BFL

Seimo LSDP frakcijos narė Birutė Vėsaitė kreipėsi į Vilniaus merą Artūrą Zuoką, prašydama stabdyti Vilniaus šilumininkų savivalę.

“Pastaruoju metu į Seimo narius kreipėsi daug Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrijų pirmininkų ir savininkų, kurie skundžiasi, jog pastaruoju metu “Vilniaus energija” agresyviais būdais bando perimti bendrijų ir kai kurių administruojančių įmonių nekilnojamąjį turtą”, – sako Seimo narė B.Vėsaitė.

Pasak jos, “Vilniaus energija” šių metų balandžio 8 d. išplatino raštus, kuriuose nurodyta ne vėliau kaip iki šių metų balandžio 30 d. jų įmonės nuosavybėn perduoti bendrijų renovuotus šilumos punktus su tolesne (“Vilniaus energija”) šių punktų priežiūra.

Vilniuje iš viso yra daugiau nei 6,7 tūkst. šilumos punktų. Iš jų 3,8 tūkst. punktų priklauso “Vilniaus šilumos tinklams”, 2,9 tūkst. yra gyventojų nuosavybė.

“Vilniaus energijos” noras perimti daugiabučių savininkų bendrijų renovuotų šilumos punktų priežiūrą savo žinion yra suprantamas, nes jis kvepia dideliu pelnu. Perėmus šiuos punktus, šiluminės energijos kilovatvalandė gyventojams pabrangsta daugiau nei 2 centus”, – sako politikė.

Tarifas, kai šiluma tiekiama iš individualių gyventojams priklausančių šilumos punktų, sudaro 25,81 ct/KWh (Su 9 proc. PVM). Šilumos kaina, kai šiluma tiekiama iš šilumos tiekėjui priklausančių punktų, sudaro 27,83 ct/kWh (su 9 proc. PVM).

B.Vėsaitės teigimu, dėl tokio pasipinigavimo ir gyventojų apiplėšimo nesibaiminama pažeisti ir Šilumos ūkio įstatymą bei ignoruoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) išaiškinimą dėl daugiabučių namų šilumos punktų priežiūros.

VKEKK savo išaiškinime rašo, kad vartotojai, kuriems nuosavybės teise šilumos punktai priklauso, vadovaudamiesi teisės aktais, šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) darbus organizuoja patys ir atsiskaito už juos papildomai. Vartotojai, kurių daugiabučių namų šilumos punktai priklauso šilumos tiekėjams, už šilumos punktų priežiūrą (eksploataciją) niekam neturi mokėti papildomai, nepriklausomai nuo to, ar šilumos tiekėjas pats vykdo šilumos punktų priežiūrą (eksploataciją), ar samdo šiems darbams atlikti rangovus.

“Mere Artūrai Zuokai, neleiskite šilumininkų savivalės. Jūs vadovaujate Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, o ji yra Vilniaus šilumos tinklų nuomotoja ir tiesiogiai atsakinga savo rinkėjams – Vilniaus gyventojams”, – į sostinės vadovą kreipiasi Seimo narė B. Vėsaitė.

BFL

Nekilnojamojo turto statytojai bei pardavėjai, komercinių bankų atstovai po ilgos pertraukos vėl ragina pirkti būstus. Dabar, skubiai, nes bus vėlu. Argumentas jau girdėtas prieš 4-5 metus – esą metų pabaigoje butų ims trūkti, jie bus brangesni, todėl dabar pirkti pats laikas. O nepriklausomi ekspertai “Respublikai” tvirtino, kad pučiant kainų burbulą norima išjudinti sustingusią nekilnojamojo turto bei paskolų rinką.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis praėjusią savaitę žiniasklaidai komentavo, esą antroje šių metų pusėje Vilniuje ims trūkti naujų ekonominės ir vidutinės klasės būstų.

“Nordea Bank Lietuva” Mažmeninės bankininkystės departamento vadovas Jaunius Marinskas ta pačia proga pasisakydamas aiškino, klientai esą skundžiasi, kad nedidelių būstų pasiūla – labai maža. Dar pridūrė, kad vėliau ir palūkanos didės.

Nuo jų neatsiliko bendrovės “Ober-Haus” atstovas Saulius Vagonis: šiemet bankai dosniau teiks paskolas, atsigauna vartojimas, todėl žmonės pirks būstus. To rezultatas – esą laukia būstų pabrangimas iki 10 proc.

Kaip susitarę komercinių bankų analitikai, pradedant SEB, baigiant “Swedbank”, paskelbė apžvalgas, kuriose skelbiama, kad žmonės geriau ėmė gyventi, BVP auga ir toliau augs. Kai kurie bankai jau ragina imti paskolas su vos 5 proc. paskolos dydžio pradiniu įnašu. Ką tai reiškia?

Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys Arvydas Bagdonavičius mano, kad vartotojas taip viliojamas pirkti.

