Libijos lyderio Muamaro Kadhafio (Muamaro Kadafio) sūnus trečiadienį pareiškė, kad “tam juokdariui” Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) teks “grąžinti mūsų pinigus”, kuriuos jis panaudojo savo pergalingai 2007 metų prezidento rinkimų kampanijai finansuoti.

Interviu “Euronews” Libijos lyderio sūnus Seifas al-Islamas (Seifas al Islamas) sakė, kad “mes turime visus įrodymus ir esame pasiruošę viską atskleisti”.

Tuo tarpu M.Kadhafi ištikimos pajėgos toliau spaudė Prancūzijos teisėtais šalies atstovais pripažintos opozicijos karius šalies rytuose.

“Sarkozy pirmiausia turi grąžinti pinigus, kuriuos paėmė iš Libijos savo rinkiminei kampanijai finansuoti”, – sakė M.Kadhafi sūnus, kai jo buvo paklausta apie Prancūziją, kuri drauge su Didžiąją Britanija siūlo į konfliktą įsikišti užsienio kariuomenei.

“Mes ją finansavome, turime visus įrodymus ir esame pasiruošę viską atskleisti. Pirmiausia mes norime, kad tas juokdarys sugrąžintų pinigus Libijos žmonėms, – sakė jis. – Jam buvo suteikta pagalba, kad jis galėtų jiems padėti. Tačiau jis mus nuvylė. Tegul grąžina mūsų pinigus. Turime visus bankų rekvizitus ir pervedimo operacijų dokumentus ir greitai viską paviešinsime”.

Prancūzijos prezidentūra atsisakė komentuoti šį pareiškimą.

Libijos valstybinė naujienų agentūra “Jana” neseniai pranešė, kad netrukus bus atskleista “didelė paslaptis”, kuri nulems N.Sarkozy žlugimą.

Antradienį M.Kadhafi sakė, kad jo “gerasis draugas” N.Sarkozy “išprotėjo”.

“Jis yra mano draugas, bet manau, kad jis išprotėjo. Jis serga psichologine liga”, – sakė M.Kadhafi interviu Vokietijos televizijos kanalui RTL.

“Taip kalba jam artimi žmonės. Jo patarėjai sako, kad jis kenčia dėl psichologinės ligos”, – pridūrė jis

Mano “gerasis draugas” Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) “išprotėjo”, antradienį interviu Vokietijos televizijai pareiškė Libijos lyderis Muamaras Kadhafis (Muamaras Kadafis).

“Jis yra mano draugas, bet manau, kad jis išprotėjo. Jis serga psichologine liga”, – sakė M.Kadhafi interviu, kurį vėliau antradienį turėtų transliuoti RTL televizija.

“Taip kalba jam artimi žmonės. Jo patarėjai sako, kad jis kenčia dėl psichologinės ligos”, – sakė jis.

Neseniai Prancūzija paragino surengti antskrydžius prieš M.Kadhafi pajėgas ir pripažinti opozicijos suformuotą tarybą vienintele teisėta Libijos žmonių atstove.

M.Kadhafi pastarojo mėnesio įvykius šalyje laiko “nereikšmingu įvykiu, kuris netrukus pasibaigs. Anot jo, per susirėmimus žuvo “tik 150 ar 200… (žmonių) ir pusė jų priklausė saugumo pajėgoms”.

“Jie žuvo, kai buvo puolamos policijos nuovados. Parodykit tuos tūkstančius žmonių, kurie esą žuvo”, – cituodama Libijos vadovą nurodo RTL.

“Libijoje nėra jokių demonstracijų. “Al Qaeda” nerengia protestų, jie niekada jų nerengia. Osama bin Ladeno ginkluotos gaujos ir samdiniai rytuose bus sunaikinti ir vėl viskas sugrįš į įprastas vėžes, – tvirtino M.Kadhafi. – Didžiojoje šalies dalyje viskas normalu. Viskas ramu”.

Libijos lyderis interviu prisipažino nebepasitikintis Vakaruose niekuo, išskyrus Vokietiją.

“Mes daugiau nebetikime jų ambasadoriais, jie prieš mus susimokė. Mes nebepasitikime jų firmomis”, – sakė M.Kadhafi.

“Mes ruošiamės dabar investuoti Rusijoje, Indijoje ir Kinijoje. Štai kur bus investuoti mūsų pinigai. Naftos kontraktai dabar atiteks Rusijos, Kinijos ir Indijos firmoms, – sakė Libijos lyderis. – Vakarus galite pamiršti!”.

Į kampą vis labiau spaudžiamas Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) apkaltino Vakarų valstybes, ypač Prancūziją, rezgant sąmokslą “kolonizuoti” jo naftos turtingą šalį.

Šiuos kaltinimus autokratinis Libijos lyderis pažėrė interviu, kurį trečiadienį parodė Prancūzijos televizija LCI.

Paprašytas pakomentuoti didžiųjų Vakarų šalių, ypač Prancūzijos, užimtą poziciją, M.Kadhafi sakė, kad jos “nori vėl kolonizuoti Libiją”, ir pridūrė: “Tai kolonizatorių sąmokslas”.

Prancūzija ir Didžioji Britanija garsiausiai tarp didžiųjų Vakarų valstybių ragina nustatyti Libijoje neskraidymo zoną, kad būtų suvaržytas M.Kadhafi lojalių pajėgų puolimas, o jo aviacija negalėtų nevaržomai atakuoti sukilėlių, siekiančių nuversti dabartinį režimą.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad tokiam žingsniui būtinas visapusiškas Jungtinių Tautų pritarimas.

