Shutterstock

Labai mažos įmonės, ūkininkai ir kiti kaimo gyventojai iki š. m. gruodžio 14 d. gali kreiptis Europos Sąjungos ir valstybės teikiamos finansinės paramos ne žemės ūkio veiklos kūrimui ir plėtrai kaimo vietovėse.

Raimonda SABALAITĖ

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 12 mln. 319 tūkst. eurų paramos lėšų, o didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 200 tūkst. eurų.

Remiama tik ne žemės ūkio veikla

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės teigimu, pagal KPP veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ parama teikiama naujai ekonominei veiklai pradėti arba plėtoti jau turimą veiklą. Remiama ekonominė veikla, nurodyta Ekono­minės veiklos rūšių klasifikatoriuje, išskyrus veiklas, kurios išvardytos neremiamų veiklų sąraše.

D.Rutkauskaitė atkreipia dėmesį, kad parama neteikiama projektams, kuriuose numatyta pradėti nakvynės ir pusryčių, kaimo turizmo veiklą, – remiama tik tokių paslaugų plėtra.

Gyvenamoji arba registracijos vieta – kaime

Paramos pagal šią KPP veiklą gali kreiptis ne jaunesni kaip 18 metų kaimo gyventojai, nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravę kaimo vietovėje.

Juridinis asmuo nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo turi atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, taip pat turi būti savarankiškas ūkio subjektas ne tik iki sutarties pasirašymo, bet ir visu projekto kontrolės laikotarpiu.

Į paramą pretenduojantys juridiniai asmenys arba ūkininkai turi būti registruoti kaimo vietovėje.

Būtinas ekonomiškai pagrįstas verslo planas

Kartu su paramos paraiška reikia pateikti ekonomiškai pagrįstą verslo planą, kuriame pagrindžiamas projekto reikalingumas, investicijų poreikis ir verslo plano finansinė dalis. Verslo plane būtina įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ir projekto įgyvendinimo metu bei projekto kontrolės laikotarpiu atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus.

D.Rutkauskaitė pabrėžia, kad kartu su paramos paraiška pareiškėjas turi pateikti patvirtintus praėjusių finansinių metų (ne trumpesnių nei 12 mėnesių) finansinių ataskaitų bei tarpinių finansinių ataskaitų (už einamųjų metų pilnus ketvirčius) dokumentus.

Įgyvendinama per dvejus metus

Pareiškėjas įsipareigoja pradėti įgyvendinti projektą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, o visiškai jį įgyvendinti per paramos paraiškoje (verslo plane) nurodytą, tačiau ne ilgesnį kaip 24 mėnesių laikotarpį.

Per 6 mėnesius nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos pareiškėjas turi pateikti su finansine institucija pasirašytą paskolos sutartį arba išperkamosios (finansinės) nuomos sutartį. Nepateikus šių dokumentų ir patvirtinimo, kad projektas bus įgyvendintas nuosavomis lėšomis, paramos sutartis nepasirašoma.

Finansuojama iki 50 proc. išlaidų

Pagal KPP veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ suteikiamos paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 200 tūkst. eurų. Finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.

Paramos lėšomis finansuojama projekte numatytai veiklai vykdyti skirtų gamybinių ir kitų būtinų statinių nauja statyba, rekonstravimas ir (arba) kapitalinis remontas, naujos technikos ir įrangos, skirtų projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas projekto įgyvendinimo vietoje. Tinkamomis finansuoti taip pat pripažįstamos verslo infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimo ir bendrosios išlaidos.

Privaloma surinkti mažiausiai 50 atrankos balų

Naujuoju programiniu laikotarpiu pareiškėjų projektai paramai gauti vertinami balais, suteikiamais už KPP veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėse nustatytų atrankos kriterijų atitikimą. Pareiškėjas ūkininkas turi pasirinkti, kuri projektų atrankos kriterijų grupė (fiziniams asmenims ar juridiniams asmenims taikoma projektų atrankos kriterijų grupė) taikoma projektui.

Privalomas surinkti minimalus atrankos balų skaičius – 50. Paraiškos, nesurinkusios minimalaus atrankos balų skaičiaus, toliau nevertinamos. Kai paraiškose prašoma paramos suma viršija skirtąją, administracinio tikrinimo metu pagal surinktus atrankos balus yra sudaroma projektų prioritetinė eilė. Jei paramos lėšų pakaks ne visiems didžiausią vienodą atrankos balą surinkusiems pareiškėjams, pirmenybė bus teikiama pareiškėjams, kurie nėra gavę paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, bei prašantiems mažiausios paramos sumos.

Daugiau informacijos – www.nma.lt, zum.lrv.lt.

Sužinok naujienas apie paramą pirmas – prisijunk www.facebook.com/­nacionaline­mokejimo­agentura.

Užs. Nr. VPL1021

Šių metų sezoną Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) nariai vertina nevienareikšmiškai: svečių sodybose daugėjo, tačiau tai neatnešė didesnių pajamų nei pernai. Apie tai sodybų šeimininkai šiandien diskutuos sezono baigiamajame renginyje, kuriame bus pasveikintos ir geriausios šių metų sodybos.

„Metų pradžioje atlikta LKTA narių apklausa parodė, kad sodybų savininkai nesitiki gerų rezultatų. Dabar jau žinome, kad sodybose svečių šiemet iš tikrųjų padaugėjo, pakilimas buvo gana žymus. Sodybos dirbo daugiau, turėjo daugiau lankytojų, bet negali pasigirti didesnėmis pajamomis. Svečių gausėjimas neatsvėrė smarkiai išaugusių išlaidų kurui, maistui, dujoms ir elektrai“, – teigė LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas.