“Aišku, kad burbulo pūtimo yra, bet toks jų darbas. Nekilnojamojo turto rinkos ar bankų specialistai, vos tik mato nors kokį pagyvėjimą, – apie tai puola skelbti. Turbūt specialiai taip daro”, – svarstė A. Bagdonavičius.

Tokios pat nuomonės ir nepriklausomas finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

“Tie, kurie stato, nori parduoti, o tie, kurie skolina, visada nori nuteikti, kad kainos nekris ar net kils. Vos tik kokie atsigavimo ženklai pasirodo, jie tuoj išryškinami ir suabsoliutinami”, – sakė ekonomistas.

S. Jakeliūnas nemato priežasčių, kodėl žmonės imtų pirkti būstus. Jo nuomone, šiek tiek pagerėjo tik makroekonominiai rodikliai, tačiau paprasti žmonės to nejaučia.

“Viskas rožinėmis spalvomis rodoma. Kad ir tas BVP augimas 6,9 proc. Juk lyginama su dugnu, o palyginti su 2008 m. pirmu ketvirčiu – 10 proc. mažesnė visa ekonomikos apyvarta. Čia kaip žiūrėsi. Jei lyginsi su tuo, kai buvo blogiausia – didelis augimas, jei ne – didelis kritimas. Taip pat ir su būstais. Bankai verčiasi per galvą, ragina pirkti būstus iš projektų, kuriuos patys ir kreditavo. Daro įvairias nuolaidas, toleruoja didesnį paskolos ir įkeičiamo turto vertės santykį, nors tai buvo viena iš buvusio burbulo priežasčių. Burbulą labiausiai nulėmė, kad paskolos buvo labai lengvai suteikiamos. Yra rizika, kad bankai ims elgtis taip pat, tik gal ne tokiais mastais”, – prognozavo S. Jakeliūnas.

Finansų analitikui šypseną kelia bankų atstovų, politikų komentarai, esą krizės pabaigą rodo eksporto išaugimas, mažmeninės prekybos apyvartos padidėjimas.

“Kad atsigauna eksportas, reiškia ne tai, kad pas mus viskas gerai, o tai, kad užsienio rinkos, į kurias eksportuojame, atsigavo. Ir dar labai svarbu, kad žymiai išaugo mūsų eksportuojamų produktų kainos. Pavyzdžiui, nafta smarkiai pabrango, tai mes ją perdirbame ir parduodame didelėmis kainomis. Iš mūsų pernykščio eksporto 33 proc. prieaugio maždaug 16-17 proc. sudaro išaugusios eksporto kainos. Tą reikia įvertinti, nes realusis eksportas išaugo dvigubai trigubai mažiau. Į tai neatsižvelgiame, bet trimituojame gražius skaičius.

Tas pats su mažmenine prekyba. Automobilių pirkimas padidėjo, nes buvo labai smukęs. Žmonės, dirbantys eksporto sektoriuje, kelerius metus sau negalėjo to leisti. Dabar nusipirko, nes atsigavo jų pajamos. Bet maisto pardavimas sumažėjo. Nes automobilius perka vieni, o į parduotuves, krapštydami centus, eina kiti”, – dėstė finansų analitikas.

Komercinio banko “DnB NORD” finansų analitikas profesorius Rimantas Rudzkis pripažino, kad bankų analitikai priversti sakyti tai, ką liepia sakyti darbdaviai.

“Analitikas, kuris dirba banke, nėra visiškai laisvas reikšti savo nuomonę, nes pasakymai, kas laukia rinkos, taip tą rinką ir paveikia. Jei aš pradėsiu kalbėti, kad kainos kils, kiti pradės kalbėti, kad kainos kils – susiformuos lūkesčiai ir jos tikrai pakils. Kai analitikas yra banko analitikas, jis gali išreikšti tik banko nuomonę. Aš, jei turiu kitokią nei bankas nuomonę, iš viso jos nedėstau, nes mane traktuoja kaip banko savotišką veidą”, – sakė R. Rudzkis ir pridūrė nemanąs, kad bankai formuoja nuomonę tik tokią, kuri būtų jiems patiems naudinga.

"Veido" archyvas

Kuro kainoms Lietuvoje kylant kone kiekvieną savaitę, lažybų tarpininkai siūlo lažintis ar iki 2011 m. rugsėjo 1 d. už litrą populiariausio A95 markės benziną degalinėse mokėsime 5 litus. Prognozės vairuotojų neguodžia – lažybų tarpininkai duoda net 80 proc. tikimybę, jog iki rudens benzino kaina pasieks minėtą ribą.

„Pasaulinės naftos kainos kyla ir yra rekordinėse aukštumose, o rinkos analitikai perspėja, kad nemato ryškių ženklų, kodėl jos galėtų mažėti. Šios tendencijos tiesiogiai veikia ir kainas degalinėse Lietuvoje, juolab kad degalinių tinklų atstovai taip pat perspėja, jog vasarą litras benzino gali kainuoti 5 Lt ir daugiau, – sakė Europos interneto lažybų bendrovės „Unibet“ lažybų tarpininkas Kenethas Pedersenas. – Remdamiesi šiomis ekspertų prognozėmis sudarėme tikimybę ir pasiūlėme galimybę vartotojams lažintis, ar kuras išties ir toliau taip sparčiai brangs“.