Paryžius taip pat negailėjo pagyrimų Libijos sukilėlių suformuotai Nacionalinei tarybai.

1912 metais Libiją aneksavo Italija, kuri įsiveržė į šią Šiaurės Afrikos valstybę tariamai ginti jos interesų.

Paklaustas, ar neatmeta galimybės imtis “atsakomųjų veiksmų” prieš Prancūziją, M.Kadhafi atsakė: “Pamatysime”.

Libijos sukilėlių vadovybė nesieks, kad ilgametis šalies lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei jis atsistatydins ir išvyks iš šalies.

Tai antradienį naujienų agentūrai AFP pareiškė Nacionalinės tarybos – antrajame pagal dydį šalies mieste Bengazyje suformuotos laikinosios vyriausybės vadovas.

Paklaustas apie M.Kadhafi neva deryboms atsiųstus tarpininkus, buvęs teisingumo ministras Mustafa Abdel Jalilis (Mustafa Abdel Džalilis) pareiškė, jog Libijos lyderis pats nieko nepasiuntė, o teisininkai atvyko iš Tripolio savo iniciatyva.

Kol kas neaišku, ar šie tarpininkai siūlė susitarti dėl teisinio imuniteto M.Kadhafi.

“Jis nieko nepasiuntė. Žmonės patys nusprendė būti tarpininkais, kad būtų nutrauktas kraujo praliejimas ir būtų padarytas galas tam, ką reikia patirti (Libijos trečiojo pagal didį) Misratos miesto žmonėms”, – AFP telefonu sakė M.Abdel Jalilis.

“Šie žmonės yra teisininkai aktyvistai iš Tripolio, – sakė jis. – Mes pritariame kraujo praliejimo nutraukimui, bet pirmiausia jis turi atsistatydinti ir išvykti”.

M.Abdel Jalilis pridūrė, kad tokiu atveju naujoji valdžia nesieks M.Kadhafi baudžiamojo persekiojimo.

Libijos vadovas Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) naudojasi visomis įmanomomis technologijomis, siekdamas įtikinti ne tik užsienį, bet ir savo šalies žmones, kad tris savaites neramumų krečiama Libija tapo žiniasklaidos ir islamistų sąmokslo taikiniu.

Televizija ir trumposios žinutės yra pagrindinės sunkioje padėtyje atsidūrusio Libijos lyderio režimo propagandos skleidimo priemonės šalyje, tačiau užsieniui jis ėmėsi diplomatinio demaršo ir skundžiasi Jungtinėms Tautoms.

Libano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Khaledas Kaaimas (Chaledas Kaaimas) savo vakarinę spaudos konferenciją sostinėje pradėjo nuo gana ilgo vyriausybės nusiskundimų sąrašo, kuriame kaltinama, viceministro nuomone, šališka užsienio žiniasklaida.

Jis sakė sekmadienį buvęs nustebintas, kai informacija apie kariuomenės “pergalę” prieš sukilėlius rytinėje Libijoje, apie kurią pranešė valstybinė televizija, nebuvo teisingai perduota užsienyje, nors naujienų agentūros AFP žurnalistai stebėjo sukilėlių rankose esančias teritorijas.

“Reportažuose ir toliau pastebimi keisti dalykai, – sakė Kh.Kaaimas. – Kai kas iš jūsų nesuvokia tikrovės… mes paliekame tai spręsti jums, būkite teisingi sau”.

Kaip paprastai, daugiausia Kh.Kaaimo kritikos susilaukė arabų kalba transliuojantys televizijos kanalai “Al-Jazeera” ir “Al Arabiya”, nors negailėta pastabų ir Vakarų žiniasklaidai.

Akivaizdžiai susierzinęs dėl jam pateiktų klausimų apie vyriausybės pajėgų “pergalę” rytinėje Ras Lanufo ir vakarinėje Zavijos fronto linijose, pareigūnas pagaliau atkirto, kad žurnalistai kitaip supranta sąvoką “kontroliuojamas”, nei jie.

Kh.Kaaimas pridūrė, kad kariuomenei buvo nurodyta nesiveržti į sukilėlių teritorijas ir užimti “gynybines pozicijas”, taip iš dalies pripažindamas, kad kariuomenės sėkmė nebuvo tokia paprasta, kaip pranešė valstybinė televizija.

Vietos laikraščiai kartoja oficialią propagandą ir skelbia valstybinės naujienų agentūros “Jana” išplatintus pranešimus.

Libijos televizijos vis kartoja pareiškimus, kad neramumus šalyje sukėlė “al Qaeda” kartu su “kolonialistiniais imperialistais”, nes juos suvienijo tarptautinės žiniasklaidos ir apsvaigusio jaunimo skleidžiamas “melas”.

Eteryje skamba patriotinės dainos, rodoma filmuota medžiaga iš karinių paradų, daugiausia tų, kurie vyko ankstesnių Libijos revoliucijos metinių proga. Taip pat galima išgirsti M.Kadhafi palaikančių demonstracijų įrašų.

Galbūt tokių pergalingų pranešimų ir sąmokslo teorijos mišinio pastūmėti gyventojai sekmadienį išėjo į Tripolio gatves.

Tūkstančiai jų “spontaniškai” susirinko miesto Žaliojoje aikštėje, kur išreiškė savo paramą M.Kadhafi.

