Siekiant skaidesnės ir vartotojui palankesnės elektros biržos veiklos, nustatyta 56,4 cento už kilovatvalandę elektros kainos viršutinė riba, kuri iki šiol nebuvo nustatyta.

“Ribos nustatymas neleis elektros biržos dalyviams manipuliuoti rinka bei nustatyti ir palaikyti neįprastą ar pasiūlos ir paklausos sąlygų neatitinkančią kainą” – pranešime spaudai sakė Kainų komisijos pirmininkė Daina Korsakaitė.

Kainų komisijos nuomone, ši riba turi būti ne didesnė nei 56,4 cento, nes tokia kaina Lietuvos elektrinė galėtų užtikrinti visą Lietuvos vartotojų elektros poreikį, įskaitant sąnaudas, reikalingas pradėti gamybos bloko darbą.

Pasak komisijos, patirtis parodė, kad esant tam tikroms sąlygoms, “Nord Pool Spot” biržos Estijos kainų zonoje šiais metais kelioms valandoms buvo susiformavusios iki beveik 7 litų už kilovatvalandę elektros kainos.

Elektros rinkos dalyvių interesai nebuvo apginti ir dėl to buvo patirta papildomų išlaidų.

Pasaulio rinkose smarkiai brangstant naftai, didžiausiose šalies degalinėse ketvirtadienį kuro kainos pasiekė šių metų rekordines aukštumas.

“Platts” indeksas auga, ir į tai reaguoja mūsų didmenininkas (“Orlen Lietuva – BNS). Matome, kad gamykla visų naftos produktų kainą kasdien kelia keliais centais”, – BNS sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius.

“Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė BNS sakė, kad per parą didmeninės benzino kainos padidėjo 5 centais, dyzelino – apie 2 centus, suskystintų dujų – maždaug 3 centais.

“Kainos augo dėl padidėjusios tarptautinio indekso “Platts” kainos ir dėl dolerio kurso”, – teigė ji.

Bendrovės “Lietuva Statoil” tinkle už litrą populiariausio 95 markės benzino ketvirtadienį po vidurdienio reikėjo mokėti 4,27 lito – tiek jis kainavo gegužės pradžioje. Tuo tarpu litras dyzelino ketvirtadienį iki 13 val. “Statoil” tinkle kainavo 3,84 lito.

“Orlen Lietuvos” degalinių tinkle benzino kaina siekė 4,26 lito, dyzelino – 3,83 lito, o didžiausiame degalinių tinkle “Lukoil” – atitinkamai 4,25 ir 3,8 lito.

“Statoil” ir “Orlen Lietuvos” degalinių tinkluose ketvirtadienį per kelias valandas litras suskystintų dujų pabrango 2 centais ir po vidurdienio kainavo po 2,19 lito. Ketvirtadienio rytą jos kainavo 2,17 lito.

“Lukoil” tinkle suskystintų dujų kaina ketvirtadienį išliko stabili – 2,15 lito.

Ūkio ministras Dainius Kreivys šalies ekonomiką lygina su lėktuvu, kurio vienas variklis veikia puikiai, o kitas – tik pamažu pradeda suktis.

Lietuvos eksportui ir pramonei recesija jau baigėsi, tačiau tam, kad atsigautų vidaus vartojimas, dar prireiks laiko – jo augimas pastebimas tik pastaruosius du mėnesius. Taip interviu “Lietuvos žinioms” teigė ūkio ministras Dainius KREIVYS.

Vyriausybės išreklamuotas Ekonomikos skatinimo planas, turintis būti ramsčiu kovojant su krizės padariniais, sulaukė dažniausiai kritiškų vertinimų, tačiau ūkio ministras jų girdėti nelinkęs.

„Lietuvos žinios“ rašo:

„- Rudens pradžioje visuomenę papiktino išaugusios maisto kainos. Ar nesibaiminate, kad atėjus žiemai maistas vėl brangs? Turint galvoje įsibėgėsiantį šildymo sezoną, tokia perspektyva atrodytų išties grėsminga, – klausė ministro „Lietuvos žinios“.

- Grėsmė, kad ims brangti produktai, visada yra. Verslas dažnai nori greitesnio pelno. Situacija rinkoje oligopolinė, tokios struktūros yra nelanksčios ir gali lengvai turėti viršpelnį, diktuoti sąlygas pirkėjams. Vyriausybė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė verslui pasiuntė aiškią žinią – žmonėms šiuo metu nelengva, tad sunkmetį turime išgyventi solidariai. Manau, kad kol kas supratimas iš verslo pusės yra.

- Esama optimistinių prognozių, esą recesija po Naujųjų metų baigsis. Tačiau kritikai teigia, kad Ekonomikos skatinimo planas nesuveikė taip, kaip planuota. Kokių priemonių žadama imtis kitąmet?

- Jeigu mūsų ekonomiką lygintume su lėktuvu, tai dabar skrendame tik su vienu varikliu, o kitas pamažu pradeda suktis. Pirmasis variklis – pramonė ir eksportas – šių metų pabaigoje pasiekė 2008 metų piko lygį. Priminsiu, kad prieš dvejus metus rezultatai buvo aukščiausi per visą šalies istoriją. Taigi dabar kiekvienas aukštesnis rezultatas reikš naują Lietuvos eksporto rekordą. Galiu drąsiai sakyti, kad mūsų pramonei ir eksportui recesija tikrai baigėsi – įmonės priima naujų darbuotojų, plečia gamybą. Antrasis variklis – mūsų vidaus vartojimas, o jis jau antrą mėnesį auga. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad statybų bendrovės nustojo skųstis. Geras pavyzdys – Panevėžio statybos trestas. Jis pernai patyrė 2 mln. litų nuostolių, o šiemet gavo palyginti didelį pelną. Esu įsitikinęs, kad Ekonomikos skatinimo planas suveikė neblogai, paramą krizės metu gavo 11 tūkst. įmonių. Valdžia ir Ūkio ministerija sudarė prielaidas ekonomikai atsigauti, o pagrindinis valstybės sėkmės laidas yra verslas, kuris sugebėjo atsitiesti ir tempia mūsų ekonomiką į priekį.

- Smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo sistemos siūlymai bus dar tik teikiami Vyriausybei. Kodėl jų nebuvo iki šiol?

- Negaliu sutikti, kad nebuvo. Valstybėje 98,5 proc. viso verslo yra smulkusis ir vidutinis. 11 tūkst. įmonių buvo paremtos vienokiomis ar kitokiomis priemonėmis, o didžiąją dalį šios paramos gavo būtent smulkiosios ir vidutinės įmonės. Mūsų tikslas – skatinti verslumą ir naujų įmonių kūrimąsi. Reikia pasiekti, kad žmonėms būtų prieinami smulkūs kreditai, tam tikri paramos paketai, efektyviai dirbtų verslo informacijos centrai. Mes sakome, kad smulkusis verslas, išskyrus patentus, dabar yra apmokestintas per daug. Turėtume iš esmės peržiūrėti mokestinę bazę kiekvienam vadinamajam verslo laiptui. Esame parengę planą, išklausę ekspertų nuomonių, ketiname grįžti prie klausimo Vyriausybės lygmeniu ir bandysime įgyvendinti projektą “Verslo laiptai”. Kiek laiko tai truks? Projektas sudėtingas, nes keičiama mokestinė bazė. Neužteks vien verslo ir Ūkio ministerijos noro, būtinas Vyriausybės pritarimas. Tačiau esu girdėjęs šio projekto palaikymo žodžių, tikiu, kad jis bus priimtas Seime jei ne rudens, tai pavasario sesijoje.

- Vietos verslas stebisi, kodėl kviečiamoms užsienio kompanijoms sudaromos išskirtinės sąlygos. Mūsų verslininkai teigia, kad patys galėtų įvykdyti keliamus uždavinius, jei sulauktų realios valstybės paramos?

