padėtis yra tokia”.

Įstatymų leidėjams toliau griežtai klausinėjant, C.Hamas sakė, kad politinė aklavietė Libijoje “nėra pageidautinas sprendinys”, tačiau toks scenarijus atrodo “labiau tikėtinas” dabar negu koalicijos bombardavimų pradžioje kovo 19 dieną.

Tačiau generolas pabrėžė, kad M.Kadhafi pašalinimas iš valdžios nėra pagal Jungtinių Tautų (JT) mandatą vykdomos civilių gyventojų apsaugos misijos dalis ir kad JAV administracija nori priversti šį lyderį atsistatydinti diplomatinėmis arba kitomis priemonėmis.

C.Hamo komentarai pabrėžė Vašingtone ir Europos šalių sostinėse didėjantį susirūpinimą, kad karas Libijoje gali įstrigti, nes M.Kadhafi iki šiol tvirtai kontroliuoja Tripolį, o prastai organizuoti sukilėliai neįstengia pasiekti persilaužimo netgi padedant NATO vadovaujamai oro patruliavimo misijai.

Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Žiupė) išsakė labiau optimistinį požiūrį, pareiškęs, kad M.Kadhafi režimas neišvengiamai žlugs.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) atmetė Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) asmeninį laišką Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamui), sakydama, kad Libijos lyderis turi nutraukti ugnį, atitraukti savo pajėgas ir pats išvykti iš šalies.

Baltieji rūmai patvirtino, kad M.Kadhafi parašė laišką B.Obamai, tačiau nieko neminėjo apie jo turinį. Tuo tarpu naujienų agentūra “The Associated Press” pranešė, jog šiame padrikame trijų puslapių laiške prašoma, kad B.Obama nutrauktų ugnį.

“Kalbant apie jūsų minėtą laišką, manau, kad ponas Kadhafi žino, ką jis privalo padaryti”, – H.Clinton sakė per spaudos konferenciją su Italijos užsienio reikalų ministru Franco Frattini (Franku Fratiniu).

“Turi būti nutraukta ugnis, jo pajėgos turi būti atitrauktos iš miestų, kurie buvo užimti su dideliu smurtu ir kainavo daug gyvybių. Turi būti padarytas sprendimas dėl jo pasitraukimo ir valdžios ir… jo išvykimo iš Libijos”, -JAV diplomatijos vadovė sakė žurnalistams.

“Nemanau, kad yra kokia nors paslaptis, ko mes šiuo metu tikimės iš pono Kadhafi, – pridūrė ji. – Juo greičiau tai įvyks ir baigsis kraujo liejimas, juo geriau bus kiekvienam”.

H.Clinton taip pat teisino NATO pajėgų karinę misiją, užtikrinant neskraidymo zoną Libijoje ir ginant civilius gyventojus pilietiniame kare tarp ilgamečio lyderio ir opozicijos pajėgų.

Libijos vyriausybė antradienį pareiškė esanti pasiruošusi derėtis dėl reformų, tačiau kategoriškai atmetė galimybę tartis dėl šalies lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) atsistatydinimo.

“Kitas reikalas – kaip Libija valdoma? Kokia politinė sistema bus diegiama šalyje? Dėl to galima derėtis; mes galime apie tai kalbėtis, – vyriausybės atstovas Mussa Ibrahimas (Musa Ibrahimas) sakė žurnalistams. – Gali vykti bet kas – rinkimai, referendumai.”

Tačiau jis pabrėžė, jog dėl M.Kadhafi ateities jokių derybų nebus.

Šie komentarai nuskambėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai opozicija griežtai atmetė esą planuojamą taikos susitarimą, pagal kurį vienas iš M.Kadhafi sūnų galėtų perimti karo nuniokotos šalies vairą.

M.Kadhafi yra šalies genčių ir žmonių “saugumo vožtuvas”, sakė M.Ibrahimas.

“Manome, jog jis yra labai svarbus vadovaujant bet kokiai pereigai prie demokratinio ir skaidraus modelio”, – pridūrė vyriausybės atstovas.