Nors atsitiktinumų tokiame mitinge, kurio dalyviams kariuomenė dalino gaiviuosius gėrimus ir beisbolo kepurėles su Libijos lyderio atvaizdu, turbūt nereikėtų tikėtis.

Pagrindinė šalies mobiliojo ryšio kompanija “Libyana” savo abonentams taip pat siuntinėjo žinutes apie surengtą sąmokslą.

“Infiltruoti užsieniečiai, tunisiečiai, egiptiečiai ir sudaniečiai turi Persijos įlankos šalių pasus, užsienio valiutos ir labai modernią komunikacijos įrangą bei tinklus”, sakoma vienoje tokių žinučių arabų kalba.

Libano viduje naudojama sąmokslo teorija Tripolyje persikėlė į tarptautinį lygmenį ir oficialius komunikatus.

Užsienio reikalų ministras Mussa Kussa (Musa Kusa) išsiuntė laišką Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai, kuriame smerkia JT Saugumo Tarybos vasario 26 dienos rezoliuciją, numatančią sankcijų Libijai įvedimą dėl šalies valdžios kruvino susidorojimo su protestuotojais.

“Rezoliucija paremta užsienio spaudos ir žiniasklaidos pranešimais, o ne tikslia, dokumentais pagrįsta ir patikima informacija, kurios patikimumą patvirtino nepriklausomas ir nešališkas faktų tyrimo komitetas, – sakoma laiške.- Už šį smurtą atsakingos šalys yra “al Qaeda” teroristinei organizacijai priklausančios slaptosios grupuotės”.

“Kas dar, jei ne “al Qaeda”, galėtų taip pasielgti? Tai jų metodai. Tai akivaizdu. Nežinau, ko dar jums reikia, jei to neužtenka”, – sakė ministro atstovas spaudai atsakydamas į klausimą, kokias įrodymais Tripolis galėtų pagrįsti savo kaltinimus.

Braškantis Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimas tebėra maitinamas milijonais dolerių už parduodamą naftą, nors Vakarų šalys yra jam paskelbusios sankcijas, šeštadienį paskelbė dienraštis “Financial Times” (FT).

Verslo dienraštis, remdamasis vieno Vakarų šalies aukšto rango naftos pramonės pareigūno ir prekybininkų informacija, nurodė, kad lėšos už eksportuojamą naftą pasiekia Libijos centrinį banką ir tikriausiai yra kontroliuojamos M.Kadhafi.

Paskutinę vasario savaitę, kai Libiją jau buvo apėmę neramumai, ši šalis kasdien eksportuodavo 570 tūkst. barelių naftos, o pastarąją savaitę jos pardavė apie 400 tūkst. barelių, praneša FT.

Laikraštis pridūrė, kad per pastarąsias dvi savaites Libijos eksportuota nafta dabartinėmis kainomis verta apie 770 mln. JAV dolerių (1,9 mlrd. litų).

Libija yra ketvirtoji didžiausia naftos eksportuotoja Afrikoje; iki pastarosios krizės šios šalies indėlis pasaulinėje naftos gavyboje sudarė apie 2,3 procento.

Pagal penktadienį paskelbtus Paryžiuje įsikūrusios Pasaulinės energetikos agentūros (IEA) duomenis, naftos gavyba Libijoje dėl krizės sumažėju maždaug vienu milijonu barelių per dieną.

Ši Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) narė paprastai kasdien parduodavo po 1,6 mln. barelių naftos, ir 85 proc. tekdavo Europai, nurodo IEA, atstovaujanti daug naftos suvartojančių išvystytos pramonės šalių interesams.

“Evakavus naftos pramonėje dirbusias vakariečių brigadas, Libijos išgaunamus kiekius sunku įvertinti, nors naujausia informacija rodo, kad ankstesnė vidutinė 1,6 mln. barelių per dieną gavybos apimtis sumažėjo maždaug milijonu barelių per dieną”, – sakoma penktadienį paskelbtame trumpame IEA pranešime.

Tuo tarpi AP iš Belgrado praneša, kad Libiją apėmus visuotiniam sukilimui, buvęs Serbijos prezidentas nuskrido į Tripolį susitarti su šios šalies lyderiu Muamaru Kadhafi (Muamaru Kadafiu) dėl interviu vienai Belgrado televizijai, suteikdamas jam galimybę dar kartą išsakyti savo ketinimus išlaikyti valdžią.

Su pulkininku M.Kadhafi susitiko buvęs Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas, o vėliau Serbijos parlamento pirmininkas Zoranas Liličius, atvykęs “paspartinti” Libijoje gyvenančių Serbijos piliečių grąžinimo į tėvynę. Šio rumunų kilmės Serbijos politikos pastangomis Libijos lyderis taip pat davė interviu televizijai “Pink TV”, pagarsėjusiai prieštaringai vertinamais realybės šou.

“Libijos žmonės visiškai mane palaiko”, – ryžtingai pareiškė M.Kadhafi, duodamas interviu telefonu.

Tokio solidarumo su M.Kadhafi gesto Belgrado vyriausybė oficialiai nepalaikė. Tuo tarpu Serbijos visuomenė savo vyriausybę kritikavo dėl nenoro dėtis prie tarptautinės bendruomenės, pareiškusios protestą Tripolio režimui, kuris stengiasi numalšinti sukilimą karine jėga.

