Kokią programėlę labiausiai mėgsta „Microsoft Lietuva“ vadovas? Kaip keliais planšetinio kompiuterio paspaudimais rasti Kalėdinę dovaną artimajam? Į šiuos ir kitus klausimus atsakys „Microsoft Lietuva“ darbuotojai, šiandien ir rytoj gyvai bendrausiantys su klientais populiariausiose kompiuterinės įrangos pardavimo vietose.

„Norime gyvai parodyti kokias didžiules galimybes atveria „Windows“ ir šiai operacinei sistemai skirti įrenginiai. Man atrodo, kad tai geriausia daryti gyvai: taip vartotoją geriau pažinsime ir mes, o pastarasis pamatys ir išmoks, kaip pritaikyti mūsų gaminius įvairiuose gyvenimo atvejuose. Tokie susitikimai nenueina perniek – naujausia operacinė sistema „Windows 8.1” buvo patobulinta pagal gautus vartotojų poreikius“, – sako Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius.

K. Kaikaris kartu su „Microsoft Lietuva“ komanda gruodžio 5-6 dienomis „Elektromarkt“ ir „Topo centro“ prekybos centruose susitiks su lankytojais ir rodys, kaip kasdieniniame gyvenime naudotis „Windows 8.1“ ir jai skirtais įrenginiais. Jie atskleis receptą, kaip išlikti produktyviam ir kūrybingam, kaip greitai rasti reikiamą informaciją ar tiesiog atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos. Jie taip pat pamokins, kaip, naudojant naująjį „Start“ ekraną, savo kompiuterį paversti unikaliu: pasirinkti malonią spalvinę gamą, susidėlioti mėgstamiausias programėles norima tvarka, išsikelti kalendorių, orų prognozes, naujienas ar gražias nuotraukas.

Pasak „Microsoft“ atstovų, naujieji „Windows 8.1” yra pranašesni, nes jų pagalba vienoje vietoje vartotojai turi viską, ko jiems gali prireikti. Ši versija atkeliauja iškart su naudingu ir liečiamiems ekranams pritaikytu programėlių komplektu: „Skype“, patogia pašto programėle, receptų paieška „Bing Food & Drink”, vaizdo peržiūros programėle „Xbox Video“. Papildomai parduotuvė „Windows Store“ leidžia pasiekti daugiau nei 100 tūkst. programėlių, kurios padės kompiuterį pritaikyti bet kokiems poreikiams.

„Vartotojams labai svarbu iš geriausiai įrenginius ir programinę įrangą įvaldžiusių žmonių pamatyti kokius veiksmus galima su jais atlikti. Todėl džiaugiamės, kad „Microsoft Lietuva“ darbuotojai ėmėsi tokios akcijos“, – sako „Topocentro“ komunikacijos vadovė Aurelija Rusteikienė.

Tyrimų kompanijos „Gartner“ analitikai prognozuoja, kad šiemet planšetinių kompiuterių bus parduota 53,4 proc. daugiau nei pernai. Didėjantį populiarumą atspindi ir liečiamus ekranus turintys „Windows 8.1” įrenginiai – per metus šių sertifikuotų prietaisų skaičius perkopė 2,5 tūkst. ribą. Toks platus pasirinkimas vartotojui leidžia išsirinkti patį priimtiniausią bendravimo su kompiuteriu būdą: liečiant, rašant ar naudojant abi funkcijas vienu metu.

„Artėjant šventiniam laikotarpiui pirkėjai aktyviai ieško dovanų artimiesiems. Nešiojamieji kompiuteriai ir planšetės – vis dar populiariausių dovanų sąrašo viršuje. Džiugu, kad šiuo metu galime pasiūlyti itin platų įrenginių, geriausiai atitinkančių vartotojų poreikius dirbant ir pramogaujant, pasirinkimą“, – sako „Elektromarkt“ rinkodaros vadovas Irmantas Viliūnas

Turint keletą įrenginių visi duomenys ir nustatymai automatiškai susinchronizuojami tarpusavyje. Todėl darbe pradėtas pildyti dokumentas namų kompiuteryje atrodys visiškai taip pat ir vartotojams nereikės ilgai ieškoti ties kuria vieta jie užbaigė darbus. Duomenų saugykla debesy „Skydrive“ leis iš bet kurios vietos, naudojant bet kokį įrenginį, pasiekti reikalingus dokumentus, nuotraukas ar kitus duomenis. Be to, naujieji įrenginiai su „Windows 8.1” pasižymi tuo, kad yra puikiai suderinami su itin dideliu kiekiu įvairių programų ir kitų prietaisų, kaip spausdintuvai, kopijuokliai ar fotoaparatai.

