Šiomis dienomis pirkėjai cukrų iš lentynų krauna ne į pirkinių krepšelius, o į vežimėlius.

Neseniai grikių kainų šuolį išgyvenę vartotojai šįkart cukraus kainų prognozes priėmė labai rimtai ir iš anksto pradėjo rūpintis cukraus atsargomis, penktadienį rašo dienraštis “Kauno diena”.

Prekybos tinklo “Maxima LT” atstovė Lina Muižienė informavo, kad cukraus paklausa smarkiai išaugo trečiadienį – pardavimas buvo 40 proc. didesnis nei įprastą prekybos dieną.

Pasak jos, niekas neplanuoja, kad kilogramas cukraus brangs iki 6 litų, nes nėra pagrindo kainai dvigubėti – cukraus tiekėjai jau pranešė, kad kilstels kainą, tačiau kilogramas cukraus galutiniam vartotojui kitą savaitę brangs ne daugiau kaip iki 10 proc.

Prekybos tinklo “Iki” atstovo Valdo Lopetos teigimu, nuo metų pradžios dėl cukraus trūkumo rinkoje tiekėjai jo kainą jau yra padidinę apie 10 proc., tačiau naujų pranešimų apie kainos kėlimą nėra. Tokios informacijos neturi ir prekybos tinklas “Rimi”.

Lietuvos cukraus gamintojai taip pat nežada esminių pokyčių. Pasak “Arvi cukrus” komercijos direktoriaus Ryčio Morozovo, cukraus kaina šiek tiek kyla nuolat ir jis brangsta kaip visa kita žemės ūkio produkcija.

“Dėl prastesnio cukrinių runkelių derliaus cukraus nepasigaminta tiek, kad būtų perteklius. Taip pat Lenkijos gamintojai šiuo metu pristabdė pardavimą mūsų rinkoje, todėl kainos kyla. Visi cukraus gamintojai ir perpardavinėtojai laukia vasaros sezono, kai cukraus pardavimas būna didžiausias, ir didelius kiekius jo laiko sandėlyje”, – dėstė pašnekovas.

Paniką tarp cukraus pirkėjų pasėjo žinia apie prastą cukranendrių derlių svarbiausiose cukraus tiekimo šalyse – Brazilijoje ir Australijoje. Tačiau iš šios situacijos ketina pasipelnyti Indija – ji jau paskelbė apie 3,5 mln. tonų didinamą cukraus gamybą.

“Prastas cukranendrių derlius neturėtų gąsdinti Europos ir Lietuvos vartotojų”, – sakė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys.

Pasak jo, cukrinių runkelių derlius nebuvo kritiškai mažesnis, smarkiai nepakito ir cukraus kaina Londono biržoje. Šiuo metu tona cukraus kainuoja 746 JAV dolerius, tai reiškia, kad kilogramas cukraus kainuoja apie 1,8 lito. “Man atrodo, kad kažkur ir kažkas stipriai užsiima saviveikla naudodamiesi situacija”, – mano A.Gapšys.

Dėl prasto cukranendrių derliaus gamintojai ir prekybininkai teigia cukrus pamažu brangs.

“Tokia cukraus kaina, kokia yra šiuo metu, – nereali. Jis tikrai brangs”, – “Lietuvos rytui” sakė “Norfos” atstovas Darius Ryliškis.

“Gauname žinių iš tiekėjų, kad artimiausiu metu cukraus kaina gali padidėti apie 10 proc, tačiau tikrai ne iki 6 litų. Kaip kaina keisis vėliau, sunku prognozuoti. Bet jokių požymių, kad jis gali pigti, nėra”, – sakė “Maxima LT” atstovė Lina Muižienė.

Trečiadienį didžiuosiuose prekybos centruose cukraus kilogramas kainavo 2,99-3,49 lito.

“Pranešimų iš tiekėjų apie planus smarkiai pabranginti cukrų nesame gavę. Tačiau dėl trūkumo rinkoje tiekėjai jo kainą jau šiek tiek padidino”, – sakė “Iki” atstovas Valdas Lopeta.

Latvijoje esančiose “Iki” parduotuvėse cukrus pastaruoju metu kainuoja 2,7-4,07 lito.