- Užsienio investuotojai gavo gerokai mažiau paramos nei Lietuvos verslas. Su mūsų šalies bendrovėmis pasirašyta sutarčių investiciniams projektams įgyvendinti už 2 mlrd. litų, o su užsienio įmonėmis – vos už 10 mln. litų. Taigi skaičiai tokie, kad nereikia nė aiškinti. Labai geras pavyzdys – Visoriuose steigiamas Saulės energijos technologijų tyrimų ir gamybos centras, į kurio kūrimą verslininkai įdeda 100 mln. litų, o valstybė iš Europos Sąjungos (ES) paramos – 50 mln. litų.

- Vienas deklaruojamų būsimo atsigavimo elementų – užsienio investicijų pritraukimas. Kada į Lietuvą galėtų ateiti nauji investuotojai? Su keliomis didelėmis kompanijomis deramasi ir ko tikimasi iš šių derybų?

- Kiekvieną mėnesį gaunu ataskaitas apie tai, su kuria kompanija kurioje derybų stadijoje esame. Taip pat, kiek į sąrašą pateko naujų kompanijų. Visa ši informacija yra konfidenciali, nes šie sąrašai labai įdomūs ir mūsų konkurentams. Derybos vyksta su 3-5 didelėmis kompanijomis ir tikiuosi, kad iš turimo sąrašo kurios nors jų į Lietuvą įžengs bent jau artimiausią pusmetį. Bendras sąrašas nemažas, jame yra ir paslaugų centrų, ir gamybos įmonių. Norėčiau pabrėžti, kad įmonės, su kuriomis šnekamės, žvalgosi ne tik į Vilnių, šiuo metu jau kalbama ir apie Kauną.

- Kas, Jūsų nuomone, leidžia tikėtis, kad Lietuva gali tapti Šiaurės Europos paslaugų centru?

- Turėdami viziją kalbame apie tai, ką turime geriausio. Visų pirma, tai – išsilavinę žmonės. Dažnai patys niurzgame, kad mūsų specialistai neva blogi, be kompetencijos, bet, pavyzdžiui, “Barclays” ar “Western Union” vadovai yra sakę, jog į Lietuvą atėjo dėl darbuotojų žinių ir gebėjimų. Mes turime daug talentų, tačiau man neramu, kad nemažai gabių žmonių renkasi emigraciją. Dabar tai milžiniška problema. Ne tik dėl to, kad mažėja dirbančiųjų, bet ir todėl, kad kompanijos, kurios galėtų ateiti į Lietuvą, netenka potencialių darbuotojų. Tai kelia nerimą.

Antras dalykas – infrastruktūra. Kai kuriais aspektais esame visa galva aukščiau nei kitos ES šalys, ką jau kalbėti apie tokias valstybes kaip Vokietija ar Prancūzija, kurios atsilieka nuo mūsų pagal skaitmeninę infrastruktūrą. Derėtų pažymėti, kad esame konkurencingi. Algų dydis Lietuvoje yra patrauklus užsieniečiams, „Lietuvos žinioms“ sakė ministras.

- Pirmasis bandymas pakeisti valstybės turimo turto valdymą patyrė akivaizdžią nesėkmę. “Visuomio” idėja nesulaukė pritarimo net tarp konservatorių-krikdemų, delegavusių Jus į Vyriausybę. Ar nežlugs naujos pertvarkos šioje srityje planas?

- Judame į priekį pertvarkydami valstybės įmonių valdymą. Šį klausimą ketiname aptarti artimiausiame Vyriausybės pasitarime. Pagrindiniai pertvarkos principai – skaidrumas, aiškūs tikslai ir reguliavimo bei valdymo atskyrimas. Skaidrumo gairės yra patvirtintos ir Ūkio ministerija kitąmet jas rengiasi įgyvendinti. Tai reiškia, kad visos įmonės turės teikti ketvirtines ir metines ataskaitas, iš kurių bus daug kas matyti. Tikslus valstybės įmonėms kels Finansų ministerija. Visi sutariame, kad įmonė yra turtas ir ji turi duoti grąžą žmonėms. Tą grąžą turi apskaityti Finansų ministerija ir biudžete padalyti įvairioms sritims.

Trečiasis tikslas – reguliavimo bei valdymo atskyrimas yra pagrindinis klausimas. Aš ir dabar manau, kad geriausia būtų tai daryti atskiroje holdingo kompanijoje. Tačiau “Visuomio” idėja nesulaukė palaikymo. Taigi reguliavimo ir valdymo atskyrimu dabar turės pasirūpinti pačios ministerijos. Čia dar daug reikės diskutuoti. Žiūrėsime, kaip bus įgyvendinami mūsų planai, ar įmonės duos rezultatą, kurio tikimės. Galbūt vėliau atsiras pasitikėjimas tuo, ką darome, ir vėl bus galima kalbėti apie geriausią variantą.

- Kaip vertinate koalicijos partnerių bendradarbiavimą koalicijoje? Netrūksta pavyzdžių, kai kolegos imasi abejotinų iniciatyvų. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pranešė apie Lietuvos pašto didinamus įkainius už laikraščių pristatymą. Tai skaudus smūgis leidėjams ir skaitytojams. Valdančiųjų reitingų jis tikrai nepadidins.

- Noriu atkreipti dėmesį, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai laikosi nuomonės – įmonės turi veikti efektyviai. Tai yra ir sąnaudų optimizavimas, komercinės veiklos atskyrimas nuo nekomercinės, skaidri apskaita, profesionalūs vadovai. Šiuo metu to įmonėse nematome. Iš karto sakyti, kad kelsime kainas, yra neteisinga. Visų pirma reikia susitvarkyti pačiose įmonėse, o kainas kelti tik tada, kai viskas padaryta. Tai pasakytina apie visas valstybei priklausančias bendroves, taip pat ir apie Lietuvos paštą.

Nors šiemet daugiausia stebime kainų kilimą, kelių grupių prekių kainos vis dėlto mažėjo. Labiausiai iš visų prekių ir paslaugų per metus atpigo fotografijos, kinematografijos įrenginiai ir optikos prietaisai. Statistikos departamento duomenimis, šį spalį, palyginti su praėjusių metų spaliu, jų kaina buvo 15,8 proc. mažesnė. Garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginiai šiemet atpigo 14 proc.

Prekybininkų teigimu, garso ir vaizdo technika toliau pinga, nes jos vartojimas vis dar mažėja. Parduotuvės “Fotohobis” vadybininkas Aurimas Darvydas teigia, kad senesni įvairios technikos modeliai kasmet priversti pigti ir dėl pasirodančių naujų gaminių. O parduotuvės “Infovega” direktorius Raimonas Petrulis priduria, kad fotoaparatai atpigti galėjo dėl kritusio dolerio kurso, nes visos prekės vežamos iš Kinijos, kurioje atsiskaitoma doleriais.

Beje, prie labiausiai atpigusių prekių šiemet priskirtini ir dviračiai, dabar kainuojantys 7 proc. mažiau negu pernai.
Iš paslaugų sektoriaus labiausiai atpigo būsto nuoma (9,9 proc.), baldų, būsto apstatymo reikmenų ir grindų dangos remontas (7,3 proc.), telefono ir fakso paslaugos (6,5 proc.).

Tuo tarpu absoliuti dauguma maisto produktų per metus pabrango, o šiek tiek atpigo tik mėsa (2,3 proc.), žuvis (0,3 proc.) ir mineralinis vanduo, taip pat gaivieji gėrimai bei sultys (1,7 proc.).

Medvilnės kainos pasiekė visų laikų aukštumas, brangsta cukrus ir kviečiai, tačiau aukso kaina krinta ir dujos dabar kaip niekada pigios. Kaip ši kainų karuselė atsilieps ekonomikai ir kiekvienam vartotojui?

Daugiausia medvilnės pasaulyje sunaudojančioje Kinijoje tekstilės gamyklos šiuo metu dirba maksimaliai. Ekonomikai atsigaunant, Kinija šiemet superka dvigubai daugiau medvilnės nei pernai, tad medvilnės pasiūla mažėja, o jos kaina auga lyg ant mielių ir jau pasiekė visų laikų rekordą, o JAV medvilnės tiekėjų asociacijos prezidentas Jordanas Lea prognozuoja, kad augimo tendencija išliks dar bent pusmetį.