Tikėtina, kad šios Belgrado tylos priežastis – šimtų milijonų dolerių vertės kontraktai dėl karinės įrangos tiekimo ir infrastruktūros vystymo. Šilti Serbijos santykiai su Libija prastai dera prie Belgrado pastangų pataisyti savo įvaizdį po Balkanų karų, ypač dalyvaujant taikdariškose misijose.

Beveik neabejotina, jog dalis šaudmenų, kuriuos M.Kadhafi pajėgos panaudojo prieš demokratijos siekiančius protestuotojus, buvo pagaminti Serbijoje. Šioje šalyje taip pat buvo apmokyti kai kurie Libijos režimo oro pajėgų pilotai, bombardavę sukilėlių pozicijas.

Vakarų šalys, tarp jų Didžioji Britanija ir Italija, yra anksčiau taip pat pardavusios ginklų M.Kadhafi režimui ir kitaip su juo bendradarbiavusius, tačiau ši tema ypač jautri Serbijai, siekiančiai įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir galbūt NATO, taip pat atsikratyti atstumtos valstybės įvaizdžio.

“Serbija ir buvusi Jugoslavija prisiėmė politinę riziką, sudarydamos sutartis gynybos srityje su prieštaringai vertinamais režimais, tokiais kaip Libijos”, – sakė karinės politikos apžvalgininkas Saša Radičius.

Praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečiais buvusios Jugoslavijos karinė pramonė sudarė kelias ginkluotės eksporto sutartis su Azijos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalimis, tarp jų su tuomečio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimu. Dėl šių kontraktų Jugoslavija buvo tapusi viena iš dešimties didžiausių ginklų eksportuotojų.

Šie ryšiai nutrūko, kai Jugoslavija subyrėjo praeito amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, tačiau pastaruoju metu jie vėl atsikuria, ypač Serbijoje, kurios karinės pramonės sektorius tebėra didžiausias Balkanuose.

Vienas liberalus Serbijos judėjimas pareikalavo, kad Belgradas liautųsi tiekęs ginklus M.Kadhafi režimui, nors Gynybos ministerija tvirtina nuo sukilimo Libijoje pradžios įšaldžiusi visus ryšius su šios šalies kariškiais.

Kai Serbijos vyriausybės parduotus ginklus Tripolis tikriausiai naudojo prieš Libijos žmones, buvusį Serbijos diktatorių Slobodaną Miloševičių 2000 metais nuvertusio jaunimo judėjimo lyderiai reiškė solidarumą su protestuotojais Artimuosiuose Rytuose, o kai kada netgi teikė jiems patarimus.

Judėjimo “Otpor” veteranai įkūrė organizaciją, kuri moko būsimus sukilėlius organizuoti taikias revoliucijas. Jie konsultavo Egiptą apėmusio sukilimo centre atsidūrusios vienos iš pagrindinių jaunimo organizacijų lyderius ir, kaip manoma, taip pat prisidėjo prie sukilimo Libijoje.

“Tikėtina, kad kai kurios Libijos jaunimo organizacijos mokėsi įveikti M.Kadhafi iš egiptiečių aktyvistų, kuriuos jie (“Otpor”) apmokė”, – sakė buvęs šio judėjimo vadovas Srdja Popovičius.

Serbijos gynybos ministerija taip pat atmetė arabų žiniasklaidos pranešimus, kad serbai “samdiniai” pilotavo Libijos karo lėktuvus, kurie bombardavo sukilėlių pozicijas rytiniame Bengazio mieste.

M.Kadhafi savo interviu televizijai “Pink” sakė, kad “arabų žiniasklaida mėgino papirkti (serbus), kad šie sakytų bombardavę civilius gyventojus”.

Serbijos ginkluotosios pajėgos pastaraisiais metais labai stengėsi pagerinti savo pašlijusį įvaizdį.

Po praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje vykusių Balkanų karų daug serbų buvo pripažinti kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tačiau kelerius pastaruosius metus armijai vadovaujantys reformų šalininkai siekė pakeisti šį įvaizdį, siūlydamiesi dalyvauti tarptautinėse taikdariškose misijose Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.

Kita vertus, šios pastangos prastai dera prie Serbijos glaudžių ryšių su Libija.

Serbijos bendrovės neseniai sudarė preliminarių susitarimų su Libija dėl vienos karinės ligoninės statybos, taip pat jos aprūpinimo įranga ir darbuotojais. Belgradas taip pat tęsia Libijos oro pajėgų pilotų mokymus, taip pat modernizuoja arba atlieka techninę profilaktiką apie 120 karo lėktuvų, kuriuos Tripolis pirko iš buvusios Jugoslavijos praeito amžiaus 8-9 dešimtmečiais.

“Buvusi Jugoslavija ir Serbija seniai bendradarbiauja su Kadhafi ginkluotosiomis pajėgomis, ypač perduodama praktinę patirtį”, – pabrėžė S.Radičius.

Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) pajėgos atkovojo iš sukilėlių dalį vieno miesto šalies vakaruose, tačiau opozicija pranešė užėmusi Ras al Unufo uostamiestį, stiprindami savo pozicijas rytuose per jau dvi savaites vykstantį sukilimą.

Šią savaitę surengti M.Kadhafi ištikimų pajėgų atsakomieji smūgiai rodo, kad ekscentriškas autokratas, Libijai vadovaujantis jau 41 metus, neketina ramiai ir greitai atsisakyti valdžios kaip kaimyninio Egipto ir Tuniso vadovai, atsistatydinę per Artimuosius Rytus nusiritus visuotinių sukilimų bangai.