„Orlen Lietuva“ degalinių tinklo atstovai žiniasklaidoje yra teigę, kad jei naftos kainos pasieks 2008 m. lygį, kuomet už barelį naftos buvo mokama 150 JAV dolerių, vasarą benzino kaina Lietuvoje gali pasiekti 5 Lt. 2009 m. pirmame ketvirtyje populiariausio 95 markės benzino kaina Lietuvos degalinėse buvo 3,42 Lt, tačiau nuo to laiko kainų kreivė kilo tik aukštyn ir šiuo metu kai kuriose degalinėse pasiekė 4,8 Lt.

„Unibet“ portale dėl to, ar iki rudens A95 markės benzinas kainuos 5 Lt/l, kertama lažybų santykiu 1,25-3,50. „Tai reiškia, kad asmuo, pastatęs 10 litų už tai, kad degalai minėtos ribos nepasieks, laimėjimo atveju gautų 35 litus“, – aiškino K. Pedersenas

Tai jau ne pirmas kartas, kai „Unibet“ siūlo vartotojams galimybę lažintis dėl kuro kainų augimo Lietuvoje. Prieš metus, 2010 metų kovą, kada taip pat intensyviai brango degalai, bendrovė pasiūlė lažintis, ar kuro kainos pasieks tuomet įspūdingai atrodžiusią ribą – 4,4 Lt/litrą. Tiesa, tuomet bukmekerių prognozės nepasitvirtino – iki birželio mėnesio ši norma nebuvo pasiekta.

Atskaitine degaline, pagal kurios kainas bus stebima, ar benzinas perkops 5 litų ribą, „Unibet“ pasirinko „Statoil“ degalinę Žirmūnuose, Vilniuje.

pienas22

Padėtį eksporto rinkose analizuojantys perdirbėjai mano, kad po staigaus kainų augimo rinkoje vyksta jų korekcija – pieno produktai pastebimai pinga.

“Lietuvos rytas” rašo, kad sumažėjus pieno produktų kainoms eksporto rinkose, perdirbėjai turi dvi galimybes: branginti juos Lietuvoje arba mažinti žaliavinio pieno supirkimo kainas. Kelti pieno produktų kainas rizikinga, nes jei vartotojai pasirinks kaimyninių šalių produktus, nukentės ne tik perdirbėjai, bet ir pieno gamintojai. Kol kas sunku nuspėti, kiek gali mažėti pieno supirkimo kainos. Perdirbėjai užsimena apie 5-10 procentų.

“Manau, kad perdirbėjai turėtų didinti ne produktų kainas, bet šiek tiek sumažinti pieno supirkimo kainas. Jos priartėjo prie 2007-ųjų lygio, tad ūkininkai dabar tikrai nesiskundžia”, – teigė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vadovas Albertas Gapšys.

Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius sakė, jog kaip tik pastaruoju metu eksporto rinkose ne tik Vilkyškių pieninė, bet ir kitos įmonės patyrė nuostolių dėl sumenkusių pieno produktų kainų.

“Pieno miltų kaina krito net per 20 proc., sviestas atpigo apie 15 proc., išrūgų miltų kaina krito net 35 proc.”, – vardijo G.Bertašius.

Anot jo, anksčiau Vilkyškių pieninė kainas analizuodavo kartą per ketvirtį.

“Pastaraisiais metais padėtis pasikeitė iš esmės. Pavyzdžiui, grietinėlės pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos kiekvieną savaitę, išrūgų – kartą per dvi savaites. Taigi per mėnesį šių ir kitų produktų kainos gali pasikeisti 2-4 kartus. Tokios yra rinkos taisyklės”, – sakė G.Bertašius.

A.Gapšys teigė, kad pasauliniame “Fonterra” aukcione per paskutines savaites kai kurių pieno produktų kainos pasikeitė.

“Mano žiniomis, planuojamas pieno produktų sandorių kritimas. Kokios priežastys? Visada po didelio augimo kainos krinta. Pastaruoju metu eksporto kainos augo sparčiai, todėl tikėtinas kainų sumažėjimas”, – sakė A.Gapšys.

Parduodamų butų kainos penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose kovo mėnesį, palyginti su vasariu, smuktelėjo 0,2 procento.

Vasario mėnesį butų kainos nekito, rodo bendrovės “Ober-Haus” kas mėnesį skaičiuojami šalies butų kainų indeksas.

Didžiausios įtakos kovo mėnesio indekso pokyčiui turėjo 1,1 proc. sumažėjusios butų kainos Kaune. Vilniuje butų kainos per mėnesį ūgtelėjo 0,2 proc., Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota.

