Vokietijoje gausu tiek kokybiškos, tiek vadinamosios tabloidinės spaudos. Nors kokybiškųjų “Der Spiegel”, “Die Zeit”, “Die Welt” ar “Frankfurter Algemeine” tiražai tikrai dideli, tačiau daugiausiai skaitytojų tiek Vokietijoje, tiek visoje Europoje vis dėlto turi bulvarinis laikraštis “Bild”.

Priminsime, kad šis laikraštis “Axel Springer” leidyklos įkūrėjo Axelio Springerio sprendimu buvo pradėtas leisti 1952 m., kaip konkurentas tuomet Vokietijoje jau sparčiai pradėjusiai populiarėti televizijai. Iki pat septintojo dešimtmečio šis dienraštis kainavo vos 10 Vokietijos pfenigių, o ir dabar tekainuoja tik 60 euro centų.

Tiesa, pastaraisiais metais “Bild” stengiasi įsitvirtinti internete, ir jam tai sekasi: nors pernai didžiausias Vokietijos naujienų portalas buvo kokybiškos spaudos flagmano “Der Spiegel”, bet jau šiemet pirmoje vietoje atsidūrė “Bild”. O netrukus, gruodį, “Bild” planuoja paleisti ir savo “iPad” projektą.

“Bild” redaktoriaus jo kabinete teko palaukti ilgokai, mat jis su savo redaktorių komanda planavo rytojaus laikraštį, kurį nusipirks daugiau nei 3 mln., o perskaitys daugiau nei 10 mln. vokiškai skaitančių žmonių visame pasaulyje.
Taigi interviu su didžiausio Europos dienraščio “Bild” vyr. redaktoriumi Kai Dieckmannu.

VEIDAS: Ar didžiausio Europos tabloido vyr. redaktorius turi draugų? Juk kasdien atskleidžiate ne pačias gražiausias ir geriausias Vokietijos politikos, verslo elito gyvenimo puses, dažnai rašote apie intymaus jų gyvenimo detales.

K.D.: Vargu ar “Bild” laikraščio redaktorius gali turėti daug draugų. Jei ir būtų toks “Bild” redaktorius, kuris turi daug draugų, tai jis tada būtų prastas redaktorius.

VEIDAS: Šiandien, kai mes kalbamės, Vokietijos kanclerė Angela Merkel lankosi Lietuvoje. Ar “Bild” apie tai rašys?

K.D.: Vokietijos kanclerė dažnai keliauja į tokias mažas šalis kaip Lietuva. Ji nori gerų santykių su šiomis šalimis. Kanclerė daug metų yra gyvenusi Rytų Vokietijoje ir turi specialų santykį su buvusiomis sovietų valstybėmis. Tarkime, kai buvo kalbama apie “Nord Stream” dujotiekį, kanclerė labai jautriai domėjosi, kaip tai atsilieps toms valstybėms, kurias šis vamzdis aplenkė.

Kita vertus, Rusija yra labai svarbi partnerė. Tai taip pat mažų šalių interesas, kad Rusija daugiau dirbtų su Europos valstybėmis, – iš to turės naudos ir mažos valstybės. Mes dažnai apie tai rašome “Bild” laikraštyje.

VEIDAS: Vokietija krizę jau įveikė. Ekonomika auga netgi sparčiau, nei tikėtasi, eksporto rodikliai puikūs. Jūsų nuomone, kaip Vokietijai pavyko pasiekti tokių gerų krizės įveikimo rezultatų?

K.D.: Obama – Merkel 0:1. Taip rašo net Amerikos spauda. Taip vertinami mūsų ekonomikos laimėjimai. Mūsų politikai, profsąjungos gerai atliko savo namų darbus. Mes padarėme būtinus žingsnius taupymo kryptimi, kirtome ir per socialines programas. Svarbu ir tai, kad Amerika labiau orientuota į vidaus vartojimą, o Vokietija yra stipri ir didelė eksportuotoja. Tai mums taip pat padeda greičiau įveikti krizę. Be to, vokiečiai tradiciškai yra labai praktiški žmonės, jie moka pergyventi krizes.