Darbo vieta tampa mobili, o darbdaviai socialinius tinklus darbo vietoje jau ne draudžia, o ima propaguoti.

„Microsoft“ yra viena tų kompanijų, kurios diktuoja IT madas. Apie tai, kokią informacinių technologijų ateitį mato ši bendrovė, „Prognozėms“ papasakojo jos padalinio Lietuvoje generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris.

PROGNOZĖS: Kokios, jūsų nuomone, pagrindinės informacinių technologijų tendencijos vyraus pasaulyje 2013 m.?
K.K.: Pagrindinės tendencijos bus šios: mobilumas, debesų kompiuterija, socialinių tinklų panaudojimas verslo aplinkoje ir didelių duomenų apdorojimo sprendimai, dar vadinami verslo analitika.
PROGNOZĖS: Kas naujo prognozuojama didinant IT mobilumą?
K.K.: Mobilumas neatsiejamas nuo kitos sąvokos – „IT konsumerizacijos“ (demokratizacijos). Tiek mobilumo, tiek konsumerizacijos esmė – žmogus gali prieiti prie informacijos iš bet kur, bet kada ir su bet kuriuo įrenginiu.
Dabar žmogus vidutiniškai turi po keturis išmaniuosius įrenginius: stalinį, nešiojamąjį, planšetinį kompiuterį, telefoną. Labai dažnai jis įsigyja šiuos įrenginius pats ir naudoja juos tiek namie, tiek darbe. Ir didelių, ir mažų įmonių IT vadovai nebegali ignoruoti darbuotojų poreikio atsinešti į biurą savo įrenginių ir juos naudoti darbui su įmonės duomenimis. Įmonės verčiamos keistis ir ieškoti būdų, kaip integruoti į savo IT infrastruktūrą vartotojų asmeninius telefonus ar kompiuterius. Tam reikia išspręsti informacijos saugumo, infrastruktūros pertvarkymo, vartotojų autentifikavimo klausimus.
Konsumerizacija glaudžiai susijusi ir su mobilios darbo vietos sąvoka bei laisvuoju darbo stiliumi. Tarkime, darbe savo kompiuteriu pradedu kurti dokumentą, pavakare važiuodamas namo ir pakliuvęs į spūstį skaitau tą patį dokumentą telefone, o vakare, grįžęs namo, tęsiu teksto redagavimą planšetėje.
Darbo iš bet kur stilius, mobilumas yra labai stipri IT srities tendencija. Bendrovės turėtų tai suvokti, ir dauguma jau suvokia, atitinkamai pakoreguoja savo strategiją, darbo praktiką ir IT ūkį taip, kad darbuotojams būtų suteikta naujų galimybių. Tuomet ekonomija, personalo produktyvumas ir pasitenkinimas pereina į aukštesnį lygį. Iki 2015 m. į maždaug 50 proc. JAV sudarytų darbo sutarčių bus įtrauktos mobilios darbo vietos galimybės.
PROGNOZĖS: Socialiniai tinklai – jau nebe naujovė. Kodėl paminėjote juos kaip ateities tendenciją?
K.K.: Nauja yra šių tinklų atėjimas į verslo segmentą. Anksčiau įmonėse, o kai kuriose ir dabar, buvo draudžiama jungtis prie socialinių tinklų darbo metu, jie buvo blokuojami. Tačiau, kaip rodo tyrimai, 46 proc. tokiose įmonėse dirbančių jaunosios kartos darbuotojų vis tiek jungiasi prie socialinių tinklų nepaisydami draudimų. Tad viskas linksta prie to, kad socialiniai tinklai tampa ne tik leidžiami, bet ir propaguojami. Daug įmonių atranda juose naudos: reklamuoja savo paslaugas, sužino potencialių klientų ar vartotojų nuomonę, kviečia į akcijas, nes pasiekiamumas yra labai didelis. Geras praktinio pritaikymo pavyzdys – darbuotojų paieška per socialinius tinklus, tokius kaip „LinkedIn“ arba „Facebook“, funkcijos „Like“ pritaikymas mūsų programoje „Microsoft Dynamics CRM“, padedantis greitai sužinoti klientų ar partnerių nuomonę.
PROGNOZĖS: Kaip dar galima panaudoti versle socialinius tinklus?
K.K.: Yra viešieji socialiniai tinklai ir yra vidiniai tinklai. Įmonės pradeda diegti savo viduje socialinius tinklus kaip intraneto portalų alternatyvą. Jie naudojami vidinės informacijos pranešimams skelbti, komentuoti. Vidiniai socialiniai tinklai, tokie kaip „Yammer“, sumažina nekontroliuojamą el. laiškų srautą, informacijos išsibarstymą po skirtingus šaltinius, labiau įtraukia žmones į komandinį darbą, skatina viso įmonės kolektyvo tarpusavio bendravimą.
PROGNOZĖS: Apie debesų kompiuteriją šnekama jau seniai. Kokie pokyčiai laukia verslo šioje srityje?
K.K.: Debesų kompiuterija žinoma seniai, bet tik dabar įgauna aiškias formas ir pradeda duoti naudos. Vadinamasis debesis jau nėra vien tik mada, tai tapo kiekvienos įmonės strategijos dalimi. Kuo toliau, tuo debesų kompiuterijos sprendimai bus naudojami plačiau ir gausiau, nes jie glaudžiai susiję su mobilumu ir IT konsumerizacija. Šiais laikais informacija turi būti saugoma debesyje. Tik laiko klausimas, kada žmonės pradės nebematyti skirtumo tarp duomenų saugojimo vidiniame tinkle ar nuosavuose kompiuteriuose ir debesyje. Šio suvokimo trūkumas yra vienintelė šiandien belikusi debesų kompiuterijos problema. Nutolusiose saugyklose laikomos informacijos saugumas ir prieinamumas užtikrinamas netgi geriau negu vietoje saugomos informacijos, nebent į IT ūkį investuojamos labai didelės lėšos.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/prognozes-2013 internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