Sparčiai kyla ir maisto žaliavų kainos: cukraus, kviečių, ryžių, kavos, kakavos, pieno. Dėl to jau dabar daugelyje šalių itin išaugo maisto produktų kainos; prognozuojama, kad iki kitos vasaros jos tikrai nekris.
Visai priešinga tendencija – kalbant apie auksą. Šis metalas dažnai vadinamas dolerio antonimu. Mat vos doleriui atpigus, investuotojai, siekdami apsidrausti, ima pirkti ne JAV valiutą, o šį taurųjį metalą. Tad doleriui pingant, auksas brangsta. Ir tokią tendenciją galėjome stebėti visą pastarąjį pusmetį. Tačiau doleriui pamažu atsigaunant, susidomėjimas auksu mažėja, o jo prisipirkę investuotojai auksą skuba parduoti.

Nafta nebrangs, benzinas – taip

Kitokie dėsniai veikia kalbant apie naftą ar dujas – svarbiausius pasaulio energijos išteklius. Pavyzdžiui, biržose išaugusi cukraus ar kakavos kaina tiesiogiai atsiliepia maisto kainoms parduotuvėse, o visai kas kita – kalbant apie naftos ar dujų kainos santykį su tiesioginėmis vartotojų išlaidomis kurui ar šildymui.

Iš esmės naftos kainų dinamika svarbesnė makroekonominiu, o ne mikroekonominiu požiūriu. Ir nors prognozuojama, kad kitąmet naftos kainos turėtų būti gana stabilios, o dujų – netgi mažesnės nei šiemet, – taip bus tik kalbant apie valstybinį lygmenį. O gyventojai už šiuos resursus mokės pagal visai kitokias formules ir jų mokamos sumos skirtingose valstybėse skirsis stulbinamai. Nes tai lemia, iš ko dujas ir naftą gauna valstybės ir koks valstybėse yra kainų reguliavimas bei mokesčiai.

Štai Lietuva, kaip ir dalis Europos šalių, už dujas ir naftą mokės tokią kainą, kokią diktuos Rusija. Tiesa, ši skirtingoms šalims kainas nustato tik pagal jai vienai suprantamą logiką, todėl mes už rusiškas dujas mokame brangiau nei vokiečiai.

Na, o grįžtant prie naftos kainų biržose, derėtų atreipti dėmesį į analitikų prognozes, esą bent artimiausiu metu jos mažai keisis. Remiantis CGES instituto prognozėmis, nafta iki kitų metų vidurio nekainuos brangiau nei 75,1 JAV dol. už barelį.

Viena vertus, naftos paklausa šiuo metu yra nedidelė ir artimiausiu metu neturėtų išaugti. Be to, jei tikėsime prognozėmis, kad kitais metais JAV dolerio kursas gali šoktelėti, tai irgi neleis išaugti naftos kainoms. Mat naftos kainos yra atvirkščiai proporcingos JAV dolerio kursui: jei doleris pinga, dažniausiai nafta brangsta. Ir priešingai, brangstant JAV doleriui, naftos kainos čiuožia žemyn. Tokios koreliacijos priežastis ta, kad pingant doleriui, nafta tampa sąlygiškai brangesne preke šalyse, kur ji perkama už kitas valiutas.

Prognozuojama, kad ir vidutinė dujų kaina per artimiausią pusmetį stipriai nesikeis. Tačiau nelygu kokia dujų kaina bus biržose, įvairios šalys už dujas mokės labai nevienodai. Tarkime, danai, olandai ir švedai už dujas ir toliau mokės brangiausiai visoje Europoje. Šiose šalyse dujų kaina kyla jau trečius metus iš eilės, nesvarbu, kokios dujų kainos akcijų biržose, ir prognozuojama, kad ir toliau palegva jos didės.

Nepasikeis (bent jau į mažesnę pusę) ir dujų kaina Lietuvai. Monopolisto pozicijomis besinaudojantis “Gazprom” tik kelioms užsienio šalims sutiko pakeisti kainų skaičiavimo metodiką. Lietuva tarp šių laimingųjų, deja, nepateko.

Ekspertų komentarai

Kaip žaliavų kainos susijusios su makroekonominiais rodikliais

1) Nerijus Mačiulis, vyriausiasis “Swedbank” analitikas
Lietuvos biudžeto pajamoms gamtinių išteklių kainos tiesioginio poveikio beveik neturi – mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius sudaro labai mažą biudžeto pajamų dalį. Apčiuopti galima tik netiesioginį poveikį – pavyzdžiui, labai pabrangę naftos ir dujų ištekliai sumažintų Lietuvos gyventojų galimybę vartoti kitas prekes ir turėtų neigiamą poveikį ekonomikai, dėl to būtų surenkama mažiau prekių ir paslaugų mokesčių. Tačiau tokio poveikio mastą numatyti sunku ir jis tik šiek tiek atsispindi prognozuojant bendrą BVP augimą. Šiokį tokį poveikį gamtinių išteklių (pavyzdžiui, dujų) kainų didėjimas turi biudžeto išlaidoms – brangiau kainuos šildyti valstybinių institucijų, įstaigų patalpas, gali padidėti poreikis remtinų šeimų šildymo išlaidų kompensacijoms.

Tuo tarpu kitų šalių biudžetams (pavyzdžiui, Rusijos, OPEC šalių) gamtinių išteklių kainos pasaulinėse rinkose yra daug svarbesnės, nes jos neretai sudaro keliolika ar net keliasdešimt procentų biudžeto pajamų.

2) Nourielis Roubinis, JAV ekonomikos profesorius
Naftos kainos tiesiogiai susijusios su makroekonominiais rodikliais. Pavyzdžiui, JAV, numatydamos, kad BVP augimas kitąmet lėtės, prognozuoja, kad naftos kainos nepakils aukščiau 80-ies JAV dol. už barelį.
Kita vertus, brangstant naftai, JAV doleris silpnėja, o tai – pranašumas kitoms valiutoms. Tad tokios šalys kaip Meksika ar Brazilija būtų labiau patenkintos, jei nafta kainuotų kuo brangiau.

Tačiau naftos kainų šokinėjimas labai pavojingas ekonomikai. Todėl aš pasisakau už naftos kainų reguliavimą. Net ir finansinę krizę sukėlė visai ne bankų griūtis, o būtent iki 145 JAV. dol. už barelį pakilusios naftos kainos.

Optimali naftos kaina svyruoja tarp 75–80 JAV dol. už barelį. Tuo tarpu pavojinga riba, virš kurios pakilusi naftos kaina jau gali pridaryti žalos, yra apie 100 JAV. dolerių.

Prekybos centruose, kuriuose tikslas – pigiau, vis mažiau ir mažiau kokybiškų maisto produktų.

Šiuo metu vykstanti vieša diskusija apie maisto produktų kainas pateikia į viešumą tiek ekonomikos minčių ir išminčių, kiek normaliomis sąlygom gal tik per metus pasirodo. Tačiau matyti tik tiek šio vajaus naudos. Visa kita – žala vartotojui, verslui ir patiems politikams. Ne tik ekonomine prasme, bet ir sveikatos – juk jie visi yra apkalbamų maisto produktų valgytojai.

Praktiškai ekonomikoje – t. y. žmonių gyvenime – svarbu ne daikto kaina, o jo kokybės ir kainos santykis. Jei nebūtų taip, tai galėtume į pieno pakelius pilstyti paspalvintą vandenį ir pardavinėti pigiau. Visi būtų patenkinti? Ar vis dėlto apgavystė? Nieko panašaus – tik politikų viešieji ryšiai.