“Pirmąkart per pastaruosius 30 metų cukrus ES rinkoje yra pigesnis nei pasaulinėje. ES šalims jį teks importuoti gerokai didesnėmis kainomis, nei prekiaujama vidaus rinkoje”, – sakė bendrovės “Nordic Sugar Kėdainiai” finansų direktorė Agnė Adomavičienė.

Jos teigimu, ES cukraus gamintojai pamažu kelia cukraus kainą iki pasaulinės. Vokietijoje kilogramas cukraus šiuo metu kainuoja 1,8 lito.

Tarptautiniai pervedimai eurais atliekami taip pat greitai ir nebrangiai, kaip ir vietiniai – tokia galimybė Europos Sąjungoje atsiras nuo 2012 metų sukūrus bendrą mokėjimu sistemą.

“Verslo žinios” rašo, kad šių pokyčių greitį Lietuvoje lems konkurencijos tarp bankų laipsnis, o visą šių pokyčių naudą Lietuva pajus tik įstojusi į euro zoną.

Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento Mokėjimo sistemų politikos skyriaus viršininkas Deivis Stankevičius teigė, kad bendra mokėjimų erdvė SEPA (Single Euro Payments Area) pati savaime nesumažins klientams pervedimų kainos. Tai tik prielaida, kad bankų konkurencija išaugs ir dėl to pervedimai taps pigesni.

Dabar Lietuvos bankas už vietinį pervedimą Lietuvoje ima 21 centą, o komerciniai bankai už tokį pervedimą internetu nuskaičiuoja 1,20 lito, už popierinį – 3-4 litus.

Šiuo metu beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai apdoroja SEPA kredito pervedimus. Visi jie sudaro galimybes gauti SEPA kredito pervedimus, o galimybę juos inicijuoti turi SEB bankas, “Swedbank” ir “Nordea Bank Finland PLC” Lietuvos skyrius. Kituose bankuose galimybė inicijuoti tokius pervedimus turėtų atsirasti šiemet.

SEPA tiesioginio debeto operacijas šiuo metu gali apdoroti SEB bankas ir “UniCredit Bank” Lietuvos skyrius.

Lietuvos pramonės produkcijos kainų indeksas pernai pakilo labiausiai Baltijos valstybėse.

Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, per praėjusius metus (gruodį, palyginti su užpernai gruodžiu) Lietuvos gamintojai kainas kilstelėjo 16,0 proc., Latvijos – 8,0 proc., Estijos – 5,4 procento.

Gruodį, palyginti su lapkričiu, šis kainų indeksas Lietuvoje padidėjo 2,8 proc., Latvijoje – 0,3 proc., o Estijoje – nepakito.

Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį pareiškė nesantis tikras, ar didesnės maisto atsargos ateityje padės sumažinti kainas.

Kviečių kainos 2010 metais pašoko 91 proc. dėl “sutrikusios pasiūlos ir nepalankių oro sąlygų, kartu su protekcionizmo grėsme”, sakoma banko sausio mėnesio leidinyje.

Kukurūzų kainos pernai buvo 57 proc. aukštesnės nei metais anksčiau, sojos pupelės brango 33 proc., o cukrus – 32 procentais.

Kainų augimo grėsmė išlieka stipri dėl augančios prekių, kurios naudojamos tiek maisto, tiek biokuro gamybai, paklausos, sakė ECB.

Nors maisto gamybos apimtys taip pat gali padidėti, tačiau neaišku, ar “pasiūlos mastas ir tempas atitiks numatomą paklausos didėjimą ir padės riboti maisto kainų augimą”, įspėja bankas.

Pernai pasaulyje stipriai brangusios žaliavos šiemet lems didesnes gaminių iš brangių žaliavų kainas ir taip stabdys vartojimo spartą. Brango ir brangsta tiek pramonės gaminiai, tiek taurieji metalai, energetinės žaliavos, žemės ūkio produktai. Labiausiai pernai brango Lietuvos vartotojams svarbi medvilnės žaliava. Dėl to drabužiai pavasarį gali brangti iki 20 proc.

Banko “Finasta” makroekonomistė Rūta Medaiskytė primena, kad žaliavų kainų kilimas žada ir didesnę infliaciją. “Lietuvos vartotojų padėtis nėra stabili, nedarbo lygis vis dar didelis, darbo užmokestis nedidėja. Esant tokioms aplinkybėms ir brangstant žaliavoms pasaulyje, neišvengiamai nukentės gyventojų perkamoji galia. Todėl yra rizikos, kad Lietuvos ekonomikos augimas gali destabilizuotis”, – sako makroenonomistė.