VEIDAS: Visuomenės apklausos Vokietijoje rodo, kad dauguma vokiečių neigiamai vertina Vokietijos politikų sprendimus finansiškai remti Graikiją. Ar tai rodo menką vokiečių solidarumo su kitomis ES valstybėmis jausmą?

K.D.: Graikija nepadarė savo namų darbų, todėl vokiečiai apklausose ir pasisako prieš pagalbą Graikijai. Mes mažinome pensijas, socialines išmokas, o jie tiek skolingi, bet vis tiek nenori atlikti būtinų taupymo sprendimų. Daug vokiečių mano, kad pagalba Graikijai – tai tiesiog pinigų švaistymas. Graikija atėjo į euro zoną apgaudama dėl savo tikrosios finansinės padėties, mes apie tai rašome, vokiečiai apie šias apgavystes žino. Pinigai turi būti skiriami problemų sprendimui, bet ne jų begaliniam nukėlinėjimui į tolimesnę ateitį.

Šiaurės Europa tampa vis stipresnė, gerokai auga šalių ekonomika, tuo tarpu Pietų Europa eina vis žemyn, vis labiau didėja šių valstybių skolos. O mes turime vieną valiutą. Visi naudojasi tokia pačia palūkanų norma. Tai nenormalu.

Juk Vokietijoje žmonės taip pat nenori taupymo sprendimų, bet mūsų politikai sugeba priimti tuos būtinus sprendimus. Todėl mes ir išeiname iš krizės greičiau. Jau kancleris Gerhardas Schroederis savo kadencijos metu buvo priėmęs daug svarbių taupymo sprendimų. Mes turime problemą dėl euro.

Be to, Bulgarija ir Rumunija į ES buvo priimtos per anksti. Taigi ES toliau auga, o progresas pradeda lėtėti.

VEIDAS: Vis dažniau išsiskiriant politinio elito ir visuomenės nuomonėms visai Vokietijai svarbiais klausimais, pasigirsta raginimų įteisinti daugiau tiesioginės demokratijos priemonių (referendumų, plebiscitų).

K.D.: Negali lyginti mažos šalies Šveicarijos su didele šalimi Vokietija. Mūsų demokratinė struktūra yra susijusi su mūsų istoriniu vystymusi. Mes taip pat turime tiesioginės demokratijos galimybių. Žemės lygyje neseniai toks balsavimas vyko Hamburge. Manau, kad tai gerai. Bet Šveicarija yra nedidelė valstybė, jai įgyvendinti tiesioginę demokratiją daug paprasčiau.

VEIDAS: Vokietijoje įsiliepsnojo didelis skandalas po to, kai Vokietijos banko valdybos narys Thilo Sarrazinas parašė knygą, nukreiptą prieš Vokietijos imigrantus.

K.D.: Taip, knyga “Deutschland shafft sich ab”, kurią parašė Vokietijos banko valdybos narys, iš tiesų kontroversiška. Bet jis parašė ir apie tai, kokia šiandien Vokietijos imigrantų, pirmiausia musulmonų, integracijos į Vokietijos visuomenę padėtis. Dalis knygos yra visiškas šlamštas – jis rašo apie biologinius žmonių skirtumus, bet rašo ir apie socialines imigrantų problemas, ir apie jų nenorą integruotis. Tai labai didelė problema ir ji toliau gilėja. Juk daugumoje Berlyno dalių 90 proc. nusikaltusių jaunuolių yra imigrantai. Mes turėjome daug iliuzijų dėl imigrantų.

Kalbėta apie “multikulti” visuomenę kaip gėrį. Tai buvo klaida. Dabar visi sutinka, kad jie turi integruotis. Jie turi išmokti vokiečių kalbos.

O mes turime analizuoti imigracijos negeroves. Šeima su 10 ar 15 vaikų atvažiuoja iš Libano ir neturi net pasų. Policijai su jais daug darbo. Tai darosi vis sunkiau. Kai kurių Berlyno rajonų mokyklose 90 proc. vaikų yra imigrantai.