Šiandien įsisiautėjusi, nors jau seniai atsiradusi ir veikianti, kainų sureikšminimo trumparegystė jau “praskiedė” daugybę prekių. Prekybos centruose, kuriuose tikslas – pigiau, vis mažiau ir mažiau kokybiškų maisto produktų. Šie keičiami penktarūšiais ir šimtas penktarūšiais. Keičiami pagrįstai – nes varotojai tokių nori. Keičiami legaliai – sudėtis ir rūšis nurodoma etiketėje. Tačiau pirkėjai etikečių neskaito. Jie ieško politikų pažadėtųjų pigių produktų ir vietoj etiketės studijuoja kainą.

Šioje pigumo byloje norėčiau išskirti duoną. Duoną, kaip mums įprastą mitybos pagrindą. Duona Lietuvoje tokia buvo laikoma, gerbiama ir rašoma iš didžiosios raidės. Dėl didžiosios raidės nežinau, bet dėl sveikatos jau akivaizdu, kad duona nebegali būti maisto pagrindas. Mitybos specialistai įspėja – duoną valgyti jau nesveika! Kodėl? Todėl, kad ji pigi. Nes gamintojas, spaudžiamas vartotojo pernelyg didelio noro gauti pigiau, pagamina norimą kainą atitinkantį produktą. Ne tik keisdamas geresnius grūdus prastesniais, bet ypač keisdamas gamybos procesą. Kiekvienas kepėjas žino, kad duona turi gerai išrūgti, o tai užima laiko. Šis procesas yra esminis duonos kokybei. Tačiau jis užima laiko.

Daug pigiau įberti kepimo miltelių ir per tą patį laiką iškepti penkias duonos siuntas. Dar populiaru pridėti puriklių, konservantų ir kitų vadinamųjų efektų, kurie pagerina jos prekinę išvaizdą, bet pagadina valgyojui sveikatą. Tai skirta pirkėjams, kuriems politikai pažadėjo, jog duona bus pigi. Suprantu, karo metais duoną kepti galima  ir įmaišius pjuvenų, bet nereikia vaidinti “gerovės valstybės” ir šlamštmaistį vadinti duona vien dėl to, kad nori pinigus išleisti kam nors kitam.
Pirkėjas turi teisę rinktis (prastą duoną, skiestą pieną, pilstuką, cigaretes), bet valstybė lyg ir turi prievolę neskatinti blogo pasirinkimo. Šiandien ji tai daro aktyviai, naršiai ir pačiu aukščiausiu lygiu. Turėtų būti tik keista, kodėl tyli visuomenės sveikata rūpintis įgaliotos institucijos ir nesipriešina šiai žalingai propagandai.

O ką daryti tiems pirkėjams, kurie nori rinktis tikrą duoną? Ją, pagal apibrėžimą, turėtų kepti ir pardavinėti mažos kepyklos. Jų nedaug. Tie patys politikai piktinasi, kad jų mažai. Tačiau kiekvienas, perskaitęs higienos reikalavimus duonos kepyklai, turėtų nustebti, kad jų apskritai yra. Dar labiau normalus žmogus turėtų nustebti, kad griežtai draudžiama viešai prekiauti kepiniais, iškeptais namie. Ir čia tais laikais, kai rankų darbas ir naminis šiltas požiūris vertinami labiausiai!

Jeigu turite patalpas miesto centre, tinkamas konditerijos krautuvėlei,  mielai pirktumėte gaminius iš smulkiųjų tiekėjų, pvz., vieną firminę duoną iš ponios Onutės, kuri gyvena kaime ir kepa duoną tik iš ruginių miltų ir vandens moliu plūktoje pirkioje (netgi turi Paveldo sertifikatą). Kitos rūšies kepalą iš daugiabutyje įsikūrusios Petrutės, o porą naminių pyragų – iš Danutės. Bet negalite, nes kepti namie ir pardavinėti yra nusikaltimas. Pasirodo, pagal Lietuvoje galiojančias normas iškepti tinkamai (švariai?) galima tik tam specialiai įrengtose patalpose. Apie jokią krosnį plūktoje pirkioje negali būti nė kalbos. Kaip negali būti kalbos apie garbios pensininkės firminį pyragą, iškeptą toje virtuvėje, kur ji verda valgį savo mylimiems anūkams. Nes dar nunuodys.

Jeigu manote, kad tai smulkmena, tai iš tokių vadinamųjų smulkmenų susideda visas smulkiojo ir vidutinio verslo gyvenimas. Panašaus pobūdžio neprotingais ir nepagrįstais reikalavimais iš rinkos pašalinama visa grupė kūrybingų ir ekonomiškai pajėgių žmonių, kurie galėtų ir save išlaikyti, ir kitus pradžiuginti. Ne tik kepti duoną, ruošti maistą, prižiūrėti savo namuose svetimus vaikus ir teikti aibę kitų paslaugų, kurių vartotojai nori. Jau nekalbu apie tokį elementarų dalyką, kaip konkurencija, ir tik ji viena, neleidžia kainoms augti nepagrįstai.

Lietuvos vartotojų asociacija ir Lietuvos vartotojų institutas pritaria Lietuvos Respublikos Prezidentės raginimams, kad verslininkai prisiimtų socialinę atsakomybę ir ieškotų kelių nekelti svarbiausių maisto produktų kainų, o jų nesuradus imtis griežtesnių teisinių priemonių, gal net specialaus kainų reguliavimo režimo įvedimo tam tikram laikotarpiui.

“Esame įsitikinę, kad dažnai maisto produktų kainų kėlimas neturi objektyvių priežasčių. Taip pat manome, kad LR Konkurencijos taryba, Žemės ūkio ministerija galėtų dirbti efektyviau stebėdamos maisto produktų kainas rinkoje. Atkreipiame dėmesį, kad nei viena valstybės institucija vartotojams taip ir nepaaiškino kainų kėlimo priežasčių, todėl būtina jas paraginti tai daryti objektyviai ir nuolat”, – rašoma Lietuvos vartotojų asociacija ir Lietuvos vartotojų instituto kreipimesi.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė prekybos tinklų vadovus paragino ieškoti galimybių smarkiai nebranginti maisto produktų. Ji ragina prekybos tinklus stengtis, kad labai smarkiai nebrangtų bent būtiniausi maisto produktai.

Tuo tarpu prekybininkai tvirtina, jog kainos kilo dėl objektyvių priežasčių, daugiausia didėjusių tiekėjų kainų, tačiau žada svarstyti raginimą prisiimti dalį “sunkmečio naštos”.

“Prezidentė paragino ieškoti galimybių, kaip galima būtų subalansuoti prekybos tinkluose kainas, kad būtiniausi maisto produktai nebrangtų taip drastiškai. Galbūt būtų galima kažkaip subalansuoti, sureguliuoti savo viduje – per savo vidinę konkurenciją, per savo vidinę politiką”, – pirmadienį po susitikimo su didžiausių mažmeninės prekybos tinklų vadovais žurnalistams sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.

Prezidentė, anot jos atstovo, iš prekybos tinklų pareikalavo “socialinės atsakomybės ir jautrumo”.

“Prezidentė atkreipė dėmesį, kad sunkmečio metu naštą turėtų dalintis visi ir prezidentė kreipėsi į verslą, kad verslas būtų socialiai atsakingas, kad būtų jautrus ir atsižvelgtų į tą situaciją, kuri kylant kainoms kartais kelia ir socialinę įtampą, o kartais galbūt ir politinę įtampą”, – sakė prezidentės atstovas.

Anot jo, palyginus svarbiausių maisto produktų kainas rugsėjį-spalį su kainomis prieš metus, jos pakilo 30-40 proc., ir tai “kelia susirūpinimą”.

Prezidentė, anot L.Balsio, tebesilaiko nuomonės, jog valstybė galėtų reguliuoti prekybininkų antkainius.

“Situacija, kuri yra, dabar vis dar kelia nerimą. Jeigu padėtis nesikeis, prezidentės pažadai viena ar kita forma pasitelkti įstatymus tikrai bus vykdomi”, – kalbėjo L.Balsys.

