Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m

Neambicingi, bet realūs uždaviniai Vyriausybei, pasibaigusi draugystės su Lenkija pauzė ir karinė grėsmė iš Rusijos, sovietinis tvaikas prokuratūroje – seni ir nauji iššūkiai antrąją kadenciją pradedančiai Prezidentei.

Rytoj Prezidentė Dalia Grybauskaitė pradeda savo antrąją kadenciją. Kuo ji skirsis nuo pirmosios? Kokius naujus uždavinius ir iššūkius kelia pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje? Apie tai – D.Grybauskaitės interviu „Veidui“.

VEIDAS: Ko jūs pati pasimokėte iš penkerių metų patirties prezidento poste? Ką savo antrąją kadenciją ketinate daryti kitaip?

D.G.: Mokytis reikia ir reikės kiekvieną dieną. O iš pradžių visada visko norisi greičiau ir geriau, nei išeina realybėje. Su kuo susidūriau, tai su žmonių galimybėmis, motyvacijos stoka, profesionalių vadovų parengimo spragomis. Tad tenka dirbti su tuo žmogiškuoju potencialu, kuris yra, bet tikrai reikia į jį investuoti.

Ko gero, didžiausia problema ir buvo ta, kad trūko tempo, greičio priimant sprendimus, ypač kai kurioms Vyriausybėms, kai kuriuos procesus stabdė interesai, su kuo taip pat reikėjo kovoti. Labai daug trūko antikorupcinių, skaidrumo užtikrinimo teisėsaugoje įstatymų, kuriuos reikėjo įvesti, ir dabar imamės juos naudoti, pavyzdžiui, dėl neteisėto praturtėjimo ir pan. Bet inercija, mentalitetas, pripratimas prie senos tvarkos, prie to, kad įstatymų nereikia laikytis, kad juos galima vartalioti pagal poreikius, kad kiekviena politinė jėga juos gali perdaryti pagal savo interesus – to buvo labai daug, ir čia teko stabdyti tiek ankstesnę Vyriausybę, tiek dabartinę.

Todėl darbo kuriant mūsų valstybę, gerinant politinio valdymo kokybę yra labai daug kiekvienai Vyriausybei ir kiekvienam prezidentui. O kaip greitai mes augame, kaip greitai tobulėjame, priklauso tik nuo mūsų atsakomybės ir supratimo, ką reikia daryti.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m

BFL

Po mėnesio prasidės Seimo rudens sesija, o kartu su ja – ir 2012-ųjų Seimo rinkimų kampanija.
Žinia, oficialiai jos startas bus duotas tik kitų metų vasarą, bet politikos senbuviai puikiai žino: vieni metai iki rinkimų – tai laikas, kai valdantieji galvoja nebe apie reformas, o apie sprendimus, kurie padėtų išsilaikyti valdžioje.
Šiuo atžvilgiu Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pozicijos yra vienu metu ir tvirtos, ir nedėkingos. Tvirtos – nes po šių metų vasario mėnesį vykusių savivaldybių tarybų rinkimų, per kuriuos konservatoriai, paneigdami visas prognozes, surinko dvigubai daugiau balsų, nei tikėtasi, juoba po konservatoriaus Naglio Puteikio pergalės per papildomus Seimo nario rinkimus Klaipėdoje daugelio išsvajotasis konservatorių sutriuškinimas gali įvykti nebent įsikišus išorinėms jėgoms. Iš Pietų Europos galinti atsiristi antroji krizės banga šiuo metu Vyriausybei kelia akivaizdžiai daug didesnį nerimą nei Lietuvos vidaus problemos.
Kad A.Kubiliaus Vyriausybė dirbs iki pat kitų Seimo rinkimų, šiandien, regis, nebeabejoja net didžiausi opozicijos optimistai. Tačiau kartu tai stato A.Kubilių į gan nedėkingą priešrinkiminę padėtį – jis nebegalės, kitaip nei dauguma iki jo buvusių premjerų, pasiteisinti, esą pritrūko laiko suplanuotiems darbams nuveikti. Už visą ketverių metų kadenciją atsakys vienas premjeras ir dauguma kartu su juo pradėjusių ministrų.

