Suskystintų gamtinių dujų importo terminalą Rygos uoste pastatyti gali kainuoti 500 mln. latų (beveik 2,5 mlrd. litų), penktadalį šios sumos galima būtų gauti iš Europos Komisijos, pareiškė Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas.

Jo žodžiais, detalus projektas bus paruoštas iki kovo, išankstinis jo vertinimas – iki metų vidurio.

“Valstybinė “Latvenergo”, kurios elektrinėse sudeginama maždaug pusė šalyje suvartojamų dujų, ruošia išsamų projektą. Paaiškinsime kolegoms, kad Ryga yra išties geriausia vieta tokiam terminalui statyti. Jis bus alternatyva dabartiniam vieninteliam dujų tiekėjui, sumažinsianti priklausomybę nuo jo. Aiškus Baltijos šalių noras bendradarbiauti šioje srityje taptų stipriu stimulu tokiam projektui įgyvendinti”, – interviu Latvijos dienraščiui “Diena” sakė A.Kamparas.

Jo manymu, suskystintų gamtinių dujų terminalas Rygos uoste gali būti pastatytas per 4-5 metus.

Latvijos vyriausybės sudaryta investicijų koordinavimo taryba praėjusių metų pabaigoje pritarė regioninio Baltijos salių suskystintų dujų importo terminalo statybai Latvijoje.

“Įvertinus ekonominius ir regioninius veiksnius, aišku, kad reikia statyti vieną bendrą terminalą. Baltijos šalių konkurencinė kova čia netikslinga”, – tuomet pareiškė A.Kamparas.

Latvijos ekonomikos ministras įsitikinęs, kad būtent Latvija yra tinkamiausia vieta Baltijos šalių suskystintų dujų importo terminalui, nes Latvija, kitaip nei Lietuva ar Estija, jau turi išplėtotą dujų tiekimo infrastruktūrą, kurioje svarbiausias objektas – Inčiukalnio požeminė dujų saugykla.

Kitais mokslo metais valstybės finansuojamoms pirmakursių studijoms aukštosiose mokyklose bus skiriama tiek pat lėšų, kiek ir pernai, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Norminės studijų kainos nesikeis ir svyruos nuo 3892 iki 18 162 litų per metus. Atitinkamai pigiausios bus humanitarinių ir socialinių mokslų, brangiausios – pilotų ir muzikų studijos.

Anot ministerijos, norminė studijų kaina siejama su bazine socialine išmoka (130 litų) ir bazine mėnesine alga, kuri šiemet nesikeitė (122 litai).

Kolegijose brangiausios bakalauro studijos muzikos, teatro ir kino, šokio, fotografijos ir medijos, dailės, dizaino studijų kryptyse.

Muzikos studijų krypties programų (nuolatinė studijų forma) studijų kaina – 14 890 litų per metus. Pigiausiai (3228 litai per metus) valstybei atsieis studijos humanitarinių ir socialinių mokslų studijų kryptyse, išskyrus socialinį darbą, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą.

Universitetuose brangiausiai kainuojančios bakalauro studijos – pilotų rengimas ir muzika. Pirmosios pakopos nuolatinės studijų formos kaina – 18 162 litų.

Pigiausios – humanitarinių ir socialinių mokslų studijos, išskyrus filologiją, psichologiją, švietimą ir ugdymą, visuomenės saugumą, kurių kaina – 3892 litai.

Norminės studijų kainos nustato maksimalią sumą, kuri gali būti skiriama iš biudžeto valstybės finansuojamo studento vienerių metų studijoms padengti. Aukštosios mokyklos gali nustatyti didesnę arba mažesnę studijų kainą nei norminė.

Valstybės finansuojamas studentas, besimokantis valstybinėje aukštojoje mokykloje, neturi mokėti jokių papildomų įmokų, net jei aukštoji mokykla yra nustačiusi aukštesnę studijų kainą nei norminė.

Anot ŠMM, dvejų metų praktika parodė, kad valstybinės aukštosios mokyklos, nustatydamos studijų kainas, lygiuojasi į normines.

Palyginti su 2009 metais pirmakursių studijų kainos šiemet ir pernai sumažėjusios. Tai, pasak ministerijos, lėmė sumažinta bazinė mėnesinė alga, pagal kurią skaičiuojami dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų atlyginimai.

Norminę studijų kainą sudaro dėstytojų ir mokslo darbuotojų bei kitų su studijomis susijusių darbuotojų atlyginimai, išlaidos su studijomis susijusioms prekėms ir paslaugoms, išlaidos studentams skatinti. Didžiausią norminės studijų kainos dalį (70-80 proc. studijų krepšelio) sudaro lėšos dėstytojų atlyginimams.

Vasario 27-ąją vyksiantys savivaldybių tarybų rinkimai valstybės biudžetui atsieis 2 mln. brangiau nei vykę prieš ketverius metus.