Prekybos tinklų vadovai savo ruožtu tvirtino, jog kainos kilo dėl objektyvių priežasčių – brangusių žaliavų, didėjusių gamybos kaštų.

“Galiu drąsiai pasakyti, kad būtent dėl šitų keturių tinklų buvimo kainos Lietuvoje yra vienos iš mažiausių Europoje”, – tikino “Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

Jis svarstė, jog galima būtų mažinti kai kurių produktų kainas, tačiau tai, anot jo, bus “garantuotas minusas” ir kitos prekės turės brangti.

“Maxima LT” generalinis direktorius Gintaras Jasinskas taip pat tikino, jog produktų kainos augo ne dėl antkainių didėjimo. Anot jo, kainas didina tiekėjai: “Mūsų dalis kainoje dvejų metų laikotarpyje yra nepadidėjusi”.

Jis teigė svarstysiantis prezidentės pasiūlymą prisiimti atsakomybę ir dalytis naštą: “Apie tai tikrai galvosime, svarstysime, ir tikrai to (kainų didėjimo) neperkelsime vien ant pirkėjų pečių”.

“Palink”, valdančios prekybos tinką “Iki”, generalinis direktorius Marcelis Harasztis (Marčelis Haraštis) po susitikimo su prezidente tvirtino esantis “kategoriškai prieš susitarimus”. Anot jo, konkurencija Lietuvoje yra “labai didelė”.

“Austrijoje, Šveicarijoje du tinklai turi tokią dalį kaip Lietuvoje keturi tinklai, be to, mes Lietuvoje turime penktą rinkos dalyvį – turgų, kuris užima 20-30 proc. rinkos”, – vertino M.Harasztis.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose labai išaugus kainoms, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl galimo kartelio duonos ir pieno produktų rinkose. Praėjusį pirmadienį tarnybos pareigūnai prekybos tinkluose “Maxima”, “Iki”, “Rimi” bei “Norfa” atliko patikrinimus.

„Verslo žinios“ praneša:

Su šalies vadove susitikę mažmeninės prekybos tinklų vadovai ginčijo oficialią institucijų išvadą, kad kainas kelia patys prekybininkai. Prezidentės nuomone, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, tačiau matyti, kad pastaruoju metu kainos pakilę 30% – 40%, o tai esą kelia nerimą.

“Mes nesutinkame, dėl to šios diskusijos ir vyksta. Mūsų dalis kainoje dviejų metų laikotarpyje nepadidėjusi, mes šiuos duomenis pateikėme”, – su išvada, kad dėl kainų augimo kalti prekybininkai, nesutinka Gintaras Jasinskas, UAB “Maxima LT” generalinis direktorius.

Pasak jo, kainas didina tiekėjai, esą ir šiuo metu iš duonos ir pieno tiekėjų bendrovė yra gavusi 18 pranešimų apie numatomą branginimą.

“Tos kainos lentynose dar nepasikeitė, tačiau jau perkame didesnėmis kainomis”, – sako p. Jasinskas.

Artimiausiu metu esą yra pagrindo kilti bulvių kainai, mat jų šiuo metu trūksta, o daržovių asociacija džiaugiasi tikėtina labai išaugsiančiu eksportu į Rusiją.

“Grūdų, žaliavų brangimas, pasaulio rinkos, brangsta ne tik pienas, brangsta kava, tai susiję su pasaulio rinkomis. Mes esame pasaulio dalis, turime tai pripažinti, mus tai veikia”, – galimas priežastis vardija p. Jasinskas.

Pasak jo, prezidentės rūpestis suprantamas, ir jį bendrovė esą svarstys. Prekybos tinklo “Maxima” pelnas pernai siekė 157,6 mln. Lt , 2,8 % nuo tinklo apyvartos.

“Reikia kalbėti apie kiekvieną produktų grupę. Pas mus į gamyklą pieną pristatydavo po 50 ct, dabar – apie 90ct už litrą. Tai bazinio pieno kaina, be PVM”, – sako Dainius Dundulis, “Norfos” prekybos tinklą valdančios UAB “Norfos mažmena” valdybos pirmininkas.

Pasak jo, “Norfos mažmena” pernai uždirbo 2,8 mln. Lt pelno, esą tai siekia apie 0,15% tinklo apyvartos.

“Norfos mažmena visada siekė, kad kainos būtų mažesnės. Noro buvo ir bus, o galimybės? Žinoma, niekada nėra šimtu procentų visos galimybės išnaudotos, kiek galėsime, tiek bandysime” – sako p. Dundulis.

Ponia Grybauskaitė ketina inicijuoti Konkurencijos įstatymo pataisą, kurioje būtų įtvirtinta asmeninė vadovų, kurių įmonės dalyvavo draudžiamuose susitarimuose, atsakomybė, taip pat numatoma didinti baudas.

Šiuo metu asmeninės atsakomybės įstatymas nenumato, o už draudžiamus susitarimus gali būti skirta bauda iki dešimtadalio bendrovės metinės apyvartos.

Prekybininkai tikina, kad karteliui rinkoje apskritai nėra galimybės, konkurencija labai didelė.

“Mes Lietuvoje turime ir penktą dalyvį – turgų, kuris užima apie 20–30% rinkos”, – pastebi Marcelis Harasztis, UAB “Palink”, valdančios prekybos tinklą “Iki” generalinis direktorius.

Pasak jo, jau dabar daržoves parduodamos pigiau, o bendrovė patiria nuostolių.

“Egzistuoja socialiai jautrių produktų grupė, kuriuos griežtai kuruosime, jei reikės, tie produktai bus importuojami iš kitų šalių, kad kaina nekiltų”, – žada p. Harasztis.

Praėjusią savaitę Seimas atmetė dabartinį siūlymą riboti prekybininkų antkainius ir tai numatantį įstatymo projektą grąžino tobulinti iniciatoriams. Siūlyta didmeninei prekybai taikyti 20%, o mažmenininkams – 25% ribą. Antkainius peržengusioms įmonėms būtų taikoma bauda 5% nuo įmonės mėnesinės apyvartos.

Tačiau siūlymui antkainius skelbti maisto produktų etiketėse Seimas po pateikimo pritarė.

„Respublika“ informuoja:

Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė didžiausių Lietuvos prekybos tinklų vadovams priminė, kad sunkmečio naštą turi dalytis visi. Verslininkai paraginti ieškoti būdų, kad sumažėjus gyventojų pajamoms taip smarkiai neaugtų būtiniausių maisto produktų kainos. Prekybininkai savo ruožtu skundėsi sumenkusiais pelnais ir tvirtino, kad dėl jų tarpusavio konkurencijos lietuviai moka už maisto prekes pigiausiai visoje Europoje.

„Vilniaus diena“ skelbia:

Kad ir kaip ten būtų, prekybos tinklų atstovai iš Prezidentės kabineto išėjo kur kas geresnės nuotaikos nei už ką nors išbartas kuris nors ministras. Kitaip ir negalėjo būti, nes iš prezidentūros pranešimo spaudai matyti, kad valstybės vadovė nelabai turėjo dėl ko prispausti prekybos tinklų atstovus. Matyt, jos patarėjams nebuvo laiko pasidomėti, ar prekybos tinklai iš tiesų veikia taip, kaip viešai pasakojama.

O kad domėtis yra kuo, atskleidė socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Tiesa, šis politikas dažnai šaudo pro šalį ar sutirština spalvas, bet šįkart jo pateikta informacija verta dėmesio. Pasak A.Butkevičiaus, prekybininkai su tiekėjais pasirašo papildomas sutartis, kuriose papildomi mokesčiai slepiami po žodžiu “nuolaidos”. “Nuolaidos” nuo bazinių didmeninių kainų įvairiuose prekybos tinkluose siekia nuo 2 iki 6 proc., reikalaujama sumokėti logistikos mokestį nuo apyvartos, kuris siekia nuo 4 iki 10 proc., apyvartos “nuolaida” skirtinguose tinkluose siekia nuo 1 iki 2 proc. arba nuo 2 iki 4 proc. Taip pat dar yra mokamas naujų prekių įvedimo mokestis, naujų ar po remonto atidarytų parduotuvių mokestis, kuris svyruoja nuo 200 iki 500 litų.

