JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį sakė esantis įsitikinęs, kad Libijos autoritarinis lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadhafi) “galiausiai” pasitrauks iš valdžios, taip pat neatmetė galimybės aprūpinti ginklais jį norinčius nuversti sukilėlius.

B.Obama pabrėžė, kad “kilpa” aplink Libijos lyderį veržiasi, bet pastebėjo, kad kol nepastebima ženklų, jog M.Kadhafi siekia susitarti dėl savo išvykimo iš Libijos, nors jo pajėgas įnirtingai bombarduoja tarptautinė koalicija.

Prezidentas davė interviu tris televizijos kanalams, siedamas sustiprinti visuomenės pasitikėjimą jo strategija Libijoje. Pirmadienį jis taip pat kreipėsi į tautą ir susitiko su savo nacionalinio saugumo komanda Kongrese.

B.Obamos komentarai atspindėjo JAV ir sąjungininkų pajėgų siekį didinti spaudimą M.Kadhafi ir jo ginkluotosioms pajėgoms, siekiant priversti Libijos lyderį atsisakyti valdžios.

“Tikimės, kad mums toliau nuosekliai spaudžiant – ne vien karinėmis, bet ir kitomis priemonėmis – Kadhafi galiausiai pasitrauks”, – B.Obama sakė duodamas interviu televizijai NBC.

Tačiau prezidentas pirmadienį savo kalboje perspėjo amerikiečius, jėga gali būti naudojama, siekiant apsaugoti civilius gyventojus, tačiau mėginimai nuversti M.Kadhafi jėga gali pareikalauti daug aukų ir finansinių išlaidų, panašiai kaip per karą Irake.

Prezidentas sakė televizijai “ABC News”, kad M.Kadhafi šalininkams taip pat suteikiama laiko apgalvoti savo poziciją, kai jo režimui stiprinamas spaudimas iš išorės.

“Manau, kad Kadhafi aplinka supranta, jog kilpa veržiasi ir kad jų dienos tikriausiai suskaičiuotos; jie apgalvos, kokie bus tolesni jų žingsniai”, – pabrėžė B.Obama.

Londone antradienį rengiamos tarptautinės konferencijos dalyviai turėtų nuspręsti, kad Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafi) privalo būti teisiamas už nusikaltimus žmogiškumui, o ne išsiųstas iš šalies, pareiškė šios Šiaurės Afrikos valstybės sukilėlių vyriausybės atstovas.

“Jis privalo būti teisiamas už nusikaltimus prieš Libijos žmones, – naujienų agentūrai AFP sakė Shamsiddinas Abdulmolah (Šamsidinas Abdulmola). – Tai nediskutuotina.”

Sukilėlių humanitarinės pagalbos komiteto vadovas Mahmudas Jibrilas (Mahmudas Džibrilas), kuris taip pat buvo paskirtas laikinuoju premjeru, atvyko į konferenciją Londone išdėstyti Laikinosios nacionalinės tarybos (NTC) pozicijos, nurodė Sh.Abdulmolah.

Šioje konferencijoje dalyvaus daugiau nei 35 šalių, tarp jų septynių arabų valstybių, atstovai.

Sh.Abdulmolah sakė, kad NTC ruošiasi artimiausiu laiku paskelbti oficialią poziciją apie tai, ko tikisi iš Londono konferencijos dalyvių.

Tačiau atstovas pabrėžė, kad sukilėliai nesutiks su jokiais kompromisais dėl dviejų klausimų: kad M.Kadhafi, jo sūnūs ir padėjėjai turi būti teisiami, taip pat dėl nuostatos, kad Libija liks vieninga suvereni valstybė su sostine Tripoliu ir nebus padalyta į M.Kadhafi palaikantį vakarinį ir opozicijos kontroliuojamą rytinį regioną.

Libijos lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) ištikimos pajėgos jau “raito kulnus” ir yra persekiojamos sukilėlių nuo strategiškai svarbaus rytinio miesto Adždabijos, vienas kovotojų atstovas šeštadienį sakė opozicijos sostine tapusiame Bengazyje.

“Adždabija 100 proc. perėjo į mūsų pajėgų rankas, dabar mes persekiojame Kadhafi pajėgas keliu į Marsa al Buraiką”, esančią už 80 kilometrų, sukilėlių atstovas Shamsiddinas Abdulmolah (Šamsidinas Abdulmola) sakė žurnalistams.

“Kadhafi pajėgos raito kulnus, nes jos nebeturi oro pajėgų ir sunkiųjų ginklų” po savaitę trukusių tarptautinės koalicijos smūgių, pridūrė atstovas.

Kitas sukilėlių atstovas Ahmedas Khalifa (Ahmedas Chalifa) sakė, kad kovotojai laiko mažiausiai 13 M.Kadhafi karių, su kuriais elgiamasi kaip su karo belaisviais.