Nuo 2010 metų vidurio teigiamas kainų pokytis Vilniuje fiksuojamas jau aštuntą mėnesį. Nuoseklus kainų augimas kaip ir ankstesniais mėnesiais stebimas tik pigesnio būsto segmente – senos ir naujos statybos butuose gyvenamuosiuose rajonuose. Brangesnio būsto esančio prestižiniuose rajonuose ir centre kainos išlaiko stabilias arba nežymaus kritimo pozicijas.

Vilniuje metinis kainų augimas kovo mėnesį siekė 2,3 procento. Kituose Lietuvos didmiesčiuose metinis butų kainų pokytis išlieka neigiamas: Kaune kainos sumažėjo 4,5 proc., Klaipėdoje – 3,1 proc., Šiauliuose – 1,1 proc., Panevėžyje – 2 procentais.

Nuo 2007-ųjų gruodį pasiekto butų kainų piko Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,9 proc., Kaune – 33,9 proc., Klaipėdoje – 45,5 proc., Šiauliuose – 44,6 proc., Panevėžyje – 45,8 procento.

Žemdirbiai ir pieno supirkėjai įsitikinę, kad per metus beveik 40 proc. išaugusi pieno supirkimo kaina artimiausiu metu nusistovės, o ūkininkai nerimauja dėl galimų nuostolių, jei pienas gerokai atpigtų, kaip buvo prieš kelerius metus.

Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas beveik neabejoja, kad pieno supirkimo kaina artimiausiu metu turėtų stabilizuotis.

“Būtų gerai, kad išliktų dabartinio lygio”, – “Lietuvos žinioms” sakė B.Markauskas.

Šiemet natūralaus pieno kilogramas kas mėnesį brango po 4-5 centus ir dabar kainuoja apie 97-98 centus už kilogramą. Pieno gamintojai mano, kad kaina pasiekė aukščiausią ribą ir turėtų mažiausiai kelis mėnesius išlikti dabartinio lygio.

“Manome, kad kainos turėtų stabilizuotis, nes jau pasiektas rinkos lygis. Greičiausiai jos tokios išliks mažiausiai tris mėnesius”, -prognozavo kooperatyvo” “Pienas LT” valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.

Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina padidėjo 40 procentų. 2010 metais ji siekė 864 litus už toną.

Per metus Lietuvoje pieno produktai mažmeninėje prekyboje vidutiniškai pabrango apie 15-20 proc, o geriamasis pienas – apie 30 procentų.

"veido" archyvas

Prognozuojama, kad brangstant maistui, šiemet pasaulyje nuolat badaus apie milijardas gyventojų

Maisto prekių brangimas visame pasaulyje darosi grėsmingas ir grasina ne tik didėjančia bado problema, bet ir revoliucijomis. Juk kaip tik išaugusios kai kurių maisto produktų kainos lėmė masinius protestus Tunise, Egipte, Alžyre, dabar ir Libijoje.

Pabrangus aliejui, grūdams, cukrui, Afrikoje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaudami paprasto dalyko – galimybės įpirkti bent jau būtiniausius maisto produktus. Tačiau tokie protestai, nors iš posto vieną po kito verčia diktatorius, kainų kreivės kilimo sustabdyti nepajėgūs. Mat maisto brangimas – ne vieno ar kito lyderio sprendimas, o tendencija, dabar jau būdinga visam pasauliu.

Remiantis praėjusį antradienį paskelbta Pasaulio banko ataskaita, maisto produktų kainos pasaulyje pernai didėjo 29 proc. Tai yra tik trimis procentais mažiau nei visų laikų rekordas, pasiektas 2008-aisiais.

Jau ir lietuviai spėjo pastebėti, kad pastaruoju metu nuolat brangsta cukrus, gaminiai iš grūdų, kava ar pienas. Taip pat brangsta ir kitos vartojimo prekės ir paslaugos – degalai, šildymas ir kita. Ir brangs toliau.

Tarkime, tiek Europos Komisijos, tiek Lietuvos banko, tiek kai kurių privačių Lietuvoje veikiančių bankų prognozėmis, šiemet infliacija Lietuvoje sieks 2,3 proc. ar daugiau.

“Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė sako, kad įtakos kainų kilimui turės nuo metų pradžios padidinti cigarečių ir dyzelino akcizai. Pastarasis pasikeitimas atsilieps ne tik pačiai šios degalų rūšies kainai, bet gali lemti ir daugelio kitų prekių ir paslaugų grupių kainų didėjimą: apie galimą kainų didinimą jau prabilo kai kurių maisto prekių gamintojai, o vežėjai rengiasi svarstyti galimybę branginti transporto bilietus.

Infliacijos statistika – stulbinanti

Kainų didėjimo statistika vis įspūdingesnė visame pasaulyje. Štai Vokietijoje kainos gruodį kilo sparčiausiai per daugiau nei dvejus metus. Metinė infliacija, lapkritį siekusi 1,6 proc., gruodį čia šoktelėjo iki 1,9 proc. ir buvo didžiausia nuo 2008 m. spalio. Tačiau mėnesio infliacijos didėjimas – dar įspūdingesnis. Per mėnesį (nuo lapkričio) vartojimo kainos Vokietijoje pakilo 1,2 proc. ir šis prieaugis buvo didžiausias nuo 2002 m. gruodžio.