Pasak A. Butkevičiaus, susumavus visas “nuolaidas”, tampa akivaizdu, kad tiekėjas prekybos tinklams sumoka 12–14 proc. papildomų mokesčių nuo didmeninės kainos. Jeigu Prezidentė šią informaciją būtų žinojusi, gal jos kova su prekybininkais nebūtų tokia beviltiška.

Seimo narys Andrius Šedžius teigia, kad antkainių deklaravimas prieštarauja laisvos rinkos dėsniams ir turės daug neigiamų pasekmių.

“Ką reiškia viešas prekybinio antkainio skelbimas? Kiaušinius turguje pardavinėjanti bobutė turės parašyti: „Antkainis – 100 procentų“? Proto reikia turėti siūlant tokius dalykus!“ – Seimo nario Sauliaus Stomos siūlymais viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius piktinosi A. Šedžius.

Anot jo, antkainių deklaravimas ne tik nesumažins prekių kainų, bet paskatins verslininkus slėpti antkainius ir mokėti pelno mokesčius kaimyninėse šalyse.

„Nenorėdami skelbti tikrojo antkainio, verslininkai „sužais“ sąskaitomis. Sąskaitas su dirbtinai didesnėmis kainomis prekėms verslininkai gali lengvai išsirašyti Latvijoje, Lenkijoje ar kitoje kaimyninėje valstybėje ir neva atvežtų „brangių“ prekių antkainiai jau nebeatrodys tokie dideli“, – mano A. Šedžius.

Kita vertus, anot parlamentaro, jei prekybininkai ir viešai skelbs maisto produktų antkainius, objektyvios informacijos pirkėjai negaus.

„Vienoje parduotuvėje antkainis prekei gali būti didesnis, tačiau prekė pigesnė nei kitoje parduotuvėje, kuri tai pačiai prekei taiko mažesnį antkainį. Antkainis yra verslininkų derybų rezultatas, o pirkėjui juk svarbiausia galutinė kaina. Jam visai nesvarbu, kuri dalis atitenka gamintojui, kuri – mažmenininkui, o kuri – tarpininkams“, – sakė A. Šedžius.

Seimas po pateikimo grąžino iniciatoriams tobulinti Kainų įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma Lietuvoje gaminamų maisto produktų prekybos antkainį didmeninėje rinkoje riboti iki 20 proc., o mažmeninėje – iki 25 proc. gamintojo kainos.

Už įstatymo projektą po pateikimo balsavo 39 Seimo nariai, prieš – 9 ir susilaikė 34. Nepritarę teisės akto projektui po pateikimo, parlamentarai turėjo apsispręsti, ar įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti: už siūlymą tobulinti balsavo 56 Seimo nariai, atmesti – 26.

Pasak pataisas pristačiusio Seimo nario Valentino Mazuronio, projekte už šių reikalavimų nesilaikymą numatyta 5 proc. dydžio nuo įmonės mėnesinės apyvartos bauda. Kaip teigiama teisės akto projekto aiškinamajame rašte, nustačius prekybos įmonėms maksimalų leistiną prekybos antkainį, jos negalėtų nepagrįstai kelti maisto produktų kainų ir tokiu būdu būtų apsaugoti vartotojų, ypač nepasiturinčiai gyvenančių žmonių, interesai. Šių reikalavimų buvo siūlyta netaikyti tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių metų apyvarta neviršija 7 mln. litų

Seimo frakcija “Tvarka ir teisingumas” surinko 50 parlamentarų parašų, kad kuo greičiau į plenarinio posėdžio darbotvarkę būtų įtrauktas pataisų dėl prekybos antkainių ribojimo svarstymas.

Pagal Seimo statutą daugiau kaip 47 Seimo narių parašai užtikrina teisę įstatymo projektą svarstyti be eilės artimiausiame plenariniame posėdyje, o tai reiškia – jau šį ketvirtadienį.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė ketvirtadienio plenarinę darbotvarkę pasirašys trečiadienį.

“Matydami didelį Seimo narių palaikymą šio įstatymo projektui, tikimės, kad jis bus ne tik svarstomas, bet ir priimtas labai greitai. Tai yra labai svarbu, nes po tokio įstatymo priėmimo maisto prekių kainos neabejotinai mažės,” – sako “tvarkiečių” seniūnas Valentinas Mazuronis.

“Tvarkiečiai” rugsėjo pabaigoje Seime užregistravo Kainų įstatymo papildymo pataisas, kuriomis siūlo, kad prekybos antkainis didmeninėje rinkoje būtų iki 20 proc. gamintojo produkto kainos, mažmeninėje – iki 25 proc.

Pataisomis taip pat siūloma leisti Žemės ūkio ministerijai maisto produktams nustatyti ir mažesnius prekybos antkainius.

Šie reikalavimai nebūtų taikomi tik smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurių metų apyvarta neviršija 7 mln. litų.

Už pažeidimus siūloma taikyti 5 proc. įmonės mėnesinės apyvartos dydžio baudą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad toliau kylant maisto produktų kainoms, gali tektų įstatymu riboti prekybininkų antkainius.

Parlamentaras Saulius Stoma yra pasiūlęs viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius.

Seimas pernai kovą jau buvo priėmęs Kainų įstatymo pataisas, kuriomis iki 20 proc. buvo apriboti prekybininkų antkainiai. Tačiau prezidentas Valdas Adamkus pataisas vetavo, o Seimas parėmė jo veto.

Konkurencijos taryba, tirdama maisto produktų kainų didėjimo priežastis, kol kas nepateikė konkrečių išvadų ir savo iniciatyva pradėjo atskirą tyrimą dėl galimų kartelinių susitarimų duonos, pieno produktų gamybos bei mažmeninėje rinkose. Tuo tarpu į asociaciją susibūrę trys didelės pieno bendrovės teigia, kad Konkurencijos tarybos veikla yra politizuota.

Konkurencijos taryba patvirtino, kad jos pareigūnai jau atliko patikrinimus bendrovėse “Kauno grūdai”, “Malsena plius”, “Vilniaus duona”, “Mantinga” ir “Fazer kepyklos”, taip pat pieno perdirbimo įmonėse “Pieno žvaigždės”, Vilkyškių pieninė, “Rokiškio sūris”, “Rokiškio pienas”, “Marijampolės pieno konservai”, “Žemaitijos pienas” bei Lietuvos pieno perdirbėjus vienijančios asociacijoje “Pieno centras”.

Konkurencijos taryba, ištyrusi duonos ir pieno produktų kainų pokyčius, teigia, jog mažmeninėje kainoje pastaruoju metu nuolat didėjo prekybininkų dalis.

“Vis dėlto būtina išskirti bendrą tendenciją, kad per minėtą laikotarpį mažmenininkų dalyje įvyko didžiausias padidėjimas – prekybos antkainio, ir būtent šioje vienintelėje grandyje visais atvejais pastebimas padidėjimas, ypač nuo 2009 metų pradžios”, – nustatė Konkurencijos taryba.

Anot tarybos, tai gali signalizuoti apie susilpnėjusią konkurenciją tarp prekybos tinklų.

“Kai kurių produktų, pavyzdžiui, miltų, geriamojo pieno didžiausią mažmeninės kainos dalį sudaro būtent prekybos antkainis – 2010 metų rugpjūtį atitinkamai 31 proc. ir 37,2 proc.”, – rašoma išvadose.

Nustatyta, kad vidutinė pieno supirkimo kaina per metus padidėjo 50 proc., o vidutinė didmeninė pieno produktų kaina – tik 6,2 proc., eksporto – 43,8 procento.

Anot Konkurencijos tarybos, vadovaujantis šiais duomenimis ir darant prielaidą, kad pieno produktų savikainos struktūroje žaliavos dalis nesikeitė ir vidutiniškai sudaro apie 55 proc, vidutinės didmeninės pieno produktų kainos padidėjimas nėra neįprastas.