K.Kaikaris nauju „Microsoft Lietuva” generaliniu direktoriumi tapo po septynių pokalbių su aukštais amerikiečių korporacijos atstovais. Ar tiesa, kad lemiamą „taip” jis išgirdo iš paties „Microsoft” įkūrėjo Billo Gateso?

„Microsoft Lietuva” turi ne tik naują vadovą, bet ir naują biurą: įmonė šiomis dienomis išsikelia į naujas patalpas sostinėje. „Kai gėlės prigis, pakviesime į įkurtuves”, – pažada prieš kelis mėnesius įmonės generalinio direktoriaus pareigas pradėjęs eiti 40 metų Kristijonas Kaikaris.
Naujos patalpos bus patogesnės per pastarąją krizę beveik perpus sumažėjusiam „Microsoft Lietuva” kolektyvui (darbuotojų sumažėjo nuo penkiasdešimties iki dvidešimt šešių) ir išskirtinės tuo, kad darbuotojai čia neturės konkrečių darbų vietų, o jas susikurti galės kaskart vis kitoje vietoje. Net K.Kaikaris patikina neužsidarysiąs kabinete: norįs būti kiek įmanoma arčiau komandos.
Pasak jo, naujosios technologijos suteikia vartotojams vis daugiau mobilumo, todėl darbo vietą gali susikurti praktiškai bet kur, kur tik turi kompiuterį ar kitą įrenginį bei internetą.
K.Kaikaris yra iš tų vadovų, kurių darbo diena nebeturi aiškiai apibrėžtų ribų: ryte pabudęs anksčiau už visą šeimą, jis išsiverda kavos ir, įsijungęs kompiuterį, jau pradeda tvarkyti darbo reikalus, perskaito laiškus ir juos atsako, sužino visas naujienas. Savo kolegoms skubiu reikalu jis pasiekiamas praktiškai bet kur ir bet kada.
„Vartotojams dabar labiausiai reikia mobilumo, kad prie savo informacijos jie galėtų prieiti bet kokiu įrenginiu, bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu. Būtent tai dabar diktuoja informacinių technologijų kompanijų produktų madas”, – tvirtina pašnekovas.