Tuo tarpu vienas M.Kadhafi pasiuntinys dalyvavo derybose Turkijoje ir Maltoje dėl galimų “kelio gairių”, o JAV žiniasklaida praneša, jog du iš Libijos lyderio sūnų siūlosi prižiūrėti perėjimo prie demokratijos procesą, kurio metu M.Kadhafi pasitrauktų iš valdžios.

Tačiau Italija, buvusi Libijos dominija, pareiškė, jog tokios diplomatinės uvertiūros nepatikimos, nes įnirtingos kovos tęsiasi, o sukilėlių pajėgos iš naujo mėgina užimti Marsa al Buraikos miestą, kuriame veikia svarbi naftos perdirbimo įmonė.

Sukilėliai, siekiantis nuversti keturis dešimtmečius trukusį M.Kadhafi režimą, puolė Marsa al Buraikos priemiesčius, tačiau buvo atremti stiprios artilerijos ugnies.

Italija sako, kad M.Kadhafi ir jo šeima turi pasitraukti iš valdžios ir kad tarptautinė bendruomenė turi vieningai atmesti režimo diplomatiją.

“Kadhafi ir jo šeima turi pasitraukti”, – Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) sakė naujienų televizijai SkyTG24.

Libijos rytiniame Bengazio mieste šimtai vyrų, kurie kasdien atvyksta į vieną sukilėlių kontroliuojamą karinę bazę mokytis šaudyti iš šautuvų, raketinių granatsvaidžių ir artilerijos pabūklų, sutinka mažiausiai dėl dviejų dalykų: kad šalies lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) turi būtų nuverstas ir kad tai įmanoma pasiekti tik karine galia.

Tuo tarpu jų vizijos apie Libijos ateitį, jeigu žlugtų jau 42 metus besitęsiantis M.Kadhafi režimas, labai skirtingos. Dalis nori demokratijos, kiti nori tapti Libijos naftos išteklių dalininkais. Treti, nors tokių mažuma, Libijos išsivadavimą laiko pirmuoju žingsniu islamiškos valstybės sukūrimo link. Pastaroji kryptis ypač baugina tarptautinę koaliciją, šiuo metu bombarduojančią Tripolio režimo pajėgas.

Jungtinės Valstijos jau užmezgė ryšius su Libijos opozicijos politiniais lyderiais: valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) antradienį Londone susitiko su šios šalies Laikinosios Nacionalinės Tarybos nariais.

Buvęs JAV ambasadorius Tripolyje Chrisas Stevensas (Krisas Stivensas), kuris artimiausiu laiku turėtų atvykti į Bengazį, taip pat Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) neatmeta galimybės apginkluoti sukilėlių pajėgas.

Laikinoji Taryba, kurios dauguma narių yra užsienyje studijavę ir Vakarų šalių gyvenimo būdą perėmę Libijos piliečiai, tvirtina siekianti liberalios demokratijos, pagrįstos konstitucija ir reguliariais rinkimais.

Tačiau pokalbiai su daugiau nei 12 vyrų, apmokytų naudotis ginklais buvusioje armijos stovykloje Bengazyje, leidžia pažvelgti į įvairius motyvus, pastūmėjusius sukilėlių kovotojus stoti į mūšį.

Keli šimtai jų kasdien atvyksta į bazę, esančią viename vakariniame Bengazio priemiestyje, kurią opozicijos pajėgos užėmė pačioje sukilimo pradžioje vasario viduryje. Šis dalinys save vadina “Kankinių brigada”.

Mokymams vadovauja grupė buvusių karininkų, kurių dauguma vyresni nei 50 metų. Jie mėgina suteikti esminių karybos įgūdžių kepėjams, valdininkams, studentams ir taksi vairuotojams.

Visi jie turi priežasčių nekęsti M.Kadhafi režimo.

Buvęs biurokratas Ashrafas Mohammedas (Ašrafas Mohamedas) sakė matęs per daug žmonių, patyrusių Tripolio režimo smurtą. Jo brolis buvo areštuotas septyniems mėnesiams už tai, kad susitikinėjo su netinkamais žmonėmis, pasakojo kovotojas. Vyras pridūrė, kad vienas jo kaimynas kalėjime praleido septynerius metus, o kitas – 17 metų, kol buvo paleistas, nepateikus jokių paaiškinimų.