Ši informacija buvo gauta penktadienio vakarą, tačiau belaisvių skaičius gali padidėti, kai sukilėliai įsitvirtins Adždabijoje.

“Šiuo metu miestas šukuojamas”, – nurodė A.Khalifa.

Jis pridūrė, kad šeštadienio rytą per mūšius Adždabijoje žuvo du civiliai gyventojai, dar devyni buvo sužeisti. Tačiau A.Khalifa pabrėžė, kad per koalicijos bombardavimus civilių aukų nebuvo.

Sh.Abdulmolah nurodė, kad koalicijos antskrydžiai “išlygino jėgas žaidimo aikštėje”.

Prieš dvi savaites sukilėliai triumfuodami paskelbė užėmę Adždabiją, tačiau praeitą savaitę buvo išstumti režimo pajėgų, kurios puolė toliau į rytus ir net kilo pavojus, kad bus paimtas ir Bengazis, kuriame įsitvirtinę opozicijos šalininkai.

Tačiau koalicijos bombardavimai privertė M.Kadhafi pajėgas grįžti (nuo Bengazio) į Adždabiją, kai penktadienį ir šeštadienį paryčiais per antskrydžius buvo išvesti iš rikiuotės jų tankai. Dabar į Adždabiją įsiveržę sukilėliai demonstravo pergalės ženklą, iškėlę du pirštus.

Sh.Abdulmolah aiškino, jog sukilėliams buvo palankus dar vienas veiksnys: buvę M.Kadhafi pajėgų kariškiai, kurie sukilimo pradžioje perėjo į opozicijos pusę, nuo ketvirtadienio ėmėsi vadovauti Adždabijos apsiausčiai ir įvedė daugiau disciplinos tarp kupinų entuziazmo, tačiau menkai apmokytų kovotojų.

Patyrę kariškiai derino savo atakas su koalicijos antskrydžiais, puldami per pertraukas tarp bombardavimų, sakė abu atstovai.

Tarptautinės koalicijos aviacija penktadienį septintą dieną iš eilės atakavo Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimo pajėgas, tęsiant NATO vadovaujamą kampaniją, kuri, pasak Prancūzijos kariškių, gali trukti kelias savaites.

NATO sutiko perimti vadovavimą palaikant Libijoje neskraidymo zoną, o Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos naikintuvai smogė Tripolio režimo sausumos pajėgoms strategiškai svarbiame rytiniame Adždabijos mieste.

“Imamės veiksmu, prisidėdami plataus masto tarptautinių pastangų apsaugoti civilius gyventojus nuo Kadhafi režimo”, – pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

Jis pabrėžė, kad NATO vadovauja tik neskraidymo zonos palaikymo misijai, tačiau vienas anonimu pageidavęs likti JAV pareigūnas sakė Vašingtone, jog 28 šalių Aljansas priėmė “politinį susitarimą” vadovauti visoms operacijoms, kuriomis siekiama apsaugoti civilius žmones – įskaitant smūgius M.Kadhafi sausumos pajėgoms.

Praeitą naktį Libijos dangų vėl raižė priešlėktuvinių kulkosvaidžių trasuojančių kulkų dryžiai, o sostinėje Tripolyje ir jo rytiniame priemiestyje Tadžuroje nugriaudėjo bent trys sprogimai, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Bent vienas sprogimas pasigirdo miesto centre, o kiti du driokstelėjo Tadžuroje, kur įsikūrusios karinės bazės, nurodė vienas AFP reporteris.

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Liamas Foxas (Lajemas Foksas) penktadienį informavo, kad Karališkųjų oro pajėgų (RAF) naikintuvai “Tornado” praeitą naktį smogė raketomis M.Kadhafi pajėgų šarvuotosioms mašinoms Adždabijoje, esančioje už 860 kilometrų nuo Tripolio.

Vakarų šalių lėktuvai ketvirtadienį vėl smogė taikiniams Libijoje, tačiau šios jau penktą naktį iš eilės vykusios operacijos kol kas nesustabdė autoritarinio lyderio Muamaro Kaddafi (Muamaro Kadafio) tankų, apšaudančių sukilėlių kontroliuojamus miestus ir įsitvirtinusių strategiškai svarbių kelių susikirtime šalies rytuose.

M.Kadhafi tankai sutemus vėl įvažiavo į Misratos miestą ir pradėjo šaudyti netoli pagrindinės ligoninės, nurodė gyventojai ir sukilėliai. Šios atakos dieną buvo nutrūkusios dėl Vakarų pajėgų aviacijos smūgių.