Didmeninėje rinkoje antradienį į rekordines aukštumas pakilo visų rūšių degalų kainos. Netrukus kainų šuolis turėtų atsispindėti ir degalinėse, rašo dienraščiai “Kauno diena” ir “Vilniaus diena”.

Naftos perdirbimo įmonės “Orlen Lietuva” Mažeikių terminale didmeninė benzino kaina jau pasiekė 4017,74 lito už tūkstantį litrų. Tai reiškia, kad per dieną litras benzino didmeninėje rinkoje pabrango daugiau kaip 3,3 cento. Dar niekuomet benzinas didmeninėje rinkoje nekainavo daugiau kaip 4 tūkst. litų už tūkstantį litrų, rašo dienraščiai.

“Orlen Lietuva” tikina, kad kainos kyla dėl įvykių tarptautinėje rinkoje. Esą šį sykį šuolio kaltininkė yra Jungtinėse Valstijose įvykusi avarija.

“Didmeninės degalų kainos kilo dėl pabrangusių naftos produktų pasaulinėje rinkoje. Šios dienos brangimą labiausiai lėmė žinia, kad įvykus avarijai naftotiekyje JAV, sutriko naftos tiekimas į perdirbimo gamyklas. Į tai nedelsdamos reagavo tiek JAV, tiek Europos rinka. “Orlen Lietuva”, nustatydama didmenines kainas tik reaguoja į pasaulinių naftos produktų kainų pokytį”, – sakė “Orlen Lietuvos” viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė.

Naftos perdirbimo bendrovė nesiryžta prognozuoti, kaip didmeninės kainos atrodys artimiausiomis dienomis.

“Kaina priklauso nuo didmenininko. Jeigu gamykla kels kainą, automatiškai didės degalų kaina degalinėse, nes mažmenininkai beveik visada dirba su fiksuota marža. Jeigu Lietuvoje nebūtų gamyklos, degalų kainos rinkoje būtų mažesnės, nes būtų didesnė konkurencija didmeninėje rinkoje, – teigė P.Ugianskis.

Naują rekordą pasiekė ir dyzelino kaina. Tūkstantis litrų šios rūšies degalų Mažeikiuose antradienį kainavo 3698,43 lito. Tai aukščiausia kaina po to, kai įsigaliojo didesnis akcizas, tačiau ne pati didžiausia istorijoje.

Gerokai šoktelėjo ir suskystintų dujų kaina – tona dujų Mažeikiuose antradienį kainavo 3944,85 lito – nuo gruodžio pradžios dujos didmeninėje rinkoje pabrango 6,5 procento.

Degalinių verslo atstovai kainų šuolį aiškina ne tik brangstančia nafta, bet ir tuo, kad Lietuvoje yra vienas degalų tiekėjas. Esą be jo degalai būtų pigesni. Tokią nuomonę išsakė degalinių tinklo “Vakoil” vadovas Povilas Ugianskis.

Antradienį barelis naftos tarptautinėje rinkoje kainavo jau 95,70 JAV dolerio. Pernai ekspertai prognozavo, kad jeigu barelis naftos pabrangs iki 100 JAV dolerių, litras benzino Lietuvoje gali kainuoti net 5 litus.

“Nordea Markets” vyresnysis vadybininkas Jaroslavas Suchodolskis “Verslo žinioms” sakė neatmetantis tikimybės, kad naftos kaina artimiausiu metu gali viršyti 100 JAV dolerių ribą.

“Mūsų analitikai tikisi tolesnio JAV dolerio brangimo. Jei ir naftos kainos doleriais išliks panašaus lygio kaip dabar, tačiau galime tikėtis, kad litais degalų kainos padidės”, – teigė J.Suchodolskis.

Baltijos šalyse vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus labiausiai pabrango Estijoje, kukliausiai – Latvijoje, kurioje vienintelėje iš trijų valstybių 2010-aisiais užfiksuota vidutinė metinė defliacija.

Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvoje metinė infliacija (gruodį, palyginti su 2009 metų gruodžio mėnesiu) siekė 3,8 proc., Estijoje – 5,7 proc., Latvijoje – 2,5 procento.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2010-aisiais buvo 1,3 proc., Estijoje – 3,0 procentai. Latvijos vartotojų kainų indeksas pernai buvo 1,1 proc. žemiau nei 2009 metais.