“Tai taip pat leidžia manyti, kad vidutinė didmeninė pieno produktų kaina Lietuvoje galėjo didėti daugiau, tačiau supirkimo kainos didėjimo įtaka buvo nemaža dalimi neutralizuota dėl gerokai didesne dalimi padidėjusių eksporto kainų”, – rašoma Konkurencijos tarybos darbo grupės ataskaitoje.

Analizuojant duonos kainas Konkurencijos taryba pastebėjo, jog nuo 2008-ųjų pavasario iki 2009 metų rudens javų supirkimo kainos smuko trečdaliu, o šiemet rugpjūtį maistinių kviečių vidutinė supirkimo kaina jau viršijo praėjusių metų kainą 52,5 proc., maistinių rugių – net 88,9 procento.

“Atsižvelgiant į tai, kad grūdų supirkimo kaina, nepaisant jos žymaus padidėjimo rugpjūtį, visą laikotarpį nuo 2009 metų laikėsi panašiame lygyje ir šiuo metu vėl prognozuojamas jos mažėjimas, be to, miltų vidutinė didmeninė kaina iki rugpjūčio taip pat mažėjo, Konkurencijos tarybos turimi duomenys neleidžia pagrįsti teiginio, kad dėl grūdų supirkimo kainų augimo turėtų didėti duonos gaminių didmeninės kainos”, – teigiama tyrimo išvadose.

Konkurencijos taryba pradėjo atskirą tyrimą dėl galimų kartelinių susitarimų duonos, pieno produktų gamybos bei mažmeninėje rinkose.

„Lietuvos rytas“ praneša:

Rudenį gerokai pasikeitė dalies maisto produktų kainos parduotuvių lentynose. Deja, į pirkėjams nepalankią pusę. Brangsta pieno produktai, makaronai, aliejus, o kruopų kainos pakilo kelis kartus.

Lentynose atsiradus naujojo derliaus grikiams, etiketėje įraityta net iki keturių kartų didesnė jų kaina.

Pardavėjai viliasi, kad gamintojai ir tiekėjai bus priversti ją mažinti, mat daliai pirkėjų šios kruopos tapo nebeįperkamos.

„Grikių kainos turėtų nusistovėti ir paskui kristi. Pirkėjai jau renkasi kitas kruopas, pavyzdžiui, ryžius. Akivaizdu, kad jie pirks tai, kas pigiau”, – sakė „Norfos” atstovas Darius Ryliškis.

Vos prieš kelias savaites parduotuvėse stigo grikių. Tiekėjai guodėsi, kad išseko senojo sezono likučiai, pardavėjai įtarinėjo, kad gamintojai ir tiekėjai linkę palūkėti, mat tikisi parduoti brangiau.

Taip elgtis juos skatino prastas grikių derlius ir Lietuvoje, ir užsienyje.

Pasak D.Ryliškio, ir dabar tiekėjai neskuba vežti grikių – viliasi dar aukštesnių kainų.

Tuo tarpu mažmeninės prekybos tinklo „Maxima” atstovė Renata Saulytė tikino, kad grikių lentynose nebestinga: „Tiekėjai jau pradėjo vežti naujo derliaus grikius. Jų kainos dar nesikeitė. Viliamės, kad jos sumažės, nes jau pasiekė neįsivaizduojamas aukštumas. Bet kol kas tiekėjai nuleisti kartelės neskuba.”

Kitos kruopos „Maxima” parduotuvėse irgi pabrango – apie 20 proc.

„Grikių kainos per pastaruosius mėnesius pakilo 2–4 kartus dėl to, kad rinkoje jų pradėjo trūkti. Tikimės, kad prasidėjus naujo derliaus produkcijai jų kainos jau nebedidės”, – vylėsi ir „Iki” atstovas Valdas Lopeta.

Paprastai rudenį padidėja ir pieno kainos.

„Iki” tinkle kai kurie pieno produktai pabrango 2–7 proc. Į „Maxima” parduotuves tiekiamos produkcijos dalį jau pabrangino „Pieno žvaigždės” – iki 5 proc.

„Visi kiti pieno produktai dar nebrango. Nors pranešimų apie didesnes kainas jau esame gavę iš bendrovių „Žemaitijos pienas”, „Rokiškio pienas”, „Pieno žvaigždės”, „Varėnos pienelis”, Kelmės pieninės, Vilkyškių pieninės, Lukšių pieninės.

Jie savo produktus ketina branginti vidutiniškai 5 proc.”, – sakė R.Saulytė.

Nuo 4 iki 20 proc. ketina kelti savo produkcijos kainas ir duonos kepėjai.

Pasak R.Saulytės, pirmoji (dar rugpjūčio pabaigoje) apie ketinimą iki 10 proc. branginti dalį savo tiekiamos produkcijos paskelbė „Vilniaus duona”.

Rugsėjo pabaigoje brango „Gudobelės” ir mažų regioninių tiekėjų – „Ukmergės duonos”, „Mažeikių duonos”, „Jurbarko duonos”, „Laragio” – produkcija.

„Mentoros”, „Mantingos”, „Plungės duonos” apie trečdalį produkcijos brango rugsėjo pabaigoje.

„Maxima” tinkle prieš tris savaites apie 15 proc. brango pigiausi makaronai.

„Tarkim, populiariausius „Gintarinius” makaronus tiekėjai pabrangino 13 procentų, o makaronus „Pasaka” – 22 proc.”, – sakė R.Saulytė.

Savo produkciją – miltus – už aukštesnę kainą jau parduoda ir „Kauno grūdai” bei „Malsena”.

Prekybos tinkle „Iki” rugsėjį tiekėjai miltų, aliejaus ir kavos kainą padidino apie 15 proc.

„Maxima” prekybos centruose taip pat stryktelėjo aliejaus kaina – 10–12 proc., o kavos – iki 20 procentų.

Neseniai šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė prakalbo, kad reikia reguliuoti ir kontroliuoti kainas, kad stinga konkurencijos. Tyrimą, ar prekybininkai nepiktnaudžiauja antkainiais, atliko Konkurencijos taryba. Rezultatus ji skelbs šią savaitę.

„Mes manome, kad konkurencija niekur nedingo ir dingti negalėjo. Vartojimas Lietuvoje vis dar 2003–2004 metų lygio. Pardavimas vis dar mažesnis negu buvo 2009 metais.

Vis dar kovojame dėl kiekvieno pirkėjo ir didesnės kainos mums nėra palankios, jos neskatina vartojimo”, – aiškino R.Saulytė.

„Maxima” atstovė tikino, kad prekybininkų dalis pieno produktų, duonos gaminių, miltų ir makaronų kainoje nekito. Tą patį tvirtino ir kitų didžiųjų šalies mažmeninės prekybos tinklų atstovai.

„Iki” dabar aiškinasi su tiekėjais, dėl kokių priežasčių rugsėjį brango produktai.

„Mes savo sąskaita kompensuojame pavienių produktų brangimą: pavyzdžiui, tiekėjams vieną miltų rūšį pabranginus 6 proc., parduotuvių lentynose jų kaina padidėjo tik 2 proc. Daugelio konditerijos ir duonos gaminių „Pagaminta „Iki” kainos, net ir brangstant žaliavoms, išlieka nepakitusios”, – aiškino V.Lopeta.

„Respublika.lt“ rašo:

„Konkurencijos taryba (KT), baigusi Ministro Pirmininko prašymu atliktą tyrimą dėl maisto produktų kainų pokyčių, daro išvadą, kad su maisto produktų kainų kilimo tendencija susiduria ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių vartotojai, todėl tai nėra specifinė Lietuvos problema.