Tačiau M.Kadhafi ištikimų pajėgų snaiperių bombardavimas neįbaugino – jie vėl nesirinkdami šaudė į žmones trečiame didžiausiame Libijos mieste, pasakojo gyventojai. Vienas sukilėlių atstovas nurodė, kad snaiperiai nušovė 16 žmonių.

“Vyriausybės tankai artėja prie Misratos ligoninės ir apšaudo aplinkinius rajonus”, – sakė vienas gydytojas, kuriam pavyko prisiskambinti, tačiau telefono ryšys greitai nutrūko.

Šių pranešimų negalėjo patvirtinti nepriklausomi šaltiniai.

Ketvirtadienį paryčiais sostinėje Tripolyje pasigirdo garsus sprogimas, o virš vienos netoliese esančios karinės bazės pakilo dūmai.

Libijos pareigūnai ketvirtadienio rytą nuvežė grupę žurnalistų į vieną ligoninę Tripolyje, kur jiems buvo parodyti 18 kariškių ir civilių gyventojų, esą žuvusių per Vakarų šalių aviacijos ir raketų smūgius praeitą naktį, apdegę lavonai.

JAV kariškiai paskelbė sėkmingai užtikrinę neskraidymo zoną Libijos pajūryje ir pradėjo atakuoti M.Kadhafi tankus. Per pastarąją parą sąjungininkų lėktuvai surengė 175 reidus, ir jų 113 – JAV aviacija, nurodė vienas amerikiečių pajėgų vadas.

Didžioji Britanija ketvirtadienį pranešė iš “Trafalgar” klasės povandeninio laivo paleidusi valdomas sparnuotąsias raketas “Tomahawk” į Libijos priešlėktuvinės gynybos objektus, kartu su koalicijos partneriais įgyvendinant Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją.

Prancūzijos gynybos ministras Gerardas Longuet (Žeraras Longė) sakė, kad jos šalies pajėgos per pastarąsias tris dienas sunaikino apie dešimt Libijos šarvuotosios technikos vienetų.

Pasak ministro, JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje “nurodoma, kad koalicija gali naudoti visas įmanomas priemones, siekiant apsaugoti civilius gyventojus. Šiuo metu gyventojams kelia pavojų tankai ir artilerija”, – G.Longuet sakė dienraščiui “Le Figaro”.

Libijos vyriausybė neigia, kad jos armija vykdo puolamąsias operacijas. Pasak pareigūnų, kariai tik ginasi, kai yra puolami sukilėlių.

Tačiau į pietvakarius nuo Tripolio esančiame az Zintano mieste vienas gyventojas sakė, kad M.Kadhafi režimas sutelkė daugiau karių ir tankų, kurie bombarduoja sukilėlių pozicijas.

Tuo tarpu sukilėlių pajėgos šalies rytuose tebėra sukaustytos prie strategiškai svarbaus kelių susikirtimo Adždabijos mieste, kurį jos jau tris dienas nesėkmingai stengiasi atkovoti.

Libijos valstybinė televizija pranešė, kad Vakarų šalių lėktuvai smogė Tripoliui ir pietvakariniam sostinės priemiesčiui Džafarui.

“Kariniai ir civiliniai taikiniai buvo atakuoti kolonizatorių kryžininkų”, – nurodė televizija.

Libijos vyriausybės pareigūnai kaltina Vakarų valstybės dėl dešimčių civilių gyventojų žūties, tačiau sostinėje esantiems žurnalistams iki šiol jokių įrodymų nedemonstravo. JAV kariškiai neigia, kad per antskrydžius žuvo taikių gyventojų.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton (Hilari Klinton) pareiškė girdėjusi, kad vienas iš Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) sūnų galėjo žūti per tarptautinės koalicijos oro smūgius Libijoje, tačiau ji negalinti patvirtinti šios informacijos, pranešė “ABC News”.

Tai JAV diplomatijos pareiškė interviu televizijos naujienų laidai. “ABC News” paskelbė šio interviu ištraukas.

H.Clinton sakė, kad “nepakanka įrodymų” patvirtinti Libijos diktatoriaus sūnaus žūties faktą.

“Tačiau mes apie tai girdėjome, girdėjome apie kitus jo aplinkos žmones, mėginančius užmegzti kontaktus su asmenimis, kuriuos jie žino, įvairios pasaulio vietose”, – sakė ji.

H.Clinton pridūrė, kad jei M.Kadhafi sūnus iš tiesų žuvo, JAV pajėgos dėl to nekaltos.

Antradienį amerikiečių, britų ir prancūzų pajėgos ketvirtą dieną iš oro atakavo taikinius Libijoje.

H.Clinton nenurodė šaltinio, iš kurio ją pasiekė informaciją apie galimą M.Kadhafi sūnaus žūtį. Ji taip pat nepatikslino, apie kurį iš sūnų kalba.