Suintensyvėjusios kovos dar labiau įtvirtino ketvirtosios didžiausios Afrikos šalies, turinčios didelius naftos išteklius, faktinį susiskaldymą: vyriausybė kontroliuoja vakarų regioną aplink sostinę Tripolį, o rytus kontroliuoja margos, tačiau pasišventusios sukilėlių pajėgos.

Už 50 kilometrų į vakarus nuo Tripolio esančiame sukilėlių kontroliuojamame az Zavijos mieste per susirėmimus su M.Kadhafi pajėgomis “dešimtys žmonių žuvo, dar daugiau buvo sužeisti”, sakė vietos gyventojas Mohamedas.

“Suskaičiavome 30 žuvusių civilių gyventojų”, – nurodė jis.

Tripolio režimą palaikančios pajėgos panaudojo granatsvaidžius ir sunkiuosius kulkosvaidžius; ant vieno viešbučio stogo pozicijas užėmę snaiperiai šaudė į protestuotojus, penktadienį po tradicinių musulmonių pamaldų dalyvavusius demonstracijoje, kurioje buvo reikalaujama M.Kadhafi atsistatydinimo, pasakojo Mohamedas.

Prieštaringi pareiškimai

Vėliau penktadienį sukilėlių kovotojai atsitraukė, tačiau jie tebekontroliavo az Zavijos centrinę Kankinių aikštę, sakė vienas maištininkų atstovas.

Tuo tarpu vienas Libijos vyriausybės pareigūnas sakė, kad šis miestas atkovotas.

“Jis buvo išvaduotas – galbūt dar yra (sukilėlių kontroliuojamų) židinių, tačiau apskritai miestas išvaduotas”, – sakė jis.

Sukilėliai informavo užėmę šalies rytuose esantį Ras al Unufo oro uostą, o vėliau – visą šį svarbų Viduržemio pajūrio naftos pramonės centrą, esantį už 660 kilometrų nuo Tripolio, prie strategiškai svarbaus pajūrio kelio.

“Užėmėme 100 proc. Ras al Unufo – visos M.Kadhafi pajėgos pasitraukė”, – šiame mieste sakė sukilėlių karys Hafezas Ibrahimas. Tačiau jis nenurodė, kad kontroliuoja karinę bazę ir naftos terminalą.

Tuo tarpu Tripolyje užsienio reikalų viceministras užginčijo šį pranešimą, sakydamas žurnalistams, kad vyriausybės pajėgos tebekontroliuoja Ras al Unufą.

Sukilėliai perėmė kontrolę didelėje Libijos rytų regiono dalyje, kuri yra daugiausiai naftos telkinių, o opozicija M.Kadhafi režimui tradiciškai būdavo stipriausia. Šio sukilimo pagrindiniu centru tapo antrasis didžiausias Libijos miestas Bengazis.

Sukilėlių atstovas sakė, kad penktadienį M.Kadhafi pajėgų aviacija bombardavo ginklų saugyklą netoli Bengazio, kuri yra vienas iš didžiausių karinių arsenalų šalies rytuose.

“Žuvo daug žmonių. Daug žmonių ligoninėje. Vienas negali prisiartinti – ten tebėra labai pavojinga”, – sakė gyventojas, vardu Salehas.

Subombarduotą ginklų sandėlį apsupo saugumo pajėgos, o vienas liudininkas pasakojo naujienų agentūrai “Reuters”, kad nukentėjusius žmones išvežė mažiausiai aštuoni greitosios pagalbos automobiliai. Sprogimų bangos išdaužė namų langus priemiesčiuose, esančiuose už kelių kilometrų nuo šios bazės, sakė gyventojai. Agentūrai AFP vienas medikų minėjo 19 žmonių žuvusių, kelias dešimtis sužeistų.

Dėl šių naujienų apie susirėmimus naftos kainos Jungtinėse Valstijose pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų rugsėjo: balandžio sandoriams “Brent” rūšies naftos barelis pabrango 1,36 dolerio (3,36 lito) – iki 116,17 dolerio (287,32 lito).

Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) nurodė, jog dėl sukilimo Libijoje, anksčiau parduodavusioje vidutiniškai po 1,6 mln. barelių naftos per dieną, eksportas sumažėjo apie 60 procentų. Ši netektis, kurią labiausiai nulėmė naftos pramonėje dirbusių tūkstančių užsieniečių pasitraukimas, smarkiai smogs šalies ekonomikai.

Tuo tarpu Tripolio Tadžuros rajone penktadienį aidėjo šūviai, kai M.Kadhafi šalininkai vaikė protestuotojus, reikalavusius, kad atsistatydintų ilgametis šalies vadovas, ir skandavusius: “Kadhafi yra Dievo priešas!”

Šimtai demonstrantų išžygiavo iš Agos Murato mečetės po penktadieninių pamaldų, o vėliau dar keli šimtai protestuotojų, mojuojančių žaliomis vėliavomis, susirinko sostinės centrinėje Žaliojoje aikštėje.

Libijos lyderis Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) remia Venesuelos vadovo Hugo Chavezo (Hugo Čaveso) pasiūlytą planą dėl tarpininkavimo ieškant taikaus Šiaurės Afrikos šalį apėmusios krizės sprendimo, ketvirtadienį sakė Venesuelos pareigūnas.

Venesuelos informacijos ir komunikacijų ministras Andresas Izarra (Andresas Isara) socialiniame tinkle “Twitter” nurodė, kad šalies užsienio reikalų ministras Nicolas Maduro (Nikolas Maduras) telefonu kalbėjosi su kolega iš Libijos, kuris M.Kadhafio vardu patvirtino, kad šalies vyriausybė remia H.Chavezo taikos iniciatyvą.