Visą publikacijos tekstą ateinantį pirmadienį skaitykite savaitraštyje “Veidas”, įsigykite elektroninę žurnalo versiją “veidas.lt” svetainėje arba skaitykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

BFL

Valdančioji Tėvynės sajunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ketina dvigubai prailginti savo visuotiniu partijos narių balsavimu renkamo pirmininko kadenciją, pranešė “Vilniaus diena”.

Vos prieš savaitę pasibaigusiuose rinkimuose TS-LKD vadovu dar vienai dvejų metų kadencijai buvo perrinktas premjeras Andrius Kubilius. Jis per slaptą visuotinį konservatorių balsavimą surinko apie 55 proc. balsų, o vienintelė premjero konkurentė į partijos pirmininko postą Seimo vadovė Irena Degutienė gavo apie 45 proc. balsų.

A. Kubilius naujam pirmininko įgaliojimų laikotarpiui turėtų būti patvirtintas birželio 18 dieną rengiamame TS-LKD eiliniame suvažiavime. Šiame partiniame forume turėtų būti svarstomi ir kai kurie pakeitimai TS-LKD įstatuose.

Tarp tų, kuriuos numatoma pasiūlyti suvažiavimo delegatams, yra partijos pirmininko kadencijos pratęsimas nuo dvejų iki ketverių metų. Bus siūloma įstatuose nustatyti, kad TS-LKD pirmininko tiesioginiai rinkimai vyksta praėjus keliems mėnesiams po kiekvienų Seimo rinkimų. Kadangi parlamento kadencija trunka ketverius metus, konservatorių lyderis taip pat turėtų būti renkamas tokiam laikotarpiui.

Pasiūlymui prailginti pirmininko kadenciją pritaria kai kurie dabartiniai TS-LKD vadovybės nariai.

“Partijos pirmininko rinkimai ateityje neturėtų būti kas dvejus metus. Jie turėtų vykti po Seimo rinkimų ir pirmininkas būti renkamas ketveriems metams. Manau, taip būtų teisingiau. Prie tokio logiško pasiūlymo veda per naujausią pirmininko rinkimų kampaniją neretai skambėjęs argumentas, kad “perkėloje arkliai nekeičiami”. Daug diskutuota dėl to, kad dabartiniam partijos pirmininkui, kuris yra ir Vyriausybės vadovas, reikia baigti prieš pustrečių metų pradėtus darbus ir jam reikia vesti partiją į Seimo rinkimus” , – sakė I. Degutienė.

Kad partijos pirmininkas galėtų būti renkamas ne taip dažnai, yra užsiminęs ir TS-LKD frakcijos Seime narys Kęstutis Masiulis. Jis neatmetė, jog suvažiavime birželį gali būti priimti pakeitimai įstatuose dėl TS-LKD pirmininko rinkimų kas ketverius metus.

Tačiau TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma tvirtino kol kas negalįs konkrečiai komentuoti kokių nors galimų pakeitimų partijos įstatuose, nes dėl jų esą dar nėra galutinai apsispręsta konservatorių vadovybėje.

“Pasvarstymų visokių yra, argumentų už ir prieš kiekvieną pasiūlymą taip pat nemažai. Bet dėl to, kaip ir ką keisti įstatuose, dar neapsispręsta, todėl sunku ką nors komentuoti”, – sakė J. Razma. Bet jis kategoriškai neatmetė galimybės, kad birželio 18 dieną suvažiavime gali būti pratęsta partijos pirmininko kadencija.