Gruodį mėnesio infliacija užfiksuota visose trijose valstybėse: Lietuvoje – 0,8 proc., Latvijoje – 0,1 proc., Estijoje – 0,5 procento.

Tiek gamintojai, tiek prekybininkai mano, kad vasarį brangs aliejus, majonezas, pirmadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

2011-ųjų pradžia nepasėjo prekybos tinklams vilčių atsigriebti už pastaruosius dvejus metus.

“Pernai buvo juntama sunkmečio įtaka, tačiau šiemet jau tikimės stabilumo. Nesitikime reikšmingo ekonomikos atsigavimo, tačiau gyventojų pajamos turėtų po truputėlį augti. Šiais metais 2007-ųjų lygio nepasieksime, tačiau gyventojų perkamoji galia turėtų šiek tiek padidėti”, – sako “Iki” atstovas Valdas Lopeta.

Pasak “Rimi” atstovės Jovitos Bagdonaitės, tikėtina, kad Lietuvos pirkėjų apsipirkimo įpročiai šiemet išliks panašūs į praėjusių metų.

Optimizmą žlugdo aukštas nedarbo lygis Lietuvoje ir dėl to sumenkusios galimybės pirkti.

“Pasaulinėse rinkose toliau kalbama apie maisto brangimą. Tuo tarpu mes dedame daug vilčių į ekologiškos produkcijos pirkėjus, plečiame šios produkcijos pasiūlą, nes šių produktų pardavimas sunkmečiu išlieka stabilus ir auga iki 30 proc.”, – sakė J.Bagdonaitė.

Didelio optimizmo nepuoselėja ir “Norfos” prekybos tinklas. Pasak šio tinklo atstovo Dariaus Ryliškio, svarbiausia, kad padėtis dar nepablogėtų.

Per visus praėjusius metus augusios daugumos būtiniausių maisto produktų kainos 2011-ųjų pradžioje pasivijo ir aplenkė tas, kurios buvo 2009-ųjų pradžioje.

Brangstantis dyzelinas smogs ir per keleivių kišenes – vežėjai neslepia dar šį mėnesį svarstysiantys galimybę branginti bilietus, jeigu degalų kainos išliks dabartinėse aukštumose.

Vežėjai baiminasi, kad šiandienė dyzelino kaina – dar ne didžiausia. Mat kai kurie degalų prekeiviai parduoda dyzelino likučius, o tas nuo šių metų padidintas akcizo mokestis dar nėra įskaičiuotas, ketvirtadienį rašo dienraštis “Lietuvos rytas”.

“Dėl padidinto akcizo mes neplanavome branginti bilietų. Bet dar iki šių metų dyzelino kaina pašoko labai smarkiai ir tai mus stumia į nežinią. Jei dyzelino kaina išliks tokia pat kaip šiandien, sausio pabaigoje teks svarstyti, ar galime pabranginti bilietus”, – sakė keleivių vežimo bendrovės “Kautra” generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Per pastaruosius metus, dar iki padidinant akcizą, dyzelino litras mažmeninėje rinkoje pabrango apie 70 centų. Vežėjai apskaičiavo, kad vien per gruodį jų išlaidos degalams padidėjo 17 procentų. Nuo sausio jos ir toliau didėja.

“Net esant tokiai kainai, kokia yra šiandien, mes priversti mąstyti apie bilietų branginimą. Bet kol dar nėra galutinių išvadų, būtų ankstoka skaičiuoti”, – sakė keleivių vežimo įmonės TOKS vadovas Arūnas Indrašius.

Vežėjai autobusais teigia priversti derinti savo kainas prie “Lietuvos geležinkelių”, kurie tais pačiais maršrutais siūlo pigesnius bilietus. Tačiau ir valstybės valdomiems “Lietuvos geležinkeliams” šis akcizo padidinimas taip pat itin skausmingas.

“Jei degalų kainos išsilaikys kaip šiandien, mes būsime priversti persvarstyti bilietų kainas. Jos ir anksčiau nepadengdavo savikainos, o dar labiau didinti nuostolius, kuriuos patiriame veždami keleivius, mes tikrai nenorime”, – tvirtino “Lietuvos geležinkelių” keleivių vežimo direkcijos direktorius Raimondas Burkovskis.