Tuo tarpu žiniasklaida, remdamasi nepatvirtinta informacija, praneša, kad žuvo 27 metų Khamisas Kadhafi (Chamisas Kadafis).

Remiantis šiais pranešimais, Kh.Kadhafi žuvo, kai vienas Libijos pilotas savižudis lėktuvu rėžėsi į pagrindinę režimo būstinę Tripolyje, kur tuo metu esą buvo Libijos lyderio sūnus. Kitais duomenimis, pilotas nukreipė lėktuvą į kareivines.

Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis), kurio pajėgas jau keturias dienas iš eilės bombarduoja Jungtinių Tautų (JT) palaikoma tarptautinė koalicija, per valstybinę televiziją pareiškė, kad jo šalis yra “pasiruošusi mūšiui, tuo tarpu Vakarų šalių vadovai trečiadienį planuoja savo tolesnius žingsnius.

“Mes laimėsime šį mūšį”, – M.Kadhafi sakė savo šalininkams vyriausybiniame Bab al Azizijos komplekse Tripolyje, kuriam anksčiau smogė koalicijos raketos.

Trečiadienį paryčiais televizija CNN pranešė, kad koalicijos aviacija atakavo taikinius netoli Misratos miesto, esančio į rytus nuo Tripolio.

Misratoje įsitvirtinę sukilėliai nurodė, kad juos intensyviai atakuoja M.Kadhafi pajėgos, kurios šį miestą laiko apsupusios jau porą savaičių. Opozicijos pajėgos nurodė, kad Tripolio režimo kariai antradienį Misratoje nukovė keturis vaikus.

Pentagonas antradienį paskelbė, kad JAV oro pajėgos Libijoje surengė 212, o koalicijos sąjungininkų aviacija – 124 reidus.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Župė) sakė, kad koalicijos, kuri šeštadienį pradėjo bombarduoti M.Kadhafi režimo karinius objektus, tolesni veiksmai priklausys nuo spaudžiamo Libijos lyderio pozicijos.

Įtempta padėtis išlieka Libijos rytuose, kur M.Kadhafi pajėgos, dislokuotos į pietus nuo sukilėlių pagrindinės tvirtovės Bengazio esančiame Adždabijos mieste ir jo apylinkėse, lengvai atmušė prastai organizuotų ir ginkluotų opozicijos kovotojų puolimus.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį sakė, kad M.Kadhafi gali mėginti išlikti valdžioje, tačiau pabrėžė, kad kariniai veiksmai – ne vienintelis būdas, kuriuo Vašingtonas gali spausti jį atsistatydint.

Libijos lyderis “gali mėginti susigūžti ir išlaukti, netgi kai palaikant neskraidymo zoną”, B.Obama sakė televizijai CNN.

“Tačiau atminkite, kad turime ne vien karinių priemonių, siekiant užbaigti Kadhafi pasitraukimą”, pridūrė JAV vadovas.

Vašingtonas antradienį paskelbė sankcijas 14 bendrovių, kontroliuojamų Libijos nacionalinės naftos korporacijos, siekiant uždaryti M.Kadhafi režimo finansavimo šaltinius.

Libijos autokratinis lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis), sekmadienį pažadėjęs įtraukti tarptautinę koaliciją, remiančią šios Šiaurės Afrikos valstybės sukilėlius, į “ilgą, ištęstą karą be jokių ribų”, kažkada buvo politikos užribyje, tačiau ilgainiui pasiekė, kad į jį būtų žiūrima kaip į svarbų tarptautinį žaidėją, kurio Vakarai negali ignoruoti.

M.Kadhafi žūtbūtinės pastangos numalšinti sukilimą pažeidžiant paties paskelbtą ugnies nutraukimą privertė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą įvesti virš Libijos neskraidymo zoną, nors abejonių dėl šio žingsnio išsakė veto teisę turinčios narės Rusija ir Kinija.

Sprendimą įgyvendino tarptautinė koalicija, vadovaujama Prancūzijos ir Jungtinių Valstijų, kurias M.Kadhafi sekmadienį neįprastai trumpame garso įraše, transliuotame valstybinės televizijos, prilygino “naciams” ir “kryžininkams”.

M.Kadhafi, garsėjantis savo spalvingais apdarais ir padrika retorika, nesirodė prieš televizijos kameras nuo tada, kai į jo dykumų valdas buvo pradėtos leisti raketos.

Faktas, kad jis priverstas griebtis telefono, norėdamas paskleisti savo žinią, atspindi tai, kad vidaus apsiaustis, kurioje atsidūręs Libijos lyderis, nenusileidžia puolimui iš užsienio.

Vasario 15 dieną Libijoje prasidėję prieš režimą nukreipti protestai tapo didžiausiu iššūkiu daugiau nei keturis dešimtmečius trunkančiam M.Kadhafi, kuris vis labiau spaudžiamas į kampą, valdymui.