Vis dėlto Vokietija, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo priešingai, gali pasigirti vienu mažiausių infliacijos šuolių Europoje. Pavyzdžiui, Suomijoje metinė infliacija pasiekė 2,9 proc. Ispanijoje padėtis dar sudėtingesnė: gruodį metinė infliacija siekė 3 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius dvejus metus. Dar didesnė infliacija Didžiojoje Britanijoje, kur kainos per metus išaugo 4,2 proc. ir pranoko visas prognozes, kokių tik būta.

Tačiau niekas Europoje nepralenkia Vengrijos ir Rumunijos. Pirmoje metinė infliacija gruodį šoktelėjo iki 4,7 proc., o antroje, viršydama visus rekordus, pasiekė 6,1 proc.

Panaši padėtis ir už Europos ribų. Štai infliacija Rusijoje gruodį pasiekė aukščiausią lygį per 13 mėnesių – 8,7 proc., Indijoje metinė infliacija gruodį siekė 8,4 proc., Kinijoje – 5,1 proc., o JAV kainos per metus pakilo irgi ne taip jau mažai – 1,5 proc.

Brangsta ir degalai, ir maistas

Pasak skirtingų ekspertų, kainų šuolį visame pasaulyje skatino didėjantis vartojimas ir labiausiai atsiliepė energijos išteklių bei maisto produktų kainoms. Tarkime, energijos išteklių kainos per metus pakilo 11 proc., o maisto kainos pasaulyje per metus šoktelėjo vidutiniškai 9–10 proc., nors kiekvienoje šalyje šis brangimas buvo nevienodas.

Tarkime, Vengrijoje maistas per metus pabrango 6,7 proc., o degalai – net 20,8 proc. Kitų prekių kainos taip stipriai nesikandžojo: drabužiai pabrango tik 0,8 proc., o ilgalaikio vartojimo prekės netgi 0,5 proc. atpigo.

Panašus vaizdas ir Suomijoje, kur lėktuvų bilietų ar poilsio ir turizmo paslaugų kainos nekilo, bet štai sąskaitos už elektrą gyventojams 2010-aisiais išaugo 18–20 proc., taigi penktadaliu, o benzinas pabrango apie 10 proc.

Didžiojoje Britanijoje irgi labiausiai brango benzinas, bet nuo jo mažai teatsiliko ir maisto produktų, taip pat žaliavų kainos. Tarkime, Didžiosios Britanijos gamintojai gruodį už žaliavas mokėjo vidutiniškai 12,5 proc. daugiau nei prieš metus.

Beje, kai kalbama apie energijos išteklius ir maistą, išskirtinėmis galima laikyti JAV ir Indiją, mat vienoje sparčiai brango tik benzinas, kitoje – tik maistas. Štai JAV benzino kainos per metus šoktelėjo 8,5 proc., o maistas beveik nebrango – jo kainų didėjimas tesiekė 0,1 proc.

Indijoje, priešingai, svarbiausias infliaciją lemiantis veiksnys buvo kaip tik maisto kainų šuolis, nors energijos išteklių kainos didėjo palyginti nedaug. Tarkime, vaisiai ir daržovės gruodį Indijoje pabrango 11 proc., o degalai – 3 proc. Tad neatsitiktinai Indijos vyriausybė paskelbė, kad maisto kainos “dažnai didėjo nepriimtinu greičiu”.

O štai Kinijoje infliacijos rodiklį labiausiai aukštyn kelia ir maisto, ir vis didėjančios nekilnojamojo turto kainos. Būstas Kinijoje brangsta jau 20 mėnesių iš eilės ir 70-yje didžiausių šios šalies miestų jo kainos per metus pakilo vidutiniškai 6,4 proc.

Būdai pažaboti infliaciją

Pagrindinis šių metų Kinijos valdžios tikslas – bent jau sustabdyti nekilnojamojo turto kainų didėjimą ir taip pažaboti bendrą infliacijos rodiklio augimą. Tačiau kol kas visos priemonės bevaisės. Nors vyriausybė mėgino dirbtinai 30 proc. sumažinti nekilnojamojo turto sandorių vertę, viską dabar diktuoja jau ne valdžia, o nesustabdomai besipučiantis rinkos burbulas. Štai skelbiama, kad investicijų į namų statybą Kinijoje per visus praėjusius metus pagausėjo 33 proc., namų pardavimas gruodį didėjo 22 proc., o per metus – 33 proc.

Nepadeda Kinijai net ir bazinių palūkanų normų didinimas – šalies Centrinis bankas 2010-aisiais jas didino net aštuonis kartus, bet ir tai infliacijos nepristabdė.

Panašiai ir Indijoje, kurios Centrinis bankas šį mėnesį vėl turėtų kelti bazines palūkanų normas, nors pernai tai darė jau šešis kartus, o infliacija vis tiek toliau sparčiai didėjo. Prognozuojama, kad didės ir šiemet.