“Visi kaltinimai buvo politiniai, – pabrėžė 31 metų A.Mohammedas. – Pakanka bet kokio kaltinimo, kad esi nusistatęs prieš režimą – ir viskas baigta”.

Vėliau jis pademonstravo, kaip reikia šaudyti iš raketinio granatsvaidžio, sakydamas, jog to prireiks kovoje už laisvę.

“Tikslas yra demokratija, konstitucija ir valdžios perdavimas, o ne viena valdančioji šeima”, – pareiškė jis.

Tuo tarpu universitete studijuojantis 23 metų Abdel Salamas Rigayi (Abdel Salamas Rigajis) šias priverstines atostogas ketina panaudoti, siekdamas kitokios svajonės.

“Norime visuomenės, pagrįstos Koranu”, – jis aiškino su mečečių pamokslininkams būdingu arabišku akcentu.

“Mes nenorime tikėjimo laisvės, – pridūrė jaunuolis. – Norime laisvės išpažinti savo tikėjimą, tačiau nenorime, kad laisvę gautų žydai ir krikščionys; kad atsirastų nuogų moterų ir alkoholio”.

Panašiai galvoja ir jo 35 metų draugas Mahdi Abu Bakiras (Mahdis Abu Bakiras), užsiželdęs vešlią barzdą ir vilkintis ilgus baltus marškinius.

“Norime atsikratyti to piktadario vagies, – sakė jis, turėdamas omenyje M.Kadhafi. – Tada suvienyti arabus šūkiu “Nėra kito Dievo, išskyrus Alachą”.

Stovyklos instruktoriai tvirtina, kad mokymų programa vykdoma sėkmingai, nors pripažįsta, kad sukilėlių ginklai prastesni negu jų priešininkų, daugiausiai surinkti iš prastai prižiūrėtų armijos sandėlių arba besitraukiančių režimo pajėgų.

“Mums stinga ginklų, o Kadhafi kariai turi šiuolaikinių galingų ginklų, – sakė Fawzi Abdullah Moussa (Fauzis Abdula Musa), 1998 metais išėjęs į atsargą po 30 metų trukusios karjeros Libijos armijoje. – Tačiau ryžtas ir tikėjimas stumia mus į priekį”.

Padėtis šioje stovykloje atspindėjo sukilėlių pajėgoms bendrai būdingą organizacijos stoką. Apmokomi visi norintys, netikrinant jų fizinių pajėgumų, sveikatos būklės ir ideologinių pažiūrų. Niekas nesivargina tikrinti kovotojų tapatybių ir netgi vardai retai užrašinėjami.

Kai kurie nerimauja, kad tokia sumaištimi netruks pasinaudoti ekstremistai.

Aukšto rango NATO pajėgų vadas JAV karo laivyno admirolas Jamesas Stavridis (Džeimsas Stavridis) antradienį sakė Kongresui, kad pareigūnai įžvelgia tikimybę, jog į sukilėlių pajėgas gali įsitraukti tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” ir Libano islamistų judėjimo “Hezbollah” kovotojai. Tačiau jis nurodė, kad kol kas neturima jokių įrodymų apie šių jėgų reikšmingą veiklą tarp opozicijos lyderių.

Bengazije veikiančios opozicijos Laikinosios Tarybos atstovas Mustafa Gheriani (Mustafa Gerianis) sakė, kad šiame sukilime galbūt dalyvauja pavieniai ekstremistai, tačiau tokie atvejai tėra išimtys, o demokratijos užtikrinimas yra vienintelis būdas juos įveikti.

“Kai bus demokratija ir konstitucija, Vakarams nereikės nieko bijoti, – aiškino jis. – Demokratija iš esmės nuslopina visus šiuos ekstremistinius elementus. Mūsų geriausias pasirinkimas yra demokratija.”

Tačiau Taryba nepajėgi kontroliuoti, kas prisideda prie jos ginkluotos kovos.