Kiek anksčiau panašūs protestai privertė pasitraukti ilgamečius Egipto ir Tuniso vadovus.

Tarptautinių žmogaus teisių gynimo organizacijų vertinimais, neramumai Libijoje jau nusinešė tūkstančius gyvybių.

Liudininkams pasakojant apie skerdynes ir perpildytus morgus po nerinklaus šaudymo į civilius žmones, M.Kadhafi pabrėžtinai parodė, jog laiko nesvarbiu sukilimą, kurio varomoji jėga yra jaunimas, ir vėl sutelkė dėmesį į revoliuciją, kurios priešakyje jis stovėjo.

1969 metų rugsėjo 1 dieną jaunas pulkininkas M.Kadhafi su šalininkais įvykdė perversmą, per kurį nuvertė Vakarų remiamą senyvą karalių Idrisą I, o stojęs prie šalies vairo per gana trumpą laiką pelnė karingo ir neprognozuojamo lyderio reputaciją.

1942 metais beduinų kazafų gentyje dykumoje netoli Sirto miesto gimęs M.Kadhafi užgrobęs valdžią susipyko su Vakarais, apkaltinęs juos pradėjus “naują kryžiaus žygį” prieš arabus.

Savo idealu jis laikė Egipto prezidentą ir aršų arabų nacionalistą Gamalį Abdel Nasserą (Gamalį Abdel Naserą), taip pat įvairiomis progomis skelbėsi esąs Mao Zedongo (Mao Dzedongo, Mao Dzedūno), Josifo Stalino ir net Adolfo Hitlerio gerbėjas.

M.Kadhafi valdoma Libija ne vieną dešimtmetį buvo siejama su teroristiniais išpuoliais įvairiose pasaulio vietose ir kaltinama tuo, jog už naftą gaunamais pinigais finansuoja ginkluotas sukilėlių grupuotes Afrikoje ir už jos ribų.

1988 metais po “Pan Am” keleivinio lėktuvo susprogdinimo virš Lokerbio miestelio Škotijoje Libija tapo atstumtąja valstybe, tačiau jos santykiai su tarptautine bendruomene ėmė šilti, kai Tripolis 2003-iaisiais sutiko išmokėti kompensacijas 270-ies tąsyk žuvusių žmonių artimiesiems.

2003 metais M.Kadhafi taip pat pasmerkė terorizmą ir paskelbė, jog atsisako planų pasigaminti branduolinių ginklų – tai paskatino Jungtines Tautas atšaukti šaliai taikytas sankcijas.

Šis pareiškimas atvėrė kelią Libijai užmegzti glaudžius ryšius su Vakarais, o santykių atšilimo kulminacija tapo 2008 metų rugsėjo mėnesį įvykęs tuometinės JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice (Kondolizos Rais) vizitas.

2009 metų vasarį M.Kadhafi, kuriam anksčiau Afrikos genčių vyresnieji suteikė “karalių karaliaus” titulą, buvo išrinktas Afrikos Sąjungos pirmininku.

Tarp kitų valstybių vadovų M.Kadhafi išsiskyrė tuo, kad pasaulio lyderius priimdavo ne ištaiginguose rūmuose, o savo beduiniškoje palapinėje ir visur vykdavo lydimas moterų apsaugininkių. Neatskiriama ekscentriško Libijos lyderio įvaizdžio dalimi taip pat tapo spalvingi platūs apdarai.

M.Kadhafi valdoma Libija dažnai atsidurdavo tarptautinio dėmesio epicentre.

2007-aisiais Tripolis paleido į laisvę bulgarų medikus, kurie aštuonerius metus praleido už grotų, nes tariamai užkrėtė šimtus libių vaikų ŽIV.

2008 metais Jungtines Valstijas papiktino tai, kaip džiaugsmingai Libijoje buvo sutiktas Škotijos pareigūnų humaniškumo sumetimais į laisvę paleistas Abdelbasetas Ali Mohmetas al Megrahi (Abdelbasetas Alis Mohametas Megrahis) – vienintelis asmuo, nuteistas už Lokerbio sprogdinimą.

Tais pat metais Šveicarijos prezidentas Hansas-Rudolfas Merzas (Hansas Rudolfas Mercas) sulaukė griežtos kritikos šalies viduje, kai atsiprašė Libijos už vieno iš M.Kadhafi sūnų – Hannibalo (Hanibalo) areštą 2007-aisiais.

N.Kadhafi, kuris yra ilgiausiai valdantis arabų pasaulio lyderis, puikiai moka savo provokuojančiais ir karingais pareiškimais supykdyti Vakarų ir arabų valstybių vadovus.