“Oficialus Libijos sutikimas su Chavezo taikos pasiūlymu yra naujiena, kuri, mūsų nuomone, kursto viltis, esama galimybės per derybas rasti taikų konflikto sprendimą”, – nurodė A.Izarra, atsakydamas į naujienų agentūros AP elektroniniu paštu atsiųstus klausimus.

Tačiau kitos šalys, pradedant Jungtinėmis Valstijomis ir baigiant Italija, atmetė Venesuelos prezidento iniciatyvą, pavadinusios ją klaidinga prieiga. M.Kadhafi oponentai taip pat leido suprasti nelinkę derėtis, kol jis tebėra valdžioje.

“Nereikia tarptautinės komisijos, kad pulkininkui Kadhafi būtų pasakyta, ką jis turi padaryti savo šalies ir savo žmonių labui, – sakė Valstybės departamento atstovas Philipas Crowley (Filipas Kraulis). – Jis turėtų pasitraukti ir dėl savo žmonių turėtų liautis juos puolęs”.

H.Chavezas pavadino M.Kadhafi draugu, be to, juos vienija tam tikros bendros socialistinės idėjos ir nusistatymas prieš Vašingtoną.

Venesuelos vadovas apkaltinos Jungtines Valstijas sutirštinant spalvas dėl įvykių Libijoje, kad būtų galima “pateisinti invaziją”. H.Chavezas taip pat sakė, jog mato paralelių tarp tos padėties, kurioje dabar atsidūrė Libijos lyderis, ir 2002 metų perversmo Venesueloje, per kurį nesėkmingai mėginta jį nuversti.

Ketvirtadienio vakarą pasirodęs per televiziją H.Chavezas sakė, jog kalbėjosi su M.Kadhafi, ir šis jį patikino, jog nesvarsto galimybės išvykti iš šalies, nors tokių gandų būta.

“Netikėkite, kad Gadhafi išvyks į Venesuelą ir Nikaragvą. Jokiu būdu. Jei jankiai ir jų sąjungininkai įsiverš į Libiją, esu tikras, kad M.Kadhafi mirtų priešindamasis”, – sakė Venesuelos lyderis.

“Tačiau aš įspėju pasaulį dėl karo pasekmių”, – pridūrė jis.

Pasak jo, naftos kaina už barelį gali pasiekti 200 JAV dolerių, jei “Jungtinės Valstijos pavers Libiją tarptautinio karo arena”.

Venesuelos informacijos ir komunikacijų ministras A.Izarra sakė, kad H.Chavezo ir Libijos vadovo pokalbis įvyko anksčiau šią savaitę. Jie aptarė galimybę suburti bloką šalių, kurios tarpininkautų sprendžiant krizę.

Kelių Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių, kurios yra Venesuelos sąjungininkės, užsienio reikalų ministrai aptars H.Chavezo iniciatyvą penktadienį įvyksiančiame Bolivaro aljanso Amerikoms” (Alianza Bolivariana para las Americas – ALBA) susitikime Karakase, pranešė Ekvadoro diplomatijos vadovas Ricardo Patino (Rikardas Patinas).

“Pakalbėkime apie taiką Libijai, per derybas randamus sprendinius”, – rašė Venesuelos informacijos ir komunikacijų ministras A.Izarra socialiniame tinkle “Twitter”.

JAV valstybės departamento atstovas Ph.Crowley sakė, kad pastangos išspręsti krizę Libijoje taikiomis priemonėmis vertos aptarimo. Tačiau jei M.Kadhafi “nereaguoja į daugybę tarptautinės bendrijos raginimų atsistatydinti, nesuprantu, ką nuveiktų tarptautinė komisija”, pridūrė jis.

Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (Frankas Fratinis) sakė, jog H.Chavezo pasiūlymas, kaip jis supranta, numato, kad M.Kadhafi liks poste, o toks rezultatas, pasak jo, yra nepriimtinas.

Tuo tarpu prie Libijos ambasados Karakase susirinkusi grupė demonstrantų pasmerkė Tripolio režimo atakas prieš civilius protestuotojus ir skandavo prieš M.Kadhafi nukreiptus šūkius, tarp jų: “Dink diktatoriau, savo žmonių žudike!”

H.Chavezas per dvylika buvimo valdžioje metų užmezgė glaudžius ryšius su M.Kadhafi.

2009 metais H.Chavezas dalyvavo Libijoje vykusiose M.Kadhafi valdžios 40-mečio iškilmėse. Vėliau tais pačiais metais Libijos lyderis atvyko į Venesuelai priklausančią Margaritos salą. Tai buvo pirmasis M.Kadhafi vizitas Lotynų Amerikoje, per kurį jis, kaip įprasta, buvo apsistojęs savo beduiniškoje palapinėje.

H.Chavezas pasiūlė nusiųsti į Libiją “geros valios komisiją”, kuri pamėgintų sušvelninti konfliktą. Tačiau neaišku, kuo galėtų užsiimti tokia delegacija, kol tarp M.Kadhafi ir jo oponentų nevyksta dialogas.

Libijos opozicijos atstovas Mustafa Gheriani (Mustafa Gerianis) atmetė bet kokią derybų su M.Kadhafi galimybę, pareiškęs, kad “jo rankos suteptos krauju”.