Sukilėlių mokymo stovykloje kai kurie pašnekovai kalbėjo apie arabų vienybės svarbą arba islamo vaidmenį jų visuomenėje, tačiau niekas neužsiminė apie “al Qaeda” arba kokias nors kitas teroristų ir kovotojų grupuotes. Dauguma jų tiesiog neapkenčia M.Kadhafi.

48 metų Karimas Mahmoudas (Karimas Mahmudas) ir jo 15-metis sūnus mėgino surinkti išardytą priešlėktuvinį kulkosvaidį, kurio detalės buvo sudėtos ant tepalo dėmėmis išmargintos antklodės. Jų pastangas stebėjo 11-metis Karimo sūnus.

Kepėju dirbantis K.Mahmoudas skundėsi dideliu kraujospūdžiu ir diabetu, tačiau sakė, kad M.Kadhafi žiaurumas jį ir sūnus paskatino griebtis ginklų.

“Ilgą laiką gyvenome priespaudoje, tačiau buvome prie jos pripratę, – aiškino jis. – Tačiau kai režimas nužudė mūsų draugus ir brolius, turėjome gintis. Režimas privertė mus kovoti prieš jį.”

K.Mahmoudas sakė, kad jo sūnūs ne per jauni kautis.

“Esu pasiruošęs rytoj išsiųsti juos ginti šalies, – pareiškė jis. – Jeigu jie žus, tokia bus Dievo valia, o aš susitiksiu su jais danguje.”

Karimo 15-metis sūnus Abdelrahmanas, dėvintis juodą beisbolininko kepuraitę ir dirbtinės odos striukę, neatrodė panašus į kovotoją, o ant jo lūpos dar tik kalėsi pirmieji ūsai. Tačiau paauglys tvirtino priešingai.

“Tikiuosi kautis ir žūti kaip kankinys, – sakė jis. – Nesu per jaunas.”

Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgos trečiadienį vėl nustūmė toliau į rytus sukilėlius, atrėmusios jų puolimą prie strategiškai svarbaus Sirto miesto, o galingosios šalys iškėlė pasiūlymą apginkluoti prastai apmokytus ir koordinuotus opozicijos kovotojus.

Korespondentai pranešė, kad M.Kadhafi pajėgos, palaikomos artilerijos ugnies, artėja prie Ras al Unufo uostamiesčio, kuriame yra didelė naftos perdirbimo įmonė. Šis miestas yra už 370 kilometrų į vakarus nuo sukilėlių pagrindinės tvirtovės Bengazio.

M.Kadhafi gimtasis miestas Bengazis, kurį mėgino užimti kovotojai, yra už 230 kilometrų į vakarus nuo Ras al Unufo.

Antradienį M.Kadhafi režimą siekiantys nuversti sukilėliai buvo priartėję per 100 kilometrų nuo Sirto, tačiau susidūrė su įnirtingu šalies lyderio šalininkų pasipriešinimu.

Apšaudyti artilerijos kovotojai skubiai atsitraukė. Daugelis jų spruko pikapais, niekais paversdami pažangą, kurią opozicijos pajėgos pasiekė nuo kovo 19 dienos, kai Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir JAV vadovaujama koalicija pradėjo karinius smūgius Libijoje pagal Jungtinių Tautų (JT) suteiktą mandatą.

“Savo kulkosvaidžiais negalime apsiginti nuo pabūklų ugnies”, – sukilėlių kovotojas Ramadanas Berki (Ramadanas Berkis) sakė Bin Džavado miestelyje, prieš atsitraukiant į dar toliau rytuose esantį Ras al Unufą.

“Turėjome labai greitai atsitraukti. Buvo labai pavojinga. Tačiau jeigu grįžtų Prancūzijos lėktuvai, šį vakarą jau būtume Sirte, o po trijų dienų – Tripolyje”, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP.

“Pasakykite Sarkozy ir Cameronui, kad mums reikia pagalbos; kad be jų aviacijos smūgių Kadhafi vėl mus žudys. Turime tik porą raketų, tačiau to nepakanka”, – pridūrė R.Berki, turėdamas omenyje Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ir Didžiosios Britanijos premjerą Davidą Cameroną (Deividą Kameroną).