2009 metų liepą kalbėdamas Neprisijungusiųjų judėjimo šalių viršūnių susitikime Libijos lyderis užsipuolė JT Saugumo Tarybą, pavadinęs ją teroristine institucija.

Tų pačių metų kovą per arabų šalių viršūnių susitikimą jis pažėrė įžeidimų Saudo Arabijos karaliui Abdullah (Abdulai), kuriam pareiškė: “Jūs visuomet meluojate, jūsų laukia liūdnas likimas, jus sukūrė Didžioji Britanija ir gina Jungtinės Valstijos”.

Tuo tarpu sau M.Kadhafi paprastai nevengia pagyrimų ir yra save pavadinęs “arabų lyderių lyderiu, Afrikos karalių karaliumi ir musulmonų imamu”.

Viešėdamas Italijoje Libijos lyderis pareiškė, kad moterys arabų ir musulmonų pasaulyje yra tarsi “baldas, kurį užsigeidęs gali pakeisti”, ir sakė, jog tokiai padėčiai pakeisti reikalinga “moterų revoliucija”.

M.Kadhafi, kuris 1977 metų kovą Libiją paskelbė Džamahirija (respublika), oficialiai save tituluoja “revoliucijos vadu” ir visuomet vengė būti vadinamas prezidentu.

1977 metais išleistame savo revoliuciniame veikale, pavadintame “Žaliąja knyga”, M.Kadhafi pasiūlė “trečiąją pasaulio teoriją” – tarpinį variantą tarp kapitalizmo ir socializmo. Pasak jo, ši teorija yra vienintelis tikras sprendinys žmonijai.

Prieš sukilimą kalbėta, kad M.Kadhafi rengia sūnų Seif al Islamą (Seif Islamą), vieną iš aštuonių savo vaikų, perimti valdžią.

Libijos lyderis taip pat turėjo įdukrą, kuri žuvo 1986 metais per JAV aviacijos bombardavimą.

Jeigu Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį) sunaikintų Vakarų koalicijos pajėgos, tai būtų klaida, pareiškė interviu agentūrai “Interfax” JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas).

“Aš manau, kad būtų klaida iškelti ginkluotosioms pajėgoms tikslą sunaikinti Kadhafi per karinę operaciją”, – sakė R.Gatesas.

“Manau, jog visiems visiškai aišku, kad Libijos liaudžiai bus geriau be Kadhafi, tačiau patys libiai turi išspręsti sau šį klausimą. Jeigu jie turės tokią galimybę, jeigu vyriausybė nevykdys represijų, tai jie, galimas dalykas, tai padarys”, – pabrėžė jis.

Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy (Nikola Sarkozi) šeštadienį po viršūnių susitikimo pareiškė, kad koalicijos oro pajėgos šeštadienį jau veikia virš Libijos ir stabdo Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgas, puolančias sukilėlių miestą – Bengazį.

M.Kadhafi pajėgos šeštadienį rytą pasistūmėjo į antrojo pagal dydį šalies miesto, turinčio apie 670 tūkst. gyventojų, Bengazio priemiesčius – taip mėginta sutrukdyti Vakarų aviacijai surengti smūgius, kuriuos ketinta suduoti po Vakarų ir arabų šalių pasitarimo Paryžiuje.

Tačiau pasitarimui pasibaigus, N.Sarkozy paskelbė, kad sąjungininkų karo aviacija jau veikia. Prancūzų karo lėktuvai skraido virš Bengazio, neleidžia M.Kadhafio aviacijai bombarduoti Libijos sukilėlių bastioną ir pasirengę smogti jo tankams, sakė jis.

“Pagal susitarimą su mūsų partneriais, mūsų oro pajėgos stos prieš bet kurią pulkininko Kadhafi lėktuvų ataką prie Bengazio gyventojus. Mūsų lėktuvai jau užkerta kelią oro atakoms prieš šį miestą”, – sakė jis.

“Jau kiti lėktuvai, prancūzų, yra pasirengę įsikišti prieš tankus, kurie gali kelti grėsmę neginkluotiems civiliams”, – pridūrė jis ir pažymėjo, kad kariniai veiksmai, kuriuos remia Prancūzija, Didžioji Britanija, Jungtinės Valstijos ir Kanada, o arabų šalys pritaria, gali būti sustabdyti, jei M.Kadhafi pajėgos liausis puolusios.

“Kadhafi dar turi laiko išvengti blogiausia – nedelsiant ir be jokių išlygų paklusdamas visiems tarptautinės bendruomenės reikalavimams, – pabrėžė N.Sarkozy. – Durys diplomatijai atsidarys, kai baigsis atakos.”

