Rugsėjį kol kas neįvyko nė vienas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) posėdis, nors laukia šūsnis svarbių klausimų.

Paprastai posėdžiaujanti kas savaitę, šįsyk VKEKK planuoja vieną – paskutinę rugsėjo savaitę posėdžiauti kasdien. Kodėl VKEKK pakeitė darbo ritmą, priežastys objektyvios – pagal Energetikos įstatymą balsouti būtini keturi iš penkių jos narių, o šiuo metu dirba trys. Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė – išėjusi vaiko priežiūros atostogų, o Komisijos narys ekstremalaus sporto entuziastas parasparnininkas Žilvinas Klimka rugpjūtį patyrė sunkią traumą ir į darbą galės grįžti ne anksčiau nei po kelių mėnesių. Dar vieno lig šiol dirbančio Komisijos nario Jono Grigo kadencija pasibaigusi prieš metus, tačiau neskubama skirti naujo nario, nes nėra priimta sprendimų dėl VKEKK, Valstybinės energetikos inspekcijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos sujungimo.
Tačiau Komisijos pirmininkė D.Korsakaitė “Veidui” užtikrino, kad visi būtini klausimai ir numatyti darbai bus atlikti įstatymų nustatytais terminais. Artimiausius du tris mėnesius ji vis po savaitę nutrauks vaiko priežiūros atostogas ir keliaus darban. Įstatymiškai nėra kliūčių VKEKK vadovei pasinaudoti galimybe rugpjūčio 31 d. gimusią dukrytę auginti iki metų ar dvejų. Tačiau Energetikos įstatymas nenumato, kad pirmininkę ar bet kurį kitą Komisijos narį kas pavaduotų, tad bet kurio kito Komisijos nario liga, kaip kad dabar, ar ilgesnė komandiruotė jau grėstų Komisijos darbo paralyžiumi.
Komisijos nariai – Seimo skiriami pareigūnai, tad, D.Korsakaitės manymu, apie Darbo inspekcijos siūlymą turėti pakaitinius Komisijos narius negali būti nė kalbos. Anot jos, daug paprasčiau ir lanksčiau Komisija galėtų dirbti, jei kvorumui užtektų ne keturių iš penkių narių, o paprastos daugumos.
Tad rugsėjo 26 d. VKEKK pagaliau įgis kvorumą ir puls svarstyti susikaupusių klausimų. Didžiausias ir problematiškiausias – iki spalio 1 d. Komisija turi patvirtinti 2012 m. elektros energetikos sektoriaus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžetą, priimti sprendimus dėl dar penkiolikos klausimų elektros sektoriuje, susikaupė svarstyti apie keturiasdešimt šilumos sektoriaus projektų (bazinių ir perskaičiuotų kainų, investicijų tvirtinimas), svarbūs klausimai dėl “Lietuvos dujų” reguliuojamų veiklų sąnaudų.

Elektros kainas vartotojams 2011-aisiais planuojama paskelbti penktadienį.

Kainų komisija penktadienį planuoja paskelbti visuomeninių elektros energijos ir elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas ir jų taikymo tvarką.

Remiantis bendrovės “Lesto”, kuri bus sukurta sujungus Rytų skirstomuosius tinklus ir VST, Kainų komisijai pateiktais skaičiavimais, buitiniams vartotojams nuo kitų metų elektros kainos nesikeis, tačiau daugiau elektros suvartojantiems planuojama pasiūlyti du papildomus atsiskaitymo planus.

Pasirinkusiems planą “Namai”, siūloma taikyti 10 litų mėnesio mokestį ir 41 cento už kilovatvalandę tarifą.

Besinaudojantiems dviejų laiko zonų tarifu būtų taikomas tokio pačio dydžio mėnesio mokestis, 44 centų už kWh dieninis ir 32 centų naktinis bei savaitgalio tarifas.

Pasirinkusiesiems “Namai plius” planą mėnesio mokestis siektų 20 litų, o tarifas – 39 centai už kWh, o dviejų laiko zonų atveju – toks pats mėnesio mokestis ir du tarifai: 41 cento – dieną ir 30 centų už kWh – naktį ir savaitgaliais.