LKTA atlikta apklausa parodė, kad per vasaros sezoną net 42 proc. sodybų sulaukė 5 -15 proc. daugiau lankytojų nei pernai, 32 proc. sodybų išlaikė praėjusių metų lygų, o 26 proc. pranešė apie  lankytojų sumažėjimą.

27 proc. respondentų atsakė, kad šiemet padaugėjo svečių, atostogaujančių savaitę ir daugiau, o trečdalis teigė, kad jų sumažėjo. Taip pat trečdalis respondentų sakė, kad padaugėjo atostogaujančių kelias dienas ar savaitgalį, tačiau 22 proc. tvirtino, kad tokių svečių sumažėjo.

Tuo tarpu 29 proc. apklaustųjų teigė, kad padaugėjo svečių iš užsienio. Anot L. Žabaliūno, šiemet, kaip ir pernai, nemaža dalis kaimo turizmo paslaugų teikėjų pažymėjo augantį poilsiautojų srautą iš Rusijos. Šiuos turistus žavi Lietuvos gamta, ramybė, kokybiškas maistas.

Prognozuodami žiemos sezoną, 45 proc. sodybų šeimininkų nesitiki pokyčių, 13 proc. planuoja sulaukti daugiau lankytojų, 35 proc. mano, kad jų gali sumažėti.

Artėjant žiemai dalis sodybų parengė naujų pramogų. „Kas gali būti gražiau ir maloniau už sėdėjimą karštame vandenyje apšerkšnijus miško medžiams, šviečiant mėnesienai“, – sako Prienų rajono sodybos „Bagrėnžaris“ sodybos savininkas Antanas Dagilis, įrengęs naują kubilą.

Tomas Juozapas Gintila Molėtų rajone esančioje sodyboje „Duobys“ pasiūlys jėgos aitvarų mėgėjams pramogas ant sniego. Arnoldas Alešiūnas Ignalinos rajono sodyboje „Mažoji Šveicarija“ svečiams, norintiems ekstremalių pojūčių, pasiūlys  vakarinį pasivažinėjimą kariniu visureigiu Ignalinos rajono kalnais ir miško keliukais.

Anot L. Žabaliūno, kaimo turizmo sodybos dar per mažai išnaudoja galimybes nemokamai skleisti informaciją portale www.atostogoskaime.lt ir asociacijos „Facebook“ profilyje. „Čia yra dar daug neišnaudotų galimybių, apie kurias kalbėsimės su LKTA nariais ir paraginsime juos tam skirti daugiau dėmesio“, – sakė LKTA vadovas.

Šiandien paskelbti ir jau tradiciniu tapusio LKTA konkurso „Lietuviška kaimo turizmo sodyba 2012“ nugalėtojai. Jais tapo Varėnos rajone įsikūrusios sodybos „Grikucis“  (nominacija „Tradicinių amatų sodyba“) ir Linos ir Egidijaus Černiauskų kaimo turizmo sodyba (nominacija „Kulinarinio paveldo sodyba“) bei Šakių rajone esanti „Suvalkiečio sodyba“ (nominacija „Etnografinė sodyba“).

Metų pabaigoje bus paskelbta dešimt geriausių sodybų pagal atskiras specializacijas. Geriausias sodybas išrinks „Facebook“ profilio lankytojai.

Kaimo turizmo sektorius, gerokai nukentėjęs per sunkmetį, jau pernai rodė aiškius atsigavimo ženklus: atsirado per 40 naujų kaimo turizmo sodybų, kurių Lietuvoje dabar yra daugiau nei 700, o poilsiautojų skaičius didėjo 10 proc.

Panašaus augimo kaimo turizmo sodybų savininkai tikisi ir šiemet, nepaisant to, kad nuo gegužės jiems pasunkėjo mokesčių našta.
“Kaimo turizmo sektoriuje tikimės augimo, ypač dėl to, kad sunkmečiu sodybų savininkai pakeitė požiūrį į teikiamas paslaugas, jos tapo kompleksiškesnės, taigi dar patrauklesnės poilsiautojams. Suvokta, kad svečiams vien nakvynės nebeužtenka, dabar siūloma ir edukacinių, pažintinių programų, daugiau pramogų, tad išaugusius mokesčius turėtų amortizuoti didėjantis kaimo turizmo populiarumas”, – mano Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) vadovas Linas Žabaliūnas. Jis neabejoja ir tuo, kad padidėję mokesčiai “sodybininkams” galutinės paslaugų kainos nepaveiks ir poilsis kaimo turizmo sodybose šiemet brangti neturėtų.
Priminsime, kad nuo gegužės pagal verslo liudijimus dirbantiems kaimo turizmo paslaugų teikėjams, kurių pajamos iš juridinių asmenų viršys 10 proc. visų metinių pajamų, teks didesnė mokesčių našta, jų skaičiavimo tvarka bus painesnė. Be to, didėjant pajamoms iš juridinių asmenų reikės įregistruoti individualią veiklą ir sumokėti 5 proc. gyventojų pajamų mokestį, taip pat būtų taikomi 28,5 proc. socialinio draudimo ir 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmokų tarifai.
Dėl to, LKTA duomenimis, jau dabar sparčiai daugėja individualią veiklą registruojančių kaimo turizmo sodybų savininkų.