Šiuo tyrimu siekta įvertinti, kas sąlygojo mažmeninių maisto produktų kainų pokyčius pastaruoju metu.
Išvadose atkreiptas dėmesys į tai, kad ženklus mažmeninių kainų kilimas kylant gamybos išteklių kainoms ir lėtas mažmeninių kainų mažėjimas sumažėjus gamybos išteklių kainoms nėra neįprastas konkurencinėms rinkoms ir nebūtinai reiškia oligopolijos veikimo ypatumus ar draudžiamų susitarimų egzistavimą. Šie pokyčiai, be kita ko, priklauso ir nuo maisto produktų grandinėje veikiančių tarpininkų skaičiaus, konkurencinės grandžių struktūros, sandorio šalių derybinės galios skirtumų, nors įtaką kainoms gali daryti ir antikonkurenciniai veiksmai.

Svarbu tai, kad šio tyrimo metu įvertinus pagrindinių gamybos išteklių kainų pasikeitimus ir pieno bei grūdų produktų didmeninių bei mažmeninių kainų pokyčius, nustatyta, kad vien šių išteklių kainų pasikeitimai nepaaiškina per metus įvykusio pieno ir duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimo.

Atsižvelgusi į tai, kad surinkta informacija neleidžia daryti išvados, jog maisto produktų kainos pastaruoju metu didėjo išimtinai dėl objektyvių ekonominių priežasčių, o ne dėl susilpnėjusios konkurencijos, Konkurencijos taryba savo iniciatyva pradėjo atskirą tyrimą, kad būtų įvertinta, ar maisto produktus gaminantys ir (ar) juos parduodantys ūkio subjektai nėra arba nebuvo sudarę tarpusavio susitarimų, nederino veiksmų, dėl kurių būtų padidėjusios kainos.

Konkurencijos tarybos turimi duomenys pagrįstai leido įtarti, kad ūkio subjektai savo veiksmais galimai pažeidė Konkurencijos įstatymą. Toks tyrimas pradedamas motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu, kuris gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jei ūkio subjektai, dėl kurių pradėtas tyrimas, mano, jog toks Konkurencijos tarybos sprendimas yra nemotyvuotas. Tik atlikdami tyrimą dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, gavę teismo leidimą, gali atlikti netikėtus patikrinimus įmonių naudojamose patalpose.”

„vz.lt“ informuoja:

Konkurencijos taryba neturi pakankamai informacijos, kad maistas pastaruoju metu brango tik dėl objektyvių ekonominių priežasčių, todėl dabar imamasi ieškoti kartelinių susitarimų.

Tokias tyrimo dėl maisto kainų augimo išvadas pirmadienį paskelbė Konkurencijos taryba (KT).

„Vz.lt“ dar penktadienį rašė, kad dabar taškai antkainių istorijoje dar nebus sudėlioti – tyrėjams kilo papildomų klausimų, į kuriuos atsakyti reikės naujų tyrimų.

Taryba tvirtina, kad įvertinus pagrindinių gamybos išteklių kainų pasikeitimus ir pieno bei grūdų produktų didmeninių bei mažmeninių kainų pokyčius, nustatyta, kad vien šių išteklių kainų pasikeitimai nepaaiškina per metus įvykusio pieno ir duonos produktų mažmeninių kainų padidėjimo.

KT savo iniciatyva imasi tirti, ar maisto produktus gaminančios ir juos parduodančios bendrovės nepažeidė Konkurencijos įstatymo sudarydamos tarpusavio susitarimus, derindamos veiksmus, dėl kurių būtų padidėjusios kainos.

KT priminė ir kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė prognozę, jog per ateinantį dešimtmetį žemės ūkio produktų kainos augs apie 15-40% dėl didėjančios paklausos besivystančiose šalyse, biodegalų gamybos bei energijos išteklių augimo.

Išvadose atkreiptas dėmesys į tai, kad žymus mažmeninių kainų augimas kylant gamybos išteklių kainoms ir lėtas mažmeninių kainų mažėjimas sumažėjus gamybos išteklių kainoms nėra neįprastas konkurencinėms rinkoms ir nebūtinai reiškia oligopolijos veikimo ypatumus ar draudžiamų susitarimų egzistavimą.

Šie pokyčiai, be kita ko, anot KT, priklauso ir nuo maisto produktų grandinėje veikiančių tarpininkų skaičiaus, konkurencinės grandžių struktūros, sandorio šalių derybinės galios skirtumų, nors įtaką kainoms gali daryti ir antikonkurenciniai veiksmai.

„alfa.lt“ skelbia:

Atlikdama maisto kainų tyrimą Konkurencijos taryba naudojosi Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis apie žaliavos supirkimo ir produktų didmenines bei mažmenines kainas pieno ir grūdų produktų sektoriuose šių metų birželio 1 d. – rugsėjo 17 d., Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) analize apie kainų tendencijas minėtuose sektoriuose 2007 – 2010 metais.

Tyrime taip pat buvo panaudoti pieno ir grūdų produktų sektoriuose veikiančių įmonių duomenys apie pirkimo (pardavimo) kainų pasikeitimus 2010 m. birželio 1 d. – rugsėjo 20 d. ir tokių pasikeitimų priežastis, bei kiti statistiniai duomenys.

ŽŪMPRIS duomenimis, 2010 m. birželio – rugsėjo mėn. laikotarpiui būdingas kai kurių pieno ir grūdų produktų mažmeninių kainų augimas didžiuosiuose prekybos tinkluose. 2,5 proc. riebumo geriamasis pienas tetrapak pakuotėje atskiruose prekybos tinkluose brango 1,23-2,05 proc., „Tilsit“ tipo sūris – 0,83-12,07 proc., batonas – 2,1-3,47 proc., duona ruginių miltų pagrindu – 2,45-11,56 proc.

Kitų ŽŪMPRIS stebimų pieno ir grūdų produktų mažmeninių kainų pokyčių esą neužfiksuota (pavyzdžiui, grietinės, aukščiausios rūšies kvietinių miltų) arba jų kainos atskiruose prekybos tinkluose minėtu laikotarpiu mažėjo (pavyzdžiui, sviesto, varškės).

Vertindami atitinkamų produktų mažmeninių kainų pokytį per metus (t.y., 2010 m. rugsėjo mėnesio duomenis palyginus su 2009 m. rugsėjo mėn.) tyrėjai pastabėjo šių produktų kainų didėjimą visuose prekybos tinkluose.

Daugiausiai brango keletas būtiniausių produktų: 2,5 proc. riebumo geriamasis pienas vidutiniškai pabrango 25,1 proc., grietinė (30 proc. riebumo) – 26,3 proc., sviestas – 21,9 proc., varškė – 12,3 proc., „Tilsit“ tipo sūris – 14 proc., duona ruginių miltų pagrindu – 10,8 proc.

Savo ruožtu vidutinė pieno supirkimo kaina per metus padidėjo 50 proc., vidutinė didmeninė pieno produktų kaina Lietuvoje padidėjo 6,2 proc., eksporto – 43,8 proc. Lietuvoje parduodamo geriamojo pieno vidutinė didmeninė kaina per metus išaugo 13 proc., grietinės – 20 proc., sviesto – 27 proc., varškės – 10 proc.

Žemės ūkio ministerija žada, jog šią savaitę pradės veikti puslapis produktukainos.lt, kuriame bus skelbiamos tam tikrų maisto produktų kainos didžiuosiuose prekybos centruose.

Norėdami įrodyti, jog jiems mesti kaltinimai dėl pernelyg didelių prekybos antkainių maisto produktams kai kurie prekybininkai ėmė viešinti dalies produktų antkainio sudedamąsias dalis.

Pavyzdžiui, „Norfos“ prekybos centrų mėsos skyriuose pasirodė etiketės „Skaidri kaina“, kur prie kai kurių produktų nurodoma išskaidyta kaina: grynoji, mėsos perdirbimo, prekybinis antkainis, mokesčiai ir, žinoma, galutinė.

Prekybininkai sako, jog pareiškimai dėl antkainių tėra tik politiniai žaidimai prieš rinkimus. Esą Lietuvoje maisto produktų mažmeninės prekybos konkurencija yra didžiausia Baltijos šalyse ir viena didžiausių ES, tad karteliniai susitarimai neįmanomi.