“Šiandien mes pradedame intervenciją Libijoje pagal JT Saugumo Tarybos mandatą. Su partneriais, ypač su mūsų partneriais arabais, padarysime tai, kad apsaugotume civilius gyventojus nuo žudikiškos beprotystės režimo, kuris žudydamas savo žmones, prarado bet kokį legitimumą”, – pridūrė prezidentas.

“Mes įsikišame, kad leistume Libijos žmonėms patiems rinktis savo likimą. Iš jų negali būti atimamos teisės smurtu ir teroru”, – sakė Prancūzijos vadovas.

Anksčiau Prancūzijos kariškių šaltinis sakė “Reuters”, kad virš Libijos skraido prancūzų žvalgybos lėktuvai.

Šimtai pabėgėlių sausakimšais automobiliais išvažiavo į rytus nuo Bengazio sienos su Egiptu link, kai miestas praeitą naktį patyrė bombardavimą. 13 vienos šeimos moterų ir vaikų ilsėjosi viename pakelės viešbutyje.

“Esu čia, nes praeitą naktį prasidėjus bombardavimui mano vaikai apsivėmė iš baimės, – sakė šios šeimos narė gydytoja, sėdėdama apsiverkusi viešbučio vestibiulyje. – Tenoriu, kad mano šeima atsidurtų saugioje vietoje, o tada grįžti padėti į Bengazį. Mano vyras vis dar ten.”

Apsiausto vakarinio Misratos miesto gyventojai pasakojo, kad vyriausybės pajėgų artilerija šeštadienį vėl juos apšaudė ir kad miestui gresia humanitarinė krizė, nes jau trečią dieną iš eilės netiekiamas vanduo.

“Sakau jums – esame išsigandę ir esame vieni”, – Misratos gyventojas, vardu Saadounas (Saadunas), telefonu sakė naujienų agentūrai “Reuters”.

Tuo tarpu M.Kadhafi pareiškė, kad Vakarų šalys neturi teisės kištis.

“Tai neteisingumas; tai aiški agresija, – vyriausybės atstovas Mussa Ibrahimas (Musa Ibrahimas) citavo šalies lyderį laiške, adresuotame Prancūzijai, Didžiajai Britanijai ir Jungtinėms Tautoms. – Pasigailėsite, jeigu žengsite link kišimosi į mūsų vidaus reikalus.”

Libijos vyriausybė kaltino sukilėlius, kuriuos ji vadina tarptautinio teroristų tinklo “al Qaeda” nariais, pažeidus paliaubas Bengazio apylinkėse.

Kai šeštadienio rytą Bengazyje tylą sudrumstė sprogimai, sukilėlių kovotojai pranešė buvę priversti pasitraukti iš Bengazio priemiesčių, bet vėliau atakavę susigrąžino ankstesnes pozicijas.

“Mes, revoliucionieriai, paėmėme keturis tankus pačiame Bengazyje. Sukilėlių pajėgos išstūmė M.Kadhafi pajėgas iš Bengazio”, – sakė Nasras al Kikili (Nasras Kikilis), teisininkas, dirbantis sukilėlių žiniasklaidos centre Bengazyje. Tuo metu džiūgaujanti minia greta šaudė į orą, keli užsilipo ant tanko.

Dar anksčiau virš Bengazio buvo numuštas neatpažintas karo lėktuvas.

“Mačiau kaip lėktuvas suko ratus, išniro iš debesų, matyt, artėjo prie taikinio, bet tada jis buvo kliudytas, užsiliepsnojo ir krito stačiai žemyn; toje vietoje iškilo juodų dūmų stulpas”, – pasakojo “Reuters” korespondentas Angusas MacSwanas (Angusas Maksvonas). Pasak jo lėktuvas, matyt, taikėsi į kareivines Bengazyje.

Mieste gyventojai palei pagrindines gatves statė barikadas iš baldų, suolų, kelio ženklų ir kitokių daiktų. Prie kiekvienos barikados stovėjo po kelis sukilėlius, nors ne visi jie buvo ginkluoti.

Pasak “Al Jazeera”, per šį puolimą į Džalos ligoninę Bengazyje buvo atvežti 26 žuvusieji, dar daugiau kaip 40 sužeistųjų.

Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy (Nikola Sarkozi) šeštadienį po viršūnių susitikimo pareiškė, kad koalicijos oro pajėgos šeštadienį jau veikia virš Libijos ir stabdo Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgas, puolančias sukilėlių miestą – Bengazį.

“Mūsų lėktuvai jau užkerta kelią oro atakoms prieš šį miestą”, – sakė jis ir pridūrė, kad kariniai veiksmai, kuriuos remia Prancūzija, Didžioji Britanija, Jungtinės Valstijos ir Kanada, o arabų šalys pritaria, gali būti sustabdyti, jei M.Kadhafi pajėgos liausis puolusios.