Kaip ir šiemet, vienos laiko zonos tarifas gyventojams liks 45 centai už kWh, naudojantiems elektrines virykles – 43 centai už kWh. Pasirinkusieji dviejų laiko juostų tarifą už dieną sunaudojamą elektrą mokės 49 centus už kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34 centus už kWh.

Gyventojai, kurie naudojasi dviejų laiko juostų tarifu ir naudoja elektrines virykles, už dieną sunaudojamą elektrą, kaip ir dabar, mokės 45 centus, o naktį ir savaitgaliais – 32 centus.

Daugiau nei 12 tūkst. kWh per metus suvartojantiesiems vienos laiko zonos tarifas išliks 41 centas už kWh, o dieninis ir naktinis bei savaitgalio – atitinkamai 44 centus ir 31 centas.

Konkrečios kainos vartotojams bus peržiūrėtos ir paskelbtos. Jos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dieno

Vilnius, lapkričio 23 d. (BNS). Elektros kainas vartotojams 2011-aisiais planuojama paskelbti penktadienį.

Kainų komisija penktadienį planuoja paskelbti visuomeninių elektros energijos ir elektros energijos persiuntimo paslaugos kainas ir jų taikymo tvarką.

Remiantis bendrovės “Lesto”, kuri bus sukurta sujungus Rytų skirstomuosius tinklus ir VST, Kainų komisijai pateiktais skaičiavimais, buitiniams vartotojams nuo kitų metų elektros kainos nesikeis, tačiau daugiau elektros suvartojantiems planuojama pasiūlyti du papildomus atsiskaitymo planus.

Pasirinkusiems planą “Namai”, siūloma taikyti 10 litų mėnesio mokestį ir 41 cento už kilovatvalandę tarifą.

Besinaudojantiems dviejų laiko zonų tarifu būtų taikomas tokio pačio dydžio mėnesio mokestis, 44 centų už kWh dieninis ir 32 centų naktinis bei savaitgalio tarifas.

Pasirinkusiesiems “Namai plius” planą mėnesio mokestis siektų 20 litų, o tarifas – 39 centai už kWh, o dviejų laiko zonų atveju – toks pats mėnesio mokestis ir du tarifai: 41 cento – dieną ir 30 centų už kWh – naktį ir savaitgaliais.

Kaip ir šiemet, vienos laiko zonos tarifas gyventojams liks 45 centai už kWh, naudojantiems elektrines virykles – 43 centai už kWh. Pasirinkusieji dviejų laiko juostų tarifą už dieną sunaudojamą elektrą mokės 49 centus už kWh, o naktį ir savaitgaliais – 34 centus už kWh.

Gyventojai, kurie naudojasi dviejų laiko juostų tarifu ir naudoja elektrines virykles, už dieną sunaudojamą elektrą, kaip ir dabar, mokės 45 centus, o naktį ir savaitgaliais – 32 centus.

Daugiau nei 12 tūkst. kWh per metus suvartojantiesiems vienos laiko zonos tarifas išliks 41 centas už kWh, o dieninis ir naktinis bei savaitgalio – atitinkamai 44 centus ir 31 centas.

Konkrečios kainos vartotojams bus peržiūrėtos ir paskelbtos. Jos įsigalios nuo kitų metų sausio 1 dieno

Šaltas vanduo sostinėje brangs mažiau nei 20 proc., teigia Kainų komisijos vadovė Diana Korsakaitė.

“Jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba arba kitos kartu su tarnyba dirbančios institucijos galėtų pasisakyti dėl to, kiek konkrečiai sąnaudų galėjo būti ar nebūti, jei viešųjų pirkimų procesas vyktų skaidriai, tai tada mes į tai galėtume atsižvelgti kainoje. Tokios informacijos šiai dienai neturime”, – pirmadienį po susitikimo su ūkio ministru bei Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu žurnalistams sakė D.Korsakaitė.

Susitikime aptarti įmonės “Vilniaus vandenys” pažeidimai, 2008-aisiais įgyvendinant viešuosius pirkimus.

Tačiau “Vilniaus vandenų” prašymas didinti šalto vandens kainą 1,5 karto, anot Kainų komisijos vadovės, – ekonomiškai nepagrįstas.