Europoje infliacija taip pat nemažės. Europos Komisija prognozuoja, kad didėjant vartojimui infliacija euro zonoje 2011 m. bus didesnė nei 2,3 proc.

Tiesa, skirtingos valstybės siūlo būdų, kaip infliaciją pažaboti, ypač kalbant apie maisto kainų augimą.
Štai Prancūzija ragina griežčiau kontroliuoti spekuliantus, apriboti eksporto draudimus ir sklandžiau informuoti apie grūdų atsargas eksportuojančiose ir importuojančiose šalyse.

Milijonams gresia skurdas ir badas

Pasaulio Banko prezidentas Robertas Zoellickas pripažįsta, kad pasaulinės maisto kainos artėja prie pavojingo lygo.
Kviečių, kukurūzų ir sojų kainos per pastarąsias kelias dienas pasiekė 30 mėnesių aukštumas. Tai lėmė prastas derlius, eksporto ribojimai, ypač mažos prekių atsargos besivystančiose valstybėse ir milžiniška bioenergijos paklausa Jungtinėse Valstijose ir Europoje.

Tiesa, ekspertus kiek ramina palyginti pastovios ryžių kainos. Mat ryžiai yra vienas iš dviejų visuotinio aprūpinimo maistu produktų ir svarbiausias maisto produktas trims milijardams Azijos gyventojų.

Tačiau visų kitų produktų brangimas gresia dramatiškai išaugsiančiu badaujančių žmonių skaičiumi.

Pasaulio banko vertinimu, dėl išaugusių kukurūzų, kviečių ir aliejaus kainų nuo praėjusio birželio jau 44 mln. žmonių atsidūrė “didžiuliame skurde”, neatsiejamame nuo bado. Nuolat badaujančių žmonių skaičiaus didėjimas leidžia liūdnai prognozuoti: pavyzdžiui, praėjusiais metais, Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, pasaulyje badavo 925 mln. gyventojų, o maisto kainoms ir toliau augant, jau šių metų pabaigoje badaujančiųjų skaičius veikiausiai perkops milijardą.

Beje, Pasaulio Bankas ir JT naudoja skirtingus metodus, norėdami apskaičiuoti žmonių, atsidūrusių didžiuliame skurde ir jaučiančių nuolatinį badą, skaičių, tačiau, pasak analitikų, dažniausiai jų rezultatai sutampa.

Pirmą sykį nuolat badą kenčiančių žmonių skaičius milijardą perkopė prieš dvejus metus. Tuomet badavo vienas iš šešių Žemės gyventojų. Prieš krizę pasaulyje nuolatinį badą jautė apie 850 mln. žmonių Žemėje. Tai nuo ankstyvų 1980-ųjų nekintantis skaičius.

Pasak R.Zoellicko, maisto kainų kilimas, pasireiškęs labai greitai po 2007–2008 m. krizės, rodo, kad pasaulis susiduria ne su vienkartiniu įvykiu.

Lietuva iš pradžių džiaugėsi gavusi išlygą naudoti aplinkai kiek kenksmingesnį, bet Lietuvos klimatui tinkamesnį pigesnį benziną, tačiau iš Briuselio atkeliavęs papildomas paklausimas verčia sunerimti, kad gali tekti taikyti griežtesnius reikalavimus, jie apribotu importą ir padidintų benzino kainą.

Dar praėjusių metų birželį Lietuva nusiuntė į Briuselį prašymą, kad mūsų šaliai iki 2020 metų būtų taikoma išlyga, o šiemet sausio pabaigoje Energetikos ministerija pranešė, kad, nesulaukus Europos Komisijos prieštaravimų, vasarą galima pardavinėti benziną, kurio didžiausias garų slėgis 70 kPA, penktadienį rašo “Verslo žinios”.

“Sausio 28-ąją jau paskelbėme “Valstybės žiniose” informaciją, kad tokia išlyga taikoma, tačiau kaip perkūnas iš giedro dangaus iš Briuselio vasario 3-ąją atėjo raštas, o jame prašoma papildomos informacijos”, – sako Energetikos ministerijos Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Aršauskas.

Tačiau jis mano, kad Lietuva tą išlygą turi gauti, nes atliko visus namų darbus laiku, o Europos Komisija per pusmetį nepareiškė prieštaravimų.

Anot ministerijos pareigūno, mažinti garų slėgį norima siekiant mažiau teršti aplinką, tačiau specialistas pažymi, kad toks benzinas nebūtų idealus atsižvelgiant į Lietuvos automobilių transporto amžių.

Už išlygą pasisakančios Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius teigia, jog Lietuvai tokia galimybė turėtų būti suteikta, nes mūsų valstybė priskiriama prie šalių, kuriose vasaros temperatūra yra sąlygiškai žema. Jo teigimu, jei Lietuvai nebus suteikta išlyga, tai benzinas vasarą dėl naujų reikalavimų pabrangtų.