BFL

Vyriausybė iš esmės pritarė siūlymui miškų urėdus skirti terminuotam laikui – penkerių metų kadencijai. Urėdai tai pačiai urėdijai galės vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, o jų veiklos rezultatai bus vertinami baigiantis pirmajai kadencijai. Šie pakeitimai padės užtikrinti veiksmingesnę ir skaidresnę miškų urėdijų ir jų vadovų veiklą.

Vyriausybė taip pat pritarė Miškų įstatymo pakeitimams, numatantiems, jog strateginius valstybinio miškų ūkio sektoriaus valdymo klausimus spręstų Valstybinių miškų valdymo taryba. Taip pat įvestas ir naujas papildymas, leisiantis urėdijoms kooperuoti lėšas bendrai naudojamam turtui įsigyti.

Galutinį sprendimą dėl Miškų įstatymo pakeitimų Vyriausybė priims trečiadienį.

Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, iškovojęs triuškinamą pergalę valstybės vadovo rinkimuose, penktadienį buvo prisaikdintas naujai penkerių metų kadencijai, per kurią jo valdymas įžengs į jau trečią dešimtmetį.

N.Nazarbajevas prezidento priesaiką davė kazachų kalba ir pažadėjo ištikimai dirbti savo tautai. Po priesaikos Centrinės rinkimų komisijos atstovas įteikė jam prezidento pažymėjimą.

“Šiandien man ypatinga diena. Kazachai padarė savo istorinį pasirinkimą ir balsavo už mane – dėkoju jiems”, – sakė N.Nazarbajevas per ceremoniją naujoje šalies sostinėje Astanoje, kur prabanga tviska nauji statiniai, atrodo, išaugę iš niekur vėjų pustomoje stepių platybėje, o jos centre iškilęs prezidentui skirtas obeliskas, simbolizuojantis jo valdžią.

Sekmadienį vykusiuose rinkimuose N.Nazarbajevas surinko 95,55 proc. rinkėjų balsų, tačiau jo triuškinamą pergalę aptemdė tarptautinių stebėtojų skundai, kad rinkimai neatitiko “tikrosios demokratijos” standartų.

N.Nazarbajevas, iškilęs į valdžią 1989 metais, kai Kazachstanas dar buvo sovietinė respublika, pats aiškiai parodė, jog sekmadienio rinkimų baigtis iš anksto nulemta, kai pasiskelbė jų nugalėtoju dar prieš tai, kai buvo pranešti oficialūs rezultatai.

Kazachstanas kritikuojamas už tai, kad šalyje faktiškai įtvirtintas vienpartinis valdymas, kai absoliučiai visus politinius bei ekonominius sprendimus priima N.Nazarbajevas ir jo paskirti ministrai bei patarėjai.

Tačiau šioje uždaroje autoritarinėje sistemoje pastarąjį dešimtmetį buvo vykdoma verslui palanki ekonominė politika, dėl kurios šalies ūkis kasmet augo po 8,5 proc. ir smarkiai pagerėjo gyvenimo sąlygos 16,4 mln. gyventojų turinčioje didžiulėje stepių valstybėje.

Naujuoju Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku paskirtas Vitas Vasiliauskas norėtų, kad euras būtų įvestas kaip ir planuojama – 2014-aisiais.

“Tikrai labai norėčiau, kad taip įvyktų, – jeigu ne 2014-aisiais, tai bent per mano kadenciją. Bet, aišku, įsivesime tada, kai atitiksime sąlygas”, – teigia V.Vasiliauskas interviu dienraščiui “Kauno diena”.

Jo teigimu, didžiausia problema eurui – per didelis biudžeto deficitas. “Yra intencijų per artimiausius dvejus metus iki reikalaujamo lygio sumažinti deficitą. Jeigu tai bus įgyvendinta, tuomet gali iškilti ir per didelės infliacijos reikalai. Todėl jau dabar reikėtų žiūrėti, kokių priemonių Lietuva galėtų imtis, kad infliacija mums netaptų kliūtimi įsivesti eurą”, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

V.Vasiliauskas mano, kad šalies bankų sistemoje pokyčiai būtini, bet jie turi būti ne revoliuciniai, o daromi žingsnis po žingsnio.