Ar sukels revoliuciją „Windows 8″

Šią tendenciją patvirtina ir naujausi „Microsoft” produktai, pavyzdžiui, prieš keletą savaičių pristatyta naujos kartos operacinė sistema „Windows 8″, kuri iš esmės skiriasi nuo ankstesnių „Windows” versijų, taip pat nauja mobilioji programinė platforma, skirta išmaniesiems telefonams, „Windows Phone 8″ bei netrukus pasirodysiantis biuro programų paketas „Office 2013″. „Visos šios naujovės sujungia skirtingus įrenginius į vieną aplinką ir žmogus tiesiog gali rinktis, kuris įrenginys jam reikalingo turinio vartojimui ar jo kūrimui tam tikru metu yra tinkamiausias”, – aiškina K.Kaikaris.
Vadovas priduria, kad „Windows 8″ operacinė sistema, be kitų pranašumų, idealiai pritaikyta dirbti su debesijos kompiuterija: „Kiekviena programa, dokumentas ar asmeninės nuotraukos gali būti “debesyje”, o norimą informaciją galima lengvai susirasti ar per mobilųjį telefoną, ar per kitą kompiuterį nuvykus kur nors atostogauti. Prieiga yra ta pati, ir nepriklausomai nuo įrenginio tu matai tą patį. Tai labai patogu.”
„Windows 8″ ne tik vadinama revoliucine operacine sistema, bet ir sulaukia kritikos, kad norint išmokti ja dirbti reikia nemažai paplušėti. Tačiau K.Kaikaris tvirtina nuo „Windows 7″ prie „Windows 8″ perėjęs be didesnių sunkumų – pagrindinėms funkcijoms perprasti pakako poros dienų. Jis neprieštarauja minčiai, kad visas operacinės sistemos grožis ir pranašumai atsiskleidžia dirbant su liečiamąjį ekraną turinčiu kompiuteriu (beje, kartu su „Windows 8″ pasirodė daugybė naujų hibridinių įrenginių su nuimama ar pridedama, įvairiais rakursais sukiojama klaviatūra), tačiau tikina, jog naujo kompiuterio pirkti nebūtina, nes operacinė sistema puikiai veiks ne tik planšetėje.
Tiesa, būtent planšečių naudotojai iš karto pajus, kad su „Windows 8″ planšetę tampa patogu naudoti ne tik skaitymui ar pramogoms, bet ir darbui, kurį lig šiol buvo patogiau atlikti įprastu kompiuteriu. „Tai dar vienas revoliucinis žingsnis, ir planšetės dar labiau paplis”, – prognozuoja K.Kaikaris.
Beje, įdomus faktas iš Estijos: mūsų kaimynai pagal planšetinių kompiuterių naudojimą lietuvius jau lenkia dukart, bet įdomiausia, kad pagrindiniai jų vartotojai yra Estijos taksistai ir tolimųjų reisų vairuotojai. Planšetės tarp jų išplito todėl, kad taksistams dažnai tenka nuobodžiauti laukiant klientų, o vilkikų vairuotojams – stovėti ilgas valandas pasieniuose. Kad laukti neprailgtų, vairuotojai žiūri planšetėse filmus ar bendrauja su artimaisiais per skaipą, kurį, beje, neseniai įsigijo „Microsoft”.
„Tiek naujų produktų ir sprendimų „Microsoft” kompanijoje nebuvo nuo pat jos įsikūrimo 1975 m., tad man labai pasisekė, kad atėjau čia dirbti šiuo laikotarpiu. Galima sakyti, kad kompanija dabar transformuojasi iš programinės įrangos gamintojos į įrenginių sprendimų teikėją. Tai nereali patirtis”, – džiaugiasi naujasis “Microsoft Lietuva” vadovas.
Tiesa, padėtis bent jau Lietuvos rinkoje šiandien yra gana komplikuota: Lietuva pagal programinės įrangos piratavimo lygį yra greta tokių valstybių, kaip Bahreinas ar Kolumbija. Tyrimų duomenimis, jau kelinti metai iš eilės neteisėtų kompiuterių programų vartojimas Lietuvoje stabiliai viršija 50 proc. Net ir žinomų elektronikos tinklų parduotuvėse kai kurie pardavėjai siūlo nepirkti legalios operacinės sistemos, o įsidiegti pigesnę nelegalią.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-46-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Nuo š.m. gegužės 21 d. naujose pareigose korporacijoje „Microsoft“ pradeda dirbti Kristijonas Kaikaris ir Martynas Bieliūnas.  Kristijonas Kaikaris eis „Microsoft Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas, Martynas Bieliūnas vadovaus „Microsoft“ rinkodarai Rytų Europos šalių grupėje. Tapdamas bendrovės vadovu K. Kaikaris pakeitė Mindaugą Glodą, nuo š. m. kovo 1 d.  pradėjusį dirbti „Microsoft“ sprendimų sveikatos sektoriui direktoriumi Centrinei ir Rytų Europai.

