Prasidėjęs ruduo žada nemalonių permainų mūsų piniginėms: greičiausiai brangs duona, pienas, mėsa, daržovės, šildymas ir vanduo, bankų paskolos, taip pat draudimo įkainiai.

Pasak Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Romo Majausko, maistinių grūdų kainos šiemet, palyginti su praėjusia vasara, išaugo maždaug 40 proc. Be to, dėl karščių grūdų derlius gali būti mažesnis iki 30 proc.

Kiek dėl to brangs duona, kepėjai dar nėra galutinai nusprendę. “Vilniaus duonos” generalinė direktorė Rita Ramanauskienė svarsto, kad jeigu miltai brangs nedaug, duonos gamintojai sąnaudas galbūt bandys dengti savo sąskaita, bet jeigu brangimas bus didesnis, jį, be abejo, pajus ir pirkėjai. Šis padidėjimas gali siekti 10 proc.

Dėl didesnių grūdų kainų brangs ir mėsa. Be to, dėl karštos vasaros kils ir pieno kainos. Pieno perdirbėjų asociacijos duomenimis, dabar ūkininkams už pieną mokama dvigubai brangiau nei birželį – 810–1000 Lt už toną ir artimiausiu metu šių kainų neketinama mažinti.

Brangs ne tik maisto produktai, bet ir kai kurios paslaugos. Štai, tarkime, šiluma ir karštas vanduo jau pabrango Kaune, Alytuje, Biržuose, Druskininkuose, Kelmėje, Marijampolėje, Palangoje, Telšiuose, Vilkaviškyje ir Klaipėdoje.

Beje, joje šiluma brangsta daugiausiai – iki 22,14 cento už kilovatvalandę. Tuo tarpu Raseiniuose net 19,8 proc. brangs šaltas vanduo – iki 8,65 Lt už kub. m. Jo kaina kils ir kai kuriose kitose savivaldybėse.

Nagana to, Lietuvoje veikiantys bankai brangina klientų paskolas eurais. Ir tai jie daro nepaisydami to, kad Europos centrinis bankas (ECB) paliko galioti žemą 1 proc. tarpbankinių palūkanų normą. Lietuvos bankai į eurų palūkanų normas įskaičiuoja lūkesčius, kad artimiausiu metu ECB šią normą didins.

O štai draudikai turi planų didinti transporto priemonių kasko įkainius, mat dėl šios draudimo rūšies esą patiria didelių nuostolių. Taip pat svarbu žinoti, kad po praūžusių audrų kai kurios draudimo bendrovės jau ėmė didinti ir nekilnojamojo turto draudimo įmokas.

Rusijos gaisrai, Vakarų Europos karščiai ir potvyniai bei kitos gamtos išdaigos žemės ūkio produktų pardavėjams gali reikšti gerą naujieną, o pirkėjams – nelabai, sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė.

Pasak ketvirtadienį Žinių radijo laidoje “Pozicija” kalbėjusios ministrės, rudenį bus aiškiau, kaip gamtos stichijos paveikė derlių ir produkcijos kainas.

“Yra nemenka tikimybė, kad grūdų trūks. Pardavėjams tai gali reikšti visai gerą naujieną, o pirkėjams – ne visai gerą naujieną”, – sakė I.Šimonytė.

Pasak jos, vyksta daug diskusijų, kiek įtakos maisto žaliavos kainos daro galutinės produkcijos kainoms, bet neabejojama, kad žaliavos pabrangimas turės įtakos galutinėms kainoms.

Šiuo metu jokių finansinių sunkumų neturi tik 6,2 proc. šalies gyventojų. Tai paaiškėjo iš “Veido” užsakymu tyrimų bendrovės “Prime consulting” atliktos sociologinės apklausos. Jau kone trečdalis apklaustųjų pritrūksta lėšų maistui ir vartojimo prekėms įsigyti, dar 13 proc. sunku grąžinti paskolas ir išlaikyti būstą.