Praėjusių metų rudenį kaip ant mielių pradėjusios kilti maisto produktų kainos nežada sustoti ir šiemet – ekspertai ir perdirbėjai prognozuoja, kad apie 10 proc. ir daugiau kils kiaulienos, paukštienos, žuvies kainos, nors už pieną tikriausiai mokėsime mažiau, o duona, tikėtina, bent jau nebebrangs.

Jau senokai maisto kainų kilimas buvo sukėlęs tokią įsiūčio ir kritikos bangą iš visuomenės ir politikų pusės, kaip 2010 m. rudenį, kai tebekrintantis vartojimas vis dar liudijo, kad vidaus rinka tebegrimzta žemyn. Lietuvos prekybos tinklai dėl kainų kėlimo kaltino perdirbėjus, o šie skundėsi, kad taip elgtis priversti dėl brangstančių žaliavų – grūdų, pieno supirkimo kainų ir kitų. Šių žaliavinių produktų brangimą esą paskatino gerokai padidėjusi paklausa dėl prasto derliaus Rusijoje, laikino draudimo iš šios šalies išvežti grūdus ir atsigaunančio vartojimo užsienio rinkose. Ir nors dėl kainų didėjimo piktinosi prezidentė Dalia Grybauskaitė, o Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą, būtiniausių maisto produktų kainos iš lėto, bet užtikrintai kilo toliau.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro surinkta statistika rodo, kad per metus labiausiai išaugo pieno produktų kaina – 2010 m. gruodį liesa varškė kainavo 33 proc. brangiau negu prieš metus, juoda duona – 15 proc. brangiau, sviestas ir pienas – 13–17 proc. brangiau. O Statistikos departamento sudaryto dažniausiai įsigyjamo 32 maisto prekių krepšelio duomenys atskleidžia, kad 2010 m. spalį, palyginti su 2009 m. gruodžiu, pabrango 19 prekių, iš kurių labiausiai – bulvės (40 proc.), pomidorai (28,8 proc.), obuoliai (25 proc.), kava, daugelis pieno produktų. Tad kokių su kainomis susijusių staigmenų mums žada 2011-ieji?

Grūdai pigs, bet duonos kainos nesikeis?

Vieninteliai šiemet prognozuojantys kainų kritimą – pienininkai. Pieno perdirbėjai “Veidui” tvirtino, kad šiais metais nustos kilti žaliavinio pieno kainos, vadinasi, nebebrangs ir pieno produkcija parduotuvėse. 2009–2010 m. atsigaunančiose užsienio rinkose imta vartoti daugiau pieno produktų, todėl pasijuto pieno trūkumas, lėmęs kainų šuolį ir Lietuvoje. Metų pabaigoje žaliavinio pieno kiekis padidėjo, o gruodį paklausa beveik susilygino su pasiūla. Pieno perdirbėjai prognozuoja, kad šių metų pradžioje kainos stabilizuosis, o vasaros link susidarys pieno perteklius, todėl ims mažėti tiek žaliavinio pieno supirkimo, tiek pieno produktų mažmeninės kainos.
Pro didinamąjį stiklą stebėti duonos produktai vargu ar atpigs – Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai juoda duona per metus pabrango beveik 15 proc. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys, remdamasis ankstesnių metų patirtimi, prognozuoja, kad sausį–vasarį grūdų kainos turėtų stabilizuotis, o kovą–balandį net ims šiek tiek mažėti, tačiau tai greičiausiai turės nedaug įtakos duonos kainoms parduotuvėse.
“Grūdų kaina sudaro ne itin didelę duonos ar batono kainos dalį, todėl kaina laikysis tokia pati tol, kol arba sumažės vartojimas, arba atsiras kitų priežasčių jai mažėti. Juo labiau kad reikia atsižvelgti ir į brangstančius energijos išteklius, nuo šiemet apie 12 centų pabrangusį dyzeliną”, – komentuoja ekspertas. Žinoma, grūdams pingant duonos gamintojai dažniausiai mosuoja šiuo argumentu norėdami kelti kainą, o pingant prisimena, kad grūdai – ne vienintelė sudėtinė kainos dalis.
A.Gapšys taip pat prognozuoja, kad pernai stipriai sukilusios daržovių kainos išsilaikys iki gegužės, kol mūsų ūkininkai užaugins naują derlių. Daržovės pernai smarkiai pabrango, nes nuo sausros nukentėjusi Rusija didžiuliais kiekiais supirkinėja produkciją iš Lietuvos ūkininkų.