“Pirminis vertinimas rodo, kad kalbos apie 50 proc. neturi ekonominio pagrindo. 50 proc. – tikrai ne, 20 proc. – tikrai ne, o kiek tame tarpe nuo 0 iki 20 proc. – komisija priims sprendimą. Bet, kaip sakiau, mums labai svarbi informacija iš Viešųjų pirkimų tarnybos – jeigu tokią informaciją gautume”, – kalbėjo D.Korsakaitė.

Pasak jos, sprendimas dėl “Vilniaus vandenų” prašymo didinti vandens kainą bus priimtas spalį.

Viešųjų pirkimų tarnyba Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją pirmadienį informavo, jog 2008 metais “Vilniaus vandenys” be konkursų išleido 17 mln. litų ir įtaria, jog buvo galimi neskaidrūs susitarimai.

Šiuo metu vienas kubinis metras šalto vandens Vilniuje kainuoja 4,22 lito (su PVM) – ši kaina nesikeitė nuo 2001 metų.

Dėl galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo pareigomis ankstesnė “Vilniaus vandenų” vadovybė buvo atstatydinta.

“Veidas”: Visuomenei paskelbėte kainų struktūrą. Kokią padarėte išvadą? Kodėl Lietuvoje žmonės už vandenį, energiją, dujas moka taip brangiai?

D.K.: Pagrindinė priežastis – šalies energetinio ūkio priklausomybė nuo importuojamo kuro. Štai iki 70 proc. šilumos kainos sudaro importuojamo kuro kaina. Alternatyvios kuro rūšys leistų ją sumažinti, bet jų naudojimas dar nėra masinis.

Elektros sektoriuje gamyba, kiek jos mes dabar turime, taip pat priklauso nuo įvežtinio kuro kainos, nemenką dalį energijos importuojame. Neturime pigių energiją kuriančių šaltinių, o gamyba dideliais kiekiais iš atsinaujinančių išteklių yra greičiau perspektyvos dalykas, ir tai tuo atveju, jeigu bus sudarytos ir palaikomos į konkurenciją orientuotos sąlygos.

Dujas gauname iš vieno tiekėjo vienu vamzdžiu, tad čia jokios konkurencijos. Galimus pokyčius siečiau tik su konkurencijos įvedimu į importuojamo kuro rinką, taip pat su kuro struktūrinio balanso kaita.
O vandens sektoriaus dalyviai, kurių yra per 300, turi ieškoti būdų, kaip keisti veiklos modelius ir išgauti ekonomiją didinant tiekimo mastą.

Tačiau reikia būti objektyviems: “Eurostato” duomenimis, 2009 m. elektros ir dujų kaina Lietuvoje buvo gerokai mažesnė nei ES vidurkis. Šaltas vanduo Vilniuje pigesnis nei Rygoje, Taline, Varšuvoje, už šilumą vilniečiai moka panašiai kaip Talino gyventojai, nors brangiau nei Rygos, nes Latvija turi galimybę nusipirkti pigesnių dujų ir jas laikyti saugyklose.

Taigi didžiausia bėda – atotrūkis nuo namų ūkių perkamosios galios.

“Veidas”: Kokių veiksmų ketina imtis Jūsų vadovaujama komisija, kad vartotojas nepermokėtų dėl tiekėjų aplaidumo, galimų kartelinių susitarimų ar korupcijos?

D.K.: Komisijos specialistai taiko įvairius analitinius metodus, pavyzdžiui, lyginamąją analizę, sustambintų darbų įkainių sąvadus. Reguliuojami ūkio subjektai kasmet privalo pateikti nepriklausomo audito išvadą dėl sąnaudų pagrįstumo. Komisija, kaip ekonominis rinkos reguliuotojas, glaudžiai bendradarbiauja su kitomis priežiūros institucijomis.

“Veidas”: O kaip komisijai sekasi apginti vartotojų interesus teismuose?

D.K.: Šiuo metu teismuose nagrinėjamos 27 bylos, 2009 m. išnagrinėtos 26. Tradiciškai maždaug pusė nagrinėjamų bylų – su šilumos tiekėjais. Dažniausiai jie skundžia komisijos nustatytas (suderintas) kainas, kurios, jų manymu, yra per mažos. Dažniausiai teismas patvirtina komisijos priimtų sprendimų teisėtumą.