2007-aisiais savivaldos rinkimams išleista per 15 mln. litų, šiemet skirta -17 mln. litų, rašo dienraštis “Lietuvos žinios”.

Į šią sąmatą telpa ir daugiau kaip pusė milijono litų, skirtų vasario 13-ąją Marijampolės apygardoje vyksiantiems naujo Seimo nario rinkimams surengti.

Praėjusių metų rudenį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) prašė Finansų ministerijos savivaldos rinkimams numatyti 26 mln. litų, tačiau ši patarė gyventi taupiau.

Didžioji dalis -10,4 mln. litų – iš rinkimams skirtų lėšų bus skirta rinkimų komisijoms. Vien atlyginimams 16 tūkst. komisijose dirbančių asmenų išmokėti prireiks 7,4 mln. litų.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažino, kad taupant lėšas teko kiek sumažinti komisijų narių algas bei pačių komisijų skaičių. Kai kur trumpinamas jų darbo laikas, gerokai apkarpyta rinkėjų pavėžėjimo programa.

“Daugelis savivaldybių planuoja skirti transportą tik miškingiausiose vietovėse gyvenantiems rinkėjams arba ten, kur atstumai iš tiesų labai dideli”, – sakė Z.Vaigauskas.

Pirmą kartą per šiuos rinkimus VRK privalės organizuoti visų į savivaldą kandidatavusių asmenų finansinių išlaidų nepriklausomą auditą. Anksčiau tokį patikrinimą vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija.

VRK turės konkurso būdu parinkti nepriklausomas audito kompanijas, kurios atliks kandidatų finansinės veiklos patikrinimą. Tam komisija prašė papildomai skirti 4 mln. litų, tačiau negavo.

VRK neskirs nė lito kandidatų agitacinėms laidoms per komercinius radijo bei televizijos kanalus apmokėti, anksčiau tam buvo planuojama 3 mln. litų. 1,2 mln. litų VRK skyrė ir rinkimų apylinkėms aprūpinti kompiuteriais.

Rusijos ir Vokietijos investuotojų valdoma dujų tiekimo ir transportavimo bendrovė “Lietuvos dujos” teigia, kad dujų kaina vartotojams kitais metais gali mažėti apie 3 centus.

“Lietuvos dujų” Kainodaros skyriaus viršininkas Mindaugas Kirslys BNS sakė, kad jeigu prognozuojama dujų kaina 2011-aisiais nesikeis ir sieks 947,45 lito už 1 tūkst. kubinių metrų, dujų kaina vartotojams vien dėl to mažės apie 2 centus.

Dėl ketvirtadienį Kainų komisijos nustatytų mažesnių transportavimo kainų viršutinių ribų tarifas sumažės dar vidutiniškai 1 centu.

Anot jo, tai yra vidutinis kainos pasikeitimas, o skirtingoms vartotojų grupėms dujų kainos keisis skirtingai.

M.Kirslio teigimu, daugiausiai įtakos dujų kainai turi jų importo kaina.

“Tikimės, kad tai bus kažkokie gal ženklesni skaičiai (dujų importo kaina mažės daugiau – BNS). Norėtųsi, kad taip būtų, o matysime tik lapkričio pabaigoje, kada komisija svarstys mūsų bendrovės siūlymus dėl konkrečių kainų”, – BNS sakė M.Kirslys.

Anot jo, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, dujų importo kaina mažėjo iki 6 proc., o spalį, palyginti su rugsėju – dar 2,5 procento.

“Dabar doleris po truputį kyla, tai kas darysis mėnesio pabaigoje, ar kaina išliks tokia pat kaip rugsėjį, labai sunku pasakyti. Rinkos yra labai įtemptos. Ne tik rinkos situacija apibrėžia tai, bet ir politinė situacija, kuri yra aplink mūsų bendrovę, aplink visą skaidymą. Ji irgi didžiąja dalimi greičiausiai lems 2011 metų kainą”, – sakė M.Kirslys.

Šiuo metu į buitinių vartotojų mokamą dujų kainą įskaičiuota 963 lito už tūkst. kubų importo kaina.

Pabrangus iš Rusijos importuojamoms dujoms ir stiprėjant JAV doleriui euro atžvilgiu, nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams gamtinės dujos pabrango vidutiniškai penktadaliu (apie 19 proc.).

Maži vartotojai, suvartojantys iki 500 kubinių metrų dujų per metus, ir naudojantys dujas tik maistui ruošti, šiuo metu moka 2,15 lito (su PVM) už kubinį metrą, individualių namų savininkai, suvartojantys iki 20 tūkst. kubų ir tie, kurie naudoja daugiau, – po 1,56 lito.