Sukilėlių Laikinosios Nacionalinės Tarybos atstovas Mustafa Ghuriani (Mustafa Gurianis) sakė žurnalistams, jog “būtų naivu galvoti, kad mes nesiginkluojame”, siekiant pagal karinę galią susilyginti su M.Kadhafi ištikimomis pajėgomis.

Tačiau jis atsisakė patvirtinti arba paneigti, kad Prancūzija arba Jungtinės Valstijos siūlo aprūpinti sukilėliais ginklais. M.Ghuriani tik nurodė, kad sukilėlius remia “draugiškos šalys”, kurių jis neįvardijo.

Antradienio vakarą Libijos sostinėje Tripolyje garsūs sprogimai griaudėjo netoli budriai saugomos M.Kadafi rezidencijos ir karinių taikinių rytiniame priemiestyje Tadžuroje, nurodė vienas AFP korespondentas.

Tadžura, kurioje įsikūrusios kelios karinės stovyklos, koalicijos aviacijos buvo bombarduojama beveik kiekvieną naktį.

Londone antradienį vykusios tarptautinės konferencijos dėl Libijos dalyviai priėjo prie bendros nuomonės, kad į kampą vis labiau spaudžiamas Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) turi palikti šalį.

Tuo tarpu Prancūzija pareiškė esanti pasirengusi apsvarstyti karinės pagalbos libių sukilėliams galimybę.

Daugiau nei 40 valstybių ir organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas ir NATO, sutarė įsteigti vadinamąją kontaktinę grupę, kuri parengs Libijos ateities gaires, ir kiek įmanoma greičiau surengti dar vieną susitikimą Katare.

Konferencijai pirmininkavęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius William Hague’as (Viljamas Heigas) sakė, kad delegatai “sutarė, jog M.Kadhafi ir jo režimas visiškai prarado legitimumą”.

Susitikime buvo sutarta tęsti karinius veiksmus, kol M.Kadhafi įvykdys visas sąlygas, išdėstytas JT rezoliucijoje dėl neskraidymo zonos virš Libijos teritorijos bei kitų priemonių, skirtų apsaugoti civilius gyventojus, pridūrė W.Hague’as.

Be to, Kataras sutiko padėti parduodant Libijos naftą, nurodė sekretorius.

Po derybų paskelbtame pareiškime neužsiminta apie M.Kadhafi išsiuntimo iš šalies planą, bet Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) naujienų agentūrai AFP sakė, kad konferencijos dalyviai “vienbalsiai” sutarė, jog Libijos diktatorius turi palikti šalį.

“Tačiau daug priklauso nuo šalies, kuri gali pasiūlyti priimti M.Kadhafi. Kol kas negauta jokio formalaus pasiūlymo, tokio plano dar neparengė nė viena šalis, netgi Afrikos valstybės, kurios galėtų būti pasirengusios tai padaryti”, – sakė ministras.

Pasak W.Hague’o, Didžioji Britanija vis dar nori, kad M.Kadhafi stotų prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą, tačiau neatmeta jo išsiuntimo iš šalies, kurį Ispanijos užsienio reikalų ministrė anksčiau taip pat pavadino viena iš “galimybių”.

“Mes Jungtinėje Karalystėje neužsiimame paieškomis vietos, į kurią jis galėtų išvykti, tačiau tai nereiškia, jog to nedaro ir kiti”, – sakė užsienio reikalų sekretorius.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) žurnalistams sakė, kad JT specialusis pasiuntinys nuvyks į Tripolį aptarti M.Kadhafi išvykimo iš šalies galimybės.

Tačiau ji pabrėžė “nesanti tikra, jog mes tiksliai žinome, kada pasieksime, kad režimas bent kiek pakeistų savo požiūrį”.

Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) sušaukė konferenciją norėdami apsvarstyti Libijos ateities politines gaires ir išspręsti tarptautinius nesutarimus dėl karinės misijos šioje šalyje.