N.Sarkozy pabrėžė, jog palaikyti arabų žmones yra pareiga ir kad kartu su arabų valstybėmis veikiama prieš Libijos “žmogžudišką beprotybę”.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį pareiškė, kad galingosios šalys vieningai sutarė, jog smurtas Libijoje turi liautis, tačiau patvirtino, kad jos šalis nedalyvaus kariniuose veiksmuose.

Kanclerė šiuos komentarus išsakė po Paryžiuje vykusio pasaulio viršūnių susitikimo, kuriame buvo tariamasi dėl karinės intervencijos Libijoje koordinavimo.

Berlynas ketvirtadienį susilaikė per Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos balsavimą dėl rezoliucijos, įpareigojančios nustatyti neskraidymo zoną virš Libijos, taip pat atmetė galimybę atlikti kokį nors vaidmenį karinėse operacijose.

Tačiau A.Merkel pabrėžė, kad jos vyriausybė pasiūlė pasiųsti savo oro žvalgybos ir kontrolės (AWACS) komandas į Afganistaną, atpalaiduojant dalį JAV lėktuvų, kurie galėtų vykdyti tokias pačias misijas Libijoje.

Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) pažeidė savo paskelbtas paliaubas, todėl sulauks skubių atsakomųjų veiksmų, siekiant išvengti daugiau civilių gyventojų žūčių, šeštadienį paskelbė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

“Pulkininkas Kadhafi padarė, kad taip nutiktų. Jis melavo tarptautinei bendruomenei; jis žadėjo nutraukti ugnį, tačiau pažeidė šias paliaubas”, – D.Cameronas sakė britų televizijos žurnalistams po pasaulio lyderių susitikimo Paryžiuje.

“Jis toliau šiurkščiai elgiasi su savo žmonėmis, todėl atėjo laikas veikti. (Šie veiksmai) turi būti skubūs; turime įgyvendinti Jungtinių Tautų valią ir negalime leisti, kad tęstųsi civilių gyventojų skerdynės”, – pridūrė jis.

Libijos lyderiui Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) ištikimos pajėgos šeštadienį įžengė į Bengazį, pranešė “Al Jazeera” televizija.

Pasak jos reporterio, vyriausybės pajėgos įsiveržė į miestą iš vakarų pusės.

Iš rytinio Libijos miesto Bengazio pranešama, kad šeštadienį paryčiais driokstelėjo keli sprogimai; šios sukilėlių sostinės gyventojai pasakojo girdėję praskrendant naikintuvą ir sakė, kad lyderio M.Kadhafi pajėgos puola miestą.

“Sprogimai prasidėjo apie 2 valandą vietos (ir Lietuvos) laiku. Kadhafi pajėgos juda į priekį – girdėjome, kad jos už 20 kilometrų nuo Bengazio, – pasakojo šio miesto gyventojas Farajas Ali (Faradžas Alis). – Šaudo sausumos pajėgos. Matėme vieną lėktuvą.”

Libijos vyriausybė penktadienį paskelbė vienašališkai nutraukianti ugnį, kai Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba patvirtino neskraidymo zoną šioje Šiaurės Afrikos šalyje, tačiau Jungtinės Valstijos nurodė, kad šių paliaubų nesilaikoma.

Kitose Bengazio vietose sukilėliai pranešė apie susirėmimus ir M.Kadhafi pajėgų smūgius.

“Naikintuvai bombardavo kelią į oro uostą, taip pat suduotas aviacijos smūgis Abu Hadžio rajono pakraštyje”, – ligoninės darbuotojas ir sukilėlių šalininkas Mohammedas Dwo (Mohamedas Dvo) sakė naujienų agentūrai “Reuters”.

Pasak jo, įvyko susišaudymas tarp sukilėlių ir dviejų samdinių, kurie prasiskverbė į miestą ir vežė automobilyje dėžę rankinių granatų.

Abu vyrai, vilkėję civilinius drabužius, buvo nušauti; sukilėliai prie lavonų rado sukruvintus tapatybės dokumentus, rodančius, kad šie asmenys buvo Nigerijos piliečiai.

“Sėdėjome čia ir buvome apšaudyti iš šio automobilio. Mes atsakėme ugnimi, o tada jis sudužo”, – pasakojo sukilėlių kovotojas Meri Dersi (Meris Dersis).

Gyventojų savisaugos būrio narys Jamalas bin Nouras (Džamalas bin Nuras) sakė “Reuters”, jog telefonu jam buvo pranešta apie vyriausybės pajėgų būrį, esą atplaukusį į miestą laivu, tačiau šios informacijos nebuvo įmanoma patvirtinti.

Bengazyje šiuo metu sklando įvairių gandų ir nuogirdų, kurių praktiškai neįmanoma patvirtinti dėl prastų ryšių.