Kita vertus, du penktadaliai respondentų jaučia palyginti nedidelį lėšų stygių, kitaip tariant, pinigų jiems stinga atostogoms ir pramogoms.

Apklausos rengėjams pasiteiravus, kokie rūpesčiai Lietuvos gyventojus dabar erzina labiausiai, paaiškėjo, kad 70 proc. apklaustųjų labiausiai slegia didelės energijos išteklių ir maisto kainos. O dešimtadaliui didžiausias rūpestis šiuo metu yra nedarbas.

Kokie rūpesčiai šiuo metu jus labiausiai erzina?

Didelės naftos, dujų, elektros, šildymo kainos    54,2 proc.
Didelės maisto produktų ir vartojimo prekių kainos    18,4 proc.
Nedarbas    10,4 proc.
Lietuvoje negaliu gauti kokybiškų viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos apsaugos ir t.t.)    9,2 proc.
Netinkamas mano darbo įvertinimas ir per maža alga    5,4 proc.
Negaliu įsigyti nuosavo būsto    1,4 proc.
Jaučiuosi nesaugus    0,6 proc.
Niekas neerzina    0,4 proc.

Ar šiuo metu patiriate finansinių sunkumų?

Taip, neturiu už ką pramogauti ir atostogauti    38,8 proc.
Taip, pritrūkstu lėšų maistui ir vartojimo prekėms įsigyti    29,2 proc.
Jaučiu tik nedidelį lėšų stygių    12,6 proc.
Taip, man sunku grąžinti paskolas    8,2 proc.
Ne    6,2 proc.
Taip, neišgaliu išlaikyti būsto    5 proc.

Šaltinis: “Veido” užsakymu tyrimų ir konsultacijų bendrovės “Prime consulting” 2010 m. gegužės 3–5 d. atlikta 500 didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų apklausa. Cituojant apklausą nuoroda į “Veidą” būtina

“Veidas”: Visuomenei paskelbėte kainų struktūrą. Kokią padarėte išvadą? Kodėl Lietuvoje žmonės už vandenį, energiją, dujas moka taip brangiai?

D.K.: Pagrindinė priežastis – šalies energetinio ūkio priklausomybė nuo importuojamo kuro. Štai iki 70 proc. šilumos kainos sudaro importuojamo kuro kaina. Alternatyvios kuro rūšys leistų ją sumažinti, bet jų naudojimas dar nėra masinis.

Elektros sektoriuje gamyba, kiek jos mes dabar turime, taip pat priklauso nuo įvežtinio kuro kainos, nemenką dalį energijos importuojame. Neturime pigių energiją kuriančių šaltinių, o gamyba dideliais kiekiais iš atsinaujinančių išteklių yra greičiau perspektyvos dalykas, ir tai tuo atveju, jeigu bus sudarytos ir palaikomos į konkurenciją orientuotos sąlygos.

Dujas gauname iš vieno tiekėjo vienu vamzdžiu, tad čia jokios konkurencijos. Galimus pokyčius siečiau tik su konkurencijos įvedimu į importuojamo kuro rinką, taip pat su kuro struktūrinio balanso kaita.
O vandens sektoriaus dalyviai, kurių yra per 300, turi ieškoti būdų, kaip keisti veiklos modelius ir išgauti ekonomiją didinant tiekimo mastą.

Tačiau reikia būti objektyviems: “Eurostato” duomenimis, 2009 m. elektros ir dujų kaina Lietuvoje buvo gerokai mažesnė nei ES vidurkis. Šaltas vanduo Vilniuje pigesnis nei Rygoje, Taline, Varšuvoje, už šilumą vilniečiai moka panašiai kaip Talino gyventojai, nors brangiau nei Rygos, nes Latvija turi galimybę nusipirkti pigesnių dujų ir jas laikyti saugyklose.