Kaip potencialūs Lietuvos naftos perdirbimo bendrovės “Orlen Lietuva” pirkėjai minimi rusai, anot analitikų, už kompleksą nesumokės “normalios” kainos.

“Akcininke “PKN Orlen” savo verkšlenimu nuolat parodo, kad padėtis yra nepalanki, todėl sunku tikėtis, kad šiandien kas nors jai sumokės normalią kainą. Juolab kad sandorių kainos dar žemos, nes rinkos taip pat netrykšta optimizmu”, – žurnalui “Versus” teigė neoficialūs šaltiniai.

Šaltiniai tikina, kad potencialūs pirkėjai iš Rusijos jau turi ir galimų kandidatų į naftos perdirbimo įmonės vadovo postą sąrašą. Vienas jų jau kelis kartus skambino iš Rusijos ir domėjosi gyvenimo sąlygomis Lietuvoje.

Investicijų bankininkai tvirtina, kad nėra daug šalių, kurioms būtų įdomi naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose. O tiems, kam ji įdomi, ją jau pažįsta nuo galvos iki kojų. Todėl jiems šis pardavimo procesas tėra tik formalumas.

“Bendrovės pardavimas vyks labai konfidencialiai. Informacija apie jį į viešumą išplauks tik tada, kai potencialus investuotojas pateiks savo konkrečius pasiūlymus ir pradės važinėti į susitikimus su bendrovės vadovais Mažeikiuose”, – tikino “Versus” šaltiniai.

Pačioje “Orlen Lietuvoje” atleidžiami darbuotojai. Bendrovė savo leidžiamame savaitraštyje “Fakelas” nurodė, kad nuo metų pradžios darbuotojų skaičiaus optimizavimas leido 7,6 mln. JAV dolerių sumažinti pastoviąsias veiklos sąnaudas ir darbo užmokesčio išlaidas.

“Tai, kad įmonė parduodama, Mažeikiuose abejojančiųjų nėra, nes pastaruoju metu aktyviai vyksta jos “pudravimas”: darbuotojai atleidžiami, taupoma techninei priežiūrai, o lenkai nieko neinvestuoja”, – “Versus” sakė buvęs “Orlen Lietuvos” darbuotojas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad kapitaliniai remontai gamykloje anksčiau vykdavo kas dvejus metus. Kai Mažeikių gamyklą valdė “Jukos”, šie darbai buvo pratęsti iki ketverių metų. Todėl jie vyko 2003 metais ir paskutinysis – 2007 metais.

Skirtingais tyrimais nustatyta, kad sunkmečiu renkantis prekę svarbiausias kriterijus pirkėjui yra kaina, antroje vietoje – sudėtis (maisto produktų), trečioje – kilmės šalis (lietuviški produktai lietuviams labiau imponuoja).

“Pastebime, kad daugumai pirkėjų prekių ir produktų kaina labai svarbi, tačiau jie neperka pačių pigiausių ir nekokybiškiausių. Paprastai laukia, kol bus atpiginti jų mėgstami kokybiški produktai. Kitaip tariant, jie nori gauti geriausią vertę už mažiausią kainą”, – teigia parduotuvių tinklo “Iki” atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta.

Todėl nieko keista, kad kitame prekybos tinkle – “Rimi”, atsižvelgiant į pasikeitusius pirkėjų įpročius, kuriuos lėmė sumažėjusios pajamos, nuo balandžio vidurio pradėta mažinti tūkstančio populiariausių prekių ir maisto produktų kainas. Kaip teigia “Rimi Lietuva” generalinis direktorius Tony Holmbergas, kainos sumažėjimą kompensuoja pats prekybos tinklas.

Rinkos tyrimų kompanijos “AC Nielsen Baltic” naujausias pirkėjų įpročių tyrimas atskleidė, kad vidutinės namų ūkio išlaidos šviežiems maisto produktams – mėsai, žuviai, daržovėms šiemet sudaro 51 proc. visų vidutinių mėnesinių namų ūkio išlaidų. Tai 1 proc. daugiau nei pernai, tačiau šiemet net 5 proc. sumažėjo bendros pirkėjų išlaidos. Šviežiems produktams maždaug pusę visų išlaidų skiria tiek vidutines, tiek dideles pajamas gaunantys pirkėjai, o mažiausias pajamas gaunantys pirkėjai tokiems produktams pinigų išleidžia netgi šiek tiek daugiau nei pirmieji. Tiesa, jų bendrosios išlaidos yra beveik du kartus mažesnės nei pirkėjų su vidutinėmis pajamomis.

Lankomiausia prekybos vieta liko didieji prekybos tinklai – juose pirkėjai apsilanko kas antrą dieną. Beveik du kartus padaugėjo pirkėjų mažų kainų parduotuvėse, o apsilankančiųjų tradicinėse parduotuvėse smarkiai sumažėjo.