Pasak jo, bankų sektoriuje revoliucijos nelabai leistinos. “Tai būtų žiauriai neatsakingas žingsnis”, – sako V.Vasiliauskas.

Jis tvirtina, kad LB negali tiesiogiai reguliuoti komercinių bankų nustatant mokesčius už savo paslaugas -tai paslaugos teikėjo ir kliento susitarimo klausimas. “Tiesiogiai kištis, reguliuoti Lietuvos bankas turbūt negali. Konkurencija padeda tuos dalykus išspręsti. Bet, žinoma, Lietuvos bankas dirbs su asocijuotomis bankų struktūromis, kalbėsis su jais, atkreips dėmesį, jeigu iš tikrųjų kurioje nors vietoje bus netoleruotinų apraiškų”.

Anot jo, LB su kitomis valdžios institucijomis gali savo priimamais teisės aktais sudaryti sąlygas plėtotis alternatyvioms finansų priemonėms, kurios padėtų sumažinti skandinavų kapitalo dominavimą Lietuvos bankų rinkoje “Turiu galvoje Lietuvos kapitalo fondus, įvairių paskolų vertybinius popierius ir kitokius dalykus, kurie skatintų verslą plėtotis ne tik iš bankų gaunamų paskolų, bet ir panaudojant kitas priemones”, – sakė naujasis LB vadovas.

Pagal šiandien galiojantį įstatymą LB valdybos pirmininko alga siekia 6 vidutinius bankų sektoriaus darbuotojų atlyginimų dydžius (dabar apie 27 tūkst. litų prieš mokesčius).

Pagal projektą, kuris šiuo metu svarstomas Seime, LB alga turėtų sumažėti iki 5 vidutinių bankų sektoriaus darbuotojų atlyginimų dydžių – maždaug iki 23 tūkst. litų.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) dažnai svarsto, ar 2012 metais jam verta kandidatuoti antrai kadencijai, trečiadienį pareiškė jo žmona, buvusi manekenė ir dainininkė Carla Bruni-Sarkozy (Karla Bruni-Sarkozi).

2007 metais į Prancūzijos vadovo postą išrinktas N.Sarkozy dar neatskleidė, ar sieks antrosios penkerių metų kadencijos. Jis nurodė apsispręsiantis iki ateinančių metų antrosios pusės.

Žurnalistams paklausus C.Bruni-Sarkozy, ar prezidentas tarėsi su ja dėl šio klausimo, pirmoji ponia atsakė: “Jis klausia mano nuomonės dėl daugelio dalykų, kaip elgiasi daugelis vyrų ir žmonų”.

“Tačiau kalbant apie šį sprendimą, sprendimą priims tik jis vienas, – pridūrė ji. – Manau, jis apie tai daug mąsto, tačiau aš neketinu kištis. Tai pernelyg svarbu, pernelyg sudėtinga, per daug asmeniška, kad kiščiausi”.

N.Sarkozy, kurio populiarumas nusmuko iki beveik rekordinio lygio, šiuo metu stengiasi atgauti visuomenės pasitikėjimą, kuris smarkiai susvyravo, kai prezidento pastangomis spalį buvo priimta itin nepopuliari pensijų sistemos reforma.

Paklausta, ar norėtų likti Prancūzijos pirmąja ponia po 2012 metų, C.Bruni-Sarkozy atsakė: “Tai jis buvo išrinktas prancūzų; viskas priklauso nuo jo. Aš džiaugčiausi, (jeigu pasilikčiau)”.

Carla Bruni susituokė su N.Sarkozy 2008 metų vasarį, praėjus keturiems mėnesiams po jo skyrybų su antrąja žmona.