Taigi didžiausia bėda – atotrūkis nuo namų ūkių perkamosios galios.

“Veidas”: Kokių veiksmų ketina imtis Jūsų vadovaujama komisija, kad vartotojas nepermokėtų dėl tiekėjų aplaidumo, galimų kartelinių susitarimų ar korupcijos?

D.K.: Komisijos specialistai taiko įvairius analitinius metodus, pavyzdžiui, lyginamąją analizę, sustambintų darbų įkainių sąvadus. Reguliuojami ūkio subjektai kasmet privalo pateikti nepriklausomo audito išvadą dėl sąnaudų pagrįstumo. Komisija, kaip ekonominis rinkos reguliuotojas, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis priežiūros institucijomis.

“Veidas”: O kaip komisijai sekasi apginti vartotojų interesus teismuose?

D.K.: Šiuo metu teismuose nagrinėjamos 27 bylos, 2009 m. išnagrinėtos 26. Tradiciškai maždaug pusė nagrinėjamų bylų – su šilumos tiekėjais. Dažniausiai jie skundžia komisijos nustatytas (suderintas) kainas, kurios, jų manymu, yra per mažos. Dažniausiai teismas patvirtina komisijos priimtų sprendimų teisėtumą.

Pajūrio viešbučių ir restoranų savininkai geresnės nei pernai vasaros nesitiki ir tvirtina, kad kainos išliks tokios pat.
“Apie kainų kėlimą net negalvoju, bet nuleisti kainų taip pat neketinu. Nusipiginę esame iki kraštutinumo. Jau pernai dienos pietus už 10 Lt siūlėme ne iš gero gyvenimo – ankstesniais metais net minties nebūdavo taip vilioti klientų”, – tvirtina Palangos J.Basanavičiaus gatvėje esančios kavinės “Elnio ragas” direktorius Raimondas Kubilius.

Kambarius nuomojančius palangiškius vienijančios organizacijos “Svetingas šeimininkas” pirmininkė Irena Švanienė sako, kad privačiame sektoriuje kambarių kainos vasarą išliks kaip ir praėjusiais metais – dvivietis kambarys kainuos 60–130 Lt.

Kol kas palangiškiai nemato jokių ženklų, kad ši vasara gali būti geresnė nei praėjusi – kambarius poilsiautojai užsisako labai vangiai. “Nė vienas mūsų asociacijos narys nerezervavo kambarių bent mėnesiui. Prieš porą metų tokiu metu jau būdavo rezervuota 30 proc. kambarių, o dabar tik 5 proc. Aš ir pati nuomoju kambarius ir šiandien neturiu nė vieno išankstino užsakymo. Tikriausiai lietuviai žiūrės į orus ir atvyks tik savaitgaliais – net abejojame, ar susirinks tiek, kiek pernai”, – optimizmu netryško I.Švanienė.

Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Alma Galbuogienė sako, kad artėjant vasaros sezonui kainas pakėlė labai nedaug viešbučių – dauguma jų arba išlaikė pernykštes kainas, arba jas dar sumažino. Vidutiniškai trijų ar net keturių žvaigždučių viešbutyje dvivietis kambarys liepą ir rugpjūtį su pusryčiais kainuos 200–300 Lt.

Kainų neskuba keisti ir Nidos viešbučiai. Štai “Nidos smiltės” direktorė Algima Noreikienė tvirtino, kad kainos išliks tokios pat, kaip pernai – naktis viešbutyje liepą ir rugpjūtį kainuos apie 280 Lt. Beje, Nidos viešbučiai nusiteikę optimistiškiau, nes nekantriai laukia Nidą pamėgusių užsieniečių. A.Noreikienės tvirtinu, užsieniečiai, kitaip nei lietuviai, kambarius užsisako jau dabar. Šiuo metu viešbučio užimtumas šiai vasarai siekia 50 proc., bet tam, kad viešbutis išsilaikytų, reikėtų bent 70 proc.