Sukilėliai, įkūrę Libijos Nacionalinę Tarybą šalies rytuose, yra pasiruošę tartis tik dėl lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) atsistatydinimo arba išvykimo, siekiant sustabdyti kraujo liejimą, ketvirtadienį pranešė vieno įtakingo sukilėlių vado padėjėjas.

Buvusio teisingumo ministro Mustafos Abdel Jalilo (Mustafos Abdel Džalilo), kuris vadovauja šiuo metu Bengazyje įsikūrusiai Nacionalinei Tarybai, padėjėjas Ahmedas Jabreelas (Ahmedas Džabrilas) sakė, kad kitos šalys turi užtikrinti virš Libijos “neskraidymo zoną”, siekiant padėti sukilėliams nuversti valdžios įsikibusį M.Kadhafi.

“Jeigu vyktų kokios nors derybos, jose būtų tariamasi dėl viena – kaip Kadhafi galėtų išvykti iš šalies arba atsistatydinti, kad galėtume išsaugoti gyvybių. Nėra nieko kita, dėl ko būtų galima derėtis”, – A.Jabreelas, kuris yra įgaliotas kalbėti M.Abdel Jalilo vardu, sakė naujienų agentūrai “Reuters”.

“Neketiname derėtis dėl jokio politinio sprendimo. Norime jį teisti, tačiau jeigu nesuteiksime jam galimybės pasitraukti, žinome, kad žus daugiau žmonių”, – atstovas sakė sukilėlių kontroliuojamame rytiniame pajūrio mieste al Baidoje.

Nacionalinė Taryba paragino Jungtines Tautas palaikyti aviacijos smūgius prieš afrikiečius samdinius, kurie esą kaunasi už M.Kadhafi režimą. Ketvirtadienį Tripolio aviacija atakavo kai kuriuos rytinius miestus, o trečiadienį prieš al Buraikos (Bregos) miestą buvo surengtas sausumos pajėgų puolimas, tačiau sukilėliai jį atrėmė.

“Nemanau, kad Kadhafi dar galvoja susigrąžinti rytų Libiją. Jis stengiasi išlaikyti, ką dar turi rankose, ir surasti politinį sprendinį”, – aiškino A.Jabreelas.

Paklaustas apie padėtį al Buraikoje, A.Jabreelas atsakė: “Žmonės kontroliuoja padėtį žemėje. Mes sakome, kad reikalingi aviacijos smūgiai, siekiant užtikrinti neskraidymo zoną virš Libijos. Jeigu tai būtų pasiekta, žmonės tikrai sugebėtų įveikti Kadhafi.”

“Turime ginklų, palaikymą; turime beveik pusę Libijos, kurią pajėgiame apginti, todėl esame įsitikinę, kad sugebėtume atremti be kurį galimą Kadhafi ėjimą”, – pridūrė jis.

Sukilėliai fronto liniją pastūmėjo į vakarus nuo al Buraikos, o M.Kadhafi ištikimos pajėgos atsitraukė į Ras Lanufą, esantį už 660 kilometrų į rytus nuo Tripolio, sakė sukilėlių vadai ir kariai.

Nacionalinės Tarybos atstovas trečiadienį paskelbė, kad M.Abdel Jalilas pirmininkaus 30 narių institucijai, kuri atstovaus sukilėliams prieš jau 41 metus trunkantį M.Kadhafi valdymą.

Tačiau atstovas pabrėžė, kad ši taryba, kuri planuoja persikelti į Tripolį, kai tik kris M.Kadhafi režimas, nėra laikinoji šalies vyriausybė.

Libijos opozicijos šalininkai sukilėlių kontroliuojamoje az Zavijoje antradienį po šešias valandas trukusių mūšio atrėmė Muamarui Kadhafi (Muamarui Kadafiui) ištikimų pajėgų mėginimą perimti netoli sostinės esančio miesto kontrolę, antradienį pranešė liudininkai.

Sukilėliai, į kurių gretas stojo dalis buvusių vyriausybės pajėgų, yra ginkluoti tankais, automatais ir priešlėktuviniais pabūklais. Jie susirėmė su taip pat ginkluotais M.Kadhafi ištikimais kariais, puolusiuose šešiose vietose.

Apie nukentėjusiuosius per susirėmimus už 50 km į vakarus nuo sostinės esančioje az Zavijoje nepranešama.

Pirmadienį M.Kadhafi pajėgos surengė panašią operaciją trečiame pagal dydį Libijos Misratos mieste, esančiame už 200 km į rytus nuo Tripolio. Sukilėliai atrėmė puolimą ir išsaugojo miesto kontrolę.

“Nė už ką neatiduosime az Zavijos”, – sakė vienas susirėmimų liudininkas.

Demokratijos Libijoje siekiantys protestuotojai sako esantys pasiryžęs nuversti šalies lyderį Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį) be užsienio karinės intervencijos, net jeigu dėl to tektų pralieti daugiau kraujo.

Pasaulio lyderiams svarstant galimybę nutraukti 41 metus trukusį griežtą M.Kadhafi valdymą, antrąjį didžiausią Libijos miestą Bengazį užėmę protestuotojai iškėlė transparantą, aiškiai skelbiantį jų žinią: “Jokios užsienio intervencijos – Libijos žmonės patys gali tai padaryti”.

Daugelį Libijos žmonių baugina Irako pavyzdys: 2003 metais per JAV vadovaujamą karinę intervenciją nuvertus diktatorių Saddamo Husseino (Sadamą Huseiną), vėliau per šią šalį nusirito didžiulė konfliktų tarp religinių bendruomenių sukelta smurto banga.