Naujasis „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris IT rinkoje dirba nuo 2001 m.  Iki prisijungdamas prie „Microsoft“ komandos jis ėjo „Oracle“ generalinio direktoriaus pareigas Lietuvai (2007-2011), taip pat dirbo bendrovės „IBM Lietuva“ pardavimų vadovu (2001-2007).

K. Kaikaris yra baigęs Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetą (1997); informacinių technologijų ir vadybos žinias tobulino pasaulinių IT kompanijų organizuotuose lyderystės ir pardavimų mokymuose.

„Prisijungdamas prie „Microsoft“ vadovų komandos Baltijos šalyse sieksiu toliau plėtoti abipusiai naudingą bendradarbiavimą su Lietuvos įmonėmis ir organizacijomis, rūpintis įvairiose srityse veikiančių verslo bendrovių ir valstybės institucijų interesais, taip pat plėsti partnerių tinklą Lietuvoje ir užtikrinti efektyvų komandinį darbą,“ – sakė Kristijonas Kaikaris. Pasak naujojo „Microsoft Lietuva“ vadovo, didžiausias dėmesys ir toliau bus skiriamas elektroninių paslaugų plėtojimui Lietuvoje, taip pat efektyvumą didinančių IT sprendimų diegimui tiek versle, tiek viešajame sektoriuje.

Nuo 2001 m. korporacijoje dirbantis Martynas Bieliūnas nuo šiol dirbs „Microsoft“ Rinkodaros direktoriumi Rytų Europos šalių grupei. Prieš tai ėjęs verslo strategijos ir rinkodaros vadovo pareigas Baltijos šalims, M.Bieliūnas vadovaus „Microsoft“ rinkodarai Baltijos, Balkanų ir Adrijos jūros regionų šalyse. „Džiaugiuosi, kad teigiamai buvo įvertinta Lietuvos, Latvijos ir Estijos padalinių veikla dirbant sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis. Labai vertinu patirtį, įgytą dirbant Baltijos vadovybės komandoje, – sakė Martynas Bieliūnas. – „Microsoft“ aktyviai plečia veiklą naujose srityse, ir ypač – debesų kompiuterijoje, todėl kito iššūkio – diegti naujus veiklos modelius platesniame regione, jungiančiame itin įvairias šalis, imuosi su didžiuliu susidomėjimu ir entuziazmu.“

„Microsoft“ rinkodaros vadovo funkcijas Baltijos šalyse, kurias iki šiol vykdė M.Bieliūnas, nuo šiol perima Aleksandras Golod. Nuo 2005 m. jis vadovavo skirtingų produktų rinkodarai Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Kaip buvo pranešta anksčiau, naujuoju „Microsoft“ generaliniu direktoriumi Baltijos šalims neseniai paskirtas ilgametis Estijos padalinio vadovas Rain Laane.