Be to, teigia asociacijos vadovas, prašyti išlygos verčia ir tai, kad Lietuvoje benzinas privalomai maišomas su bioetanoliu, o tai tik didina garų slėgį, kitos kaimyninės valstybės iki šiol to nedaro.

Už didžiausią leistiną sočiųjų garų slėgio rodiklį ir išlygą pasisako ne tik pardavėjai, importuotojai, bet ir gamintoja AB “Orlen Lietuva”.

Remiantis Europos Sąjungos direktyva, šalys, kurioms būdinga žema temperatūra vasarą, Europos Komisijai pritarus, vasaros sezonu – gegužę-rugsėjį – į rinką gali tiekti benziną, kurio didžiausias garų slėgis – 70 kPa, o negavus sutikimo maksimali riba – 60 kPa.

Nepaisant prekybininkų pažadų nebranginti cukraus, pirmadienį parduotuvėse jio kaina jau buvo išaugusi.

“Maxima” parduotuvės pradėjo prekiauti lenkų gamintojo “Pfeifer and Danger” cukrumi ir siūlė savo prekės ženklo – “Optima linija” – cukrų. Lenkiškas cukrus kainavo 3,99 lito – maždaug litu brangiau nei prieš mėnesį, “Optima linija” cukrus pabrango 10 proc. – nuo 2,99 iki 3,29 lito, o “Panevėžio” cukrus – nuo 3,29 iki 3,49 lito, antradienį rašo “Lietuvos rytas”.

Pasak “Iki” atstovo Valdo Lopetos, nuo metų pradžios iki šiol cukraus kainą tiekėjai padidino apie 10 procentų. Šiuo metu “Iki” tinkle cukrus kainuoja 3,49-3,69 lito.

“Bet pastaruoju metu kai kurių rūšių cukrus dar labiau pabrango: norėdami užtikrinti pasiūlą iš tiekėjų pirkome brangesnį cukrų”, – sakė V.Lopeta.

Pasak cukraus gamybos bendrovės “Nordic Sugar Kėdainiai” finansų direktorės Eglės Adomavičienės, panikos dėl brangsiančio cukraus banga į Lietuvą atsirito iš eurą įsivedusios Estijos.

“Cukraus sausį ir vasarį mūsų šalyje parduodama tiek, kiek paprastai parduodama per patį uogienių sezono įkarštį – vasarą. Sutartis su pirkėjais mes esame sudarę dėl panašaus kiekio kaip ir kasmet. Tačiau pastaruoju metu smarkiai išaugus cukraus paklausai tiekimo grafikas sutriko, ir įmonei fasuojant cukrų tenka dirbti kiaurą parą”, – sakė E.Adomavičienė.

Europos Komisija (EK) vasario 24 dieną turėtų nuspręsti panaikinti muitus į Europos Sąjungą (ES) importuojamiems miežiams, pašariniams ir žemos kokybės maistiniams kviečiams, tačiau rinkos dalyviai abejoja, ar toks sprendimas paskatins grūdų kainų mažėjimą.

Lietuvos grūdų prekybininkai prognozuoja, kad EK sprendimas nepakeis Lietuvos vidaus rinkos, nebent privers ūkininkus, kurie elevatoriuose dar saugo derlių ir tikisi, kad jis brangs, pradėti parduoti grūdus, pirmadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

“Muitai javų kainai daro nedidelę įtaką ir jų panaikinimas būtų simbolinė pagalba. Šiandien į ES dar galima be mokesčių įvežti 2,5 mln. tonų maistinių kviečių – toks neišnaudotos kvotos dydis”, – sakė “Agrokoncerno grūdai” generalinis direktorius Karolis Šimas.

“Linas Agro Group” prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas prognozavo, kad muitų mažinimas gali būti psichologinis veiksnys, priversiantis ūkininkus ir supirkėjus, kurie sandėliuose laiko derlių, bent jau pradėti pardavinėti grūdus ir nelaikyti jų, tikintis eilinio brangimo.

Tuo tarpu Lietuvos ūkininkai jau piktinasi galimu EK sprendimu dėl muitų naikinimo.

“Naikinti muitų ir skatinti importą nereikia. Grūdų yra, tiesiog supirkėjai nenori mokėti rinkos kainos.

Blogiausia, kad įvežtiniai grūdai gali mums sutrukdyti parduoti ateinančių metų derlių. Vienais metais importas jau buvo leistas ir po javapjūtės sandėliai buvo pilni, o perdirbėjų siūlomos kainos gerokai mažesnės nei biržoje”, – tvirtino Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas.

Į “Lesto” bendrovę sujungti visuomeniniai elektros tiekėjai – Rytų skirstomieji tinklai ir VST nustebino išaugusiomis sąskaitomis už sausį suvartotą elektros energiją – verslininkai teigia, kad elektra šiemet pabrango maždaug 4 proc., penktadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Pasirodo, tarifas padidėjo maždaug 4 proc. – šoktelėjo iki 0,49 lito už kilovatvalandę”, – sako Jurbarko verslininkų organizacijos pirmininkas Gintaris Stoškus.