Taigi minėtas knygos autorius rašo aštriai, dažnai peržengia ribas, bet jis rašo apie tai, apie ką mes turime kalbėti. Jis peržengė tam tikrus tabu.

Net ir kokybiškos spaudos savaitraštis “Die Zeit” savo interneto svetainėje sulaukė daug komentarų prie savo straipsnių apie imigracijos problemas. Taigi žmonės nori šių debatų. Kodėl imigrantai iš Vokietijos valstybės ima pinigus, bet jų neinvestuoja į savo vaikų išsilavinimą? Tos šeimos gyvena kažkaip kitaip ir išpažįsta kitokias vertybes.

VEIDAS: O kaip šiuo metu sekasi laikraščiui “Bild” ir kokias permainas jis išgyvena?

K.D.: “Bild” sekasi gerai, laikraščio pelnas didėja, šiemet bus antri geriausi mūsų finansiniai rezultatai po Vokietijos suvienijimo. Mes esame didžiausias tiek Vokietijos, tiek Europos laikraštis, taip pat pirmaujame ir internete. Manau, kad mūsų saitytojų ratas plėsis, o tam nemažai pasitarnaus, na, kad ir naujoji “Apple” technologija “IPad”. Ji mums jau duoda ir dar duos daug naujų galimybių. Gerai, kad tai jau ne kaip nemokamas internetas, o nauja mokama kultūra, tad mes galime gauti pinigų už savo turinį. Bet manau, kad ir spausdintinė žiniasklaida Vokietijoje dar ilgai bus svarbi ir gyvuos dar daug metų.

VEIDAS: Kokią fazę šiuo metu yra pasiekęs intelektinis karas tarp kokybiškos spaudos ir tabloidų?

K.D. Mes vieni kitus kritikuojame. Kokybiška spauda – tabloidus, o “Bild” – kokybiškus laikraščius. Šiaip jau mes nesame politiškai korektiški, bet kai kuriose temosi korektiškumo labai prisilaikome, ypač rašydami apie mažumas, imigraciją, neįgaliuosius.

Čia svarbu paminėti, kad kokybiškoji Vokietijos spauda yra nuobodi ir lėta. Jie daug diskutuoja rūkydami pypkes. O mes esame greiti ir tikslūs jausdami, kas vyksta šalyje. Mes nekeliame politinių reikalavimų, norime būti neutralūs.

Mes nesame nei kairė, nei dešinė ir nesiejame savęs su jokia politine partija. Taip, “Bild” yra provokatyvus, garsus, labai tiesus, čia daug poliarizuotų nuomonių, vartojame riebius žodžius, ir mes turime būti tokie.

VEIDAS: Ar nebijoje vis didėjančios interneto konkurencijos?

K.D.: Internete yra beveik visi “Bild” laikraščio straipsniai ir dar daugiau, bet tai netrukdo mums gyventi. Daug žmonių “Bild” skaito internete, bet milijonai vis dar skaito spausdintinį variantą. Taip, mūsų tiražas mažėja, tačiau lėčiau nei daugelio Vokietijos laikraščių. Taigi mes turime naujų “Bild” skaitytojų. Nors tai dar pusiau paslaptis, bet šių metų gruodžio mėnesį paleisime “Bild” projektą ir “iPad” platformoje. Tai bus panašiau į spausdintą laikraštį su papildomomis vaizdo ir garso galimybėmis, jis gerokai skirsis nuo internetinio “Bild”.

VEIDAS: Kaip apibūdintumėte tipišką “Bild” skaitytoją? Kokios temos jį labiausiai domina?

K.D.: Mūsų skaitytojas yra vidutinis vokietis: vidutinio amžiaus, vidutinio išsilavinimo, vidutinių pajamų. Vokiečius dominančios temos keičiasi: prieš dešimt metų tai buvo informacija apie įžymybes, bet po išpuolio prieš JAV rugsėjo 11 d. tai tapo terorizmas ir jo priežastys. O štai pastarosios krizės metu žmonėms reikėjo praktiškų patarimų, kaip gyventi, kokių klaidų nedaryti.