Mėsa ir žuvis brangs

Jau šiemet turėtų brangti ir bene vienintelis pernai kainų didėjimo bumui atsispyręs maisto produktas – mėsa. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kiaulienos kumpio kilogramas 2010 m. gruodį, palyginti su ankstesniais metais, pabrango tik 2,2 proc.
“Grūdai – pašarų bazinė dalis. Kai pakilo grūdų kainos, visi tikėjosi, kad į jas sureaguos ir mėsos kainos, bet mėsa Europoje beveik nepabrango, nors brango ir duona, ir miltai. Visoje Europoje sumažėjusi mėsos paklausa buvo tas veiksnys, kuris net pabrangus grūdams neleido brangti šviežiai mėsai. Tačiau ši suspausta spyruoklė ilgai neišsilaikys. Grūdų kaina negali visiškai neveikti kiaulienos kainų, ir mes tą įtaką pajusime šiemet”, – neabejoja Mažeikių mėsinės generalinis direktorius ir mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos narys Remigijus Petraitis.
Pernai stabiliai mėsos kainai įtakos turėjo ir dar keletas priežasčių: Lietuvoje veikia daug mėsos perdirbėjų, tad rinkoje jaučiama didžiulė konkurencija, kurią dar labiau sustiprino išsiplėtusi šešėlinė prekyba turguose. Matydami ir taip menkstantį vartojimą, verslininkai bijojo rizikuoti keldami kainą. O svarbiausia priežastis, kad pernai kiaulės daugiausia buvo šeriamos pašarais, pagamintais iš senojo derliaus grūdų, todėl rudenį nė nebuvo pagrindo branginti mėsą.
Mėsos perdirbimo bendrovės “Biovela” direktorius Virginijus Kantauskas taip pat prognozuoja, kad mėsos kaina kils vasarį–balandį. “Kai kiaulių augintojai pradės pardavinėti kiaules, šertas naujo grūdų derliaus pašarais, kaina turėtų kilti, o jei nekils – įmonės dirbs nuostolingai. Kiaulienos kaina iki šiol tiek nedidėjo, nes ūkininkai šėrė kiaules senojo derliaus grūdais”, – pritaria ir “Biovelos” vadovas.
Šiemet brangti mėsai yra dar viena prielaida: kadangi mėsos kaina nedidėjo, Europoje kiaulių imta auginti mažiau. “Pasiūla bus mažinama daugiau nei paklausa, todėl jau pirmąjį ketvirtį turėsime ne itin ženklų, bet šiokį tokį mėsos brangimą. Švelniausias scenarijus – kad kiaulienos skerdienos supirkimo kainos pakils apie 10 proc.”, – prognozuoja R.Petraitis.
Agrarinės ekonomikos instituto specialisto A.Gapšio nuomone, šiemet mėsos kaina pradės augti antrąjį ketvirtį ir didės ne daugiau kaip 15–20 proc. Jautienos kainos pradėjo didėti pernai gruodį, tačiau ne dėl pabrangusių grūdų, o dėl lietuviškų veršelių paklausos užsienyje ir Europoje didėjančių galvijų supirkimo kainų.
Šiemet kils ir paukštienos kainos. Bendrovės Kaišiadorių paukštyno direktorė Palmyra Rimdeikienė prognozuoja, kad pirmasis ketvirtis paukštininkystės sektoriui bus labai sunkus, o antrąjį ketvirtį kainos turėtų pakilti iki 10 proc. “Manau, kad iki to laiko Lenkijoje turėtų pasibaigti pigi produkcija, o ir Lietuvoje smulkieji ūkininkai, auginantys paukščius, sumažins gamybą”, – komentuoja P.Rimdeikienė.
Pinginę teks paploninti ir žuvies mėgėjams. Žuvų perdirbimo bendrovės “Norvelita” direktorius Jordanas Kenstavičius tvirtina, kad tam turi įtakos pernai stiprokai sumažintos žuvų kvotos Norvegijoje ir Islandijoje. “Kvotos sumažintos, o žuvies vartojimas didėja, tad greičiausiai apie 10–15 proc. kils ir kaina”, – mano verslininkas.