“Irako pavyzdys baugina kiekvieną arabų pasaulyje”, – sakė Bengazio universiteto politologijos profesorė Abeir Imneina. – Labai gerai žinome, kas įvyko Irake, kurį krečia nestabilumas. Sekti šiomis pėdomis visiškai nevilioja”.

“Nenorime, kad ateitų amerikiečiai ir priverstų mus gailėtis dėl Kadhafi” režimo pabaigos, pridūrė ji.

Panašu, kad Libijos pilietinė visuomenė išliko pakankamai stipri, o sekmadienį M.Kadhafi priešininkai paskelbė visuose išvaduotuose miestuose steigiantys “nacionalines tarybas”, kurios bus “Libijos veidas pereinamuoju laikotarpiu”.

Aiškiai demonstruodamas šio revoliucinio sąjūdžio ketinimus, vienas opozicijos atstovas sakė, kad šalies žmonės patys išvaduos miestus naftos turtingoje Šiaurės Afrikos šalyje, o išvaduoti sostinę Tripolį bus pavesta armijai.

Protestuotojai prieš režimą “tikisi, kad armija išlaisvins Tripolį”, sakė atstovas Abdel Hafizas Ghoqa (Abdel Hafizas Goka).

Tačiau jis pridūrė, kad “Libijos žmonės išlaisvins savo (kitus) miestus”.

A.H.Ghoqa taip pat sakė, jog Libijai nereikalinga “jokia užsienio intervencija arba karinė operacija”.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį priėmė sprendimą įšaldyti Libijos lyderio Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) ir 25 jo artimųjų sąskaitas bei suvaržyti jų keliones, pirmadienį pranešė Bendrijai pirmininkaujanti Vengrija.

“Šiomis ES priemonėmis ne tik įgyvendinama Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos vasario 26 dienos rezoliucija, bet ir taikomos papildomos autonominės sankcijos”, – sakė Vengrijos nacionalinės plėtros ministras Tamasas Fellegi (Tamašas Felegis).

“ES taryba uždraudė ginklų, amunicijos ir su ja susijusių medžiagų tiekimą Libijai, – sakė jis. – Taryba taip pat įvedė embargą įrangai, kuri gali būti panaudota represijoms šalies viduje”.

ES nusprendė taikyti kelionių suvaržymus M.Kadhafi ir 15 jo šeimos narių bei artimųjų, kurie yra “artimai susiję su režimu” bei ” atsakingi už žiaurų susidorojimą su civiliais, vykdomą” nuo vasario 16 dienos, sakė T.Fellegi.

“Taryba uždraudė išduoti vizas papildomai 10 žmonių”, nurodė ministras, tačiau daugiau detalių šiuo klausimu nepateikė.

Taip pat įšaldytos M.Kadhafi ir jo penkių šeimos narių bei dar 20-ies žmonių lėšos.

Kiek anksčiau ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton (Ketrin Ašton) sakė, kad žiaurūs, šokiruojantys Libijos režimo veiksmai prieš taikius demonstrantus reikalauja skubaus atsako. Paskelbtos sankcijos įsigalios artimiausiomis dienomis.

Tuo tarpu iš Vašingtono “Reuters” praneša, kad  Muamaras Kadhafi (Muamaras Kadafis) ignoruoja Tripolio gatvėse vykstančius protestus ir pareiškė, kad visi Libijos žmonės jį myli, pirmadienį interviu televizijos kanalo ABC žurnalistei Christiane Amanpour (Kristian Amanpur) pareiškė Libijos lyderis.

“Interviu Kadhafi man pasakė: “Visi žmonės myli mane. Jie mirs, kad apgintų mane”, – rašo Ch.Amanpour pranešime “Twitter”.

O iš Londono pranešama, kad Didžioji Britanija ir kitos šalys rengia planą, kuris numato nustatyti draudžiamą skraidyti Libijos aviacijai zoną, sakė britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) .

Kalbėdamas parlamente D.Cameronas ragino Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį) atsistatydinti bei pareiškė, kad bus svarstomos visos priemonės spaudimui didinti, kad jis pasitrauktų iš posto.

“Mes neturime toleruoti šio režimo, kuris panaudoja karinę jėgą prieš savo žmones. Šiomis aplinkybėmis aš paprašiau Gynybos ministerijos ir Gynybos štabo kartu su sąjungininkais parengti karinės draudžiamos skraidyti zonos planus”, – nurodė premjeras.

Premjeras nepatikslino, ar skrydžių draudimo zona bus nustatyta tuoj pat, ar tuomet, kai padėtis Libijoje pablogės.

Pasak nepriklausomų vertinimų, per dvi savaites trukusius M.Kadhafi režimo priešininkų susirėmimus su saugumo pajėgomis Libijoje žuvo mažiausiai tūkstantis žmonių.

Britanija paskelbė sekmadienį įšaldžiusi Libijos lyderio M.Kadhafi sąskaitas ir atšaukusi jo diplomatinį imunitetą.

D.Cameronas patvirtino, kad Britanijos finansų ministerija užblokavo 900 mln. svarų sterlingų banknotais siuntimą Libijai.

Savaitgalį britų karo lėktuvai atliko du skrydžius, kad išgabentų britų specialistus iš naftos verslovių Libijos dykumoje. Pasak D.Camerono, vienas lėktuvas per antrąjį skrydį buvo apšaudytas.