Jo nuomone, smulkiosios įmonės už elektros energiją turi teisę atsiskaityti kaip ir buitiniai vartotojai: valstybės reguliuojamuoju tarifu.

Pasak Kainų komisijos elektros skyriaus vedėjo Dariaus Liutkevičiaus, juridiniams asmenims šįmet padidėjo galios dedamoji: nuo suvartoto elektros kiekio nepriklausanti leistinos naudoti galios kilovato kaina per mėnesį.

“Kita vertus, daugelis vartotojų turi instaliuotą daug didesnę galią nei realiai naudoja. Pavyzdžiui, žemosios įtampos elektros tinklų efektyvumas tesiekia 10 proc. Todėl elektros energijos perdavimo sąnaudos didelės, o perdavimo įkainiai didžiausi Europoje”, – sakė D.Liutkevičius.

Įmonės, kurių leistinoji naudoti galia nesiekia 30 kW, pirkti elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo turės nuo 2012-ųjų.

Anot D.Liutkevičiaus, nors tokios prievolės šiuo metu nėra, šios įmonės gali rinktis nepriklausomą elektros tiekėją. Taip esą sutaupytų mokesčių už elektros energiją.

Bendrovės “Hesona” savininkas ir vadovas Viliumas Malinauskas sako, kad verslininkai prievarta varomi rinktis vadinamuosius nepriklausomus tiekėjus, o jei ne, mokėsi daugiau.

“Elektros energijos dienos tarifas gruodį buvo 0,32 lito, sausį – 0,37 lito už kilovatvalandę. Maksimalios apkrovos tarifas šoktelėjo nuo 0,46 lito iki 0,51 lito. Negana to, kad elektra pabrango, šįmet atsirado ir naujas mokestis – už faktinę elektros energijos gamybą

Jis mūsų įmonės sąskaitą už sunaudotą elektros energiją padidino 3,3 tūkst. litų, neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio”, – piktinosi V.Malinauskas.

Sausį “Hesona” neveikė, darbininkai atostogavo. Tačiau vien už apšvietimą bendrovę pasiekė 15,8 tūkst. litų “Lesto” sąskaita. Tuo tarpu gruodį, kai vyko darbas ir elektra buvo šildomos patalpos, bendrovė sumokėjo ne ką daugiau – 21,4 tūkst. litų.

Nuo šių metų sausio įmonės, kurių leistinoji naudoti galia yra 100 kW arba didesnė, privalėjo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją. Pernai tokia prievolė buvo nustatyta įmonėms, kurių leistinoji galia yra lygi 400 kW arba didesnė.

To nepadarius vartotojams tenka naudotis visuomeninio tiekėjo “Lesto” paslaugomis. Jiems elektros energija parduodama už kainą, kuria tiekėjas elektros energiją įsigijo tam tikrą mėnesį.

Praėjusių metų patirtis liudija, kad elektros energijos įsigijimo kaina svyravo: ji buvo ir didesnė, ir mažesnė nei gyventojų mokama.

Lietuvos ir Estijos elektros biržoms iš dalies įtakos turi Šiaurės šalyse besiformuojanti elektros energijos kaina, pripažįsta bendrovės “Baltpool” direktoriaus pavaduotojas plėtrai Tadas Adomaitis.

Tačiau didesnės įtakos elektros kainoms biržoje nėra dėl ribotų techninių galimybių eksportuoti ar importuoti elektrą tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios” .

“Šiuo metu elektros energijos mainai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių elektros rinkų galimi per 350 megavatų galios kabelį “EstLink”, nutiestą tarp Estijos ir Suomijos. Pigesnės Šiaurės šalių hidroelektrinėse gaminamos energijos importas į Baltijos šalis ar, pabrangus elektros energijai Skandinavijos šalyse, eksportas iš Baltijos šalių yra ribojamas per “EstLink” jungtį”, – sako T.Adomaitis.

Pastaruosius du mėnesius Šiaurės šalių elektros biržoje “Nord Pool” susiformavo rekordiškai aukštos elektros kainos, kurios privertė stabdyti gamybą didžiulėse pramonės įmonėse. Tačiau Lietuvos rinkai didesnės įtakos Šiaurėje jaučiamas elektros badas nepadarė.

Vidutinė elektros kaina sausį Lietuvos elektros biržoje “Balt Pool”, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, mažėjo 7 proc. ir buvo apie 15,4 cento už kilovatvalandę.

Lietuvos elektros birža atsilaikė kainų spaudimui, ateinančiam iš tarptautinės rinkos, mat gruodį ir sausį Šiaurės šalių elektros biržoje “NordPool” buvo susiformavusios didžiausios per dešimtmetį elektros kainos.

Elektra Siaurės šalyse pastaruoju metu brango paaiškėjus, kad šią žiemą į hidroelektrinių baseinus priteka rekordiškai mažai vandens.