Kainos Vilniuje – kaip Berlyne

Kaip matyti, nemažos dalies prekių kainos kils ir kitąmet, nors maisto produktų kainomis parduotuvių lentynose Lietuva jau dabar beveik nenusileidžia kitoms Europos šalims, pasižyminčioms kur kas aukštesniu gyvenimo lygiu. Daugelį produktų Berlyno, Varšuvos ar Londono prekybos centruose galima nusipirkti už panašią kainą ar net pigiau nei Vilniuje.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, rugsėjį pienas Varšuvoje kainavo 2,04 Lt, Prahoje – 2,45 Lt, o Lietuvoje – 2,59 Lt (lapkritį – jau 2,69 Lt). Daug pigesnių prekių nei Lietuvoje galima atrasti ne tik šiose dviejose sostinėse, bet ir Berlyne, kur daugiau nei litu pigesnis natūralus jogurtas, 40 ct pigesni kvietiniai miltai, kone perpus pigiau nusipirksi maistinio aliejaus. Vis dar viena pigiausių maisto prekių Lietuvoje – mėsa.
“Veidas” praėjusių metų rudenį sudarė dešimties būtiniausių maisto produktų sąrašą ir palygino kainas dvylikoje Europos šalių. Pirkinių krepšelis, Vilniuje kainavęs 49,42 Lt, Madride atsiėjo tik 6 Lt brangiau, Londone – 7 Lt, o Austrijoje – 11 Lt brangiau. Liūdna žinia lietuviams, gaunantiems keturis penkis kartus mažesnį minimalų atlyginimą nei airiai ar olandai ir pustrečio karto mažesnį – nei ispanai.

Didžioji dalis nekilnojamojo turto rinkos specialistų prognozuoja, kad šiemet būsto kainos pamažu ims kopti į viršų, antradienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Iš devynių nekilnojamojo turto (NT) agentūrų ir bankų specialistų, pateikusių atsakymus į “Verslo žinių” apklausos klausimus, šeši 2011 metais tikisi teigiamo būstų kainų pokyčio. Nuosaikiausiose prognozėse minimas 2 proc. būsto kainų kilimas, o optimistiškiausiose – 10 procentų.

“Tikėtina, kad 2011 metai bus stabilesni, be to, atrodo, kad ir bankai mieliau nei 2009-2010 metais teiks būsto paskolas, tad atsigaunantis vartojimas turėtų inicijuoti nedidelį kainų augimą, ypač antroje metų pusėje”, – sakė “Ober-Haus” vertinimo ir rinkotyros vadovas Saulius Vagonis.

Ši NT bendrovė mano, kad didesnio kainų augimo galima tikėtis sostinėje – čia jis sieks 5-10 proc., o kituose miestuose kainos ūgtels iki 5 procentų.

Kiti specialistai laukia, kad šiemet vieni butai dar pigs, o kitų vertė ims po truputį kilti.

“Paklausūs, nedideli, normalaus planavimo ir gerose vietose esantys butai 2011 m. turėtų brangti apie 5 proc., o senos statybos, nepatrauklūs, didelio ploto ir reikalaujantys didelių išlaikymo sąnaudų butai dar pigs apie 5 proc.”, – teigė “Inreal” Turto vertinimo departamento vadovas Audrius Šešplaukis.

Atsargesni specialistai mano, kad šiemet būstų kainų reikšmingesnių pokyčių nesulauksime ir vidutinės kainos išliks 2010 metų lygio.

“Pagrindine šių metų problema gali tapti vis dar finansinius sunkumus patiriančių žmonių nesugebėjimas išlaikyti piko metais įgytų būstų. Namų ūkių padėtis ims pamažu gerėti, tačiau lėtai. Išliks dabartinės problemos: aukštas nedarbo bei emigracijos lygis, pajamos taip pat nedidės arba kilstels labai nedaug. Šie veiksniai lems ir vangų NT paklausos atsigavimą”, – dėstė “Danske” banko vyresnioji analitike Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Pesimistiškiausią prognozę pateikia bankas “Citadele”. Jo specialistų vertinimu, būstų kainos šiemet galėtų mažėti iki 5 procentų. Šis bankas yra vienintelis, kurio specialistai teigia, kad būstų kainos kris.